03e1260c-ec4e-44de-aaa6-125cf68e05b6 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-18180-996/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12408-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.1; 1.3.4.1.5.2.1.4; 1.3.4.1.5.2.1.8; 1.3.5.3.15.4; 1.3.5.5; 1.3.6.3.2.9; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 8 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Onai Virmauskienei,vertėjaujant Svetlanai Minakovai, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DARJĖGA“ atstovams uždarosios akcinės bendrovės „DARJĖGA“ vadovui Dariui Šaduikiui, advokatei Jurgitai Bieliūnienei,atsakovui M.

S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „DARJĖGA“ ieÅ¡kinį atsakovui M. S. dėl darbo ginčo. Teismas n u s t a t ė : uždaroji akcinė bendrovė „DARJĖGA“ (toliau – ieÅ¡kovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (el. b. t. I, b. l. 1–12), praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2018 m. kovo 22 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas), M.

S. (toliau – atsakovas, darbuotojas) reikalavimus atmetant, darbuotojo pareikÅ¡tiems reikalavimams taikyti senatį ir priteisti jai iÅ¡ darbuotojo bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad tarp jos ir atsakovo sudarytos darbo sutarties pagrindu atsakovas buvo priimtas į vairuotojo–ekspeditoriaus pareigas įmonėje, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2017 m. lapkričio 12 d. atsakovas buvo komandiruotas į užsienį (komandiruotės vietovės – Lenkija, Vokietija, Belgija, PrancÅ«zija, Nyderlandai), darbuotojui bÅ«nant komandiruotėje jis žodžiu buvo informuotas apie kitÄ artimiausiÄ jo laukiančiÄ komandiruotę, t. y. kad, atsakovui grįžus iÅ¡ komandiruotės, jis bus komandiruotas į kitÄ komandiruotę, tačiau nepaisant to, atsakovui 2017 m. lapkričio 12 d. grįžus iÅ¡ komandiruotės į LietuvÄ , jis su įsakymu dėl jo siuntimo į kitÄ komandiruotę susipažinti neatvyko, įmonės žiniomis, atsakovas, grįžęs iÅ¡ komandiruotės, iÅ¡ karto iÅ¡vyko į Baltarusijos RespublikÄ , tÄ padarė nepateikęs darbdavei jokio praÅ¡ymo dėl atostogų suteikimo (nors tokius praÅ¡ymus prieÅ¡/po ankstesnių komandiruočių jis pateikdavo), nepateikęs kitokio praÅ¡ymo ir nenurodęs priežasčių, dėl kurių galėtų bÅ«ti atleistas nuo darbo funkcijų vykdymo.

Teigė, kad įmonės administratorė J. Å . 2017 m. lapkričio 13 d. tarnybiniu praneÅ¡imu informavo įmonę, jog darbuotojas, 2017 m. lapkričio 12 d. grįžęs iÅ¡ komandiruotės, 2017 m. lapkričio 13 d. neatvyko į darbÄ visÄ dienÄ ir nepateikė CMR važtaraščių bei kitų dokumentų, 2017 m. lapkričio 20 d. atsakovui vieninteliu įmonei žinomu ir paties darbuotojo nurodytu adresu Minske, Baltarusijoje, buvo iÅ¡siųstas reikalavimas ne vėliau kaip iki 2017 m. lapkričio 24 d. pasiaiÅ¡kinti dėl nebuvimo darbe laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki reikalavimo pateikimo dienos, komandiruotės ataskaitų nepateikimo ir kitų pavedimų vykdymo, atsakovui laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. buvo žymėtos pravaikÅ¡tos.

Nurodė, jog 2017 m. gruodžio 1 d. iÅ¡ administratorės V. Å . ir įmonės buhalterinę apskaitÄ tvarkančios vyr. finansininkės D. L. gavo du tarnybinius praneÅ¡imus, kuriais buvo informuota, kad darbuotojas, 2017 m. gruodžio 1 d. atvykęs į darbÄ , pateikė 2017 m. lapkričio 30 d. Baltarusijos Respublikoje iÅ¡duotÄ medicininės pažymos kopijÄ be vertimo, iÅ¡ kurios negalima nustatyti diagnozuotos ligos, bei praÅ¡ymÄ dėl atostogų jam suteikimo laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 30 d., tačiau jokių paaiÅ¡kinimų dėl jo nebuvimo darbe nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. darbuotojas nepateikė, be to, atsisakė grÄ Å¾inti įmonei CMR važtaraščius bei kitus komandiruotės dokumentus.

Teigė, jog 2017 m. gruodžio 4 d. atsakymu atsakovas buvo informuotas apie atsisakymÄ suteikti jam atostogas. Pažymėjo, jog 2017 m. gruodžio 1 d. įmonės direktoriaus įsakymu Nr. P-2017/1 buvo sudaryta komisija darbuotojo neatvykimo į darbÄ priežastims nustatyti ir įvertinti, Å¡i komisija 2017 m. gruodžio 4 d. pateiktose iÅ¡vadose darbuotojo neatvykimo į darbÄ laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d. priežastis nepripažino svarbiomis. Nurodė, jog įmonės direktorius, įvertinęs pateiktas iÅ¡vadas, atsižvelgęs į tai, kad darbuotojas nuo 2017 m. lapkričio 13 d. neatvyko į darbÄ be pateisinamos priežasties, iki nustatyto termino (2017 m. lapkričio 24 d.) negrÄ Å¾ino darbdavei CMR važtaraščių bei kitų kelionės dokumentų bei tokiu bÅ«du tyčia sudarė prielaidas įmonės užsakovams nemokėti už jiems suteiktas pervežimo paslaugas, dėl ko pasitikėjimas darbuotoju buvo negrįžtamai prarastas, 2017 m. gruodžio 7 d. priėmė įsakymÄ Nr. P-2017/2, kuriuo nuo 2017 m. gruodžio 8 d. atleido darbuotojÄ iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ dėl jo padarytų Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų, įtvirtintų DK 58 straipsnio 3 dalies 1, 5 ir 7 punktuose, darbo sutarties su atsakovu nutraukimo dienÄ , su darbuotoju buvo visiÅ¡kai atsiskaityta, iÅ¡mokant jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir dienpinigius, atsakovas apie darbo sutarties nutraukimÄ nuo informuotas 2017 m. gruodžio 11 d. korespondencija.

Pažymėjo, kad 2018 m. vasario 21 d. buvo informuota, jog 2018 m. vasario 19 d. Darbo ginčų komisijoje buvo gautas darbuotojo 2018 m. vasario 19 d. praÅ¡ymas dėl dienpinigių priteisimo iÅ¡ įmonės, šį praÅ¡ymÄ darbuotojas 2018 m. kovo 5 d. papildė, tačiau, ieÅ¡kovės teigimu, nei 2018 m. vasario 19 d. praÅ¡yme, nei 2018 m. kovo 5 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose darbuotojas nekėlė klausimo dėl darbo sutarties su juo nutraukimo, neginčijo darbo sutarties nutraukimo pagrindo, neprašė Darbo ginčų komisijos jo atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu.

Nurodė, jog Darbo ginčų komisija sprendimu darbuotojo praÅ¡ymÄ tenkino, taip pat pripažino darbuotojo atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ neteisėtu, pripažino, jog darbo sutartis tarp darbuotojo ir darbdavės nutraukta Darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ , iÅ¡ieÅ¡kojo darbuotojo naudai iÅ¡ įmonės 865,53 Eur dienpinigių nepriemokÄ už 2017 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėn., 545,28 Eur vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ , 1 826,30 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už laikotarpį iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (įskaitytinai), po 26,09 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už kiekvienÄ paskesnę (po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo) dienÄ , taikant 5 darbo dienų savaitės grafikÄ , baigiant skaičiuoti sprendimo dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo dienÄ , bet ne daugiau nei už vienerius metus, su kuo ieÅ¡kovė nesutinka, jos įsitikinimu, ji darbuotojÄ pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ iÅ¡ darbo atleido pagrįstai ir teisėtai, atleidimo dienÄ iÅ¡mokėjo darbuotojui visas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, todėl savo įsipareigojimus yra visiÅ¡kai, laiku ir tinkamai įvykdžiusi, dėl ko sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, o visi darbuotojo Darbo ginčų komisijai pareikÅ¡ti praÅ¡ymai atmestini.

Pažymėjo, jog darbuotojas neneigia ir todėl tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad darbuotojas, 2017 m. lapkričio 12 d. grįžęs iÅ¡ komandiruotės, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. nebuvo darbe visÄ kiekvienÄ nurodytÄ dienÄ , todėl aplinkybė, kad darbuotojas neatvyko į darbÄ (be svarbių priežasčių) visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), laikytina įrodyta. Pabrėžė, jog laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. nebÅ«damas darbe visas nurodytas dienas, darbuotojas įmonės neinformavo apie neatvykimo į darbÄ priežastis, nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų bei nebuvimÄ darbe pateisinančių dokumentų, atvykęs į darbÄ 2017 m. gruodžio 1 d. nepaaiÅ¡kino, dėl kokių priežasčių iki tol nebuvo darbe, nors iÅ¡ jo buvo reikalauta tai padaryti, pateikdamas 2017 m. lapkričio 30 d. iÅ¡duotos baltarusių kalba suraÅ¡ytos medicininės pažymos kopijÄ nepateikė nei Å¡io dokumento originalo, nei jo vertimo į lietuvių kalbÄ , suprantama kalba nepaaiÅ¡kino Å¡io dokumento turinio, dėl ko įmonė neturėjo jokių galimybių identifikuoti medicininės pažymos iÅ¡davimo darbuotojui pagrindo bei įvertinti darbuotojo nebuvimo darbe priežasčių bei jų svarbumo, nustatyti, kokiam laikotarpiui medicininė pažyma suteikia teisę darbuotojui nebÅ«ti darbe (jei pateikta medicininė pažyma tokiÄ teisę apskritai suteikia).

Kartu pažymėjo, jog 2017 m. gruodžio 1 d. darbuotojas ne tik pats asmeniÅ¡kai pristatė įmonei medicininę pažymÄ , pateikė kitus dokumentus, bet ir tÄ pačiÄ dienÄ lankėsi Krovininio autotransporto profesinėje sÄ jungoje „Solidarumas“ ir ten atliko teisinius veiksmus – Å¡ios aplinkybės sudarė pagrindÄ manyti, kad jis yra darbingas, kad nėra jokių darbuotojo nebuvimÄ darbe pateisinančių priežasčių, kad darbuotojo pateikta medicininė pažyma darbuotojo nebuvimo darbe laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d. nepateisina.

Pabrėžė, jog atsakovas buvo informuotas apie atsisakymÄ suteikti jam atostogas, jokio susitarimo, kad darbuotojui grįžus iÅ¡ komandiruotės jam bus suteiktos 3 savaičių atostogos, tarp Å¡alių nebuvo. Pažymėjo, jog darbo santykių metu darbuotojas atostogavo du kartus ir abu kartus darbuotojui atostogos buvo suteiktos ne pagal žodinį Å¡alių susitarimÄ , bet pagal raÅ¡ytinį darbuotojo praÅ¡ymÄ , darbdavei sutikimÄ dėl darbuotojui suteiktinų atostogų iÅ¡reiÅ¡kiant raÅ¡ytine rezoliucija „Sutinku“ ant darbuotojo praÅ¡ymo.

Å i aplinkybė, ieÅ¡kovės įsitikinimu, patvirtina, kad darbuotojui buvo žinoma atostogų suteikimo įmonėje tvarka ir kad atostogos suteikiamos tik esant raÅ¡ytiniam (o ne žodiniam) Å¡alių susitarimui dėl jų suteikimo. Pabrėžė, jog darbuotojas į Darbo ginčų komisijÄ kreipėsi nuo darbo sutarties nutraukimo praėjus daugiau nei dvejiems mėnesiams, t. y. praleidęs nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ , reikalavimo Darbo ginčų komisijai pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo jis neformulavo, sprendimu Å¡is terminas nebuvo atnaujintas, todėl, ieÅ¡kovės įsitikinimu, esant tokiomis aplinkybėms sprendimas dalyje dėl darbuotojo atleidimo pripažinimo neteisėtu savaime yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas jau vien jau dėl Å¡ios priežasties.

Nurodė, jog darbo santykių metu darbuotojas atostogavo du kartus (t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2017 m. liepos 25 d. ir laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d.), dėl ko atleidimo dienÄ darbuotojas nepanaudotų atostogų nebuvo sukaupęs, todėl kompensacija už nepanaudotas atostogas darbuotojui neturėjo bÅ«ti ir pagrįstai nebuvo iÅ¡mokėta, visos kitos darbuotojui priklausančias su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos atleidimo dienÄ (2017 m. gruodžio 8 d.) darbuotojui buvo iÅ¡mokėtos banko pavedimu.

Pabrėžė, jog darbuotojas reikalavimÄ dėl dienpinigių nepriemokos už 2017 m. balandžio–rugpjūčio mėn. priteisimo turėjo kelti per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimÄ , todėl Å¡ioje dalyje prašė taikyti senatį. Pabrėžė, jog darbuotojui laiku ir tinkamai yra iÅ¡mokėjusi visus jam priklausančius dienpinigius, pagal Å¡alių susitarimÄ darbo santykių metu darbuotojui mokėjo 70 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto maksimalių dienpinigių dydžio dienpinigius, paaiÅ¡kindama, jog sudarant darbo sutartį su atsakovu žodžiu (darbuotojui suprantama rusų kalba) aptarė dienpinigių dydį, susitarė dėl 70 proc. dydžio dienpinigių, po ko toks žodinis susitarimas buvo raÅ¡tu įtvirtintas ir abiejų Å¡alių paraÅ¡ais patvirtintas darbo sutarties Nr. 54 priede Nr. 1, kuriame aiÅ¡kiai numatyta, kad dienpinigiai mažinami 30 proc.

– tokio dydžio dienpinigiai mokami visiems be išimties įmonės darbuotojams, tokio dydžio dienpinigiai darbuotojui buvo mokami viso darbuotojo darbo įmonėje laikotarpiu, darbuotojas iki pat darbo sutarties su juo nutraukimo nė karto nei žodžiu, nei raštu nebuvo pareiškęs jai jokių pretenzijų dėl dienpinigių nepriemokos, dėl tarp šalių sutarto dydžio dienpinigių neišmokėjimo ir (ar) bet kokių kitų su dienpinigiais susijusių pretenzijų. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog darbo sutartis su darbuotoju buvo sudaryta galiojant ankstesnės redakcijos DK, kuriame, ieškovės įsitikinimu, nebuvo reikalavimo darbo sutartį sudaryti lietuvių ir kita darbo sutarties šalims priimtina kalba, todėl mano, jog dabartinio, nuo 2017 m. liepos 1 d.

įsigaliojusio, DK 25 straipsnio 3 dalies nuostata Å¡alių iki tol susiklosčiusiems santykiams neturi bÅ«ti taikoma.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas įmonės vadovas Darius Å aduikis papildomai paaiÅ¡kino, kad dėl kitos artimiausios atsakovo komandiruotės jam buvo praneÅ¡ta prieÅ¡ 8–9 dienas, tačiau atsakovas kategoriÅ¡kai pasakė, jog nesutinka jokių darbų dirbti, atsakovui grįžtant iÅ¡ komandiruotės telefonu buvo nurodyta atvykti į darbÄ pokalbiui, jis į darbÄ neatvyko, du kartus jo nurodytu adresu buvo siųsti reikalavimai pasiaiÅ¡kinti, 2017 m. gruodžio 1 d., jam atvykus į darbÄ dar kartÄ buvo jo praÅ¡yta pasiaiÅ¡kinti, tačiau jis tik pateikė nedarbingumo pažymÄ ir praÅ¡ymÄ dėl atostogų jam suteikimo; vietoj neatvykusio į darbÄ atsakovo į komandiruotę buvo iÅ¡siųstas kitas darbuotojas;

įmonė daug darbo turi ir Lietuvoje, tai remonto klausimai; dienpinigiai visiems įmonėje darbuotojams mokami sumažinti, visi tai žino, su atsakovu pasiraÅ¡ant darbo sutartį jam tai buvo paaiÅ¡kinta. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė advokatė papildomai paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ Darbo ginčų komisijos posėdžių garso įrašų nenustatė, jog darbuotojas bÅ«tų kėlęs reikalavimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumo, tačiau Darbo ginčų komisija dėl tokio reikalavimo pasisakė, jei tokį reikalavimÄ darbuotojas bÅ«tų reiÅ¡kęs, tai bÅ«tų jau suėjęs senaties terminas, nes jis buvo atleistas iÅ¡ darbo 2017 m. gruodžio 8 d., o Darbo ginčų komisijai jis nurodė, kad apie atleidimÄ sužinojo 2018 m. sausio 23 d., teismui jau nurodo, kad sužinojo 2018 m. vasario 8 d.; su atsakovu nebuvo sutarta, kad jis 6 savaites dirbs ir po to 3 savaites jam bus suteikiamas poilsis, įmonėje joks darbuotojas taip nedirba, derinama kiekvienam vairuotojui pagal klientus, dažniausiai komandiruotės trunka 4–7 savaites, Lietuvoje įmonė taip pat dirba – aptarnauja sugrįžtančius vilkikus, bÅ«dami Lietuvoje vairuotojai bÅ«na budinčiame rėžime, nes jie bet kada gali bÅ«ti iÅ¡kviesti vykti į komandiruotę; nagrinėjamu atveju įmonei atsirado poreikis pratęsti savaitei atsakovo komandiruotę, atsakovas apie tai buvo informuotas prieÅ¡ savaitę, atsakovas sugrįžo iÅ¡ komandiruotės, tačiau kitÄ dienÄ Ä¯ darbÄ neatvyko be jokio teisinio pagrindo, paprasčiausiai nusprendęs į darbÄ neiti ir iÅ¡vykti, taip jis nepakluso nurodymui atvykti, įmonė nesuprato, kodėl jo nėra darbe; kitais atvejais atsakovas grįžęs iÅ¡ komandiruotės teikdavo praÅ¡ymus atostogoms arba bÅ«davo Lietuvoje ir turėdavo bÅ«ti pasiruošęs bet kada bÅ«ti iÅ¡siųstas į komandiruotę, už tai mokamas darbo užmokestis;

įmonė vietoj į darbÄ neatvykusio ir į komandiruotę turėjusio vykti atsakovo turėjo priimti naujÄ vairuotojÄ ; atsakovas žinojo apie dienpinigių mažinimÄ 30 proc., visÄ darbo santykių įmonėje laikotarpį dienpinigiai jam tiko, preliminariosios darbo sutarties, sudarytos rusų kalba, 7.3 punkte nurodytas dienpinigių mažinimas iki 50 proc., įmonėje tokia tvarka nuo 2016 m., tokios sÄ lygos buvo siÅ«lytos atsakovui įsidarbinant ir jis sutiko. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (el. b. t.

II, b. l. 151–154).Atsakovas paaiÅ¡kino, kad su įmone sudarytoje darbo sutartyje buvo nustatyta 40 val. darbo laiko per savaitę trukmė, tačiau faktiÅ¡kai jam buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita ir darbas pagal grafikÄ , jis buvo siunčiamas tik į komandiruotes pagal įmonės nustatytÄ grafikÄ , kitomis dienomis jam buvo suteikiamas poilsio laikas, kurio metu jis grįždavo į BaltarusijÄ . Teigė, jog sudarant darbo sutartį su įmone žodžiu sutarė, kad jis bus siunčiamas į 6 savaičių trukmės komandiruotes, po kurių jam bus suteikiamas 18 d. nepertraukiamas poilsio laikas.

PaaiÅ¡kino, kad jis buvo siųstas į komandiruotę nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. liepos 7 d. (faktiÅ¡kai iki 2017 m. liepos 9 d.), t. y. 6 savaičių ir 1 d. trukmės komandiruotę, suteiktas poilsio laikas iki kitos komandiruotės – iki 2017 m. liepos 28 d. (18 d.); jis buvo siųstas į komandiruotę nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 9 d. (faktiÅ¡kai iki 2017 m. rugsėjo 10 d.), t. y. 6 savaičių ir 2 d. trukmės komandiruotę, suteiktas poilsio laikas iki kitos komandiruotės – iki 2017 m. rugsėjo 29 d. (18 d.); jis buvo siųstas į komandiruotę nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2017 m. lapkričio 12 d., t. y. 6 savaičių ir 3 d. trukmės komandiruotę, kita komandiruotė pagal įprastÄ tvarkÄ turėjo prasidėti 2017 m. gruodžio 1 d., t. y. po 18 d., tačiau įmonė 2017 m. lapkričio 12 d. jam grįžtant iÅ¡ komandiruotės telefonu paprašė į kitÄ komandiruotę vykti nuo 2017 m. lapkričio 13 d., su kuo jis nesutiko ir 2017 m. lapkričio 12 d. iÅ¡vyko į namus Baltarusijoje, jis į darbÄ Ä¯monėje atvyko 2017 m. gruodžio 1 d. pagal įprastÄ komandiruočių grafikÄ â€“ po 18 d., nepaisydamas savo ligos (susirgo likus 1 d. iki komandiruotės), bet buvo informuotas, kad į komandiruotę vyks kitas darbuotojas, jo buvo papraÅ¡yta pasiaiÅ¡kinti dėl nebuvimo darbe nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., jis, siekdamas iÅ¡vengti tolimesnio konflikto, parašė praÅ¡ymÄ dėl atostogų jam suteikimo nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 30 d., tačiau buvo informuotas, kad atostogos jam nesuteikiamos, nes yra svarstomas klausimas dėl jo darbo sutarties nutraukimo.

Kartu nurodė, jog laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. jis sulaukė grasinimų iÅ¡ įmonės, kuriais buvo reikalaujama iÅ¡ darbo iÅ¡eiti savo noru. Pabrėžė, kad jis nepadarė Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, nes laikotarpis, kai jis neatvyko į darbÄ (nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d.) buvo jo poilsio laikas pagal grafikÄ . Atsakovo vertinimu, įmonė žodžiu nurodžiusi jam vykti į kitÄ komandiruotę nuo 2017 m. lapkričio 13 d., o ne nuo 2017 m. gruodžio 1 d., iÅ¡ esmės pažeidė jo darbo grafikÄ , o tai galėjo padaryti tik dėl ne nuo darbdavės priklausančių aplinkybių tinkamai informavusi jį prieÅ¡ 2 darbo dienas (DK 115 straipsnio 2 dalis), darbdavė neturėjo teisės reikalauti jo atvykti į darbÄ poilsio metu.

Kartu pastebėjo tai, kad tarp komandiruočių nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. jis taip pat nebuvo darbe, tačiau jokių pretenzijų nesulaukė, kas, jo manymu, patvirtina, kad tarp komandiruočių jam buvo suteikiamas poilsio laikas. Nurodė, kad visada po komandiruotės CMR važtaraščius palikdavo krovinio automobilio daiktadėžėje. Nesutiko, kad buvo praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas. Atsakovo teigimu, apie atleidimÄ iÅ¡ darbo jis sužinojo 2018 m. vasario 8 d., reikalavimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu suformulavo Darbo ginčų komisijos posėdžio metu žodžiu 2018 m. kovo 8 d.

Teigė, kad darbo sutarties priedas dėl dienpinigių mažinimo buvo sudarytas tik lietuvių kalba, jis jo nesuprato, jis nebuvo supažindintas su jam iÅ¡mokėtų dienpinigių dydžiu, skaičiavimo tvarka. Mano, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiÅ¡kino, kad jam bÅ«nant komandiruotėje paskambino ieÅ¡kovė ir nurodė, kad jis turės važiuoti į kitÄ komandiruotę, jis atsisakė tai daryti, nes norėjo vykti į namus, tuomet jam ėmė grasinti, jog jis privalo raÅ¡yti praÅ¡ymÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, jis nurodė tokį praÅ¡ymÄ galintis paraÅ¡yti, tačiau prieÅ¡ tai su juo turi bÅ«ti atsiskaityta, ieÅ¡kovė nurodė jam atvykti iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes, neturėjo pinigų likti komandiruotėje, pasiskolino pinigų bilietui ir grįžo į namus, pinigus įmonė sumokėjo 2017 m. gruodžio 8 d., Lietuvoje įmonė nedirba, visi automobiliai yra Europos SÄ jungoje, techninės apžiÅ«ros tvarkymui buvo siunčiami darbuotojai lietuviai; teigė, kad 1,5 mėnesio dirbdavo, tada eidavo nemokamų atostogų, niekada neatostogavo, pasiraÅ¡ydavo tai, kÄ jam duodavo, nes lietuviÅ¡kai nesupranta, įmone pasitikėjo; 2018 m. kovo 22 d. jau įsidarbino kitoje įmonėje, sutarė konkrečiÄ sumÄ , kuriÄ gauna, kokiÄ dalį sudaro dienpinigiai nežino; su ieÅ¡kove taip pat tarėsi dėl konkrečios sumos – 60 Eur už parÄ , tÄ sumÄ visÄ laikÄ ir gaudavo, Å¡i suma ėmė nebetikti, kai ėmė vėluoti darbo užmokestis, buvo tartasi, kad jis dirbs po 6 savaites, jei bus noras daugiau, galės dirbti ir daugiau, susitarimo niekur neįformino; reikalavimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu teikė Darbo ginčų komisijai 2018 m. vasario 22 d. ir jis buvo priimtas.Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas įmonės darbuotojas (vairuotojas) M.

S. parodė, kad įmonėje darbo grafikų nėra, komandiruotės trunka apie 6 savaites, bet konkrečiai taip nėra nustatyta, komandiruotė gali trukti ir 12, ir 9 savaites, įmonė darbuotojÄ bet kada gali siųsti į komandiruotę, stengiamasi praneÅ¡ti kuo anksčiau, viskas priklauso nuo klientų, yra tekę pasilikti komandiruotėje, kai darbuotojas ne komandiruotėje ir ne atostogauja, jis turi bÅ«ti pasiruošęs bet kada vykti, bÅ«na, kad reikia skubiai iÅ¡vykti, pakeisti kitÄ vairuotojÄ , darbuotojas turi pareigÄ vykti į komandiruotę;

įmonėje mokami 30 proc. sumažinti dienpinigiai.IeÅ¡kinys tenkinamas.Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iÅ¡ darbo bei atsiskaitymo su darbuotoju teisėtumo ir pagrįstumo.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. kovo 14 d. ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė terminuotÄ darbo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas buvo priimamas dirbti įmonėje vairuotoju–ekspeditoriumi, darbo sutarties 7.3 punktu Å¡alys susitarė, jog dienpinigiai mažinami iki 50 procentų (el. b. t. I, b. l. 61–64, t. II, b. l. 49–51); 2017 m. balandžio 12 d. ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 54, pagal kuriÄ atsakovas nuo 2017 m. balandžio 14 d. pradėjo dirbti įmonėje vairuotoju–ekspeditoriumi, darbo sutarties priedu Nr. 1 Å¡alys susitarė, jog dienpinigiai mažinami 30 procentų (el. b. t.

I, b. l. 70–72), ieÅ¡kovės direktoriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. K-074/17 atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2017 m. lapkričio 12 d. iÅ¡siųstas į komandiruotę (el. b. t. I, b. l. 67–69); ieÅ¡kovės direktoriaus 2017 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. K-082/17 atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 19 d. iÅ¡siųstas į komandiruotę (el. b. t. II, b. l. 184); ieÅ¡kovė 2017 m. lapkričio 20 d. surašė atsakovui reikalavimÄ iki 2017 m. lapkričio 24 d. pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl neatvykimo į darbÄ (el. b. t.

I, b. l. 23–24), kurį 2017 m. lapkričio 21 d. iÅ¡siuntė registruota paÅ¡to siunta (el. b. t. I, b. l. 25); 2017 m. gruodžio 1 d. atsakovas pateikė ieÅ¡kovei praÅ¡ymÄ dėl kasmetinių atostogų jam suteikimo nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 30 d. (el. b. t. I, b. l. 21–22); 2017 m. lapkričio 13 d. įmonės administratorė J. Å . surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ (el. b. t. I, b. l. 57); 2017 m. gruodžio 1 d. įmonės administratorė V. Å . surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ (el. b. t.

I, b. l. 19); 2017 m. gruodžio 1 d. uždarosios akcinės bendrovės „Pagautė“ vyr. finansininkė D. L. surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ (el. b. t. I, b. l. 20), ieÅ¡kovės direktoriaus 2017 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. P-2017/1 buvo sudaryta komisija atsakovo neatvykimo į darbÄ priežastims nustatyti ir įvertinti (el. b. t. I, b. l. 26), kuri 2017 m. gruodžio 4 d. pateikė iÅ¡vadÄ (el. b. t. I, b. l. 27); 2017 m. gruodžio 4 d. ieÅ¡kovės direktorius parengė atsakymÄ Ä¯ atsakovo praÅ¡ymÄ dėl kasmetinių apmokamų atostogų suteikimo, kuriuo atsisakė jam suteikti kasmetines apmokamas atostogas (el. b. t.

I, b. l. 31); ieÅ¡kovės direktoriaus 2017 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. P-2017/2 atsakovas nuo 2017 m. gruodžio 8 d. atleistas iÅ¡ darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu (neatvykimas į darbÄ visÄ darbo dienÄ ar pamainÄ be pateisinamos priežasties) (el. b. t. I, b. l. 29, 73); darbuotojas 2018 m. vasario 19 d. su praÅ¡ymu kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , kurį papildė pateikdamas 2018 m. kovo 5 d. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (el. b. t. I, b. l. 33–41); Darbo ginčų komisija sprendimu pripažino darbuotojo atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ neteisėtu, pripažino, jog darbo sutartis tarp darbuotojo ir darbdavės nutraukta Darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ , iÅ¡ieÅ¡kojo darbuotojo naudai iÅ¡ įmonės 865,53 Eur dienpinigių nepriemokÄ už 2017 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėn., 545,28 Eur vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ , 1 826,30 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už laikotarpį iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (įskaitytinai), po 26,09 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už kiekvienÄ paskesnę darbo dienÄ , taikant 5 darbo dienų savaitės grafikÄ , baigiant skaičiuoti sprendimo dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimo dienÄ , bet ne daugiau nei už vienerius metus (el. b. t.

I, b. l. 42–47).DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja bÅ«damas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkcijÄ , o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pagal DK 32 straipsnio 2 dalį, pavaldumas darbdaviui reiÅ¡kia darbo funkcijos atlikimÄ , kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklÅ«sta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.

DK 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimÄ . Pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , priežastis nutraukti darbo sutartį gali bÅ«ti Å¡iurkÅ¡tus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas. Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali bÅ«ti laikomas neatvykimas į darbÄ visÄ darbo dienÄ ar pamainÄ be pateisinamos priežasties.

DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo, iÅ¡skyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytÄ protingÄ laikotarpį Å¡io paaiÅ¡kinimo nepateikia. DK 58 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo.

Atleidimas iÅ¡ darbo turi bÅ«ti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. DK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Pagal DK 107 straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo bÅ«ti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pagal DK 107 straipsnio 5 dalį, komandiruotės metu darbuotojas turi dirbti įprastu darbo laiko režimu, jeigu darbdavys nėra nustatęs kitokių įpareigojimų. DK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasmetinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrÄ Å¾inti, mokant jam atostoginius.DK 127 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, iÅ¡skyrus darbo santykių pasibaigimÄ , kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su Å¡io straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais.DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos iÅ¡mokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent Å¡alys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų.

Darbo užmokesčio ar su juo susijusių iÅ¡mokų dalis, nevirÅ¡ijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi bÅ«ti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dienÄ , nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.Dėl atleidimo iÅ¡ darboNagrinėjamu atveju nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2017 m. lapkričio 12 d. atsakovas darbdavės buvo komandiruotas į užsienį (el. b. t. I, b. l. 67–69), Å¡ios atsakovo komandiruotės metu ieÅ¡kovė priėmė sprendimÄ laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 19 d. komandiruoti atsakovÄ Ä¯ kitÄ komandiruotę užsienyje (el. b. t.

II, b. l. 184). Darbuotojas neginčija, jog jam bÅ«nant komandiruotėje jis telefonu buvo informuotas apie kitÄ komandiruotę nuo 2017 m. lapkričio 13 d. ir jis atsisakė į jÄ vykti, nes, atsakovo įsitikinimu, jis grįžęs iÅ¡ komandiruotės 2017 m. lapkričio 12 d. vykti į komandiruotę nuo 2017 m. lapkričio 13 d. neturėjo, kadangi su darbdave žodžiu įsidarbinant buvo sutaręs, jog po 6 savaičių komandiruotės jam bus suteikiamas 3 savaičių poilsis, todėl jis į kitÄ komandiruotę nevyko, 2017 m. lapkričio 12 d. iÅ¡vyko į BaltarusijÄ , nuo 2017 m. lapkričio 13 d. darbe nebuvo, į darbÄ kitai komandiruotei atvyko po 3 savaičių, t. y. 2017 m. gruodžio 1 d.

IeÅ¡kovė nors ir iÅ¡ esmės neginčijo, kad įmonėje buvo stengiamasi užtikrinti tokį darbuotojo darbo režimÄ , kad po maždaug 6 savaičių komandiruotėje darbuotojas nebÅ«tų siunčiamas į komandiruotes apie 3 savaites, tačiau nurodė, kad kiekvienu konkrečiu atveju komandiruotės trukmė bÅ«davo skirtinga, o poilsio tarp komandiruočių laikas bÅ«davo derinamas atskirai, priklausomai nuo turimų klientų, dėl ko atsakovas, grįžęs iÅ¡ komandiruotės, turėjo pareigÄ 2017 m. lapkričio 13 d. pasirodyti darbe, pristatyti kelionės dokumentus, tačiau laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. darbuotojas darbe nepasirodė, į kitÄ komandiruotę neiÅ¡vyko, dėl to Å¡iuo laikotarpiu jam buvo žymimos pravaikÅ¡tos.Bylos medžiaga (el. b. t.

I, b. l. 14–17, 67–69, t. II, b. l. 75–76, 78, 80, 82–83, 165–183) patvirtina, kad atsakovas darbo santykių įmonėje metu buvo komandiruojamas į skirtingų trukmių (apie 4–6 savaičių) komandiruotes, grįžęs iÅ¡ komandiruotės atsakovas nepilnas 3 savaites į komandiruotes siunčiamas nebÅ«davo, taigi, iÅ¡ esmės žodinis susitarimas dėl preliminarių komandiruočių/nesiuntimo į komandiruotes terminų tarp Å¡alių egzistavo, kÄ neneigia ir įmonė, tačiau toks susitarimas nebuvo griežtas įmonės įsipareigojimas darbuotojui – Å¡ie terminai buvo preliminarÅ«s ir atsakovas, suvokdamas savo darbo specifikÄ , be jokios abejonės tai suprato.

Ä®vertinęs aukščiau nurodytÄ bylos medžiagÄ , teismas ypatingÄ dėmesį atkreipia į tai, kad laikotarpis, kuomet atsakovas nebuvo siunčiamas į komandiruotes, kiekvienÄ kartÄ bÅ«davo užtikrinamas skirtingais bÅ«dais – nors atsakovas 2017 m. gegužės 8–25 d. (18 dienų) į komandiruotes siunčiamas nebuvo, Å¡iuo laikotarpiu 4 papildomos laisvos dienos jam buvo suteiktos už darbÄ Å¡venčių metu, kitomis dienomis buvo fiksuojamos darbo dienos, vadinasi, darbuotojas dirbo budėjimo režimu; 2017 m. liepos 10–25 d. darbuotojui pateikus praÅ¡ymÄ jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos, 2017 m. liepos 26–27 d. papildomos laisvos dienos jam buvo suteiktos už darbÄ Å¡venčių metu (bendras nevykimo į komandiruotes laikotarpis 18 dienų), taip pat darbuotojui grįžus po komandiruotės ir, vėlgi, pateikus praÅ¡ymÄ darbdavei, jam 2017 m. rugsėjo 19–28 d. buvo suteiktos kasmetinės atostogos, o 2017 m. rugsėjo 11–15 d., 18 d. jam buvo suteiktos papildomos laisvos dienos (bendras nevykimo į komandiruotes laikotarpis 18 dienų).

Taigi, įvertinęs tarp Å¡alių buvusiÄ praktikÄ , tarptautinių krovinių vežimo vairuotojo darbo specifikÄ , atsižvelgęs į teisme liudytoju apklausto M. S. parodymus (nurodytus aukščiau) apie darbo tvarkÄ Ä¯monėje, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo tiek poilsio tarp komandiruočių laikas, tiek komandiruočių trukmė galėjo bÅ«ti ir buvo įvairi, privalomo susitarimo tarp Å¡alių dėl darbuotojo 6 savaičių trukmės komandiruočių ir privalomo 3 savaičių poilsio tarp komandiruočių nebuvo, toks susitarimas, teismo vertinimu, ne tik kad neatitiktų krovinių pervežimo verslo specifikos, bet ir prieÅ¡tarautų elementariai tokio pobÅ«džio verslo logikai, todėl darbdavė turėjo teisę siųsti atsakovÄ Ä¯ kitÄ komandiruotę, o atsakovas, bÅ«damas pavaldus darbdavei, privalėjo tokį nurodymÄ vykdyti, atsisakyti vykti į kitÄ komandiruotę, esant tokiai bÅ«tinybei, jis negalėjo.

Teismo atlikta atsakovo darbo režimo analizė jo darbo santykių metu neginčijamai patvirtina ir tai, jog atsakovo poilsio nuo vykimo į komandiruotes laikotarpis ir jo suteikimo pagrindas kiekvienÄ kartÄ Å¡alių buvo derinamas atskirai, todėl vienaÅ¡aliÅ¡kai nuspręsti po komandiruotės tiesiog nevykti į darbÄ 3 savaites ir Å¡iuo laikotarpiu nevykdyti darbo funkcijų atsakovas negalėjo – nepaisant to, kad atsakovas atsisakė vykti į kitÄ komandiruotę, ko daryti, kaip teismas konstatavo aukščiau, jis neturėjo teisės, norėdamas nevykti į kitÄ komandiruotę 18 dienų, bÅ«damas rÅ«pestingas, atsakingas ir sÄ Å¾iningas darbuotojas, privalėjo suderinti poilsio laiko teisinį pagrindÄ (t. y. iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar iki kitos komandiruotės jis dirbs budėjimo režimu, ar jam bus suteiktos papildomos laisvos dienos, ar bus sprendžiamas klausimas dėl atostogų suteikimo).

Bylos medžiaga patvirtina, kad tokia praktika įmonėje buvo įprasta, ieÅ¡kovės taikyta ne tik atsakovo atžvilgiu, bet ir kitų įmonėje dirbančių darbuotojų atžvilgiu (el. b. t. II, b. l. 165–183). Taigi, bÅ«tent dėl to ieÅ¡kovė, atsakovui atsisakius vykti į kitÄ komandiruotę, nurodė jam po komandiruotės atvykti į darbÄ (atsakovas Å¡ių aplinkybių neginčijo), tačiau, kaip neginčija pats atsakovas, jis ne tik kad neiÅ¡vyko į kitÄ komandiruotę, taip nevykdydamas privalomo jam duoto darbdavės nurodymo, bet ir neatvyko į darbÄ 2017 m. lapkričio 13 d., vėlgi, nepaklusdamas teisėtam ir pagrįstam darbdavės reikalavimui, dėl ko su darbdave laisvo laiko nuo vykimo į komandiruotę ir/ar poilsio laiko nederino.

Atsakovo nurodytos aplinkybės, t. y. kad iki 2017 m. lapkričio 13 d. jis Lietuvoje nepasiliko, nes neturėjo tam pinigų, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo atsakovui ignoruoti jam darbdavės duodamus privalomus nurodymus, juo labiau, kad pats atsakovas pripažįsta suradęs bÅ«dÄ , kaip gauti pinigų kelionei į namus Baltarusijoje.Atsakovui 2017 m. lapkričio 13 d. neatvykus į darbÄ , įmonės administratorė J. Å . 2017 m. lapkričio 13 d. tarnybiniu praneÅ¡imu informavo apie tai įmonę (el. b. t.

I, b. l. 57), dėl ko ieÅ¡kovė 2017 m. lapkričio 20 d. atsakovui vieninteliu įmonei žinomu ir paties darbuotojo nurodytu adresu Minske, Baltarusijoje, iÅ¡siuntė reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti dėl nebuvimo darbe laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 13 d. (el. b. t. I, b. l. 23–25), atsakovui laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. buvo žymėtos pravaikÅ¡tos (el. b. t. I, b. l. 17, t. II, b. l. 10). Nepaisant to, kad ieÅ¡kovė reikalavimÄ pateikti paaiÅ¡kinimÄ atsakovui iÅ¡siuntė registruotu laiÅ¡ku 2017 m. lapkričio 20 d. (Å¡is laiÅ¡kas atsakovui nebuvo įteiktas, dėl to ginčo byloje nėra), atsakovui atvykus į darbÄ 2017 m. gruodžio 1 d. (dėl to ginčo byloje nėra) jo pakartotinai buvo papraÅ¡yta pateikti paaiÅ¡kinimÄ , dėl kokių priežasčių jis laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. nebuvo darbe, tačiau darbuotojas tokio paaiÅ¡kinimo nepateikė (el. b. t.

I, b. l. 19), darbuotojas darbdavei pateikė 2017 m. lapkričio 30 d. baltarusių kalba suraÅ¡ytos medicininės pažymos kopijÄ (el. b. t. I, b. l.

20) bei praÅ¡ymÄ suteikti jam kasmetines atostogas nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 30 d. (el. b. t. I, b. l. 21–22), Å¡io praÅ¡ymo ieÅ¡kovė netenkino ir apie tai pranešė atsakovui, kartu informavo atsakovÄ , kad yra sprendžiamas klausimas dėl jo darbo sutarties nutraukimo (el. b. t. I, b. l. 31). Atsakovas patvirtino, jog įmonė jam nurodė, kad jo praÅ¡ymo dėl atostogų jam suteikimo netenkina, nepaisant to, jis po 2017 m. gruodžio 1 d. daugiau darbe iki pat darbo santykių pabaigos nepasirodė, dėl to ginčo byloje taip pat nėra.

Netenkinusi atsakovo praÅ¡ymo dėl atostogų suteikimo, ieÅ¡kovė taip pat vertino atsakovo pateiktÄ baltarusių kalba suraÅ¡ytÄ medicininę pažymÄ (el. b. t. II, b. l. 86), dėl ko sudarė komisijÄ , kuriai pavedė nustatyti ir įvertinti atsakovo neatvykimo į darbÄ priežastis (el. b. t. I, b. l. 26), Å¡i komisija, įvertinusi tai, jog pateikta dokumento, sudaryto 2017 m. lapkričio 30 d., kopija, o ne originalas, Å¡io dokumento vertimas į lietuvių kalbÄ nėra pateiktas, dėl ko nėra galimybių nustatyti darbuotojo nedarbingumo priežastis ir trukmę bei tai, kad Å¡is dokumentas atsakovui iÅ¡duotas ne pagal jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , šį dokumentÄ darbdavei darbuotojas pristatė pats, bei tÄ pačiÄ dienÄ lankėsi Krovininio autotransporto profesinėje sÄ jungoje „Solidarumas“ bei ten atliko teisinius veiksmus (kÄ patvirtina ir bylos medžiaga (el. b. t.

I, b. l. 66)), savo 2017 m. gruodžio 4 d. iÅ¡vadoje sprendė, kad atsakovo pateikta medicininė pažyma atsakovo neatvykimo į darbÄ nepateisina (el. b. t. I, b. l. 27). Teismas, be kita ko, papildomai įvertinęs tai, kad 2017 m. gruodžio 1 d. atsakovas atvyko į darbÄ , kaip nurodė pats atsakovas, pasiruošęs vykti į kitÄ komandiruotę, sprendžia, kad komisijos iÅ¡vados dėl medicininės pažymos yra pagrįstos, atsakovui ir toliau neatvykstant į darbÄ ieÅ¡kovė 2017 m. gruodžio mėn. atsakovui pagrįstai fiksavo pravaikÅ¡tas (el. b. t.

I, b. l. 18, t. II, b. l. 10). Taigi, pagal aukščiau teismo padarytas iÅ¡vadas, 2017 m. gruodžio 7 d. ieÅ¡kovė pagrįstai priėmė sprendimÄ atsakovÄ nuo 2017 m. gruodžio 8 d. atleisti iÅ¡ darbo DK 58 straipsnio 1 dalies pagrindu (el. b. t. I, b. l. 29, 73).Ä®vertinęs visas aukščiau nustatytas aplinkybes bei padarytas iÅ¡vadas, teismas konstatuoja, kad atsakovas ne tik kad nevykdė teisėtų darbdavės reikalavimų, t. y. vykti į kitÄ komandiruotę, jam atsisakius tai daryti – ankstesnei komandiruotei pasibaigus atvykti į darbÄ , bet ir laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki pat darbo santykių pabaigos 2017 m. gruodžio 8 d. (iÅ¡skyrus 2017 m. gruodžio 1 d.) į darbÄ neatvyko be pateisinančių priežasčių, todėl darbdavė, iÅ¡ darbuotojo pareikalavusi visomis protingomis ir įmanomomis galimybėmis pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl neatvykimo į darbÄ priežasčių, o Å¡iam tokio paaiÅ¡kinimo nepateikus, teisėtai ir pagrįstai už padarytas pravaikÅ¡tas darbuotojÄ atleido iÅ¡ darbo DK 58 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pripažinus darbuotojo atleidimÄ iÅ¡ darbo teisėtu ir pagrįstu, pagrindo priteisti darbuotojui kompensacijÄ bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nėra.IeÅ¡kovė, atleidusi atsakovÄ iÅ¡ darbo, apie tai jį informavo iÅ¡siųsdama jam registruotÄ laiÅ¡kÄ vieninteliu įmonei žinomu ir paties darbuotojo nurodytu adresu Minske, Baltarusijoje (el. b. t. I, b. l. 30), tačiau Å¡is laiÅ¡kas, vėlgi, atsakovui nebuvo įteiktas (dėl to ginčo byloje nėra). IeÅ¡kovės atstovė advokatė teismo posėdžio metu nurodė, kad iÅ¡ Darbo ginčų komisijos posėdžio įraÅ¡o nustatė, jog atsakovas Darbo ginčų komisijai nurodė, jog apie savo atleidimÄ jis sužinojo 2018 m. sausio 23 d., tuo tarpu atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad apie atleidimÄ iÅ¡ darbo jis sužinojo 2018 m. vasario 8 d., reikalavimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu suformulavo Darbo ginčų komisijos posėdžio metu žodžiu 2018 m. kovo 8 d., teismo posėdžio metu jis jau nurodė, kad reikalavimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu teikė Darbo ginčų komisijai 2018 m. vasario 22 d. ir jis buvo priimtas – tokie prieÅ¡taringi atsakovo teiginiai teismui sudaro pagrindÄ atsakovo nurodomÄ sužinojimo apie atleidimÄ iÅ¡ darbo datÄ vertinti kritiÅ¡kai, juo labiau, įvertinant tai, jog 2017 m. gruodžio 1 d. darbuotojas darbdavės buvo informuotas, jog yra sprendžiamas klausimas dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo, į darbÄ nuo 2017 m. gruodžio 4 d. jis nevyko, nors ir žinojo, kad jo praÅ¡ymas dėl atostogų jam suteikimo nėra tenkinamas, taigi, darbo santykių tęstinumu/pasibaigimu jis tiesiog nesidomėjo, nors bÅ«damas rÅ«pestingas ir atsakingas galėjo ir turėjo pareigÄ tuo domėtis.

Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas teikė Darbo ginčų komisijai reikalavimÄ dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, taip pat nėra įrodymų, kad Darbo ginčų komisija atsakovo praleistÄ vieno mėnesio terminÄ atleidimui iÅ¡ darbo ginčyti atnaujino, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas darbuotojo reikalavimui dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu taikyti senatį, pagrindų jos atnaujinimui nėra, ir darbuotojo reikalavimus dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu bei su tuo susijusius iÅ¡vestinius reikalavimus atmesti kartu ir Å¡iuo pagrindu.Dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotojuNustatyta, kad ieÅ¡kovė atsakovui 2017 m. gruodžio 8 d., t. y. atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , darbuotojui sumokėjo 1 693,27 Eur, Å¡iÄ sumÄ sudarė darbo užmokestis už spalio–lapkričio mėn. ir dienpinigiai (el. b. t.

I, b. l. 49–50, 65). Darbuotojas jam priskaičiuoto darbo užmokesčio dydžio neginčija, tačiau, jo įsitikinimu, darbdavė atleidimo dienÄ su juo tinkamai neatsiskaitė, nes sumokėjo ne visus jam priklausiusius dienpinigius bei nesumokėjo kompensacijos už nepanaudotas atostogas.Darbuotojas, remdamasis komandiruočių įsakymais (el. b. t. I, b. l. 67–69; t. II, b. l. 75–76, 78, 83), pateikė savo dienpinigių paskaičiavimÄ (el. b. t. I, b. l. 39–41) ir teigė, kad jam turėjo bÅ«ti mokami 100 % dydžio dienpinigiai, nes susitarimo su darbdave dėl mažesnio dienpinigių dydžio nebuvo, pasiraÅ¡ydamas darbo sutarties priedÄ dėl 30 % mažesnių dienpinigių jo turinio nesuprato, nes jis suraÅ¡ytas lietuvių kalba.

Taigi, atsakovas neginčija komandiruočių įsakymuose nurodytų jo komandiruočių laikotarpių ir valstybių, iš esmės nesutinka tik su dienpinigių dydžiu. Ieškovė nurodė, jog visiems įmonės darbuotojams yra mokami 30 % mažesni dienpinigiai, šias ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik byloje pateiktas įmonės direktoriaus 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymas „Dėl dienpinigių mažinimo“ (el. b. t. I, b. l. 59), be kita ko, nurodomas ir atsakovo darbo sutarties priede kaip mažinamų dienpinigių pagrindas (el. b. t.

I, b. l. 72), Å¡ias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. S.. Teismas, vertindamas, ar tarp Å¡alių buvo susitarimas dėl 30 % mažesnių dienpinigių, visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad pirminėje atsakovo darbo sutartyje, parengtoje rusų kalba, atsakovas iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ su iki 50 % mažinamais dienpinigiais (el. b. t. I, b. l. 61–64, t. II, b. l. 49–51), tuo tarpu lietuvių kalba parengtame ginčo metu galiojusiame darbo sutarties priede (el. b. t.

I, b. l.

72) Å¡alių susitartos sÄ lygos dėl dienpinigių mažinimo iÅ¡ esmės palankesnės darbuotojui nei kad ankstesnėje, rusų kalba suraÅ¡ytoje, darbo sutartyje. Visų antra, teismas ypatingÄ dėmesį atkreipia į tai, kad teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog visÄ laikÄ iÅ¡ darbdavės gaudavo sutartÄ pinigų sumÄ (darbo užmokesčio ir dienpinigių), Å¡i suma jam ėmė nebetikti tik tuomet, kuomet ėmė vėluoti darbo užmokestis – taigi, pats atsakovas, teismo posėdžio metu pripažinęs, jog darbo užmokestis ir dienpinigiai iki pat ginčo komandiruotės pabaigos 2017 m. lapkričio mėn. jam buvo mokami tinkamai, vadinasi, susitarimas dėl mažesnių dienpinigių buvo ir tokio susitarimo atsakovas neginčijo iki pat kreipimosi į Darbo ginčų komisijÄ .

Ä®vertinęs visa tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, jog nepaisant to, kad darbo sutarties priedas, kuriuo Å¡alys susitarė dėl 30 % mažesnių dienpinigių, sudarytas atsakovui nesuprantama lietuvių kalba, atsakovas žinojo, jog jam yra mokami 30 % mažesni dienpinigiai ir su tuo sutiko, todėl pagrindo priteisti dienpinigių nepriemokÄ taikant 100 % dienpinigių dydį atsakovui nėra, darbuotojo reikalavimai dėl dienpinigių nepriemokos priteisimo atmetami.Atsakovo teiginiai, kad darbdavė jam neiÅ¡mokėjo jam priklausiusios kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, atmetami kaip nepagrįsti – bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovui buvo suteiktos kasmetinės atostogos laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2017 m. liepos 25 d. (el. b. t.

I, b. l. 15, 28, 48) bei laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. (el. b. t. I, b. l. 16, 28, t. II, b. l. 56), už Å¡iuos laikotarpius atostoginiai jam buvo sumokėti (dėl to ginčo nėra), dėl ko atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , t. y. 2017 m. gruodžio 8 d. jis nepanaudotų kasmetinių atostogų dienų neturėjo (el. b. t. I, b. l. 28), todėl kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas jam nepriklausė, taigi, pagrindo tenkinti darbuotojo reikalavimÄ priteisti jam iÅ¡ darbdavės kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas nėra.Teismas, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovė atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ atsakovui sumokėjo atsakovui priklausiusį darbo užmokestį už spalio ir lapkričio mėnesius bei likusiÄ dienpinigių sumÄ taikant 30 % mažesnį dienpinigių dydį, kÄ , kaip jau teismas konstatavo aukščiau, ieÅ¡kovė galėjo daryti, atsižvelgęs į tai, kad 2017 m. gruodžio mėnesį atsakovas darbo funkcijų nevykdė, buvo pravaikÅ¡toje, dėl ko jam darbo užmokestis už gruodžio mėnesį nepriklausė, konstatuoja, jog darbo sutarties su atsakovu nutraukimo dienÄ darbdavė su darbuotoju tinkamai atsiskaitė.Pažymėtina, kad pagal naujojo DK (įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d.) nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti – Darbo ginčų komisija ginÄÄ nagrinėdama ikiteismine tvarka jį iÅ¡nagrinėjo netinkamai, todėl teismas ginÄÄ iÅ¡nagrinėjęs iÅ¡ esmės sprendžia, kad pagrindo tenkinti darbuotojo reikalavimus, teiktus Darbo ginčų komisijai, nėra, todėl jie atmetami; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųCPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieÅ¡kovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieÅ¡kovė turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pagrindo spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ atsakovui nėra.Proceso Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). IeÅ¡kovė teismo prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovo jos patirtas jÄ atstovavusiai advokatei sumokėtas 2 307,08 Eur iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu bei sumokėtÄ 73 Eur žyminį mokestį (el. b. t.

I, b. l. 13, 60, t. II, b. l. 136–137, 187–193). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobÅ«dį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkina ir priteisia ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 2 380,08 Eur (2 307,08 Eur + 73 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.Teismo patirtos paÅ¡to iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ yra atleistas.

Remdamasis tuo, kad iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „DARJĖGA“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.M. S. reikalavimus, teiktus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai ir patenkintus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti.Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. kovo 22 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios. Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „DARJĖGA“ (į. k. 300571233) iÅ¡ atsakovo M.

S. (gim. (duomenys neskelbtini)) 2 380,08 Eur (dviejų tÅ«kstančių trijų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties eurų ir aÅ¡tuonių euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                            Ieva Stanislovaitienė