2019-01-24 Nr. AB-2298-3-62-3-00682-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-65-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00682-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 57.1.1; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų cento Kauno filialui (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, A. A. D., M. K., Kauno darbininkų sąjunga) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. P. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti VĮ Registrų centro 2018 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. csprl-53 dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo; 2) panaikinti 2018 m. sausio 9 d. teritorinio registratoriaus sprendimą Nr. (3.1.6.)KAS-28; 3) įpareigoti atsakovą panaikinti nekilnojamojo turto duomenis apie E. O. g. 21, Kaune, 1 buto abstraktų įrašą apie rūsį.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Tretieji suinteresuoti asmenys M. K. ir Kauno darbininkų sąjunga 2018 m. rugsėjo 12 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Prašyme nurodė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno darbininkų sąjunga patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi trečiųjų suinteresuotų asmenų M. K. ir Kauno darbininkų sąjungos prašymą dėl teismo išlaidų atlygino tenkino: M. K. iš pareiškėjo A. P. priteisė 700 Eur išlaidų, o Kauno darbininkų sąjungai 200 Eur.

Teismas nustatė, kad byloje trečiųjų suinteresuotų asmenų M. K. ir Kauno darbininkų sąjungos teisės buvo apgintos, todėl jie įgijo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Advokato padėjėjo M. Š. teisė atstovauti trečiuosius suinteresuotus asmenis M. K. ir Kauno darbininkų sąjungą patvirtino 2017 m. rugpjūčio 1 d. ir 2018 m. gegužės 2 d. atstovavimo sutartys. Bylos vedimo išlaidas pagrindė 2018 m. gegužės 4 d. pinigų priėmimo kvitas Serija 5 Nr. 3, 2018 m. gegužės 4 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. MŠ 5.3/2018, 2018 m. gegužės 2 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. MŠ 5.2/2018. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno darbininkų sąjunga už teisines paslaugas sumokėjo bankiniu pavedimu, todėl teismas atmetė pareiškėjo teiginį, kad išlaidos nepatvirtintos tinkamu dokumentu ir negali būti priteisiamos.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose rekomendacijose (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytais dydžiais, nurodė, jog didžiausia suma, kuri gali būti priteista už 2018 m. gegužės mėn. parengtą procesinį dokumentą – atsiliepimą į skundą, yra 2 212 Eur (2,5 x 884,8 Eur). Trečiųjų suinteresuotų asmenų M. K. ir Kauno darbininkų sąjungos nurodytos sumos neprieštaravo Rekomendacijose nustatytiems dydžiams, todėl jas priteisė iš pareiškėjo A. P.

III. Pareiškėjas A. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties dalį, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos M. K., ir M. K. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.

Pareiškėjas nurodo, jog advokatai ir advokatų padėjai, priimdami grynus pinigus už suteiktas paslaugas, privalo išrašyti Advokatų tarybos 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu patvirtintus kvitus, kuriuose nurodoma serija LAT ir kvito numeris. Šie kvitai rengiami ne laisva forma ir pasirinkimu, o išduodami pasirašytinai Lietuvos Advokatūros. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovų pateikti kvitai neatitinka nei formos, nei turinio reikalavimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jo pareiškėjas savo atskirąjį skundą grindžia teisiniu reglamentavimu, kuris neegzistuoja arba yra negaliojantis. Pareiškėjo nurodomas sprendimas, kuriuo neva patvirtina tokia tvarka, viešai nei advokatams, nei kitiems asmenims nėra prieinamas. Trečiasis suinteresuotas asmuo negali patikrinti, kokiu dokumentu pareiškėjas vadovaujasi pateikdamas atskirąjį skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, jog advokato padėjėjas išrašydamas ir teismui pateikdamas grynųjų pinigų priėmimo aktus rėmėsi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340 patvirtintomis pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklės (toliau – Pinigų priėmimo taisyklės), kurių 6–7 straipsniuose nurodyti privalomi grynųjų pinigų priėmimo kvito rekvizitai, taip pat minėto taisyklių priedu Nr. 1 yra patvirtinta pinigų priėmimo kvito forma. Advokato padėjėjo išrašytas ir teismui pateiktas grynųjų pinigų priėmimo kvitas atitinka visus Pinigų priėmimo taisyklėse numatytus kriterijus, dėl to turėtų būti laikomas galiojančiu advokato padėjėjo apskaitos dokumentu.

Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo straipsniu, kuris nebegalioja. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nebėra numatyta, jog apskaitos dokumentas, neatitinkantis teisės aktuose numatytų rekvizitų, turtėtų būti laikomas negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties dalies, kuria teismas trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo A. P. priteisė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnis reglamentuoja proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 pažymėjo, jog ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Taisyklė, pagal kurią pralaimėjusi bylą šalis turi padengti ne tik savo, bet ir kitos šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo plėtojama išaiškinant, jog ji saugo nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiškimo ir skatina siekti atkurti taiką tarp šalių alternatyviais neteisminiais būdais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui trečiaisiais suinteresuotais asmenims nurodė – M. K., A. A. D. ir Kauno darbininkų sąjungą. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 18 d. taip pat trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukė VĮ Registrų centrą, o 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi – AB Šiaulių banką. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, jis taip pat dalyvavo teismo posėdyje ir išreiškė savo poziciją dėl nagrinėjamo ginčo. Atsižvelgiant į tai, Regionų apygardos administraciniam teismui 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetus, šis sprendimas yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui M. K., todėl jis turi teisę reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos pinigų dalies dydžio, teismas turi vadovautis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-559-552/2017).

Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. prašė priteisti 700 Eur už atsiliepimo į pareiškėjo A. P. skundą parengimą (I t., b. l. 98–104). Trečiasis suinteresuotas kartu su prašymu pateikė atstovavimo sutartį (I t., b. l. 131), sąskaitą už teisines paslaugas (I t., b. l. 132) ir mokėjimo kvitą (I t., b. l. 134).

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog Advokatūros taryba 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu yra patvirtinta kvito forma, kurios nesilaikymas daro jį negaliojančiu. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintų Pinigų priėmimo taisyklių 6 punkte yra numatyti reikalavimas, kas turi būti nurodyta pinigų priėmimo ar pinigų išmokėjimo kvite (6.1–6.9 p.), taip pat minėtose taisyklėse yra pateiktas pinigų priėmimo kvito pavyzdys, tačiau nenurodyta, kad tokia forma yra privaloma. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo nurodytas sprendimas nėra viešai prieinamas, todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo parengimą, pagrįstai vadovavosi Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytu koeficientu, tačiau neatsižvelgė į tai, kad pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma už advokato padėjėjo atsiliepimą yra ne 2 212 Eur, o 1 769,60 Eur, tačiau bet kuriuo atveju trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti 700 Eur suma neviršija pagal Rekomendacijas galimo priteisti maksimalaus dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš pareiškėjo A. P. visą prašomą 700 Eur sumą už atsiliepimo į skundą parengimą.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog keisti ar naikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties dalį pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl minėta nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė