03deb2ca-04b5-4dd8-b976-2b4118aefda3 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-430-467/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01790-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.10.5.2.5.; 2.6.10.2.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, sekretoriaujant Rimutei Svirobovičienei, dalyvaujant ieškovui A. K., ieškovo atstovui advokatui M. P., atsakovo Lietuvos Respublikos atstovams – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui R. V., Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorui V.

K., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei J. G.-F., vertėjai I. P., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu bÅ«du per programinę įrangÄ Zoom iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Byloje ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl valstybės civilinės atsakomybės taikymo už valstybės valdžios institucijų/tarnautojų ir prokuroro/valstybės įgalioto pareigÅ«no neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnis). II. Å alių nurodytos aplinkybės ir argumentai 2. IeÅ¡kovas A. K. 2018 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos ieÅ¡kovo naudai 194 600,74 EUR turtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad jis (ieÅ¡kovas, pirkėjas) ir BUAB „SNORAS Development“ (pardavėjas) 2012 m. kovo 1 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ - butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir 1/10 dalį negyvenamosios patalpos-garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Sutarties sudarymo metu nurodytas turtas nebuvo areÅ¡tuotas ar įkeistas, jo atžvilgiu nevyko jokių teisminių ar ikiteisminių registruotų procesų. Pagal sutarties 2 punktÄ turtas buvo parduodamas už 190 000 EUR, kuriuos A. K. įsipareigojo sumokėti pardavėjui per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasiraÅ¡ymo į pardavėjo nurodytÄ sÄ skaitÄ . 2012 m. kovo 16 d. raÅ¡tu pardavėjas nurodė A. K., kad turto kaina (190 000 EUR) turi bÅ«ti pervesta į pardavėjo sÄ skaitÄ , esančiÄ viename Kipro bankų. A. K. 2012 m. kovo 27 d. pervedė 190 000 EUR sumÄ Ä¯ pardavėjo nurodytÄ sÄ skaitÄ .

4. Turto pardavėjas buvo nekilnojamojo turto plėtros bendrovė UAB „SNORAS Development“. Jos didžiausias ir kontroliuojantis akcininkas - AB bankas “SNORAS”. 2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos banko valdyba priėmė nutarimÄ , kuriuo nutarė iki 2012 m. sausio 16 d. paskelbti AB banko „SNORAS“ veiklos apribojimÄ (moratoriumÄ ) ir paskirti laikinÄ jį administratorių. Visos banko akcijos buvo nacionalizuotos. 2011 m. lapkričio 24 d. Lietuvos bankas kreipėsi į teismÄ dėl AB bankas „SNORAS“ bankroto ir 2011 m. gruodžio 7 d. bankui iÅ¡kelta bankroto byla. 2011 m. lapkričio 14 d.

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00094-11, kuriame AB banko „SNORAS“ akcininkams V. A. ir R. B. buvo pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, turto pasisavinimo, turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu.

5. Nors dar 2011 m. lapkričio 16 d. buvo sustabdyta AB banko „SNORAS“ veikla, jokių apribojimų turto pardavėjo UAB „SNORAS Development“ veiklai nebuvo nustatyta. ProkuratÅ«ra, kurios žinioje buvo 2011 m. lapkričio 14 d. pradėtas pardavėjo pagrindinio akcininko AB banko „SNORAS“ akcininkų ikiteisminis tyrimas, žinojo apie UAB „SNORAS Development“ ketinimus sudaryti turto perleidimo sandorius, bÅ«tinybė taikyti apribojimus UAB „SNORAS Development“ turtui nekėlė abejonių nei prokuratÅ«rai, nei teismui, tačiau prokuratÅ«ra nesiėmė jokių adekvačių veiksmų užkardyti sandorių sudarymÄ ir vykdymÄ .

Tik 2012 m. kovo 9 d. - praėjus keturiems mėnesiams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir jau po ieÅ¡kovo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (2012 m. kovo 1 d.), buvo priimtas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės nutarimas laikinai apriboti UAB „SNORAS Development“ nuosavybės teises į tam tikrÄ turtÄ , tačiau net ir tada jokių apribojimų turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įskaitant ieÅ¡kovo įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , nebuvo taikyta. 6. 2012 m. lapkričio 14 d.

UAB „SNORAS Development“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla. 2013 m. balandžio 4 d. BUAB „SNORAS Development“ bankroto administratorius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui A. K., kuriuo prašė pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ . Vėliau reikalavimas buvo patikslintas, nurodant, kad sutartis taip pat turėtų bÅ«ti pripažinti negaliojančia CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu, kaip pažeidžianti BUAB „SNORAS Development“ kreditorių teises, praÅ¡ant taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ natÅ«ra.

7. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4023-553/2016 ieÅ¡kovo BUAB „SNORAS Development“ ieÅ¡kinį atmetė pilna apimtimi, konstatavęs, kad byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių spręsti apie bent kokias A. K. sÄ sajas su buvusiu UAB „SNORAS Development“ vadovu S. A. ar kitais galimai su juo susijusiais asmenimis. Teismas įvertino aplinkybes, kad: A. K. į sandorio sudarymÄ Å¾iÅ«rėjo labai atsargiai, iÅ¡siaiÅ¡kino visas aplinkybes su notare, kuri patikrino visus dokumentus ir registrų duomenis, UAB „SNORAS Development“ sandorio sudarymo metu nebuvo nustatyta jokių apribojimų;

A. K. apsigyveno ir gyvena nusipirktame bute, neperleido nuosavybės teisių į jį kitiems asmenims; už įsigytÄ butÄ sumokėjo didesnę nei vidutinė rinkos kaina; BAB banko „SNORAS“ buvo žinoma apie ketinimÄ parduoti butus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi; ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, kad A. K. galėjo pasirinkti atsikaitymo bÅ«dÄ ar kad jam buvo žinoma, jog įprastai UAB „SNORAS Development“ sudaromose sutartyse dėl nekilnojamojo turto pardavimo atsiskaitymo tvarka buvo kitokia.

8. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-602-943/2017 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkino: sutartį pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento; taikė dviÅ¡alę restitucijÄ â€“ grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei BUAB „SNORAS Development“ nuosavybėn turtÄ , o atsakovui A. K. iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „SNORAS Development“ priteisė 190 000 EUR, sumokėtų pagal sutartį; iÅ¡ A.

K. priteisė 4 531,29 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų BUAB „SNORAS Development“ naudai ir 3 180,63 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai. Å is Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas įsiteisėjo, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovo kasacinius skundus. 9. 2017 m. lapkričio 27 d. A. K. perdavė turtÄ BAB banko „SNORAS“ nuosavybėn. 2018 m. kovo 9 d. ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ patvirtinti kreditorinį reikalavimÄ , kuriuo prašė įtraukti jį į BUAB „SNORAS Development“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 190 000 EUR kreditoriniu reikalavimu, kaip tai numatyta apeliacinės instancijos teismo sprendime.

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi patvirtino A. K. kreditorinį reikalavimÄ ir įtraukė jį į BUAB „SNORAS Development“ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 190 000 EUR kreditoriniu reikalavimu. 2018 m. kovo 20 d. turtas buvo parduotas iÅ¡ varžytynių. Pardavus turtÄ , buvo gauta 144 000 EUR suma. IÅ¡ Å¡ios sumos A. K. buvo skirta (tačiau faktiÅ¡kai neiÅ¡mokėta) 1 486,77 EUR, todėl A. K. kreditorinis reikalavimas sumažintas iki 188 513,23 EUR.

10. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2167-560/2020, be kita ko, patvirtinta galutinė nemokumo administratoriaus ataskaita ir patikslinti likę nepatenkinti BUAB „Snoras Development“ trečios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-2167-560/2020 BUAB „Snoras Development“ pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto.

11. Ieškovo likęs nepatenkintas finansinis reikalavimas BUAB „Snoras Development“ bankroto byloje sudaro 175 270,37 EUR. 2018 m. kovo 23 d. pranešimu Nr. 03-2899 ir 2019 m. lapkričio 19 d. pranešimu Nr. 11-10495 dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, dalis A. K. BUAB „Snoras Development“ bankroto byloje išmokėtinų lėšų įskaitymo būdu buvo nukreipta BUAB „Snoras Development“ byloje dėl turto sandorio nuginčijimo patirtų 4 531,29 EUR bylinėjimosi išlaidų padengimui.

12. Teismui priėmus sprendimÄ dėl BUAB „Snoras Development“ pabaigos ir bendrovę iÅ¡registravus iÅ¡ Juridinių asmenų registro, Å¡ios likusios sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ BUAB „Snoras Development“ nebeįmanomas. Atsižvelgiant į tai, kad teisinga kompensacija už turtÄ yra lygi jo vertei įsigijimo momentu (190 000 EUR), A. K. praÅ¡o teismo iÅ¡ valstybės priteisti likusiÄ nepadengtÄ sumÄ už įsigytÄ turtÄ . Be to, pritaikius įskaitymus, A. K. bankroto proceso metu nebuvo iÅ¡mokėta ir papildoma 4 531,29 EUR suma, kuri buvo nukreipta BUAB „Snoras Development“ dėl turto sandorio ginčijimo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

IeÅ¡kovas taip pat patyrė 11 618,45 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios taip pat priteistinos iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės kaip ieÅ¡kovo patirta žala. IÅ¡ ieÅ¡kovo asmeninių lėšų taip pat buvo nuraÅ¡yta 3 180,63 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai. Bendra ieÅ¡kovo patirtos turtinės žalos (nuostolių) suma – 194 600,74 EUR, kuriÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo.

13. Atsakovo atsakomybė grindžiama tuo, kad pareigÅ«nų ir valdžios institucijų veiksmų (neveikimo) visuma lėmė ieÅ¡kovo nuosavybės nusavinimÄ ir dėl to atsiradusius ieÅ¡kovo turtinius praradimus. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra, kurios žinioje buvo pardavėjo UAB „SNORAS Development“ pagrindinio akcininko (AB banko „SNORAS“) akcininkų (V. A. ir R. B.) kriminalinės bylos tyrimas, žinojo apie UAB „SNORAS Development“ ketinimus sudaryti sandorius, tačiau nesiėmė jokių adekvačių veiksmų užkardyti sandorių, tarp jų ir ieÅ¡kovo turto sandorio, sudarymÄ ir vykdymÄ . Lietuvos Respublikos valstybė per savo institucijas neužtikrino, kad Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios restitucijos taikymÄ , A. K. turto nusavinimo atveju bÅ«tų veiksmingos ir realiai įgyvendinamos. Todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sÄ lygos atsakovo atsakomybei kilti.

14. Å iuo atveju susiklostė situacija, kuomet pirmiausia valstybė prokuratÅ«ros neteisėtais veiksmais (neveikimu) neužtikrino, kad sutartis nebÅ«tų sudaryta, arba, jau sudarius sutartį, bÅ«tų pritaikyti adekvatÅ«s nuosavybės teisės apribojimai pardavėjo atžvilgiu ir užkardytas sutarties vykdymas, o vėliau, teismui prokuratÅ«ros neužkardytÄ turto sandorį pripažinus negaliojančiu, valstybė per savo valdžios institucijas, viena vertus, neužtikrindama teisingo atlyginimo A. K. atžvilgiu mechanizmo (veiksmingos dviÅ¡alės restitucijos), o kita vertus, užtikrindama veiksmingÄ didžiÄ ja dalimi tik valstybės reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ pardavėjo turto, įskaitant A. K. grÄ Å¾into turto, pardavimo, nepagrįstai ir neteisėtai nusavino turtÄ iÅ¡ A. K.. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui buvo padaryta turtinė žala, kuriÄ turi atlyginti atsakovas, t. y. valstybė.

15. Atsiliepime atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00094-11 buvo pradėtas AB banko „SNORAS“ akcininkų V. A. ir R. B. atžvilgiu. Be to, AB banko „SNORAS“ atžvilgiu 2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos banko valdyba priėmė nutarimÄ ir iki 2012 m. sausio 16 d. paskelbė veiklos apribojimÄ (moratoriumÄ ), paskyrė laikinÄ jį administratorių, o visos banko akcijos buvo nacionalizuotos. 2011 m. gruodžio 7 d. bankui iÅ¡kelta bankroto byla.

Akivaizdu, kad Å¡ioje situacijoje jau nuo 2011 m. lapkričio 16 d. akcininkai, kurių atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, neteko nuosavybės teisių į turėtas akcijas, atitinkamai ir teisių į akcijų suteikiamÄ galimybę daryti poveikį AB banko „SNORAS“ dukterinėms įmonėms, tame tarpe ir UAB „SNORAS Development“. Dėl to prokurorui nebuvo teisinio pagrindo taikyti nuosavybės teisių apribojimÄ UAB „SNORAS Development“ turtui pradiniame tyrimo etape.

16. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas UAB „SNORAS Development“ turtui buvo skirtas tik ikiteisminio tyrimo metu gavus informacijos, kad AB bankas „SNORAS“ turi UAB „SNORAS Development“ akcijų, o šios bendrovės akcininkėmis yra firmos „Plazmexon Investments LTD“ ir „Jubilee financial products LLP“, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnų duomenimis galimai tiesiogiai ar per kitus asmenis valdo asmenys, susiję vykdytomis nusikalstamomis veikomis banke „SNORAS“.

Å i informacija prokurorui buvo pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Operacijų skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2012 m. kovo 9 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 04/5-2-10-2165. Gavus minėtÄ informacijÄ , tÄ pačiÄ dienÄ prokuroras nutarimu paskyrė laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ UAB „SNORAS Development“ turtui. Minėta informacija buvo gauta jau po 2012 m. kovo 2 d., t. y. jau po to, kai A. K. pagal sutartį įsigytÄ turtÄ Ä¯registravo Nekilnojamojo turto registre kaip savo asmeninę nuosavybę, todėl Å¡iam turtui apribojimai nebuvo taikomi.

17. Paties ieÅ¡kovo A. K. veiksmai, sudarant sutartį, suponavo neigiamų pasekmių jo atžvilgiu atsiradimÄ , kas yra nustatyta įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimu, todėl, sutinkamai su CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jo reikalavimas dėl žalos atlyginimo iÅ¡ valstybės atmestinas.

18. Atsiliepime atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas, pripažinęs turto perleidimo sandorį niekiniu, parinkdamas dviÅ¡alės restitucijos bÅ«dÄ atsižvelgė į tai, kad turto pirkimo-pardavimo sutartis prieÅ¡taravo gerai moralei, Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, t. y. žinojo apie sandorio neteisėtumÄ ir to siekė. Kadangi panaikintu sandoriu buvo pažeistos trečiųjų asmenų teisės, t. y. kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus iÅ¡ neteisėtai perleisto turto, ieÅ¡kovas negalėjo bÅ«ti atleistas nuo nesÄ Å¾iningai įgyto turto grÄ Å¾inimo, o BUAB „SNORAS Development“ nuo neteisėtai gautų lėšų ieÅ¡kovui grÄ Å¾inimo. Tai, kad BUAB „SNORAS Development“ iÅ¡kelta bankroto byla nėra pagrindas netaikyti restitucijos, nes kitaip bÅ«tų pažeistos visų kreditorių teisės.

19. IÅ¡ Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimo matyti, kad turto pirkimo-pardavimo sutartis pripažinta niekine pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį ir actio Pauliana instituto pagrindu. Valstybė jokiais bÅ«dais nenusavino ieÅ¡kovo neteisėtai įgyto turto, o įvykdė teisingumÄ ir pagal actio Pauliana institutÄ pripažino sandorį negaliojančiu bei atstatė Å¡alis į pradinę padėtį. Valdžios institucijos nėra atsakingos už tai, kad pagal kreditorinį reikalavimÄ ieÅ¡kovas tapo trečiosios eilės kreditoriumi.

20. IeÅ¡kovas dublike iÅ¡ esmės palaiko ieÅ¡kinio reikalavimus ir papildomai nurodo, kad neteisėtus veiksmus atliko (neteisėtai neveikė) ir už ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ taip pat yra atsakinga ikiteisminį tyrimÄ atlikusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT prie LR VRM), nes apie reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindÄ taikyti UAB „SNORAS Development“ nuosavybės teisių apribojimÄ , žinojo dar 2011 m. gruodžio 20-22 d. laikotarpiu. Tačiau siÅ«lymÄ taikyti nuosavybės teisių apribojimÄ pateikė tik 2012 m. kovo 9 d.

21. IeÅ¡kovo teigimu, egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryÅ¡ys tarp FNTT prie LR VRM neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieÅ¡kovui padarytos žalos. FNTT prie LR VRM pareigÅ«nai, kurie atliko pagrindinio akcininko AB banko „SNORAS“ akcininkų (V. A. ir R. B.) kriminalinės bylos tyrimÄ , žinojo apie UAB „SNORAS Development“ ketinimus sudaryti sandorius, tačiau nesiėmė jokių adekvačių pagal teisės aktus privalomų atlikti veiksmų užkardyti sandorių sudarymÄ ir vykdymÄ .

22. Tuo tarpu prokuratÅ«ra, net ir pavėluotai priėmus nutarimÄ , turėjo galimybę surinkti duomenis apie UAB „SNORAS Development“ tik prieÅ¡ keletÄ dienų sudarytus sandorius ir užkardyti jų vykdymÄ , apribodama gautinas sumas, lėšas sÄ skaitose, nuÅ¡alindama vadovÄ S. A., galų gale, informuodama pirkėjus (įskaitant ieÅ¡kovÄ ) apie taikomus apribojimus ir panaÅ¡iai, tačiau to nepadarė. Tai yra akivaizdus įrodymas, kad prokuratÅ«ra ir FNTT prie LR VRM neužkardė sutarties vykdymo ir, kaip to pasekmė, ieÅ¡kovas patyrė žalÄ .

23. IeÅ¡kovas - fizinis asmuo, užsienio valstybės pilietis, kurio sandorį be kita ko, tikrino ir patvirtino valstybės įgaliotas asmuo - notaras ir kurio sÄ sajų su bendrove ir jos atstovais nenustatyta, negalėjo nei įtarti ar juo labiau nustatyti sandorio neteisėtumo. Todėl, ieÅ¡kovo vertinimu, teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga yra aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimu, be kita ko, ieÅ¡kovas pripažintas nesÄ Å¾iningu sudarant sutartį. IeÅ¡kovas turi teisėtÄ lÅ«kestį, kad valstybė užtikrins visiÅ¡ko ir veiksmingo teismo sprendimo įgyvendinimo principÄ .

24. Atsiliepime Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (tekste - FNTT prie LR VRM) praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad, taikydami laikinÄ sias apsaugos priemones ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-2-00094-11, pareigÅ«nai veikė neteisėtai, nesilaikė terminų, vilkino procesÄ ar padarė kitokių pažeidimų. Nagrinėjamos civilinės bylos medžiagoje esantys dokumentai pagrindžia, kad pradiniame ikiteisminio tyrimo etape nebuvo bÅ«tinybės taikyti UAB „SNORAS Development“ laikinÄ jį nuosavybės teisių apribojimÄ .

Tik FNTT prie LR VRM operacijų skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. L. 2012 m. kovo 9 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 04/5-2-10-2165 nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, jog tam tikri asmenys ruoÅ¡iasi parduoti ar perleisti UAB „SNORAS Development“ ar Å¡ios bendrovės akcijas bei jos nuosavybėje esantį turtÄ , tikėtina, siekiant iÅ¡vengti teisių apribojimo ir turto konfiskavimo. Atsižvelgiant į tai, atsirado neatidėliotina bÅ«tinybė spręsti klausimÄ dėl UAB „SNORAS Development" turimos nuosavybės teisių apribojimo.

Generalinės prokuratūros 2012 m. kovo 9 d. nutarimu nuo 2012 m. kovo 9 d. iki 2012 m. rugsėjo 9 d. UAB „SNORAS Development“ nuosavybėje esantis turtas buvo laikinai apribotas.

25. Procesinės prievartos priemonės UAB „SNORAS Development“ turto atžvilgiu buvo pritaikytos nedelsiant, gavus objektyvių duomenų apie grėsmę civilinių ieÅ¡kinių užtikrinimui ar galimam turto konfiskavimui, t. y. pareigÅ«nai veikė stropiai bei operatyviai, tarp ieÅ¡kovo patirtų turtinių praradimų ir pareigÅ«nų veiksmų ikiteisminio tyrimo byloje nėra priežastinio ryÅ¡io, teismo sprendimu konstatuotas paties ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumas sudarant pirkimo-pardavimo sutartį.

26. Triplike Generalinė prokuratÅ«ra iÅ¡ esmės palaiko savo atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , papildomai nurodo, kad FNTT prie LR VRM 2012 m. kovo 9 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 04/5-2-10-2165 nurodyti duomenys dėl 2011 m. gruodžio mėnesį žinomos informacijos apie UAB „SNORAS Development“ akcininkÄ â€žPlazmexon Investments LTD“ bei dėl V. A. valdomų JUBILEE FINANCIAL PRODUCTS LLP akcijų, atsižvelgiant į prokuratÅ«ros atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytÄ nuosavybės teisės apribojimo taikymo reglamentavimÄ baudžiamojo proceso įstatyme, nebuvo pakankami taikyti nuosavybės teisių apribojimÄ UAB „SNORAS Development“ turtui.

27. IeÅ¡kovo teiginys, kad prokuratÅ«ra, priėmusi nutarimÄ skirti laikinÄ UAB „SNORAS Development“ nuosavybės teisės apribojimÄ , turėjo galimybę surinkti duomenis apie UAB „SNORAS Development“ prieÅ¡ keletÄ dienų sudarytus sandorius ir užkardyti jų vykdymÄ , neatitinka teisinio reglamentavimo.

28. Triplike Teisingumo ministerija iÅ¡ esmės palaiko atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytus argumentus. Papildomai pažymi, kad ieÅ¡kovas nenurodo, kokiais neteisėtais Teisingumo ministerijos veiksmais buvo padaryta žala ieÅ¡kovui. Be to, ieÅ¡kovo nurodoma patirta turtinė žala (nuostoliai) nėra priežastiniu ryÅ¡iu nulemti valdžios institucijų veiksmų, valdžios institucijos nėra atsakingos už tai, kad neteisėtas turto pirkimo-pardavimo sandoris buvo pripažintas negaliojančiu dėl ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo ir dėl to ieÅ¡kovui atsirado nuostolių.

29. Teismo posėdyje ieÅ¡kovas ir jo atstovas palaikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, prašė jį tenkinti, palaikė visus argumentus ir motyvus, iÅ¡dėstytus ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose, papildomai nurodė, kad ieÅ¡kinio senaties klausimas nebuvo keliamas atsakovo atstovų procesiniuose dokumentuose, be to, ieÅ¡kinio senatis Å¡iuo atveju ir nėra praleista, nes skaičiuojama nuo žalos atsiradimo momento. Pažymi, kad ieÅ¡kovo elgesys ir veiksmai negali bÅ«ti laikomi nesÄ Å¾iningais, juos tik formaliai Lietuvos apeliacinis teismas byloje dėl sandorio nuginčijimo tokiais pripažino, svarbiausia, kad valstybės pareigÅ«nai veikė aplaidžiai, neužtikrino realiai dviÅ¡alės restitucijos įgyvendinimo.

30. Teismo posėdyje atsakovo atstovai su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jo netenkinti, palaikė visus argumentus ir motyvus, nurodytus atsakovo atstovų procesiniuose dokumentuose, papildomai prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, skaičiuotinÄ nuo tariamai neteisėtų veiksmų atlikimo momento. Pažymi, kad ieÅ¡kovas neįrodo ne tik neteisėtų veiksmų, bet ir priežastinio ryÅ¡io tarp žalos ir tariamai neteisėtų veiksmų, nes pats ieÅ¡kovas elgėsi nesÄ Å¾iningai, kas yra konstatuota įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu.

III. Byloje nustatytos reikÅ¡mingos ginčui iÅ¡spręsti aplinkybės 31. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. K. (pirkėjas) ir BUAB „SNORAS Development“ (pardavėjas) 2012 m. kovo 1 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria A. K. įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ - butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir 1/10 dalį negyvenamosios patalpos-garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 190 000 EUR, kuriuos A. K. įsipareigojo sumokėti pardavėjui per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasiraÅ¡ymo į pardavėjo nurodytÄ sÄ skaitÄ . 2012 m. kovo 16 d. raÅ¡tu pardavėjas nurodė A.

K., kad turto kaina (190 000 EUR) turi bÅ«ti pervesta į pardavėjo sÄ skaitÄ , esančiÄ viename Kipro bankų. A. K. 2012 m. kovo 27 d. pervedė 190 000 EUR sumÄ Ä¯ pardavėjo nurodytÄ sÄ skaitÄ .

32. UAB „SNORAS Development“ didžiausias ir kontroliuojantis akcininkas buvo AB bankas “SNORAS”. 2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos banko valdyba priėmė nutarimÄ , kuriuo nutarė iki 2012 m. sausio 16 d. paskelbti AB banko „SNORAS“ veiklos apribojimÄ (moratoriumÄ ) ir paskirti laikinÄ jį administratorių. Visos banko akcijos buvo nacionalizuotos.

33. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-678-614/2021 (buvęs Nr. B2-7791-611/2011) AB bankui „SNORAS“ buvo iškelta bankroto byla. 34. 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00094-11, kuriame AB banko „SNORAS“ akcininkams V. A. ir R. B. pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, turto pasisavinimo, turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu.

35. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Operacijų skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2012 m. kovo 9 d. tarnybinio praneÅ¡imo Nr. 04/5-2-10-2165 pagrindu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2012 m. kovo 9 d. nutarimu nutarta laikinai apriboti UAB „SNORAS Development“ nuosavybės teises į nutarime iÅ¡vardintÄ turtÄ .

36. UAB „SNORAS Development“ Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2167-560/2020 (buvęs Nr. B2-532-560/2019) buvo iškelta bankroto byla.

37. BUAB „SNORAS Development“ bankroto administratorius 2013 m. balandžio 4 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui A. K., kuriuo prašė pripažinti 2012 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ . Vėliau reikalavimas buvo patikslintas, nurodant, kad sutartis taip pat turėtų bÅ«ti pripažinti negaliojančia CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu, kaip pažeidžianti BUAB „SNORAS Development“ kreditorių teises, praÅ¡ant taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ natÅ«ra. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4023-553/2016 ieÅ¡kovo BUAB „SNORAS Development“ ieÅ¡kinį atmetė.

38. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-602-943/2017 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkino - A. K. ir BUAB „SNORAS Development“ 2012 m. kovo 1 d. sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento, taikė dviÅ¡alę restitucijÄ â€“ grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei BUAB „SNORAS Development“ nuosavybėn turtÄ , o atsakovui A. K. iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „SNORAS Development“ priteisė 190 000 EUR, sumokėtų pagal sutartį, iÅ¡ A.

K. priteisė 4 531,29 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų BUAB „SNORAS Development“ naudai ir 3 180,63 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai. Å is Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas įsiteisėjo, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti A. K. kasacinius skundus. 39. 2017 m. lapkričio 27 d. A. K. perdavė turtÄ BAB banko „SNORAS“ nuosavybėn. 2018 m. kovo 9 d. ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ patvirtinti kreditorinį reikalavimÄ , kuriuo prašė įtraukti jį į BUAB „SNORAS Development“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 190 000 EUR kreditoriniu reikalavimu.

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi patvirtino A. K. kreditorinį reikalavimÄ ir įtraukė jį į BUAB „SNORAS Development“ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 190 000 EUR kreditoriniu reikalavimu. 2018 m. kovo 20 d. turtas buvo parduotas iÅ¡ varžytynių. Pardavus turtÄ , buvo gauta 144 000 EUR suma. IÅ¡ Å¡ios sumos A. K. buvo skirta 1 486,77 EUR, todėl A. K. kreditorinis reikalavimas sumažintas iki 188 513,23 EUR.

40. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2167-560/2020, be kita ko, patvirtinta galutinė nemokumo administratoriaus ataskaita ir patikslinti likę nepatenkinti BUAB „Snoras Development“ trečios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp kurių – ieškovo A. K. kreditorinis reikalavimas 188 513,23 EUR sumai. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-2167-560/2020 BUAB „Snoras Development“ pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto.

IV. Teismo argumentai ir motyvai 41. IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, visų pirma, kildina iÅ¡, jo vertinimu, neteisėtų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir FNTT prie LR VRM pareigÅ«nų veiksmų (neveikimo), kurie buvo atlikti (neatlikti) 2011-2012 metais, todėl atsakovo atstovai praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir jau vien tuo pagrindu atmesti ieÅ¡kinį, kadangi ieÅ¡kovui, dar nagrinėjant civilinę bylÄ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo, buvo žinoma apie nurodomus veiksmus.

Teismas su tokia atsakovo atstovų pozicija nesutinka ir daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nėra praleidęs ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kiniui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti.

42. Pagal CK 1.124 straipsnio nuostatas ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, iÅ¡nyksta teisė į ieÅ¡kininę pažeistos teisės gynybÄ ir tai yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

43. Šiuo atveju bylos duomenys tvirtina, kad ieškinį dėl žalos atlyginimo A. K. pareiškė 2018 m. rugsėjo 26 d., o teisė į ieškinį atsirado ne nuo ieškovo įvardijamų neteisėtų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir FNTT prie LR VRM pareigūnų veiksmų (neveikimo), o nuo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2167-560/2020, kuria patvirtinta galutinė nemokumo administratoriaus ataskaita ir patikslinti likę nepatenkinti BUAB „Snoras Development“ trečios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp kurių – ieškovo A.

K. kreditorinis reikalavimas 188 513,23 EUR sumai, bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimo, kuriuo BUAB „Snoras Development“ pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto, įsiteisėjimo, kadangi bÅ«tent Å¡iuo momentu tapo aiÅ¡ku, kad dviÅ¡alė restitucija pagal įsiteisėjusį Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2A-602-943/2017 realiai nebus įvykdyta. Taigi, Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuotinas nuo žalos atsiradimo momento ir nėra praleistas, nes ieÅ¡kovas žalÄ kildina iÅ¡ to, kad jam galimai nebus kompensuota pagal teismo sprendimÄ restitucijos pagrindu priteistos sumos dalis, be to, prie patirtos žalos ieÅ¡kovas priskiria ir bylinėjimosi dėl pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo iÅ¡laidas.

44. Pažymėtina, kad CK 6.246-6.249 straipsniuose reglamentuotos civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos: neteisėti veiksmai; priežastinis ryÅ¡ys; kaltė kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga bei žala ir nuostoliai. Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas visų Å¡ių sÄ lygų buvimas. Nesant Å¡ių sÄ lygų negali bÅ«ti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. BÅ«tinybę nustatyti Å¡ias sÄ lygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; kt.).

45. Lietuvos valstybė yra juridinis asmuo (CK 2.36 straipsnio 1 dalis), tačiau įgyja teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės valdymo institucijas (CK 2.36 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.271 straipsnio 1-4 dalis žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, veiksmų (veikimo, neveikimo), privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų.

Nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltę nebÅ«tina, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės.

46. Taigi, nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti tenkintos trys sÄ lygos – neteisėtas veikimas ar neveikimas, žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-219/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; kt.). Nors ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rÅ«Å¡ies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas: pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius).

Neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo 47. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neįrodė visų bÅ«tinų valstybės civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, nors pagal CPK 12 ir 178 straipsnių nuostatas pareiga įrodyti, kad yra visos civilinės atsakomybės sÄ lygos tenka ieÅ¡kovui. Taigi, Å¡iuo atveju, nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų atsakomybės sÄ lygų, valstybei nekyla pareiga atlyginti žalÄ (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015; 2008 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).

48. IeÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti turtinę žalÄ . CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

49. Taigi, ieÅ¡kovas siekia žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, kurio pareigÅ«nų ir valdžios institucijų veiksmų (neveikimo) visuma lėmė ieÅ¡kovo nuosavybės nusavinimÄ ir dėl to atsiradusius ieÅ¡kovo turtinius praradimus (nuostolius). IeÅ¡kovas argumentuoja tuo, kad FNTT prie LR VRM ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra, kurios žinioje buvo UAB „SNORAS Development“ pagrindinio akcininko (AB banko „SNORAS“) akcininkų kriminalinės bylos tyrimas ir kontrolė, žinojo apie UAB „SNORAS Development“ ketinimus sudaryti sandorius (tarp jų ir ieÅ¡kovo sudarytÄ turto pirkimo-pardavimo sutartį), tačiau nesiėmė jokių veiksmų užkardyti sandorių. O taip pat Lietuvos Respublikos valstybė per savo institucijas neužtikrino, kad Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios restitucijos taikymÄ ieÅ¡kovo turto nusavinimo atveju bÅ«tų veiksmingos ir realiai įgyvendinamos.

50. IeÅ¡kovas nurodo, kad neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad ikiteisminį tyrimÄ atlikusi FNTT prie LR VRM ir Generalinė prokuratÅ«ra nuosavybės teises į UAB „SNORAS Development" turtÄ apribojo nepateisinamai pavėluotai (tik praėjus beveik keturiems mėnesiams po ikiteisminio tyrimo buvusių AB banko „SNORAS“ akcininkų atžvilgiu pradėjimo, buvo apribotos nuosavybės teisės į UAB „SNORAS Development“ turtÄ ), bet ir tada jo įsigytam turtui nebuvo taikomi jokie suvaržymai.

IeÅ¡kovo vertinimu, toks pavėluotas turto apribojimas ir sudarė situacijÄ , kai jis įsigijo turtÄ , kuris vėliau buvo iÅ¡ jo paimtas. Be to, ieÅ¡kovas aplinkybę, jog pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reglamentavimÄ bankroto atveju nėra užtikrinama jo teisė į adekvatų regreso teisės užtikrinimÄ ir jis gali netekti ženklios pinigų sumos, vertina kaip valstybės vykdomÄ jo turto nusavinimÄ , tuo pažeidžiant tiek Lietuvos Konstitucijos, tiek tarptautinių teisės aktų nuostatas dėl nuosavybės apsaugos.

Atsakovo atstovai su tokia ieÅ¡kovo pozicija nesutinka, laiko jÄ nepagrįsta ir teismas su tuo sutinka.

51. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, kai žala padaroma procesiniais teisiniais aktais, kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais. CK 6.272 straipsnyje įtvirtinta, kad žala atlyginama nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ar teismo kaltės, tačiau turi būti nustatyta, kad veiksmai buvo neteisėti. Teisėsaugos institucijų veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu veiksmai teisėti, tai jie negali būti prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo pagrindas. Ši nuostata įtvirtinta tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencijoje), CK 6.246 ir 6.272 straipsniuose).

52. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 164 straipsnio 1 dalį ikiteisminį tyrimÄ atlieka ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, o jį organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. BPK įpareigoja prokurorÄ kontroliuoti kaip vyksta ikiteisminis tyrimas, surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiÅ¡kai bei nepriklausomai, t. y. bÅ«tent prokuroro kompetencija yra ikiteisminio tyrimo organizavimas bei vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų patikrinimÄ , taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto suraÅ¡ymo priėmimÄ (BPK 170 straipsnis).

53. Remiantis teismų praktika, neteisėti pareigÅ«nų veiksmai gali bÅ«ti ikiteisminio tyrimo pradėjimas, esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir kitoks nepagrįstas pareigÅ«nų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetencijÄ , ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir pan. Taigi, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėti veiksmai, kaip jau minėta, turi bÅ«ti konstatuoti procesiniuose dokumentuose (teismo nuosprendyje, nutartyje, prokuroro nutarime), t. y. pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumas turi bÅ«ti pagrįstas kontroliuojančių institucijų sprendimais ar kitais dokumentais, konkrečių teisės aktų nuostatų pažeidimu.

54. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad, taikydami laikinÄ sias apsaugos priemones ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-2-00094-11, pareigÅ«nai veikė neteisėtai, nesilaikė terminų, vilkino procesÄ ar padarė kitokių pažeidimų. PrieÅ¡ingai, byloje esantys įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pradiniame ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00094-11 etape nebuvo bÅ«tinybės taikyti UAB „SNORAS Development“ laikinÄ jį nuosavybės teisių apribojimÄ .

55. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį civiliniam ieÅ¡kiniui, galimam turto konfiskavimui arba iÅ¡plėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu bÅ«du gautÄ ar įgytÄ arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotinÄ turtÄ , gali bÅ«ti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali bÅ«ti paskirtas, esant bent vienam iÅ¡ trijų pagrindų - kai procese bÅ«tina užtikrinti civilinį ieÅ¡kinį, turto konfiskavimÄ arba iÅ¡plėstinį turto konfiskavimÄ . BPK 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad procesinės prievartos priemonės turi bÅ«ti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi bÅ«ti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.

56. Vadinasi, laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymas nėra savarankiÅ¡kas teisių ir pažeistų interesų gynimo bÅ«das, tačiau jis visada susijęs su vienu iÅ¡ teisių gynimo bÅ«dų - civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kimu, galimu turto konfiskavimu ir yra papildomo pobÅ«džio. Taigi, jis negali bÅ«ti taikomas nepareiÅ¡kus ar neturint tikslo pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje arba, jei nesiekiama užtikrinti galimÄ turto konfiskavimÄ . Kaip teisingai pastebi ieÅ¡kovas, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas - iÅ¡ nieko negali bÅ«ti atimta jo nuosavybė, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tai yra bÅ«tina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sÄ lygomis bei vadovaujantis tiek tarptautinės, tiek nacionalinės teisės principais.

Tačiau nurodytos nuostatos neriboja valstybės teisės taikyti tokius įstatymus, kokie reikalingi, kad valstybė galėtų kontroliuoti nuosavybės naudojimÄ , kai riboti nuosavybės teises yra bÅ«tina. Taigi, prokuroras turi teisę, bet ne pareigÄ taikyti laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ , esant BPK 151 straipsnyje nustatytiems pagrindams.

57. Nagrinėjamu atveju, kaip tvirtina bylos duomenys, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00094-11 pradžioje kompetentingos institucijos ėmėsi bÅ«tinų priemonių ir atliko neatidėliotinus veiksmus AB banko „SNORAS“ turto atžvilgiu: 2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos banko valdyba paskelbė AB banko „SNORAS" veiklos apribojimÄ (moratoriumÄ ) ir paskyrė laikinÄ jį administratorių, o visos banko akcijos buvo nacionalizuotos; 2011 m. lapkričio 24 d. Lietuvos bankas kreipėsi į teismÄ dėl AB bankui „SNORAS“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi bankui iÅ¡kelta bankroto byla.

Tokiu bÅ«du AB banko „SNORAS" akcininkai (V. A. ir R. B.), kurių atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00094-11 (ikiteisminis tyrimas pradėtas 2011 m. lapkričio 14 d. pagal 2011 m. lapkričio 9 d. Lietuvos banko praneÅ¡imÄ ), prarado teisę į valdytas akcijas ir neteko galimybės daryti poveikį UAB „SNORAS Development“ bei kitoms AB banko „SNORAS“ dukterinėms įmonėms, kurių kontrolinį akcijų paketÄ valdė paskirtas AB banko „SNORAS“ laikinasis administratorius.

58. FNTT prie LR VRM Operacijų skyriaus vyriausioji tyrėja V. L. 2012 m. kovo 9 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 04/5-2-10-2165 prokurorui nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, jog tam tikri asmenys ruoÅ¡iasi parduoti ar perleisti UAB „SNORAS Development“ ar Å¡ios bendrovės akcijas bei jos nuosavybėje esantį turtÄ , tikėtina, siekiant iÅ¡vengti teisių apribojimo ir turto konfiskavimo. Dėl to atsirado bÅ«tinybė spręsti klausimÄ dėl UAB „SNORAS Development" turimos nuosavybės teisių apribojimo, siekiant užtikrinti galimÄ turto konfiskavimÄ bei galimÄ civilinių ieÅ¡kinių užtikrinimÄ dėl asmenų, susijusių su AB banko „SNORAS“ galimai neteisėtai vykdyta veikla, padarytos žalos atlyginimo.

Generalinės prokuratÅ«ros 2012 m. kovo 9 d. nutarimu nedelsiant - nuo 2012 m. kovo 9 d. iki 2012 m. rugsėjo 9 d. UAB „SNORAS Development“ nuosavybėje esantis turtas buvo laikinai apribotas ir toks apribojimas teismo buvo ne kartÄ pratęstas (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis ir kt.).

59. Byloje nėra paneigta, kad FNTT prie LR VRM pareigÅ«nės 2012 m. kovo 9 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 04/5-2-10-2165 minimos aplinkybės, kad AB bankas „SNORAS“ turi UAB „SNORAS Development“ akcijų, o Å¡ios bendrovės akcininkėmis yra firmos „Plazmexon Investments LTD“ ir Jubilee financial products LLP“, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų duomenimis galimai tiesiogiai ar per kitus asmenis valdo asmenys, susiję vykdytomis nusikalstamomis veikomis banke SNORAS“, nebuvo žinomos ikiteisminio tyrimo pradžioje, o, gavus minėtÄ informacijÄ , nedelsiant, t. y. tÄ pačiÄ dienÄ prokuroras nutarimu paskyrė laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ UAB „SNORAS Development“ turtui.

Minėta informacija buvo gauta jau po 2012 m. kovo 2 d., t. y. po to, kai ieÅ¡kovas pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigytÄ turtÄ Ä¯registravo Nekilnojamojo turto registre kaip savo asmeninę nuosavybę, todėl Å¡iam turtui apribojimai nebuvo taikyti, nes baudžiamojo proceso įstatymas griežtai apibrėžia objektus, subjektus, kurių atžvilgiu gali bÅ«ti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. IeÅ¡kovo sudarytas sandoris su UAB „SNORAS Development“ iki apribojant Å¡iam juridiniam asmeniui nuosavybės teises, nesudarė teisinių prielaidų baudžiamojo proceso įstatymo taikymui suvaržant ir ieÅ¡kovui galimybę atsiskaityti pagal sandorį.

60. Taigi, procesinės prievartos priemonės UAB „SNORAS Development“ turto atžvilgiu buvo pritaikytos nedelsiant, gavus objektyvių duomenų apie grėsmę civilinių ieÅ¡kinių užtikrinimui ar galimam turto konfiskavimui. Dėl to darytina iÅ¡vada, kad konkrečiu atveju valstybės institucijų pareigÅ«nai veikė pakankamai atidžiai, rÅ«pestingai ir operatyviai, todėl ieÅ¡kovo argumentai dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neveikimo (nepateisinamo delsimo), taikant UAB „SNORAS Development“ laikinÄ jį nuosavybės teisių apribojimÄ ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-2- 00094-11, atmestini kaip nepagrįsti.

61. IeÅ¡kovas, remdamasis BUAB „SNORAS Development“ vykdančiojo direktoriaus A. G. liudijimu teisme civilinėje byloje dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teigia, kad prokuratÅ«ra žinojo apie UAB „SNORAS Development“ ketinimus sudaryti sandorius (tarp jų ir pirkimo-pardavimo sutartį su ieÅ¡kovu), tačiau nesiėmė jokių adekvačių veiksmų užkardyti sandorių sudarymÄ ir vykdymÄ , t. y. prokuratÅ«ra neveikė taip, kaip jÄ Ä¯pareigoja veikti teisės aktai - aplaidžiai nepatikrino viešų registro duomenų, tokiu bÅ«du nenustatė sandorių sudarymo fakto ir neužkardė jų vykdymo, t. y. nesiėmė veiksmų turtui surasti, neapribojo UAB „SNORAS Development“ pagal sudarytus sandorius (įskaitant ieÅ¡kovo sutartį) gautinų lėšų, UAB „SNORAS Development“ lėšų sÄ skaitose.

Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovo teigimu, savalaikiai nepritaikius UAB „SNORAS Development“ nuosavybės teisių apribojimo ne tik buvo sudarytos sÄ lygos UAB „SNORAS Development“ sudaryti nekilnojamojo turto sandorius (įskaitant ieÅ¡kovo sutartį), tačiau net ir priimtu prokuratÅ«ros nutarimu UAB „SNORAS Development“ nuosavybės teisės apribojimas nustatytas nepateisinamai siaurai ir aplaidžiai BPK 151 straipsnio 4 dalies prasme. Teismas su tokia ieÅ¡kovo pozicija nesutinka.

62. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ieškovas prašė išreikalauti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos atitinkamus įrodymus, įskaitant A. G. parodymus, tačiau, remiantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis ir tuo, kad ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas, o tyrimo medžiagos paviešinimas ar naudojimas kituose procesuose gali pakenkti tolimesnei ikiteisminio tyrimo sėkmei, įrodymai nebuvo pateikti. Tuo remdamasis ieškovas prašo laikyti, kad įrodymai nebuvo pateikti dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir vertinti, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos.

63. Teismas su tokia ieÅ¡kovo pozicija nesutinka, nes pagal BPK 177 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Å ie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali bÅ«ti paskelbti tik ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00094-11 pagal turimus duomenis nėra baigtas, todėl leidimas pavieÅ¡inti dalį medžiagos (pateikiant ieÅ¡kovų praÅ¡omų dokumentų kopijas), nebuvo duotas. Dalyje, kurioje ikiteisminis tyrimas buvo iÅ¡skirtas į atskirÄ bylÄ ir byla perduota į teismÄ , praÅ¡omų iÅ¡reikalauti įrodymų nebuvo rasta. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuoti, kad įrodymai nebuvo pateikti dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir vertinti, kad ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos, nėra teisinio pagrindo.

64. Be to, jau minėta, kad neteisėti veiksmai, su kuriais siejama valstybės prievolė atlyginti žalÄ , yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso teisės normų. Å iuo atveju prokuratÅ«ros veiksmų (neveikimo) teisėtumas, vertinant juos pagal atitikimÄ BPK nuostatoms, kaip jau aptarta aukščiau, nekonstatuotinas. Vertinant juos civilinės teisės požiÅ«riu, t. y., ar toks neveikimas atitinka bendrÄ jÄ pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos), taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad prokuratÅ«ros neveikimas nagrinėjamu atveju neatitiko atidaus ir rÅ«pestingo elgesio standarto.

65. Pažymėtina ir tai, kad, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iuo atveju ieÅ¡kovas, teismo vertinimu, neįrodė, kad ieÅ¡kinyje nurodyto dydžio žala buvo padaryta neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, be to, nenurodė, koks konkrečiai įstatymas neatitinka Konvencijos nuostatų, taip pat nenurodė, koks CK straipsnis pažeidžiamas taikant dviÅ¡alę restitucijÄ . Todėl, nenustačius valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo tenkinti reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo.

66. Tokiu būdu ieškovas neįrodė vieno iš būtinųjų civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti elementų - neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo). Nenustačius neteisėtų pareigūnų veiksmų, ieškovo patirta turtinė žala nėra atlygintina CK 6.272 straipsnio prasme.

67. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-602-943/2017 buvo nustatytas paties ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumas pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyjant nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡ UAB „SNORAS Development“. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad ieÅ¡kovas, žinodamas apie BAB banko SNORAS bankrotÄ , turėjo kreiptis į pagrindinio akcininko bankroto administratorių, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar turto pardavimo klausimas yra suderintas, o, to nepadaręs, jis elgėsi ne pagal bonus fater familias (atidaus ir rÅ«pestingo žmogaus) principÄ . Atsižvelgiant į tai, kad nurodytas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas yra įsigaliojęs, nėra teisinio pagrindo iÅ¡ naujo nagrinėti pirkimo-pardavimo sutarties aplinkybes, tačiau Å¡iuo sprendimu konstatuotas faktas - paties ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumas, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, sprendžiant klausimÄ dėl žalos atlyginimo.

68. Å iuo atveju pagal visuotinai pripažįstamÄ teisės principÄ ex injuria jus non oritur (iÅ¡ ne teisės negali atsirasti teisė), o asmens teisėti lÅ«kesčiai gali bÅ«ti ginami, jeigu jie yra kilę iÅ¡ teisėto pagrindo, asmuo gali turėti teisėtų lÅ«kesčių tik dėl teisėtai įgytų teisių ir teisėtų interesų. IÅ¡ Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimo matyti, kad turto pirkimo-pardavimo sutartis pripažinta niekine pagal CK 1.81 ir 1.82 straipsnių bei actio Pauliana instituto pagrindu. Taigi, ieÅ¡kovas patyrė nuostolių (prarado už nekilnojamÄ jį turtÄ sumokėtus 190 000 EUR, kurių nesusigrÄ Å¾ino realiai restitucijos pagrindu) dėl savo paties neapdairaus elgesio ir neteisėtų veiksmų, todėl jis neįgijo teisės ir į žalos atlyginimÄ netgi padarius prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , t. y., kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai pažeidė ar netinkamai atliko savo pareigas, nustatytas baudžiamajame procese.

69. Atkreiptinas dėmesys, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galiÄ . Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alių ginčas yra galutinai iÅ¡spręstas, o teismo sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ , todėl kvestionuoti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 24 d. priimto sprendimo negalima. Tačiau ieÅ¡kovas mano, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimu pritaikyta dviÅ¡alė restitucija buvo taikyta formaliai, nes teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios dviÅ¡alės restitucijos taikymÄ , kai vienai iÅ¡ Å¡alių iÅ¡kelta bankroto byla, nėra veiksmingos. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad jo grÄ Å¾inimas į status guo ante bÅ«senÄ yra realiai neįmanomas, nes BUAB „SNORAS Development“ buvo bankrutavęs juridinis asmuo dar iki bylos iÅ¡kėlimo. Su tokiais argumentais teismas nesutinka.

70. Jau minėta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu, nustatęs, jog sandoris prieÅ¡tarauja gerai moralei ir pripažinęs turto pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu, taikė dviÅ¡alę restitucijÄ . Pagal CK 1.81 straipsnio 3 dalį vienaÅ¡alė ar dviÅ¡alė restitucija galima, jeigu jos taikymas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar gerai moralei, t. y. kai nebuvo pasiektas vieÅ¡ajai tvarkai ar geros moralės normoms prieÅ¡taraujančio sandorio tikslas, o vieÅ¡osios teisės normos nenustato tokio sandorio Å¡alims turtinių sankcijų.

CK 6.145, 6.147 straipsniuose taip pat nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos. Remiantis CK 1.81 straipsnio 3 dalimi, restitucijos įmanoma netaikyti, kai dėl sandorio prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei vieÅ¡osios teisės normos nustato Å¡alims turtines sankcijas, pvz., sandorio dalyku buvusio turto konfiskavimÄ baudžiamosios teisės priemonėmis. Nagrinėjamoje byloje tokios sankcijos Å¡alims nebuvo pritaikytos, todėl turėjo bÅ«ti sprendžiama dėl vienokios ar kitokios restitucijos taikymo.

71. Pagal kasacinio teismo praktikÄ actio Pauliana instituto paskirtis - kompensavimas: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis Å¡io ieÅ¡kinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti skolininkÄ Ä¯ ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimÄ . Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais, atvejais, pagal kreditoriaus ieÅ¡kinį pripažinus skolininko sudarytÄ sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotÄ pagal tÄ sandorį turtÄ ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 485/2010).

72. Å iuo atveju Lietuvos apeliacinis teismas, parinkdamas dviÅ¡alės restitucijos bÅ«dÄ , atsižvelgė į tai, kad turto pirkimo-pardavimo sutartis prieÅ¡taravo gerai moralei, Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, t. y. žinojo apie sandorio neteisėtumÄ ir to siekė. Kadangi panaikintu sandoriu buvo pažeistos trečiųjų asmenų teisės, t. y. kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus iÅ¡ neteisėtai perleisto turto, todėl teismas laikė, kad ieÅ¡kovas negali bÅ«ti atleistas nuo nesÄ Å¾iningai įgyto turto grÄ Å¾inimo, o BUAB „SNORAS Development“ nuo neteisėtai gautų lėšų ieÅ¡kovui grÄ Å¾inimo.

Tai, kad BUAB „SNORAS Development“ iškelta bankroto byla nėra pagrindas netaikyti restitucijos, nes kitaip būtų pažeistos visų kreditorių teisės. Taigi, restitucijos taikymas, nepaisant to, kad vienai iš sandorio šalių yra iškelta bankroto byla, neprieštarauja nei CK įtvirtintam restitucijos institutui, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai.

73. IeÅ¡kovas taip pat tvirtina, kad buvo pažeistos Konvencijos nuostatos, kad nebuvo ginama jo teisė į jam priklausiančiÄ nuosavybę, kad jo turtas buvo nusavintas. Su tokiais teiginiais teismas nesutinka, kadangi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo įgytas nekilnojamas turtas nebuvo nusavintas, t. y. valstybė jokiais bÅ«dais nenusavino ieÅ¡kovo neteisėtai įgyto turto, o pagal actio Pauliana institutÄ pripažino sandorį negaliojančiu ir atstatė Å¡alis į pradinę padėtį. Tai, kad pagal kreditorinį reikalavimÄ ieÅ¡kovas tapo trečiosios eilės kreditoriumi, valdžios institucijos nėra atsakingos.

Be to, kaip jau buvo minėta, įsiteisėjusiame Lietuvos apeliacinio teismo sprendime neginčijamai konstatuota, kad ieÅ¡kovas, nors ir žinojo apie BAB banko „SNORAS“ bankroto bylÄ iki turto pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo ir vieÅ¡ai buvo paskelbta apie laikinÄ BUAB „SNORAS Development“ nuosavybės teisių ribojimÄ , bet vis tiek sudarė turto pirkimo-pardavimo sutartį ir tokiais savo veiksmais padarė žalÄ visiems kreditorių interesams. Taigi, ne valdžios institucijų neteisėti veiksmai lėmė, jog ieÅ¡kovas tapo trečiosios eilės kreditoriumi BUAB „SNORAS Development“ bankroto byloje.

74. IeÅ¡kovo keliamos problemos dėl realios galimybės grÄ Å¾inti Å¡alis į pradinę padėtį yra susiję su teismo sprendimo vykdymo procesu ir aplinkybe, kad viena pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alis yra bankrutuojanti įmonė, todėl piniginių lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo ieÅ¡kovui procedÅ«ras reglamentuoja tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, kur nustatytas ir kreditorinių reikalavimų patenkinimo eiliÅ¡kumas, atsižvelgiant į vieÅ¡uosius interesus bei siekiant proporcingai suderinti visų kreditorių interesus. IeÅ¡kovo prielaidomis grindžiamas siekis sudaryti iÅ¡skirtines sÄ lygas patenkinti jo - kreditoriaus, iÅ¡ kurio taikant dviÅ¡alę restitucijÄ turtas grÄ Å¾inamas bankrutuojančiam juridiniam asmeniui, reikalavimus iÅ¡ esmės sudarytų nelygiavertes sÄ lygas kitų kreditorių atžvilgiu, prieÅ¡tarautų teisingumo ir lygiateisiÅ¡kumo principams.

75. IÅ¡ bylos taktinių aplinkybių matyti, kad su ieÅ¡kiniu į teismÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreipėsi jau bankrutavusi UAB „UAB „SNORAS Development“. Taigi, kai CK 6.66 straipsnio pagrindu ieÅ¡kinį reiÅ¡kia bankroto administratorius, CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Ä®monių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarkÄ . Ä®monių bankroto įstatyme esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali bÅ«ti taikomi Å¡io straipsnio 4 dalyje nustatyti sandorio pripažinimo negaliojančiu teisiniai padariniai tik actio Pauliana pareiÅ¡kusiam kreditoriui.

Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistÄ turtÄ (ar jo vertę) negali bÅ«ti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Å is turtas (ar jo vertė) grÄ Å¾inamas bankrutuojančiai įmonei į bendrÄ turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009).

76. Pažymėtina, kad ieškovas iš esmės tik deklaratyviai nurodo, kad atsakovas (valstybė) nevykdo savo funkcijų tam tikrose jos valdymo srityse, t. y., neužtikrina, kad vidaus teisė atitiktų Konvencijos nuostatas, nes konkrečiai neįvardija, kurios Lietuvos įstatymų nuostatos prieštarauja ar kitaip pažeidžia Konvencijos nuostatas. CK įtvirtintas restitucijos institutas nėra netinkamas ir neįgyvendinamas. Juo labiau, kad, kaip minėta, iš ne teisės negali atsirasti teisė, o ieškovo turto pirkimo-pardavimo sandoris buvo panaikintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, t. y. teisėtai bei dvišalė restitucija taikyta pagrįstai, dėl to ieškovui kilusios pasekmės nėra susijusios su valdžios institucijų veiksmais.

77. Tokiu bÅ«du, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje tarp ieÅ¡kovo patirtų turtinių praradimų ir pareigÅ«nų veiksmų ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-2-00094-11 nėra priežastinio ryÅ¡io, kadangi teismo sprendimu konstatuotas paties ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumas, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, iÅ¡ esmės nulėmė ir ieÅ¡kovo nuostolius (žalÄ ), t. y. ieÅ¡kovo nurodoma patirta turtinė žala (nuostoliai) nėra priežastiniu ryÅ¡iu nulemti valdžios institucijų veiksmų, valdžios institucijos nėra atsakingos už tai, kad neteisėtas turto pirkimo-pardavimo sandoris buvo pripažintas negaliojančiu dėl ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo ir dėl to ieÅ¡kovui atsirado nuostolių.

78. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad jo teisės buvo pažeistos valstybės pareigÅ«nams atlikus neteisėtus veiksmus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nėra nustatytas priežastinis ryÅ¡is tarp ieÅ¡kovo nurodytų turtinių praradimų bei teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmų (CPK 178 straipsnis). Taigi, nėra nustatytos visos bÅ«tinosios valstybės civilinės atsakomybės už ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ sÄ lygos, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti ieÅ¡kovui turtinės žalos atlyginimÄ .

79. IeÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovui jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 ir 98 straipsniai). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Alma Urbanavičienė