03e1fd34-0d6e-49fb-a5b4-75fa4a638372 · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                                 Administracinė byla Nr.I-69-480/2012                                                                                           Teisminio proceso Nr.3-62-3-00632-2011-9                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 24.; 15.2.3.;74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 3 d.Kaunas              Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jolantos Medvedevienės, Algio Markevičiaus,sekretoriaujant Ingai Šagamogienei,dalyvaujant pareiškėjui V.

S., vertėjai Marinai Treščenkinai, atsakovo –Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui nedalyvaujant,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal V. S. skundÄ atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas kreipėsi skundu į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimÄ Nr. TP-2-(2.2)-10-N-1951-3256, kuriuo jam atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbÄ ;

2) įpareigoti atsakovÄ Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ suteikti teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjui pagal jo 2010 m. liepos 21 d. praÅ¡ymÄ Nr. TP-1-(2.1)-1951;

3) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 2000 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2010 m. gegužės 28 d. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – Vilniaus VGTPT) pateikė praÅ¡ymÄ dėl teisinės pagalbos skyrimo civilinėje byloje Nr. 2-1030-131/2007. Vilniaus VGTPT 2010 m. birželio 15 d. pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ persiuntė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – Kauno VGTPT). 2010 m. liepos 2 d.

Kauno VGTPT informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog jo praÅ¡ymas pateiktas nesilaikant Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – VGTPÄ®) nustatytos tvarkos. PareiÅ¡kėjas 2010 m. liepos 19 d. Kauno VGTPT pateikė patikslintÄ praÅ¡ymÄ , tačiau Kauno VGTPT 2010 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-N-1951-2461 netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. PareiÅ¡kėjas minėtÄ sprendimÄ skundė Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris 2011 m. vasario 14 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . 2011 m. liepos 28 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi pareiÅ¡kėjo V. S. apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies: Kauno VGTPT 2010 m. liepos 26 d. sprendimÄ Nr. TP-2-(2.2)-10-N-1951-2416 panaikino ir įpareigojo Kauno VGTPT iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. 2011 m. rugpjūčio 8 d. Kauno VGTPT priėmė sprendimÄ Nr. TP-2-(2.2)-11-N-1951-3256, kuriuo atsisakė pareiÅ¡kėjui V. S. skirti antrinę teisinę pagalbÄ , kadangi pareiÅ¡kėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama 4 skirtingose bylose: 1) 2011 m. liepos 25 d.

Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.9)-S-2289 civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo; 2) 2011 m. birželio 30 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.9)-S-2075 civilinėje byloje dėl įgaliojimų nuginčijimo ir žalos atlyginimo; 3) 2011 m. gegužės 9 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.9)-S-1508 civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; 4) 2011 m. kovo 22 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.9)-S-947 civilinėje byloje apskundžiant Marijampolės r. apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimÄ Nr. 2-85-301/2011.

PareiÅ¡kėjas mano, jog skundžiamas atsakovo 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-11-N-1951-3256 yra nepagrįstas, neatitinkantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, pažeidžiantis pareiÅ¡kėjo teisėtus interesus, pagrįstas biurokratiniu solidarumu. Nurodo, jog tokie atsakovo veiksmai sukėlė jam turtinę ir neturtinę žalÄ , kadangi jis buvo priverstas patirti kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresijÄ , buvo nuolat psichologiÅ¡kai traumuojamas.

Nurodo, jog materialinę žalÄ sudaro iÅ¡laidos, atsiradusios dėl ginčijamų sprendimų teisminėse ir ikiteisminėse instancijose nuo 2007 metų. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 2000 Lt turtinę žalÄ ir 5000 Lt neturtinę žalÄ , nors dėl atsakovo veiksmų žala yra žymiai didesnė nei praÅ¡oma suma. PraÅ¡o skundÄ tenkinti.Atsakovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su skundo reikalavimais nesutiko ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l. 41-44). Nurodė, kad 2010-07-21 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje (toliau – Kauno VGTPT) buvo gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ dėl žalos, atsiradusios dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų, atlyginimo.

Kauno VGTPT 2010-07-26 sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-10-N-1951-2416 atsisakė suteikti pareiÅ¡kėjui antrinę teisinę pagalbÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-07-28 nutartimi panaikino sprendimÄ Nr. Nr.TP-2-(2.2)-10-N-1951-2416 bei įpareigojo Kauno VGTPT iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. 2011-08-05 Kauno VGTPT gautas Vilniaus VGTPT praneÅ¡imas, reg. Nr. O-1-(1.6)-2322 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo V. S.“, kuriuo Kauno VGTPT buvo informuota apie Vilniaus VGTPT teikiamos antrinės teisinės pagalbos skaičių.

Vadovaudamasi gauta informacija bei VGTPÄ® 11 str. 7 d. 4 p., Kauno VGTPT 2011-08-08 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-N-1951-3256 atsisakė suteikti pareiÅ¡kėjui antrinę teisinę pagalbÄ , nes nustatė, kad sprendimo priėmimo momentu pareiÅ¡kėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama 4 skirtingose bylose: 1) 2011 m. liepos 25 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.9)-S-2289 civilinėje byloje; 2) 2011 m. birželio 30 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.9)-S-2075 civilinėje byloje; 3) 2011 m. gegužės 9 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.9)-S-1508 civilinėje byloje; 4) 2011 m. kovo 22 d.

Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.9)-S-947 civilinėje byloje. Duomenų apie tai, kad pagal įvardintus sprendimus antrinė teisinė pagalba yra užbaigta ar nutraukta, Kauno VGTPT, priimdama skundžiamÄ sprendimÄ , neturėjo, todėl pagrįstai preziumavo, kad antrinė teisinė pagalba yra teikiama visose 4 bylose. Kauno VGTPT atkreipė dėmesį į tai, kad atsisakydama suteikti pareiÅ¡kėjui antrinę teisinę pagalbÄ VGTPTÄ® 11 str. 7 d. 4 p. pagrindu, nesiekė riboti pareiÅ¡kėjo teisių, o siekė užtikrinti visų asmenų, pretenduojančių į antrinę teisinę pagalbÄ , lygias teises į kvalifikuotÄ , efektyviÄ ir ekonomiÅ¡kÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Kauno VGTPT nuomone, jos sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-10-N-1951-3256 yra pagrįstas bei teisėtas, todėl nėra civilinės atsakomybės sÄ lygų. Jeigu teismas manytų, jog sprendimas naikintinas, tai vis tiek nesudarytų pagrindo žalos atlyginimo priteisimui, nes pareiÅ¡kėjas nepateikė objektyvių duomenų, įrodančių patirtos žalos buvimo faktÄ bei jos dydį.          Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta ABTÄ® 75 str. numatyta tvarka. 2011-12-02 teisme gautas atsakovo atstovo praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina atsakovo atstovui nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str. 3 d., 79 str. 5 d.).            Skundas atmestinas. Dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kyla valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo teisinių santykių srityje. PareiÅ¡kėjas V. S. ginčija atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimÄ Nr. TP-2-(2.2)-11-N-1951-3256 (b.l. 15,58), kuriuo atsisakyta teikti valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjui.

Teismui pateiktų įrodymų visuma patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjas 2010 m. liepos 19 d. praÅ¡ymu, reg. 2010 m. liepos 21 d., Nr.TP-1(2.1)-1951 (b.l. 16-20), kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. PraÅ¡ymo turinys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas prašė suteikti nemokamÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ skundo kreiptis į teismÄ suraÅ¡ymui dėl Vilniaus VGTPT veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Kauno VGTPT 2010 m. liepos 26 d. priėmė sprendimÄ Nr. TP-2-(2.2)-10-N-1951-2416, kuriuo atsisakė pareiÅ¡kėjui V. S. suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , vadovaudamasi VGTPÄ® 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais, 18 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir motyvuodama tuo, jog pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos, atsiradusios dėl Vilniaus VGTPT veiksmų, atlyginimo yra nepagrįstas, o atstovavimas Å¡ioje byloje yra neperspektyvus ( b.l. 21-22).Kauno apygardos administracinio teismo 2011-02-14 sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjo V.

S. skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-07-28 nutartimi pakeitė: Kauno VGTPT 2010 m. liepos 26 d. sprendimÄ Nr. TP-2-(2.2)-10-N-1951-2416 panaikino ir įpareigojo Kauno VGTPT iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, kitoje dalyje V. S. skundÄ atmetė.Kauno VGTPT 2011 m. rugpjūčio 8 d. Å¡ioje byloje skundžiamu sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-N-1951-3256 atsisakė suteikti pareiÅ¡kėjui antinę teisinę pagalbÄ , vadovaudamasi VGTPÄ® 11 str. 7 d. 4 p. , 18 str. 2, 4 d., nes nustatė, kad sprendimo priėmimo momentu pareiÅ¡kėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama 4 skirtingose bylose: 1) 2011 m. liepos 25 d.

Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.9)-S-2289 civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo; 2) 2011 m. birželio 30 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.9)-S-2075 civilinėje byloje dėl įgaliojimų nuginčijimo ir žalos atlyginimo; 3) 2011 m. gegužės 9 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.9)-S-1508 civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; 4) 2011 m. kovo 22 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.9)-S-947 civilinėje byloje apskundžiant Marijampolės r. apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimÄ Nr. 2-85-301/2011 ( b.l. 15, 58, b.l. 63-73).Teismas pažymi, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ asmenims, kad Å¡ie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau –VGTPÄ®).

Å io VGTPÄ® 11–12 str. apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sÄ lygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbÄ , taip pat nurodo atvejus, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Konkrečiu atveju aktuali VGTPÄ® 11 str. 7 d. 4 p. įtvirtinta norma, numatanti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , jeigu pareiÅ¡kėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip trijose bylose. Aptariamos aplinkybės nustatymas yra pagrindas atitinkamai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai spręsti dėl atsisakymo besikreipusiam asmeniui suteikti antrinę teisinę pagalbÄ .

Taip pat paminėtina 11 str. 8 d., kuri inter alia numato, jog Å¡io straipsnio 7 d. netaikoma antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose ir administracinių teisės pažeidimų bylose, iÅ¡skyrus praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo, skundus ar pareiÅ¡kimus privataus kaltinimo tvarka. Taigi į VGTPÄ® 11 str. 7 d. 4 p. nurodytÄ bylų skaičių (daugiau kaip trys bylos) neturi bÅ«ti įtrauktos (iÅ¡skyrus nurodytÄ iÅ¡lygÄ ) baudžiamosios ir administracinių teisės pažeidimų bylos (pvz.:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-271/2010).Ä®vertinus minėtas teisės aktų nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad analizuojant skundžiamo Kauno VGTPT 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-11-N-1951-3256, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbÄ VGTPÄ® 11 str. 7 d. 4 p. pagrindu, pagrįstumÄ , turėtų bÅ«ti nustatyta faktinė aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjui jau buvo teikiama antrinė teisinė pagalba daugiau kaip trijose bylose, į šį skaičių neįtraukiant baudžiamųjų ar administracinių teisės pažeidimų bylų.

Byloje nustatyta, jog skundžiamo atsakovo sprendimo priėmimo metu pareiškėjui buvo teikiama teisinė pagalba keturiuose civilinėse bylose ( 1) 2011 m. liepos 25 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.9)-S-2289 civilinėje byloje; 2) 2011 m. birželio 30 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.9)-S-2075 civilinėje byloje; 3) 2011 m. gegužės 9 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.9)-S-1508 civilinėje byloje; 4) 2011 m. kovo 22 d. Vilniaus VGTPT sprendimu Nr. (1.9)-S-947 civilinėje byloje). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1065/2009 yra pažymėjęs, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal valstybės garantuojamų teisinės pagalbos tarnybų sprendimus yra preziumuojamas, nebent šios pagalbos teikimas būtų nustatyta tvarka nutrauktas ar pasibaigtų savaime.

Tuo tarpu byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjo prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir ginčijamo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo priėmimo metu, antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal kitus nurodytus valstybės garantuojamų teisinės pagalbos tarnybų sprendimus buvo nutrauktas ar pasibaigęs. Kaip minėta, Kauno VGTPT sprendimas priimtas, atsižvelgus į tai, jog pareiškėjui antrinė teisinė pagalba jau teikiama daugiau kaip 3 bylose.

Kauno VGTPT sprendime iÅ¡vardijami sprendimai, kurių pagrindu pareiÅ¡kėjui teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, nurodomas teisinis pagrindas – VGTPÄ® 11 straipsnio 7 dalies 4 punktas.Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 18 d. nutartyje (Administracinė byla Nr. A146-71/2011) padarė iÅ¡vadÄ , kad nustačius VGTPÄ® 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytÄ aplinkybę, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba neprivalo, o tik turi teisę atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbÄ asmeniui.

VGTPÄ® 11 straipsnio 7 dalis, skirtingai negu to paties straipsnio 6 dalis, esant 7 dalyje nurodytoms aplinkybėms, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai leidžia pasirinkti atitinkamÄ elgesio modelį – realizuoti suteiktÄ teisę, ar ne, t.y. suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , nepaisant minėtos faktinės aplinkybės, ar atsisakyti jÄ teikti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atsisakydama suteikti antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjui VGTPÄ® 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu, privalo motyvuoti administracinės diskrecijos įgyvendinimÄ , t.y. motyvuoti ir paaiÅ¡kinti, kodėl ji įgyvendina bei naudojasi iÅ¡ minėto punkto kylančia teise.

Tokiu bÅ«du realizuojama administracinė diskrecija suponuoja teisinio tikrumo ir aiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ . VGTPÄ® tiesiogiai nenumato kriterijų, kuriais vadovaujantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba gali pasinaudoti teise atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbÄ . Aplinkybes ar kriterijus, į kuriuos atsižvelgdama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba įgyvendina VGTPÄ® 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte numatytÄ diskrecijos teisę, pirmiausia suponuoja valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos principai – lygiateisiÅ¡kumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiÅ¡kumo; taikaus ginčų sprendimo prioriteto; draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis ( VGTPÄ® 3 str.) – bei Å¡io instituto paskirtis (ginant teisėtus interesus, suteikti teisinę pagalbÄ tiems asmenims, kuriems tokia pagalba yra reikalingiausia ir bÅ«tiniausia).

Administracinėje byloje Nr. A438-1150/2010 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad esant tokiai aplinkybei, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose, ir jis praÅ¡o suteikti teisinę pagalbÄ dar vienoje byloje, kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti, ar praÅ¡ymas suteikti teisinę pagalbÄ yra siejamas su asmens pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ir įstatymų saugomų interesų gynyba; koks yra tikrai ar galimai pažeistų asmens subjektinių teisių pobÅ«dis, jų ryÅ¡ys su kitomis bylomis, kuriose jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba; ar praÅ¡omos teisinės pagalbos pobÅ«dis yra susijęs su realia asmens subjektinių teisių gynyba ir pan.; ar praÅ¡omos teisinės pagalbos pobÅ«dis bus kokybiÅ¡kas, efektyvus ir ekonomiÅ¡kas bei ar nėra piktnaudžiaujama tiek valstybės garantuojama teisine pagalba, tiek materialiomis ir procesinėmis teisėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1150/2010).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos diskrecijos teisei pagrįsti gali bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas, pirmiau nepaminėtas, tačiau konkrečiam atvejui svarbias aplinkybes, taip pat reikalavimus priimant bet kokį administracinį aktÄ nepažeisti bendrųjų teisės principų, konstitucinių žmogaus teisių. Nors iÅ¡ nagrinėjamoje byloje ginčijamo Kauno VGTPT sprendimo matyti, kad jame nėra labai aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodyti teisės atsisakyti suteikti pareiÅ¡kėjui antrinę teisinę pagalbÄ realizavimo motyvai, savo pozicijÄ dėl tokio pasirinkimo Kauno VGTPT iÅ¡ esmės pagrindė nagrinėjamos bylos procesiniuose dokumentuose.

Todėl nors formaliai Kauno VGTPT pažeidė įstatymuose, visų pirma, VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, numatytus reikalavimus individualiame administraciniame akte nurodyti priimamo sprendimo motyvus, konstatuoti, jog atsisakant suteikti pareiÅ¡kėjui antrinę teisinę pagalbÄ , buvo priimtas apskritai nemotyvuotas, nepagrįstas teisės normomis sprendimas, nėra pagrindo. Teismo nuomone, negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog Kauno VGTPT diskrecijos realizavimo rezultatas Å¡iuo konkrečiu atveju turėjo bÅ«ti kitoks – Kauno VGTPT, atsisakydama suteikti pareiÅ¡kėjui antrinę teisinę pagalbÄ , iÅ¡ esmės tinkamai ir nepadarydama akivaizdžios klaidos, kvalifikavo faktines aplinkybes ir taikė įstatymÄ .Kaip jau ne kartÄ yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teisė gauti antrinę teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama: jÄ suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiÅ«ra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi Å¡iÄ teisę garantuoti (pavyzdžiui, 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1042/2009).

Bylos medžiaga patvirtina, kad Kauno VGTPT, priimdama ginčo sprendimÄ , nesiekė riboti pareiÅ¡kėjo teisių, o siekė užtikrinti visų asmenų, pretenduojančių į antrinę teisinę pagalbÄ , lygias teises gauti kokybiÅ¡kÄ , efektyviÄ ir ekonomiÅ¡kÄ teisinę pagalbÄ , ribotÄ advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbÄ , skaičių, taip pat į aplinkybę, kad antrinė teisinė pagalba bÅ«tų teikiama taupiai ir racionaliai naudojant valstybės biudžeto lėšas, tokiu bÅ«du užtikrinant galimybę gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ tiems asmenims, kuriems iÅ¡ tikro ji bÅ«tina, o taip pat ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ 2009-10-01 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1065/2009, kurioje teismas konstatavo, jog atsisakant suteikti antrinę teisinę pagalbÄ VGTPÄ® 11 str. 7 d. 4 p. pagrindu, jokių papildomų argumentų nereikia, užtenka konstatuoti atitinkamo kiekybinio rodiklio egzistavimÄ .

Teismas iÅ¡ esmės sutinka, kad nurodytos aplinkybės ir kriterijai galėjo bÅ«ti pakankami motyvai diskrecijos teisei atsisakyti suteikti pareiÅ¡kėjui antrinę teisinę pagalbÄ Ä¯gyvendinti. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui ginčijamo sprendimo priėmimo procedÅ«ros metu antrinė teisinė pagalba buvo teikiama 4 bylose. PareiÅ¡kėjas ir bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog ginčo sprendimo priėmimo metu pagal jame įvardintus sprendimus antrinė teisinę pagalba buvo užbaigta ar nutraukta.

Be to, pareiÅ¡kėjas, pateikdamas 2010 m. liepos 19 d. praÅ¡ymÄ , dėl kurio ir buvo priimtas ginčo sprendimas, pageidavo, jog antrinė teisinė pagalba jam bÅ«tų suteikta iÅ¡keliant ginÄÄ dėl Vilniaus VGTPT veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tai rodo, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos instituto esmė ir paskirtis Å¡iuo atveju yra objektyviai iÅ¡kreipta, nes riboti visuomenės resursai teisinei pagalbai yra nukreipti bylinėjimuisi prieÅ¡ vieÅ¡ojo administravimo institucijÄ , kuri ir turi užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimÄ pagal VGTPÄ®.

Tokio elgesio pasirinkimas kelia abejones dėl pareiÅ¡kėjo siekio, sÄ Å¾iningo naudojimosi jam suteiktomis teisėmis, paneigia įstatymų leidėjo ketinimus ir tikslus, kurių buvo siekta priimant VGTPÄ®.Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog Kauno VGTPT 2011 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-11-N-1951-3256, kuriuo atsisakyta teikti valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjui, yra teisėtas. Atmetus reikalavimÄ dėl Kauno VGTPT sprendimo panaikinimo, pripažinti pagrįstu pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ( t.y.

įpareigoti atsakovÄ suteikti teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjui) nėra pagrindo. Todėl skundas Å¡ioje dalyje atmestinas (ABTÄ® 57 str.). Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.Atsakomybę už žalÄ (turtinę ir neturtinę žalÄ ), atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. A146-l135/2010, Nr. A822-331/2011) yra pažymėjęs, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nagrinėjamu atveju Kauno VGTPT netinkamas veikimas, atsisakant suteikti pareiÅ¡kėjui V.

S. antrinę teisinę pagalbÄ , buvo konstatuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-2848/2011, kuria 2011-02-14 pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas: Kauno VGTPT 2010 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-10-N-1951-2416 panaikintas ir Kauno VGTPT įpareigota iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ akcentuota, jog iÅ¡tirti ir įvertinti konkrečiam atvejui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , valstybės garantuojamai teisinei pagalbos tarnybai priimant sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo jÄ teikti, nutraukimo), yra ne tik jos teisė, bet įstatymų nustatyta pareiga įgyvendinant VGTPÄ® 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

Konkrečiu atveju Tarnyba pažeidė minėtas pareigas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartyje konstatuota, kad „skundžiamame Kauno VGTPT Sprendime tinkamai nemotyvuota, kodėl pareiškėjo reikalavimas dėl Vilniaus VGTPT veiksmais (Vilniaus VGTPT 2008 m. gruodžio 5 d. Nr. (1.9)-S-2430-08 ir 2008 m. gruodžio 2 d. Nr. (1.9)-S-2390-08 sprendimais) padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra akivaizdžiai nepagrįstas. Iš visų konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių aplinkybių nėra pakankamai akivaizdu, jog pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas neturi teisinės perspektyvos (nebus pasiektas pageidaujamas rezultatas)“.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti, jog pareiÅ¡kėjas patyrė negatyvius iÅ¡gyvenimus Kauno VGTPT neteisėtai atsisakius suteikti jam antrinę teisinę pagalbÄ . Tačiau pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai nelaikytini intensyviais, ilgalaikiais ir žymiais. PareiÅ¡kėjas nepagrindė jokiais leistinais įrodymais, kad dėl Kauno VGTPT neteisėtų veiksmų buvo sumenkintas jo vardas žmonių akyse, pablogėjo reputacija. Be to, pareiÅ¡kėjo nurodyta 5000 Lt suma yra pernelyg didelė kompensuoti nurodytiems nepatogumams ir dvasiniams iÅ¡gyvenimams.

Neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Patirti pareiÅ¡kėjo dvasiniai iÅ¡gyvenimai, Å¡iuo atveju, kompensuoti palankiu teismo procesiniu sprendimu - Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-28 nutartimi. Pažymėtina, kad minėta nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo Kauno VGTPT iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ Â dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo; Kauno VGTPT iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ 2011 m. rugpjūčio 8 d.

Å¡ioje byloje skundžiamu sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-N-1951-3256 taip pat atsisakė suteikti pareiÅ¡kėjui antinę teisinę pagalbÄ , vadovaudamasi VGTPÄ® 11 str. 7 d. 4 p. , 18 str. 2, 4 d., o teismas Å¡ioje byloje nenustatė, jog skundžiamas sprendimas neteisėtas. Konstitucinis Teismas 1995-12-22 nutarime yra konstatavęs, jog teisingumas yra vienas iÅ¡ pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų; jis yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų; jis gali bÅ«ti įgyvendintas užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų prieÅ¡prieÅ¡os.

Taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas yra atkreipęs dėmesį bei administracinių teismų praktikoje ne kartÄ buvo konstatuota, kad teisės pažeidimo pripažinimas tam tikrais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99; 2006-10-10 sprendimas byloje L.L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02; 2011-03-01 sprendimas Lalas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 13109/04;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2009-06-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-606/2009). Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-28 nutartis yra tinkama ir pakankama satisfakcija moralinei žalai kompensuoti, nepriteisiant pareiÅ¡kėjui piniginės kompensacijos.Å ioje administracinėje byloje kitų aplinkybių, suponuojančių tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ , nenustatyta.PareiÅ¡kėjas pagal CK 6.271 straipsnį turi teisę į turtinės žalos atlyginimÄ dėl administravimo subjekto neteisėto veikimo.

ŽalÄ sudaro turėtos iÅ¡laidos dėl neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad turtinę žalÄ sudaro dokumentų spausdinimo, vertimo, kopijų rengimo teismui iÅ¡laidos. Å ios iÅ¡laidos yra bylos vedimo iÅ¡laidos ir jų priteisimui ABTÄ® 44 straipsniu yra nustatyta atitinkama procedÅ«ra. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 6 d. nutartimi konstatavo, kad procesinių (atstovavimo) iÅ¡laidų priteisimo pirmiausia turi bÅ«ti siekiama tame procese, kuriame jos buvo patirtos (taip pat administracinė byla Nr. A756 -34/2011).

PareiÅ¡kėjas pasinaudojo ABTÄ® 44 straipsnio suteikta teise teikti praÅ¡ymÄ dėl patirtų teismo procese iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡nagrinėtoje byloje ir toks jo praÅ¡ymas buvo iÅ¡ dalies patenkintas (prijungtos apžiÅ«rai adm. bylos Nr. I-59-402/2011 t. 1, b.l. 194-195, t.2. b.l. 9-12), todėl jis neturi teisės praÅ¡yti atlyginti patirtas iÅ¡laidas kaip žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad pagal ABTÄ® 44-45 straipsnių nuostatas, iÅ¡laidų atlyginimÄ turi teisė gauti proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas ir teismas gali atlyginti tik tas iÅ¡laidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota Å¡alis teismui turi pateikti ne tik praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų atlyginimo, bet ir iÅ¡laidų paskaičiavimÄ ir pagrindimÄ .

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1p., teisėjų kolegija n  u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .                                                          Teisėjai                                                                                                                  Albina Rimdeikaitė                                                                                                                                                                                                                                                                 Jolanta Medvedevienė                                                                                                                              Algis Markevičius