03da949c-3f85-41c2-a536-59fec0cfec48 · Marijampolės apylinkės teismas

?Vilkavi?kio rajono Baudžiamoji byla Nr. 1-30-633/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61467-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos : (S) 1.2.4.4.2.3; 1.2.4.6.2.1; 1.2.4.8.3; 1.2.5.4.1; 1.2.5.4.2 MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 9 d. Vilkaviškis Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis, sekretoriaujant D. B., dalyvaujant prokurorams A. K., R. M., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. S., jos atstovui advokatui E. D., specialistei teismo psichiatrijos ekspertei L.

A., gynėjai advokatei A. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje : A. S., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, iÅ¡laikytinių neturintis, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir 145 str. 2 d. bei 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė :

1. Kaltinamasis A. S., fiziÅ¡kai smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ ir grasino jį nužudyti, bÅ«tent: 2016 m. pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, siekdamas sukelti savo Å¡eimos nariui - sutuoktinei I. S. baimę, įtampÄ , nerimÄ , nesaugumo jausmÄ bei ir fizinį skausmÄ , žinodamas apie jos, sutuoktinės, neįgalumÄ (pažeidžiamumÄ ), Å¡eimos namuose (duomenys neskelbtini), kilusio buitinio konflikto metu gyvenamajame name sugriebė už plaukų, iÅ¡tempė į laukÄ ir tempė iki vandens telkinio, pakeliui pagriebęs kÅ«jį juo į jÄ užsimojo, Å¡aukdamas, kad „užmuš“, „paskandins“, taip grasino jÄ nužudyti ir toks grasinimas pagal aplinkybes buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiai manyti, kad jis gali bÅ«ti įvykdytas, be to, 2016 m. vasarÄ , tiksliau nenustatytu laiku, siekdamas tų pačių tikslų, kilusio buitinio konflikto metu Å¡eimos namuose, kambaryje sugriebė sutuoktinę I.

S. už plaukų, nutempė į kitÄ kambarį, laikydamas jos galvÄ po pažastimi, iÅ¡siėmė iÅ¡ seifo kovinį Å¡aunamÄ jį ginklÄ (pistoletÄ PM), kurį, sudėjęs Å¡audmenis ir užtaisęs, prirėmė nukentėjusiajai prie smakro ir Å¡aukė, kad „nuÅ¡aus“, taip grasino jÄ nužudyti ir toks grasinimas pagal aplinkybes buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai manyti, kad jis gali bÅ«ti įvykdytas, be to, kitais kartais 2015 m. rugsėjo 12 d. – 2017 m. lapkričio 23 d. laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku, Å¡eimos namuose kilusių buitinių konfliktų metu, tame tarpe : 2016 m. lapkričio 23 d.

– sakydamas į sutuoktinę I. S. „reikėjo nuÅ¡auti, reikėjo nuÅ¡auti prie to stalo ir viskas“, 2017 m. lapkričio 22 d. - neduodamas automobilio raktelių, o sutuoktinei I. S. įspėjus, kad tokiu atveju ji važiuos su jo automobiliu, sakydamas „jei nori bÅ«t nuÅ¡auta“, „į morgÄ važiuoji“, bei ir kitais kartais buitinių konfliktų metu į sutuoktinę I. S. vis kartodamas „nuÅ¡aus“, „iÅ¡neÅ¡ su karstu“, „reikia tave užmuÅ¡ti“, taip pat užsimodamas į jÄ peiliu, taip grasino sutuoktinę I.

S. nužudyti ir tokie grasinimai pagal aplinkybes buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai manyti, jog jie gali bÅ«ti įvykdyti, be to, 2016 m. lapkričio 23 d., 2017 m. rugsėjo 27 d., 2017 rugsėjo 29 d. ir kitu tiksliau nenustatytu laiku, tampė, sudavė smÅ«gius rankomis, vyriÅ¡ku diržu, spyrė kojomis į galvÄ , veidÄ , nosį, ausį, nugarÄ , kojas taip pat ir kitas kÅ«no vietas sutuoktinei I. S., taip jÄ muÅ¡damas ir kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . Tuo kaltinamasis A.

S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje (ideali nusikaltimų sutaptis).

2. Taip pat kaltinamasis A. S. sistemingai baugino Å¡eimos narį, ir tuo bei fiziniu smurtu ir grasinimais jį nužudyti, jį, Å¡eimos narį, nesunkiai susargdino, bÅ«tent : - 2016 m. pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, siekdamas sukelti savo Å¡eimos nariui - sutuoktinei I. S. baimę, įtampÄ , nerimÄ , nesaugumo jausmÄ bei ir fizinį skausmÄ , žinodamas apie jos, sutuoktinės, neįgalumÄ (pažeidžiamumÄ ), Å¡eimos namuose (duomenys neskelbtini), kilusio buitinio konflikto metu gyvenamajame name sugriebė už plaukų, iÅ¡tempė į laukÄ ir tempė iki vandens telkinio, pakeliui pagriebęs kÅ«jį juo į jÄ užsimojo, Å¡aukdamas, kad „užmuš“, „paskandins“, taip grasinęs jÄ nužudyti ir toks grasinimas pagal aplinkybes buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiai manyti, kad jis gali bÅ«ti įvykdytas, - 2016 m. vasarÄ , tiksliau nenustatytu laiku, siekdamas tų pačių tikslų, kilusio buitinio konflikto metu Å¡eimos namuose, kambaryje sugriebė sutuoktinę I.

S. už plaukų, nutempė į kitÄ kambarį, laikydamas jos galvÄ po pažastimi, iÅ¡siėmė iÅ¡ seifo kovinį Å¡aunamÄ jį ginklÄ (pistoletÄ PM), kurį, sudėjęs Å¡audmenis ir užtaisęs, prirėmė nukentėjusiajai prie smakro ir Å¡aukė, kad „nuÅ¡aus“, taip grasinęs jÄ nužudyti ir toks grasinimas pagal aplinkybes buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai manyti, kad jis gali bÅ«ti įvykdytas, - kitais kartais 2015 m. rugsėjo 12 d. – 2017 m. lapkričio 23 d. laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku, Å¡eimos namuose kilusių buitinių konfliktų metu, tame tarpe : 2016 m. lapkričio 23 d.

– sakydamas į sutuoktinę I. S. „reikėjo nuÅ¡auti, reikėjo nuÅ¡auti prie to stalo ir viskas“, 2017 m. lapkričio 22 d. - neduodamas automobilio raktelių, o sutuoktinei I. S. įspėjus, kad tokiu atveju ji važiuos su jo automobiliu, sakydamas „jei nori bÅ«t nuÅ¡auta“, „į morgÄ važiuoji“, bei ir kitais kartais buitinių konfliktų metu į sutuoktinę I. S. vis kartodamas „nuÅ¡aus“, „iÅ¡neÅ¡ su karstu“, „reikia tave užmuÅ¡ti“, taip pat užsimodamas į jÄ peiliu, taip grasinęs sutuoktinę I.

S. nužudyti ir tokie grasinimai pagal aplinkybes buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai manyti, jog jie gali bÅ«ti įvykdyti, - 2016 m. lapkričio 23 d., 2017 m. rugsėjo 27 d., 2017 rugsėjo 29 d. ir kitu tiksliau nenustatytu laiku, tampė, sudavė smÅ«gius rankomis, vyriÅ¡ku diržu, spyrė kojomis į galvÄ , veidÄ , nosį, ausį, nugarÄ , kojas taip pat ir kitas kÅ«no vietas sutuoktinei I. S., taip jÄ muÅ¡damas ir kitaip smurtaudamas sukėlęs nukentėjusiajai fizinį skausmÄ , - kitais kartais, laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d., tiksliau nenustatytu laiku, kas kartÄ kilus buitiniams konfliktams, keldamas įtampÄ tarpusavio santykiuose, kurdamas bauginančiÄ atmosferÄ , nuolat kartotais įžeidinėjimais užgauliais ir necenzÅ«riniais žodžiais, pažeminimais, panieka, menkinimu, tame tarpe : 2016 m. rugsėjo 20 d. - iÅ¡vadindamas sutuoktinę I.

S. „žiopla“, kad „kol neparsivesiu kitos į namus, tol čia gyvensi“, 2016 m. spalio 14 d. - nepagrįstai priekaiÅ¡taudamas „ namie nieko nedarai, darbe nieko nedarai“, „ėsk jei iÅ¡sikepei“, vydamas jÄ iÅ¡ Å¡eimos iÅ¡ namų reikalavimu „kad tavęs čia nebÅ«tų“, iÅ¡vadindamas „lope“, „žiopla“ „šiukÅ¡le“, 2016 m. lapkričio 5 d. - vydamas iÅ¡ namų keliskart kartotais reikalavimais „rinkis daiktus“, „neÅ¡dinkis“, iÅ¡sakydamas jai „kodėl tave „urodÄ â€œ (iÅ¡sigimėlę) pagimdė, galėjo nutraukt“, „asile“, 2016 m. lapkričio 23 d. - iÅ¡vadindamas jÄ â€ždebile“, „žioplu daiktu“, „sÅ«ka“ (kale), „pele“, „šiukÅ¡le“, „šunimi“, „tik rankos ir tekyla prieÅ¡ tave“, „neįgalia“, „ nieko negalinčia“, priekaiÅ¡taudamas, kad tik jis moka mokesčius, Å¡ildo namus, perka malkas, kad ji „neaplenks“ net paprasto pijoko, kÄ apie Saukaičius Å¡nekėt, kad jÄ nėra už kÄ gerbti, 2017 m. kovo 4 d.

– iÅ¡sakydamas priekaiÅ¡tus „ar tave kalbinau? KÄ sau leidi?“, „nuo telefono nenulipi“, „aÅ¡ turiu viskÄ Äia, aÅ¡ viskÄ pats sau pastatęs“, „aÅ¡ turėsiu laidoti“ (turėdamas mintyje nukentėjusiÄ jÄ ), 2017 m. gegužės 4 d. – iÅ¡vadindamas jÄ â€žnei Å¡eima, nei žmona, nei moteris“, „lopių lopė“, „asilų asilas“, „lopė kalė“, „žiurkė lopė“, „kalių niekas neatsipraÅ¡o“, 2017 m. rugsėjo 29 d. - iÅ¡sakydamas jai, kad „net Å«gio trÅ«ksta“, „ir proto trÅ«ksta“, „atsilikęs daiktas“, „galvos durna galva savo“, „žiopla“, „lopių lopė“, „kaip drįsti mama vadintis“, 2017 m. rugsėjo 30 d.

– iÅ¡vadindamas „asilu“, iÅ¡sakydamas, kad jos vieta „šiukÅ¡lynas“, 2017 m. lapkričio 23 d. - iÅ¡vadindamas „žiople“, „asile“, - visuma Å¡ių fiziniu ir psichiniu smurtu bei grasinimais nužudyti pasireiÅ¡kusių savo veiksmų nesunkiai susargdino nukentėjusiÄ jÄ sutuoktinę I. S., kuriai 2017 m. gruodžio 7 d. dėl to buvo diagnozuotas Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Tuo kaltinamasis A. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (ideali nusikaltimų sutaptis).

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas :

3. Kaltinamasis A. S. teisiamajame posėdyje pareiškė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo kaltu visiškai neprisipažįstantis, kadangi jam kaltinamajame akte inkriminuotų kaip nusikalstamų veiksmų jis tikrovėje neatliko, išskyrus nukentėjusios padarytuose garso įrašuose išsakytus jos adresu žodžius. Toliau dėl bylos esmės kaltinamasis teismui paaiškino, jog jis yra melagingai apkalbėtas nukentėjusios, su kuria teisme pradėtas jų santuokos nutraukimo procesas, jai siekiant keršto ir materialinės naudos.

Jis nė karto nėra grasinęs nukentėjusiÄ jÄ nužudyti, taip pat niekada nėra jÄ mušęs ar kitaip jos atžvilgiu fiziÅ¡kai smurtavęs, jis aplamai nėra konfliktiÅ¡kas ir (ar) linkęs į smurtÄ Å¾mogus. Tuo tarpu pati nukentėjusioji, jo sutuoktinė, prieÅ¡ingai, pati yra konfliktiÅ¡ka asmenybė, visÄ jų bendro gyvenimo Å¡eimoje laikÄ siekusi tik materialinės naudos, iÅ¡tisai jį kontroliavusi telefonu, socialiniuose tinkluose, trikdžiusi jam tiek darbÄ , tiek poilsį, jam pasiprieÅ¡inus jos norams, įgeidžiams, ji pati sukeldavo barnius, jų metu provokuodavo jį atsikirsti, kad jis netektų savitvardos, o taip atsitikus, įraÅ¡ydavo telefonu iÅ¡ konteksto izoliuotÄ jo atsakÄ Ä¯ jos pačios prieÅ¡ tai buvusį provokuojantį puolimÄ .

NukentėjusiÄ pačiÄ neretai iÅ¡tikdavo neadekvataus pykčio protrÅ«kiai, kurių metu ji pati yra prieÅ¡ jį nekart smurtavusi, grasinusi jam peiliu. Bylos liudytojai taip pat esantys suklaidinti nukentėjusios melo, jo nekaltumÄ patvirtinanti ir aplinkybė, jog nė vienam iÅ¡ kaltinimų nėra tiesioginių liudytojų ar kt. įkalčių. Jis pripažįstantis, jog nukentėjusios telefonu padarytuose ir bylon pateiktuose garso įraÅ¡uose yra užfiksuoti bÅ«tent jo, kaltinamojo, ir nukentėjusios balsai (jų barniai), tačiau, pirma, jie buvo iÅ¡provokuoti pačios nukentėjusios, antra, nei jie, nei nukentėjusios iÅ¡galvotas fizinis ir psichinis smurtas jos naujai nesusargdino ir kt. realiai jos sveikatai nepakenkė – teismo ekspertų patvirtintas nukentėjusios psichikos sutrikimas yra ne naujas, o ankstesnio, prasidėjusio dar iki jų santuokos, tÄ sa, dėl ko jis nėra kaltas.

Jis Å¡eimos namuose laikė legaliai savigynai įsigytus ginklus, vienÄ orinį, kitÄ kovinį (pistoletÄ PM), tačiau jais nukentėjusiai realiai niekada negrasino, nebaugino, jų nedemonstravo, laikė seife Å«kiniame pastate, o ne name, - dėl ginklų laikymo vietos nukentėjusi taip pat meluojanti. Byloje užfiksuotais atvejais į sveikatos priežiÅ«ros įstaigas nukentėjusi kreipėsi dėl autoavarijoje, kitais atvejais – buityje, patirtų traumų, su kuriomis jis nėra susijęs, nebuvo dėl jų kaltas, to įstaigose nenurodė (nepareiÅ¡kė) ir pati nukentėjusioji.

Jo pripažįstamais garso įraÅ¡uose užfiksuotais žodžiais jis nukentėjusios nei baugino, nei realiai grasino mirtimi, nei susargdino, todėl praÅ¡antis jį iÅ¡teisinti, nukentėjusios jam pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

4. Nukentėjusioji I. S. paaiÅ¡kino, kad su kaltinamuoju susipažino 2013 m., 2014 m. apsigyveno jo namuose, 2015 m. rugsėjo 12 d. susituokė. Kurį laikÄ buvę gerais, jų santykiai paÅ¡lijo, kas 3-4 dienos kildavo barniai, mažiausiai porÄ kart per mėnesį pasibaigdavę kaltinamojo fiziniu smurtu prieÅ¡ jÄ , dėl ko ji jautė kone nuolatinę įtampÄ , baimę, gyveno nuolatiniame strese. Kaltinamasis kas kartÄ kilus konfliktui, jÄ koliodavo ir kitaip įžeidinėdavo, žemindavo dėl iÅ¡vaizdos, turimų sveikatos sutrikimų, menkindavo dėl prastenės turtinės ir kitokios socialinės padėties, gyvenimo pasiekimų ir pan., o paskutinius bendro gyvenimo metus netgi ėmė niekinti ir nekęsti kaip žmogaus, tame tarpe ir jos mažametės dukters bei tėvų akivaizdoje – tas jÄ labai žeidė ir gniuždė, jai sutriko miegas, ėmė Å¡aukti sapnuose, apėmė liÅ«desys, beviltiÅ¡kumo pakeisti situacijÄ jausmas, ėmusi riboti savo bendravimÄ su giminėmis, draugais, tapo sunkiau atlikti pareigas darbe - vėl susirgo depresija, nors po pirmojo susirgimo ir 4 mėn. gydymosi 2008 metais, buvo visiÅ¡kai pasveikusi.

Pradžioje dar bandžiusi prieÅ¡tarauti Å¡iam psichiniam smurtui, vėliau liovėsi, susitaikė su tokia padėtimi, nes siekė iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , tikėjosi kaltinamojo elgesio pasikeitimo į pozityviÄ jÄ pusę, dovanodama jam dovanas, meilės laiÅ¡kelius, kartu dalyvaudama Å¡ventėse, iÅ¡kylose ir pan., slėpusi fizinio ir psichinio smurto faktus bei padarinius (sumuÅ¡imus) nuo aplinkinių, bendradarbių, kol padėtis jai pasidariusi nebepakeliama ir ji papasakojusi apie patiriamÄ smurtÄ darbe, gyvenamos vietos seniÅ«nei ir kitiems Å¡ios bylos liudytojams, yra praÅ¡iusi pagalbos pas seniÅ«naitį bylos liudytojÄ D.

B., draugus LijanÄ ir L. B.. Tai iÅ¡Å¡aukė dar dažnesnį ir skaudesnį kaltinamojo smurtÄ . Ji esanti įsitikinusi, kad psichiniu smurtu kaltinamasis tyčia siekė jÄ sugniuždyti, iÅ¡vesti iÅ¡ emocinės pusiausvyros, netgi susargdinti ir taip sau palankiausiomis sÄ lygomis jos tiesiog atsikratyti. Kaltinamasis prieÅ¡ jÄ fiziÅ¡kai smurtavo keliskart per mėnesį : stumdydavo, tÄ sydavo už plaukų, drabužių, suduodavo smÅ«gius kumščiais, vyriÅ¡ku diržu, spardė kojomis, - smÅ«giai bÅ«davo stiprÅ«s ir skaudÅ«s net iki trumpalaikio sÄ monės praradimo, mušė kur pakliÅ«davo, dažniausia į galvÄ .

Dėl Å¡io fizinio smurtÄ ji visais atvejais jautė fizinį skausmÄ , atsirasdavo ant kÅ«no kraujosruvos, iÅ¡peÅ¡tų plaukų vietos galvoje, bÅ«tent dėl iÅ¡ kaltinamojo patirto fizinio smurto ji kaltinimo laikotarpiu ne kartÄ kreipėsi skubios pagalbos į sveikatos priežiÅ«ros įstaigas, nors, bijodama padėtį pabloginti dar labiau, siekdama Å¡eimos iÅ¡saugojimo, ji kaskart medikams melavusi, jog traumas patyrė buityje nelaimingų atsitikimų metu. Nukentėjusi taip pat patvirtino, kad kaltinamajam ėmus jai grasinti nužudymu, ji dviem mobiliais telefonais padarė prie bylos pateiktus garso įraÅ¡us su jos ir kaltinamojo barniais, - tai padarė tam, kad kaltinamajam įgyvendinus grasinimus, artimieji ir kt. aplinkiniai galėtų sužinoti tiesÄ . 2016 m. pavasarį kaltinamasis tempė už plaukų jÄ iÅ¡ namo iki sodyboje esančios kÅ«dros, užsimojo pagriebtu kÅ«ju, Å¡aukdamas, kad užmuÅ¡, nuskandins, po maždaug 2 mėn., vasarÄ , eilinio konflikto metu kaltinamasis vėl sugriebęs jÄ už plaukų, galvÄ paspaudęs po pažastimi, nusitempė į darbo kambarį, kur buvo seifas su jo ginklais, iÅ¡siėmė pistoletÄ , jį užtaisė Å¡oviniais, įrėmė jai į smakrÄ Å¡aukdamas, jog nuÅ¡aus, kaltinamasis nužudymu yra grasinęs ir užsimodamas peiliu, o vien tik žodžiais tokius grasinimus iÅ¡sakydavo dar dažniau, tai jai kėlė didelę baimę, kol neapsikentusi pranešė apie grasinimus ginklu policijai.

5. Liudytoja L. B. patvirtino, kad kaltinamÄ jį pažįsta nuo vaikystės, draugavo Å¡eimomis, kiek pamenanti, kaltinimo laikotarpiu nukentėjusioji mažiausiai 3 kartus jai skundėsi, kad namuose jÄ muÅ¡a kaltinamasis, suduodamas rankomis, veja iÅ¡ namų, be to, ji bent 2 kartus pati tikrai matė nukentėjusiÄ jÄ su kraujosruvomis paakiuose, o Å¡i jos paklausta patvirtinusi, kad tai kaltinamojo „darbas“. Liudytoja taip pat patvirtino, jog kaltinimo laikotarpiu buvo 3 ar 4 atvejai, kai nukentėjusi pati atvyko į jos Å¡eimos namus (vienÄ kart su mažamete dukra), pasiprašė nakvynės, kaskart skundėsi patyrusi kaltinamojo smurtÄ , vienÄ kart žiemos metu atvyko tik su naktiniais marÅ¡kiniais, jÄ atvežė svetimi kaimo gyventojai, buvo iÅ¡sigandusi ir bijojusi grįžti atgal į savo namus.

VienÄ kartÄ iÅ¡ paminėtų atvejų nukentėjusiai buvo sumuÅ¡ta nosis, iÅ¡ jos kraujavo. Ji pati ne kartÄ siÅ«lė nukentėjusiajai kreiptis pagalbos į policijÄ , tačiau ji atsisakydavo ir iÅ¡vykdavo atgal į savo Å¡eimos namus. Nukentėjusioji pastebimai tapo liÅ«dnesnė, uždaresnė, stengėsi slėpti savo problemas Å¡eimoje. Liudytoja taip pat patvirtino, jog kelis kartus telefonu skambino nukentėjusios motinai ir prašė kÄ nors daryti, kol nukentėjusiajai daugiau kas nenutiko, nes iÅ¡ties dėl jos bijojo.

6. L. B. patvirtino, kad nukentėjusi kaltinimo laikotarpiu buvo bent dukart vėliu metu atvykusi ir pasipraÅ¡iusi jo Å¡eimos namuose nakvynės, abu kartus skundėsi, kad jÄ sumušė kaltinamasis, pirmu atveju atvyko viena, buvo užsiėmusi sumuÅ¡tÄ nosį, verkė, antru atveju atvyko su mažamete dukra, vėl skundėsi, kad jÄ sumušė kaltinamasis, be to skundėsi, kad Å¡is jai grasina ginklu, todėl ketinanti apie tai praneÅ¡ti policijai, ar ir šįkart buvo sumuÅ¡imo žymių, neprisimenantis. Kaltinimo laikotarpio pabaigoje, prieÅ¡ nukentėjusios iÅ¡vykimÄ , jau ir iÅ¡ kaimo gyventojų girdėjo, kad kaltinamasis muÅ¡a nukentėjusiÄ jÄ .

7. Liudytoja S. Å . patvirtino, jog su nukentėjusiÄ ja susipažino 2015 m., susidraugavo, susitikdavo kartÄ Ä¯ savaitę ar dvi. 2017 m. ji pati pastebėjo, kad nukentėjusioji pradėjo akivaizdžiai mažiau rÅ«pintis savo iÅ¡vaizda, apranga, ėmė retinti, atidėlioti jų susitikimus, netgi vengti susitikti, bendrauti, - tapo uždaresnė. 2017 m. rugsėjį nukentėjusi jai pasiskundė, kad kaltinamasis jÄ namuose muÅ¡a, smÅ«giuodamas kumščiais, taip pat spardydamas, vartoja ir psichinį smurtÄ , slepia automobilio raktelius, telefonÄ , atima SIM kortelę ir pan., neleidžia iÅ¡vykti vienai, naktį pusnuogę iÅ¡veja laukan ir neįleidžia į namus.

Liudytoja patvirtino ir tai, kad nukentėjusi taip pat skundėsi, jog kaltinamasis jÄ tempė prie kÅ«dros sodyboje grasindamas nuskandinti, taip pat grasino nuÅ¡aukti įrėmęs į galvÄ užtaisytÄ Å¡oviniais pistoletÄ , ji taip pat per nukentėjusios įjungtÄ jos telefono iÅ¡orinį mikrofonÄ girdėjusi, kaip jų pokalbio metu kaltinamasis pagrasino nukentėjusiÄ jÄ nuÅ¡auti, jai tai nuskambėjo grėsmingai. Buvo akivaizdu, kad nukentėjusi bijo kaltinamojo.

8. Liudytoja V. R. patvirtino, kad dirba (duomenys neskelbtini), 2017 m. rudenį Å¡ventės Bartninkų kaime metu bylos liudytojai, (duomenys neskelbtini) seniÅ«naitis D. B. ir Å«kininkas V. A., jai pasakė, kad kaltinamasis namuose muÅ¡a nukentėjusiÄ jÄ , tai pradėjo daryti dar iki jų vestuvių, yra murgdęs į tualeto unitazÄ , prašė jÄ , kaip seniÅ«nę, ko nors imtis, nes gali rasti nukentėjusiÄ jÄ nežudytÄ . Po Å¡ito jos pakviesta pokalbiui į seniÅ«nijÄ atvyko pati nukentėjusioji, kuri patvirtino, kad kaltinamasis namuose jÄ dažnai muÅ¡a, veja iÅ¡ namų, grasina, davė paklausyti telefonu įraÅ¡ytus jų barnius, kurie patvirtino nukentėjusios žodžius, - Å¡ie įraÅ¡ai jÄ labai nustebinę, nes vieÅ¡umoje kaltinamasis buvo sudaręs labai teigiamo žmogaus įvaizdį, yra iÅ¡rinktas kaimo bendruomenės pirmininku.

9. Liudytojas R. M. patvirtino, jog yra nukentėjusios tėvas, per kaltinimo laikotarpį pats dukart tiesiogiai matė kaltinamojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ â€“ pirmu atveju jo Å¡eimos namuose (duomenys neskelbtini) kaltinamasis grubiai nukentėjusiÄ jÄ pastÅ«mė, Å¡i atsitrenkė į sienÄ ir susimušė, antru – kaltinamasis jau savo Å¡eimos namuose sugriebė nukentėjusiÄ jÄ už rankų, jas stipriai suspaudė ir pastÅ«mė – ant rankų netrukus atsirado kraujosruvos.

Liudytojas taip pat patvirtino, kad dar vienÄ kartÄ matė kaltinamojo smurto pasekmes – panaÅ¡iÄ Ä¯ smaugimÄ kraujosruvÄ ant nukentėjusios kaklo, pastaroji patvirtino, kad ji atsirado nuo kaltinamojo rankų. Liudytojas patvirtino ir tai, jog bent 3 kartus jo žmonai telefonu skambinusi kaltinamojo ir nukentėjusios Å¡eimos draugė, bylos liudytoja L. B., ir praÅ¡iusi ko nors imtis, nes kaltinamasis užmuÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Nukentėjusi po to, kai apie kaltinamÄ jį pranešė policijai, taip pat jam su žmona prisipažino, jog iÅ¡tisai kentė ir psichinį kaltinamojo smurtÄ , žeminimÄ , menkinimÄ , apie kÄ jie jau ir patys įtarė iÅ¡ nukentėjusios nuotaikos, iÅ¡vaizdos ir kt. pokyčių, aÅ¡arų iÅ¡vykstant ir pan., tai jam patvirtino ir kalbinta vaikaitė, nukentėjusios dukra.

Nukentėjusi jam taip pat pranešė, jog kaltinamasis grasino jÄ nužudyti, tempdamas už plaukų į kÅ«drÄ skandinti, taip pat grasindamas nuÅ¡auti turimu namuose koviniu ginklu.

10. Liudytojas V. A. patvirtino, kad kaltinimo laikotarpiu iÅ¡ aplinkinių kaimo gyventojų girdėjo, jog kaltinamasis namuose muÅ¡a nukentėjusiÄ jÄ , taip pat patvirtino ir pokalbio apie kaltinamojo ir nukentėjusios santykius Å¡eimoje su (duomenys neskelbtini) seniÅ«ne, bylos liudytoja V. R., faktÄ , nors Å¡io pokalbio detalesnio turinio teigia neprisimenantis. 11. 2017 m. lapkričio 24 d. pirmine ir 2019 m. vasario 20 d. teismo pavedimu atlikta papildoma įvykio vietos apžiÅ«romis nustatyta, kad kaltinamojo ir nukentėjusios Å¡eimos namai yra (duomenys neskelbtini), tai yra vienkiemis, nutolęs apie 850 m. nuo (duomenys neskelbtini) gyvenvietės. SodybÄ sudaro deÅ¡inėje, žiÅ«rint nuo įvažiavimo, kiemo pusėje stovintis vieno aukÅ¡to su mansarda ir lauko terasa gyvenamas namas, kairiau, einant prieÅ¡ laikrodžio rodyklę, 13 m. atstumu nuo gyvenamo namo stovintis Å«kinis pastatas su garažu, dar kairiau, 12 m. atstumu nuo Å«kinio pastato ir 34 m. atstumu nuo gyvenamo namo, stovintis pirties pastatas, o taip pat 8,7 m. piečiau jo ir 25 m. atstumu nuo Å«kinio pastato esantis vandens telkinys (kÅ«dra).

Pagrindinis įėjimas į gyvenamÄ namÄ yra per duris iÅ¡ kiemo pusės, už jų yra pereinamos prieangio, toliau holo patalpos. Holo deÅ¡inėje yra darbo kambario ir katilinės su kuro sandėliuku patalpos, kairėje – svetainės kambarys su išėjimu į lauko terasÄ , svetainė sujungta bendra erdve su virtuve. Kairiau laiptų į mansardÄ yra vonios ir tualeto patalpos. Hole prieÅ¡ais įėjimÄ yra laiptai į mansardÄ , jais užlipus patenkama į holÄ , jo kairėje pusėje yra miegamasis kambarys, iÅ¡ jo praėjimas į drabužinės ir tualeto patalpas.

DeÅ¡inėje laiptinės pusėje yra vonios - tualeto patalpa, toliau deÅ¡inėje – vaikų kambarys, už jo – sporto kambarys. Visos namo patalpos pagal paskirtį apstatytos baldais, kt. buities objektais, aplinka visose patalpose Å¡vari ir tvarkinga. Ūkiniame pastate iÅ¡ kiemo pusės į garažo patalpÄ yra sekcijiniai pakeliami vartai, garaže deÅ¡inėje vartų pusėje1,2 m. atstumu nuo jų ir 1,5 m. aukÅ¡tyje nuo grindų prie sienos pritvirtintas metalinis seifas 43x28,5x37 cm dydžio (nukentėjusi, teismo supažindinta su Å¡iais duomenimis, pareiÅ¡kė, jog kaltinimų laikotarpiu Å¡is seifas su ginklais buvo įtvirtintas 1-ame namo aukÅ¡te esančiame darbo kambaryje) (1 t., b. l. 24-25; 3 t., b. l. 22-37). 12. 2017 m. lapkričio 24 d. daikto lanksčiojo CD-R disko (laikmenos) pateikimo protokolu, joje esančių garso įrašų kopijų stenogramomis bei teisme atlikta nukentėjusios mobilaus ryÅ¡io telefono su pirminiais garso failais apžiÅ«ra nustatyta, jog 2017 m. lapkričio 24 d. nukentėjusioji I.

S. tyrėjui prie bylos pateikė minėtÄ diskÄ (laikmenÄ ) su garso failų, padarytų dviem jos naudojamais mobilaus ryÅ¡io telefonais, kopijomis (garso įraÅ¡ais). Pirminiai garso įraÅ¡us sudarantys failai yra nukentėjusios naudojamuose iÅ¡maniuosiuose telefonuose „Samsung CE168“, tarptautinis identifikavimo kodas (IMEI) : (duomenys neskelbtini) (failai, kurių ID 013, 002, 017 ir 018), bei „Samsung SM-G965F/DS“, IMEI : (duomenys neskelbtini) (failai, kurių ID 004, 006, 008, 009, 010, 011, 016).

Pagal telefonų atmintinių duomenis įraÅ¡as ID 004 padarytas 2016 m. rugsėjo 20 d., ID 006 – 2016 m. spalio 14 d., ID 008 -2016 m. lapkričio 5 d., ID 009 – 2016 m. lapkričio 23 d., ID 011 - 2017 m. kovo 4 d., ID 016 – 2017 m. rugsėjo 27 d., ID 010 – 2017 m. rugsėjo 29 d., ID 013 – 2017 m. gegužės 4 d., ID 002 – 2017 m. rugsėjo 30 d., ID 017 – 2017 m. lapkričio 22 d., ID 018 – 2017 m. lapkričio 23 d. Failuose užfiksuoti reikÅ¡mingi nagrinėjamam kaltinimui vyro (kaltinamojo) kreipiniai į moterį (nukentėjusiÄ jÄ ), kaip antai :

Faile ID 004 : „kÄ Äia (keiksmažodis) su žiople kalbėt“, „(keiksmažodžiai) Å¡lykÅ¡tu. TurbÅ«t kol kitos neparsivesiu į namus, tai tol čia gyvensi aiÅ¡kindama, knisdama protÄ â€œ ir kt.; Faile ID 006 : „apie Å¡iandien, lope, Å¡nekam“, „ale žiopla (keiksmažodžiai)“, „ne, aÅ¡ negÄ sdinu, aÅ¡ bandau tavęs atsikratyt“, „žioplė“, „važiuok pasikuisi po ruso Å¡iknÄ ten smegenys“, „nenoriu matyt tavęs“, „kad Å¡iukÅ¡lė esi“, „žiopla“, „kas tu per moteris“, „nematyt nei vienoj vietoj čia to moteriÅ¡kumo“ ir kt. ;

Faile ID 008 : „neÅ¡dinkis“, „ir (lytiÅ¡kai santykiauk) kurmi iÅ¡ čia“, „rinkis daiktus ir (lytiÅ¡kai santykiauk) iÅ¡ čia (keiksmažodis apibÅ«dinti laisvo elgesio moterį)“, „nu tėvų paklausk, kodėl tave tokiÄ urodÄ (iÅ¡ rusų kalbos - iÅ¡sigimėlę) pagimdė (keiksmažodis), galėjo (keiksmažodis) nutrauk (turimas omenyje nėštumas)“, „pasižiÅ«rėk į veidrodį ir suprasi“, „tokio asilo dar nematęs, Å¡uo jau suprastų“, „tau per pusę valandos „nedaeina“ kas tau sakoma“, tiek asilas esi, lipk iÅ¡ lovos ir neÅ¡dinkis“, „keiksmažodis kale“, „kaip tokį asilÄ (keiksmažodis) iÅ¡leido (turima mintyje pagimdė) tai aÅ¡ neįsivaizduoju“ ir kt.;

Faile ID 009 : „užsičiaupk“, „Oi tai tau vėl vargas. Debilam nėra ...“, „žioplas daiktas“, eik tu (lytiÅ¡kai santykiauti)“, „kad kažkokia „sÅ«ka“ (iÅ¡ rusų kalbos – kalė) atėjus čia nelips man ant sprando“, „reikėjo nuÅ¡aut, reikėjo nuÅ¡auti prie to stalo ir viskas“, „nu pele tu, (keiksmažodis laisvo elgesio moteriai apibÅ«dinti)“, „eik tu iÅ¡ čia, Å¡iukÅ¡le“, „eik į Å¡onÄ (keiksmažodis laisvo elgesio moteriai apibÅ«dinti)“, „šunie“, „nes (lytinis organas) nekyla, tik rankos ir kyla prieÅ¡ tave“, „tu ėdi gyvenimÄ â€œ, „lope tu“, „kad nematyčiau aÅ¡ tavo čia veido ir smarvės“, „tau net Å«gio trÅ«ksta, nu ir proto trÅ«ksta“, „atsilikęs daikte tu“, „ tu žiopla“, „tu lopių lopė“, ‚tu drįsti mama vadintis ?“, „tai tave, bet ne jÄ (turima mintyje prievarta iÅ¡tempė nuogÄ laukan)“, „vėl trenkiau ?“, „kad tu tokia „sÅ«ka“ (iÅ¡ rusų kalbos – kalė)“, taip pat fone girdimas mergaitės balsas, raginantis mamÄ iÅ¡eiti su ja, bei kreipinys į vyriÅ¡kį (kaltinamÄ jį) – „paleisk, sakau, mamÄ â€œ ir kt.;

Faile ID 011 : „dar iÅ¡sijungs (turima mintyje nukentėjusios kÅ«ne įmontuotas Å¡irdies veiklos stimuliatorius) paskui, aÅ¡ turėsiu laidot“ ir kt.; Faile ID 013 : „ne, tu ligonis“, „bet tau duosi į snukį, tu vis tiek eisi“, „tu nesi nei Å¡eimoj, nei tu žmona, nei tu moteris“, „ tu lopių lopė“, „su asilų asilas“, „o kÄ lojai, kale, čia prie durų atsistojus, kÄ tu, žiurke, čia lojai“, „kalių niekas neatsipraÅ¡o, jas naikina“, „nekenčiu tavęs ir nenoriu matyt, viskas, taÅ¡kas tau“ ir kt.;

Faile ID 016 : „balsÄ tu (keiksmažodis laisvo elgesio moteriai apibÅ«dinti) dar pakelsi ?“, moteris (nukentėjusioji) Å¡aukia „paleisk plaukus“, „paleisk“, „paleisk, man skauda“, „ko tu mane daužai, pasakyk“, fone girdisi grumtynių garsai ir kt.; Faile ID 017 : moteriai (nukentėjusiai) pasakius „aÅ¡ važiuoju tada su tavo (turimas mintyje automobilis)“, vyriÅ¡kis (kaltinamasis) pasako „jei nori bÅ«t nuÅ¡auta“, „tu į morgÄ važiuoji (keiksmažodis), o ne kur“ ir kt.;

Faile ID 018 : „apie duris šneku, asile“, „eik tu (iš rusų kalbos – ant vyriško lytinio organo)“, „eik pasismaukyk, gerai“ ir kt.; Faile ID 002 : „šikinykas (turimas mintyje tualetas) tavo vieta“, „o tu esi amaras čia, visų nekenčiamas žmogus“ ir kt. (1 t., b. l. 60-62, 66-97; 2 t., b. l. 102; 3 t., b. l. 188-189). 13. 2017 m. lapkričio 24 d. daiktų (ginklų ir šaudmenų) pateikimo protokolu bei 2018 m. rugsėjo 28 d. daikto (ginklo) apžiūra užfiksuota, jog tyrėjų reikalavimu kaltinamasis A.

S. savo namuose pateikė teisėtai įgytus ir laikomus savigynai ginklus ir Å¡audmenis : Å¡autuvÄ â€žGamo Shadow CS“ 4,5 mm kalibro, unikalus Nr. (duomenys neskeltbini), kovinį pistoletÄ â€žPM“ (Makarov), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kalibras – 9 mm, dvi Å¡audmenų jam dėtuves (be Å¡ovinių) bei 61 vnt. Å¡ovinių Å¡iam pistoletui dviejuose gamykliniuose įpakavimuose „Barnaul“, ginklai ir Å¡audmenys tvarkingi (1 t., b. l. 98-100, 105-109; 2t., b. l. 86). 14. 2018 m. vasario 22 d. praneÅ¡imu Nr. PS-718 vieÅ¡oji įstaiga Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras pažymėjusi, kad nukentėjusioji I.

S. nuo 2017 m. gruodžio 11 d. iki 2018 m. sausio 24 d. buvo gydoma Å¡ios įstaigos Universitetiniame dienos stacionaro skyriuje, nustatyta diagnozė – F33.1 – Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (1 t., b. l. 126). 15. 2018 m. gegužės 24 d. - birželio 29 d. ambulatorine Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertize, akto Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai I. S. nuo 2017 m. gruodžio 7 d. (po nagrinėjamų byloje nusikalstamų veikų įvykdymo jo atžvilgiu) konstatuota (patvirtinta) diagnozė - Pasikartojantis vidutinio sunkumo depresinis epizodas (F 33.1), kuri įvertinta kaip galimai jos atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų pasekmė ir kuri nesunkiai sutrikdė nukentėjusios sveikatÄ .

PirmÄ kartÄ Vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F 32.1) nukentėjusiajai buvo nustatytas 2012 m. gegužės 28 d., tačiau nuo 2017 m. gruodžio 7 d. nukentėjusiai diagnozuotas Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F 33.1) nėra susijęs su ankstesniais diagnozuotais sutrikimais, todėl ir turi bÅ«ti kvalifikuojamas kaip naujas depresijos epizodas. Jokių kitų psichologinių ir (ar) psichiatrinių sutrikimų nukentėjusiajai nediagnozuota (1 t., b. l. 159-162). Teismo posėdyje duotajai iÅ¡vadai paaiÅ¡kinti ir papildyti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 285 straipsnio tvarka) apklausta ekspertų komisijos narė teismo psichiatrė ekspertė L.

A. į klausimÄ , ar 2012 m. gegužės 28 d. nukentėjusiajai diagnozuotas Vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F 32.1), kaip psichikos sutrikimas, yra visiÅ¡kai iÅ¡gydomas, patvirtino, jog iÅ¡gydomas visiÅ¡kai; į klausimÄ , kokiais faktiniais duomenimis grindžiama iÅ¡vada, jog 2017 m. gruodžio 7 d. nukentėjusiai diagnozuotas Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas ( F33.1) nėra susijęs su ankstesniu diagnozuotu sutrikimu, todėl turi bÅ«ti vertinamas kaip naujas psichikos sveikatos sutrikimas (depresinis epizodas), paaiÅ¡kino, jog tai patvirtina duomenys nukentėjusios medicininiuose dokumentuose (jokių nusiskundimų, kreipimųsi, konsultacijų, gydymosi nebuvimas) taip duomenys apie jos visiÅ¡kÄ socialinę adaptacijÄ per tÄ patį daugiau nei 4,5 metų laikotarpį;

į klausimÄ , kokiais duomenimis (instrumentiniais, klinikiniais, kt. tyrimais ar kita) yra pagrįsta 2017 m. gruodžio 7 d. nukentėjusios diagnozė F 33.1 klasifikuojamu psichikos sveikatos sutrikimu, paaiÅ¡kino, jog gydytojo psichiatro ekspertizės metu atlikta nukentėjusios klinikinės psichikos sveikatos bÅ«senos stebėjimu, pokalbio su nukentėjusia metu gauti duomenys, jos pačios suteikta informacija, gydytojo psichologo atliktu nukentėjusios stebėjimu, pokalbiu su ja, specializuotų testų rezultatais, taip pat duomenimis iÅ¡ bylos medžiagos bei nukentėjusios psichikos sveikatos anamnezės;

į klausimÄ , ar kaltinamajam inkriminuoti kaip nusikalstami jo veiksmai pagal savo pobÅ«dį, laikÄ , trukmę ir kt. duomenis galėjo sukelti 2017 m. gruodžio 7 d. nukentėjusiajai diagnozuotÄ psichikos sutrikimÄ , ar ekspertizės metu buvo gauta bent kokių tai duomenų, kad tai galėjo sukelti (kartu su kaltinamojo veiksmais ar netgi skyriumi nuo jų) kokie tai kiti faktoriai (veiksniai), paaiÅ¡kino, kad pirmiausiai pati nukentėjusioji savo bÅ«klę sieja bÅ«tent su kaltinamojo fiziniu ir psichiniu smurtu, o jos teiginiai nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi, kad tokie veiksniai (sutuoktinio smurtas) gali sukelti ir sukelia nukentėjusiajai diagnozuotÄ psichikos sutrikimÄ patvirtina ir gausi ekspertinio darbo praktika – tai nėra koks tai vienetinis, iÅ¡skirtinis atvejis, duomenų, kad šį sutrikimÄ galėjo sukelti kokie tai kiti veiksniai (faktoriai) ekspertinio tyrimo metu negauta;

į klausimÄ , ar nukentėjusios raÅ¡yti kaltinamajam du meiliais laiÅ¡kai ir dvejos dovanos, prijungti prie bylos ir pateikti posėdžio metu ekspertei susipažinti, neprieÅ¡tarauja 2017 m. gruodžio 7 d. nukentėjusiajai diagnozuotam psichikos sutrikimui, atsižvelgiant į Å¡ių nukentėjusios veiksmų (laiÅ¡kų, dovanų) laikÄ , jų pobÅ«dį ir kt. bylos duomenis, atsakė, jog neprieÅ¡tarauja, kadangi mokslinių tyrimų duomenimis nustatyta, jog asmuo, sergantis nukentėjusiajai diagnozuotu psichikos sutrikimu, gali iÅ¡likti pakankamai adaptuotu Å¡eimoje, darbo santykiuose, kitame socialiniame gyvenime, todėl susieti sutrikimo eigos pradžios momentÄ su aptariamų nukentėjusios veiksmų atlikimo laiku taip pat pagrindo nėra, kenčiančio nuo tokių, kaip inkriminuoti kaltinamajam, veiksmų asmens reakcija į juos bÅ«na labai subjektyvi, praktikoje tikrai nėra reti atvejai kai į smurtÄ , terorÄ atsakoma maloniu elgesiu;

į klausimÄ , ar dėl pirmesnio 2012 m. diagnozuoto psichikos sutrikimo nukentėjusi nebuvo labiau pažeidžiama tokių kaip kaltinamajam inkriminuota veiksmų, ar bÅ«tų pagrįsta manyti, jog nebuvus pirmojo epizodo, antrojo sutrikimo (epizodo) mastas (sunkumas) bÅ«tų ar galėtų bÅ«ti mažesnis, atsakė, kad ne, nukentėjusi dėl ankstesnio sutrikimo nebuvo labiau pažeidžiama nei kad aplamai nebÅ«tų anksčiau sirgusi, be to, nebuvus pirmojo sutrikimo, antrasis nebÅ«tų niekaip lengvesnis ar kitoks savo pobÅ«džiu.

Teismo posėdį ekspertė dar kartÄ visiÅ¡kai patvirtino ekspertų komisijos ekspertizės akte padarytas iÅ¡vadas. Ekspertė taip pat papildomai paaiÅ¡kino, jog gebėjimų prieÅ¡intis smurtui pas nukentėjusiÄ jÄ nenustatyta – tai iÅ¡ esmės lemia individualÅ«s asmenybės bruožai, kada prasidėjo nukentėjusios psichikos sutrikimo eiga iÅ¡ ekspertizės metu gautų duomenų tiksliau nustatyti negalima – sutrikimas galėjo pradėti vystytis beveik kartu su smurto prieÅ¡ jÄ pradžia, jo eigÄ galėjo skatinti ir kt. veiksniai – prasidedantis skyrybų procesas, turimi fizinės sveikatos (Å¡irdies veiklos) sutrikimai, tačiau priežastimi nukentėjusiai diagnozuoto sutrikimo Å¡ie veiksniai pagal bylos aplinkybes tikrai nebuvo.

16. Teismo posėdyje jos atstovo pateiktų nukentėjusios I. S. medicininių dokumentų duomenimis nukentėjusioji kaltinimo laikotarpiu kreipėsi skubios medicinos pagalbos dėl traumų į sveikatos priežiūros įstaigas taip : a) 2016 m. sausio 26 d. – į Vilkaviškio ligoninę dėl galvos skausmų pakaušyje, b) 2016 m. vasario 23 d. – į Vilkaviškio ligoninę dėl kairės blauzdos sumušimo, c) 2017 m. sausio 25 d – į Vilkaviškio ligoninę dėl „užgultų“ ausų, d) 2017 m. vasario 3 d.- į Marijampolės ligoninę dėl galvos sumušimo ir skausmų, e) 2017 m. kovo 9 d.

– į VilkaviÅ¡kio ligoninę dėl sprando odos pažeidimų ir kairiojo peties skausmų. Nukentėjusios pareiÅ¡kimų dėl galimai smurtinės traumų kilmės įraÅ¡uose nėra (3 t., b. l. 168-184). II. Faktinių duomenų vertinimas ir iÅ¡vados dėl jų 17. Dėl kaltinamojo parodymų. Nors kaltinamasis A. S. per visÄ bylos procesÄ nuosekliai neigė visus jam kaltinamajame akte inkriminuotus kaip nusikalstamus veiksmus nukentėjusios atžvilgiu (kad bÅ«tų juos tokius visus ar kuriÄ tai jų dalį atlikęs) ir nukentėjusios fizinei bei psichinei sveikatai kilusius padarinius (kad tokie jai tikrovėje kilo ir kas juos sukėlė bÅ«tent jis), tačiau kaltinamojo pareiÅ¡kimai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o paaiÅ¡kinimai dėl bylos esmės yra visiÅ¡kai paneigti visuma kitų teisme proceso įstatymo numatyta tvarka (teisėtai ir leistinai) gautų, patikrintų ir aukščiau apraÅ¡ytų faktinių duomenų (vertinimas pateikiamas žemiau), kurie patvirtina kaip tikrovėje buvusiÄ ne kaltinamojo, o bÅ«tent nukentėjusios tvirtinamÄ byloje nagrinėjamų įvykių versijÄ .

Todėl labiausiai bylos proceso rezultatu suinteresuoto kaltinamojo pareiškimai ir paaiškinimai, itin kritiškai vertintini ir pagal patikimumo kriterijų, tiek, kiek jie prieštarauja paminėtais duomenimis nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms (punktai 1 ir 2) teismo vertinami neatitinkančiais tikrovės.

18. Dėl nukentėjusios parodymų. I. S. pareiÅ¡kimai ir paaiÅ¡kinimai dėl juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų ir įrodinėjimo dalykÄ sudarančių aplinkybių byloje buvo iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s ir pakankamai iÅ¡samÅ«s, o nustatyti atitikimai tarp ikiteisminiame tyrime užfiksuotų jos paaiÅ¡kinimų ir parodymų teisme (dėl grasinimų nužudyti metu kÅ«jo ir peilio (ne)naudojimo) nėra esminiai ir, teismo vertinimu, atsirado iÅ¡ esmės ne dėl pačios nukentėjusios kaltės, o dėl to, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu tiek teismas, tiek visi kiti proceso dalyviai akivaizdu dėjo kur kas didesnes pastangas detaliai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ sias įvykio aplinkybes ir iÅ¡siaiÅ¡kinti jų kaip įmanoma daugiau (iÅ¡samiau).

Nukentėjusios paaiÅ¡kinimai, kurie jau patys vieni yra įrodymų kaltinimui pagrįsti bei apkaltinamajam nuosprendžiui priimti Å¡altinis, ir paprastai patikimas bei pakankamas (BPK 20 straipsnis), dėl bylos esmę sudarančių aplinkybių yra absoliučiai didžiÄ ja dalimi patvirtinti kitais aukščiau apraÅ¡ytais tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais, kurių esminė dalis yra objektyvaus pobÅ«džio (garso įraÅ¡ai, kuriuose užfiksuotas ne tik kaltinamojo psichinis smurtas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , tačiau ir pakankami duomenys apie dažnÄ fizinį smurtÄ prieÅ¡ jÄ , juo sukeltus padarinius, o taip pat grasinimus jÄ nuÅ¡auti ir kt. nužudyti, ekspertizės aktas, patvirtinantis nukentėjusios patirto fizinio ir psichinio smurto faktus, kaip tiesioginę priežastį konstatuotam nukentėjusios psichikos sutrikimui atsirasti, bei ir pastarojo sutrikimo kaip kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pasekmės faktÄ , nukentėjusios medicininių dokumentų kopijos, netiesiogiai patvirtinančios kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiai tikėtina sukeltas traumas, daiktiniai įrodymai (Å¡aunamieji ginklai ir Å¡audmenys jiems), nusikaltimų įvykių vietų apžiÅ«ros, tiesiogiai ir netiesiogiai patvirtinantys tiek grasinimų nužudyti nukentėjusiÄ jÄ nuÅ¡aunant ir (ar) paskandinant realumÄ , tiek ir galimybes aplamai tai padaryti).

Be to, nukentėjusios parodymai byloje yra patvirtinti ir liudytojų parodymais, dalis jų yra tiesioginiai kaltinamojo veiksmų (grasinimo nužudyti) ir jais sukeltų pasekmių (nukentėjusios fizinių sumuÅ¡imų, pakenkimų jos emocinei bÅ«klei, psichinei sveikatai) įrodymai, kurių kt. duomenys, iÅ¡skyrus aukščiau atmestÄ dalį kaltinamojo paaiÅ¡kinimų, nepaneigia.

19. Dėl liudytojų parodymų. Kaip jau konstatuota aukščiau, liudytojų L. B., L. B., S. Š. ir R. M. parodymai, būdami nuoseklūs, kiek leidžia bylos aplinkybės ir praėjęs nuo nusikaltimų įvykių laiko tarpas, išsamūs, patvirtindami ir papildydami vieni kitus, teisme tiesiogiai patvirtino kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų ir (ar) jais sukeltų pasekmių (pakenkimų nukentėjusios fizinei ir (ar) psichinei sveikatai) faktus. Teismas neturi bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo abejoti šių asmenų liudijimų patikimumu ir jais netikėti, juolab, kad jie visi, išskyrus R.

M., iÅ¡ esmės yra svetimi tiek kaltinamajam, tiek nukentėjusiajai žmonės ir kur kas labiau nukentėjusiajai, o ne kaltinamajam. Liudytojo R. M. artima giminystė su nukentėjusiÄ ja (dukra) kaip aplinkybė taip pat neteikia pagrindo vertinti jo parodymus nepatikimais, kadangi teisme juos visiÅ¡kai patvirtino ne tik nukentėjusioji, bet ir visi Å¡ie aukščiau minimi tiesioginiai nusikaltimo įvykio ir (ar) jų padarinių liudytojai, taip pat aukščiau minėti objektyvios kilmės faktiniai duomenys.

Nors liudytojai V. R. ir V. A. negalėjo teisme tiesiogiai patvirtinti kaltinamojo nusikalstamų veiksmų prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ ir (ar) jų padarinių faktų, tačiau ir jų parodymai netiesiogiai patvirtina, o ne paneigia kaltinimus, todėl taip pat teismo vertinami byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų įrodymais. Liudytojų D. B. ir Ž. V. parodymai teisme, kaip ir kaltinamojo pateikti bylon daiktai (laiÅ¡kai, dovanos) bei susižinojimo telefonu, per socialinius tinklus duomenys, fotografijos ir vaizdo įraÅ¡ai kompiuterinėje laikmenoje, nagrinėjamų byloje kaltinimų A.

S. nei paneigia, nei patvirtina, todėl nėra juridiškai reikšmingi (BPK 20 straipsnio 3 dalis).

20. Dėl kitų duomenų. Teismo vertinimu, A. S. byloje pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtina ir objektyvios kilmės faktiniai duomenys, užfiksuoti apžiÅ«rint nusikaltimų įvykio vietas, paimant ir apžiÅ«rint daiktinius įrodymus (Å¡aunamuosius ginklus ir Å¡audmenis), iÅ¡tiriant bylai reikÅ¡mingu laikotarpiu įraÅ¡us apie patirtas traumas nukentėjusios medicininiuose dokumentuose, atliekant mokslinį (ekspertinį) nukentėjusios psichikos sveikatos teismo psichiatrinį ir psichologinį tyrimÄ .

Å ioje grupėje esantys duomenys taip pat nėra prieÅ¡taringi, atvirkščiai, jie papildo vieni kitus bei patvirtina aukščiau įvertintus kitus tiesioginius nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo įrodymus. Nors kaltinamasis ir jo gynėja teisme kėlė abejones dėl ekspertų komisijos kvalifikacijos ir ekspertizės akte padarytų komisijos iÅ¡vadų pagrįstumo bei jų iÅ¡samumo, pateikdami kito teismo psichiatrijos ekspertų sÄ raÅ¡e įraÅ¡yto asmens (K. D.) raÅ¡ytinę nuomonę, tačiau abejones dėl ekspertų kompetencijų ir kvalifikacijos teismas vertina akivaizdžiai nepagrįstomis, o tam tikri ekspertizės akto trÅ«kumai (dėl mokslinio tyrimo metodų, dėl padarytų iÅ¡vadų pagrindimo ir jų iÅ¡samumo) teismo buvo pastebėti dar bylos parengimo proceso stadijoje ir buvo visiÅ¡kai paÅ¡alinti teisiamajame posėdyje teismo iniciatyva iÅ¡kviestos komisijos narės (teismo psichiatrijos ekspertės) L.

A. paaiÅ¡kinimais. Ekspertizės aktas kartu su ekspertės papildomais paaiÅ¡kinimais teisiamajame posėdyje, kaip faktiniai duomenys, nėra paneigti jokiais kitais bylos duomenimis (iÅ¡skyrus teismo atmestÄ dalį kaltinamojo paaiÅ¡kinimų), yra gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, teismÄ visiÅ¡kai įtikina, todėl vertinami iÅ¡ esmės objektyviu ir tiesioginiu nagrinėjamų nusikalstamų veikų įrodymu. Nors, kaip teismo pažymėta aukščiau, dalis įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, yra netiesioginiai, tačiau pagal suformuotÄ gausiÄ teismų praktikÄ , ir tokie įrodymai gali bÅ«ti ir yra pakankami apkaltinamajam teismo nuosprendžiui priimti, jeigu jais nustatomi (patvirtinti) faktai sudaro nuosekliÄ loginę įvykių grandinę, juolab kad Å¡iuo atveju byloje esama ir pakankamai tiesioginių įrodymų, kuriuos netiesioginiai ir papildo, ir patvirtina, bei yra ir patys jais patvirtinti.

21. Taigi, aukščiau iÅ¡vardintų ir įvertintų baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka teisme teisėtai gautų ir patikrintų, todėl pripažįstamų įrodymais, duomenų visuma yra pakankama teismui patikimai konstatuoti, jog kaltinamasis aukščiau (punktai 1 ir 2) nurodytomis aplinkybėmis Å¡eimos namuose (artimoje aplinkoje) mažiausiai triskart grasino nužudyti savo sutuoktinę, nukentėjusiÄ jÄ I. S., kai Å¡i turėjo realaus pagrindo bijoti, kad grasinimai gali bÅ«ti įgyvendinti, taip pat Å¡ių grasinimų nužudyti metu bei dar ir nenustatytÄ skaičių kitų, mažiausiai trijų, kartų, jÄ mušė suduodamas rankomis, kojomis, diržu bei ir kitaip fiziÅ¡kai smurtavo, sukeldamas nukentėjusiai fizinį skausmÄ , taip pat tuo bei ir sistemingu psichiniu smurtu nukentėjusiÄ jÄ baugino ir nesunkiai susargdino Pasikartojančiu depresiniu sutrikimu, vidutinio sunkumo depresijos epizodu.

III. Kaltinamojo veikų kvalifikacijos pagrįstumas 22. Kaltinamojo A. S. nusikalstami veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį byloje yra kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ I. S. aukščiau nurodytu metu (punktas 1) vartojo bÅ«tent kaltinamasis A. S. ir niekas kitas daugiau. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas smÅ«gius kumščiais, diržu, spirdamas, tempdamas už plaukų ir kt.) tiesiogine staigiÄ ja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiÅ¡kai kilusias pasekmes nukentėjusios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimÄ .

Trečia, smÅ«giai kumščiais, vyriÅ¡ku odiniu diržu, spyriai kojomis į galvÄ , veidÄ kt. jautrias kÅ«no vietas, tampymas, tÄ symas už plaukų, kaskart sukėlę nukentėjusiai kurį laikÄ trukusį fizinį skausmÄ , aiÅ¡kinamos teisės normos prasme neabejotinai turi bÅ«ti traktuojama nukentėjusios muÅ¡imu ir kitokiu fiziniu smurtavimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos muÅ¡imo pasekmės Å¡io asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo ir taip akivaizdžios, be to, byloje yra ir pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusios pareiÅ¡kimais, tiek liudytojų parodymais apie nukentėjusios iÅ¡vaizdÄ ir emocinę bÅ«klę netrukus po nusikaltimo įvykių (buvo sutrikusi, susijaudinusi, verkė, kraujavo iÅ¡ sumuÅ¡tos nosies).

Penkta, nagrinėjamų nusikalstamų veikų įvykdymo laikotarpiu kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo susituokę, gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį, todėl neabejotinai buvo vienos Å¡eimos nariais.

23. Kaltinamojo A. S. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis kaltinimo laikotarpiu tiesiogiai grasino nukentėjusiajai iÅ¡sakomais žodžiais, kad jÄ nužudys, sistemingai, daug kartų, nors tiksliau grasinimų skaičiaus nustatyti byloje nepavyko, tačiau bent trimis kartais (punktas 1) grasinimas neapsiribojo žodžiais – kaltinamasis tempė sugriebęs už plaukų iki vandens telkinio Å¡aukdamas, kad nuskandins, be to, užsimojo atsitiktinai pasitaikiusiu kÅ«ju Å¡aukdamas, kad užmuÅ¡; kitu atveju sugriebęs už plaukų bei paspausdamas galvÄ po pažastimi, nusitempė į darbo kambarį, nukentėjusios akivaizdoje iÅ¡siėmė kovinį pistoletÄ , susidėjo į apkabÄ Å¡ovinius, pistoletÄ užtaisė ir įrėmė į smakrÄ , tuo pat metu Å¡aukdamas, jog nuÅ¡aus; dar kitu atveju virtuvėje užsimojo ant nukentėjusios dideliu virtuviniu peiliu, kartodamas žodžius, jog nužudys.

Teismo vertinimu, Å¡iose situacijose, ir be Å¡ito patirdama iÅ¡ kaltinamojo ir taip dažnÄ fizinį ir psichinį smurtÄ , bÅ«dama jo muÅ¡ama, vejama iÅ¡ namų bei kaltinamajam tiesiogiai iÅ¡sakius siekį Å¡iais veiksmais jos atsikratyti, nukentėjusioji neabejotinai turėjo visiÅ¡kai pakankamai pagrįstÄ pagrindÄ bijoti, kad kaltinamasis įgyvendins savo grasinimus, t. y. jÄ nužudys ar sunkiai sužalos, akivaizdu, kad kaskart iÅ¡ paminėtų trijų atvejų kaltinamasis sustojo vos per vienÄ Å¾ingsnį nuo grasinimo įgyvendinimo (Å¡Å«vio paleidimo, pastÅ«mimo į vandenį, dÅ«rio peiliu).

Kaltinamasis neabejotinai suvokė ir to pagal garso įrašų turinį netgi tiesiogiai siekė, kad kaskart nukentėjusiai sukelia staigiÄ didelę baimę, iÅ¡gÄ stį dėl savo sveikatos ir netgi gyvybės, ir tokios jos emocinės bÅ«senos kaskart nori, siekdamas aukščiau paminėto savojo tokio elgesio tikslo.

24. Kaltinamojo A. S. nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Bylos duomenys (nukentėjusios ir daugumos liudytojų parodymai, garso įraÅ¡ai, ekspertizės aktas ir kt.) nenuginčytai patvirtina, jog kaltinamasis dažnai, kas kelios dienos, todėl jau sistemingai, besikartojusiais bÅ«dais (fiziniu smurtu, grasinimais nužudyti, įžeidžiančiais, menkinančiais, žeminančiais žodžiais, iÅ¡vijimais vėliu metu iÅ¡ Å¡eimos namų ir pan.) reiÅ¡kė prieÅ¡iÅ¡kumÄ ir netgi neapykantÄ nukentėjusiajai, suvokė, kad tai psichinis smurtas, matydamas nukentėjusios reakcijas (pergyvenimus, aÅ¡aras, savigrauÅ¾Ä ir blaÅ¡kymÄ si siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti tokio kaltinamojo elgesio priežastis), suprato, kad tokiu savo elgesiu traumuoja jos psichikÄ , ir ne tik kad norėjo taip elgtis, bet, teismo vertinimu, netgi siekė realaus pakenkimo jai, kad įgyvendinti aukščiau jau aptartÄ paties iÅ¡sakytÄ Ä¯raÅ¡uose tikslÄ ja atsikratyti, tai yra veikė tiesiogiai tyčia.

25. Kaltinamojo A. S. nusikalstami veiksmai byloje teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Teismas jau aukščiau atskleidė specialų kaltinamojo subjektiÅ¡kumÄ atsakyti už prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , kaip savo Å¡eimos narį, įvykdytas nusikalstamas veikas. Taip pat jau įvertinta ir pripažinta, jog nukentėjusios psichikos sutrikimÄ sukėlė patirtas sistemingas fizinis ir psichinis smurtas artimoje aplinkoje bei patirti grasinimai nužudymu, ir kad visus Å¡iuos veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ (punktai 1 ir 2) kaltai (tiesiogiai tyčia) įvykdė bÅ«tent kaltinamasis ir niekas kitas daugiau.

Tiesiogiai priežastingai su kaltinamajam inkriminuotais nusikalstamais veiksmais susijęs ir iÅ¡kart po jų vykdymo pabaigos konstatuotas nukentėjusios psichikos sutrikimas (susirgimas) kompetentingų ekspertų visiÅ¡kai pagrįstai įvertintas kaip nesunkus nukentėjusios sveikatos sutrikdymas, taip pat pagrįstai atmesta galimybė, kad Å¡ių nusikalstamų pasekmių atsiradimÄ galėjo lemti dar ir kiti faktoriai (veiksniai), už kuriuos kaltinamasis pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ neatsako. Tokiu bÅ«du nustačius visus keturis aptariamos materialiosios sudėties baudžiamojo įstatymo normos elementus, kaltinamasis privalo bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir pagal aptariamÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , kadangi kitų aukščiau jau vertintų nusikalstamų veikų sudėtys aptariamų padarinių (nesunkaus susargdinimo) neapima.

Kadangi pagal teismo ekspertų išvadas bei ir kt. bylos duomenis yra akivaizdu, jog pastaruosius padarinius sukėlė visi punktuose 1 ir 2 aprašyti kaltinamojo veiksmai, kartu patenkantys ir į kitų jam inkriminuotų nusikaltimų (BK 145 straipsnio 1 ir 2 dalys, 140 straipsnio 2 dalis) sudėtis, visi kaltinamajam inkriminuoti kaip nusikalstami jo veiksmai turi būti vertinami kaip idealioji visų keturių savarankiškai kvalifikuojamų nusikaltimų sutaptis. IV. Bausmių individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai.

26. Spręsdamas, kokios rÅ«Å¡ies ir kokio dydžio bausmes kaltinamajam už kiekvienÄ iÅ¡ inkriminuotų nusikalstamų veikų paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į kiekvienos veikos pobÅ«dį, taip pat jų pavojingumo visuomenei laipsnį. PastarÄ jį dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos veikos Å¡iuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja maždaug rÅ«Å¡inės baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalis) dispozicijos lygmeniu – aplinkybę, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nebuvo sukelta sunkesnių padarinių, pakenkimų nukentėjusios sveikatai (tai byloje nėra įrodyta), atsveria aplinkybė, jog fizinį smurtÄ kaskart sukėlęs fizinis smurtas nebuvo vienkartinis, jis periodiÅ¡kai kartojosi per maždaug 2 m. laikotarpį, identifikuoti mažiausiai Å¡eÅ¡i atskiri tokio smurto atvejai.

Dėl BK 145 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte apibrėžtų veikų aptariamas pobÅ«dis ir pavojingumo laipsnis, kaip bausmės individualizavimo kriterijus, vertinamas kiek didesniu nei atitinkamai kiekvienos iÅ¡ aptariamų veikų rÅ«Å¡inės sudėties lygmuo, kadangi tiek grasinimai atimti gyvybę, tiek kitas psichinis smurtas, lėmę nesunkų nukentėjusios susargdinimÄ , nebuvo vienkartiniai, pavieniai, tačiau kartojosi ir tęsėsi santykinai ilgÄ maždaug 2 metų laikÄ , grasinimai atimti gyvybę ir psichinis smurtas, kurių kvalifikavimui nusikaltimais pakanka pačių veiksmų atlikimo (formaliosios sudėtys), nagrinėjamu konkrečiu atveju papildomai sukėlė ir materialaus pobÅ«džio pasekmes – nesunkiai sutrikdė nukentėjusios psichinę sveikatÄ (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai).

27. Kaltės forma ir rÅ«Å¡is Å¡iuo atveju tiesiogiai sÄ lygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikų kvalifikacijÄ , todėl papildomai dar ir bausmių individualizavimo požiÅ«riu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. IÅ¡ esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytų kaltinamojo nusikalstamų veikų stadija – veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 ir 2 dalyje, buvo baigtos nuo pat nusikalstamais pripažįstamų kaltinamojo veiksmų atlikimo pradžios momento (formaliosios nusikaltimų sudėtys), o veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte – nuo materialiųjų pasekmių, atitinkamai fizinio skausmo ir nesunkaus psichinės sveikatos sutrikimo (susirgimo), atsiradimo momento, visos keturios kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo visiÅ¡kai baigtos, kaltinamasis visais atvejais veikė tiesiogiai tyčia (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtinas kaltinamajam bausmes nėra faktinio pagrindo.

28. Toliau spręsdamas bausmių individualizavimo klausimÄ , teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kuriÄ vertina teigiama, kadangi iki nagrinėjamų nusikaltimų paaiÅ¡kėjimo nebuvo kaltinamÄ jį negatyviai apibÅ«dinančių duomenų (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas) : kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas pirmÄ kartÄ (2 t., b. l. 85, 90), jis 2015 m. rugsėjo 12 d. vedęs, iÅ¡laikytinių neturi (2 t., 82-83), nuo 2002 m. dirba nuolatinį darbÄ , nuo 2007 m. – eina padalinio vadovo pareigas (2 t., b. l. 84), tiek darbdavio, tiek gyvenamosios vietovės seniÅ«nijos charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 76, 79), nuo 2011 m. yra (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkas.

29. Kaltinamojo A. S. atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių teismas pagal bylos duomenis nenustatė (BK 59 ir 60 straipsniai). Nors kaltinamasis A. S. teisme pareiÅ¡kė, jog jo pripažįstamÄ ir garso įraÅ¡uose užfiksuotÄ psichinį smurtÄ (BK 145 straipsnio 2 dalyje apibrėžta veika) prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ jis vartojęs neva tai jos pačios iÅ¡provokuotas, kaip atsakÄ Ä¯ analogiÅ¡kus jos veiksmus, tačiau jo atsakomybę lengvinančia pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte apibrėžtÄ aplinkybę teismas neturi faktinio pagrindo, nes to nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys.

30. Teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje, nustačius iÅ¡imtinai teigiama iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų įvykdymo pirmÄ kartÄ nusikaltusio kaltinamojo asmenybę ir tuo pat metu nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pripažįstant, kad Å¡ie duomenys, kaip kriterijai, persveria atitinkamai rÅ«Å¡inio (BK 140 straipsnio 2 dalis) ir kiek didesnio už tokį (visos kitos veikos) kiekvienos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir jo, kaip kriterijaus, reikÅ¡mę bausmei, atsižvelgiant taip pat ir į kaltinamojo amžių, darbingumÄ , darbinės veiklos pobÅ«dį, gerÄ turtinę padėtį, yra teisinga kaltinamajam A.

S. paskirti laisvės apribojimo bausmes už BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, bei vienintelės tokios rūšies baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmes už veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 145 straipsnio 2 dalyje, bausmių dydžius nustatyti mažesnius nei atitinkamos baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis :

1) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėn. laisvės apribojimo, 2) pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 9 mėn. laisvės apribojimo, 3) pagal 145 straipsnio 2 dalį – 1 m. terminuoto laisvės atėmimo, 4) pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ â€“ 1 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo. Už atskiras tačiau idealiÄ ja nusikaltimų sutaptimi kaltinamojo įvykdytas nusikalstamas veikas paskiriamos bausmės subendrintinos apėmimo bÅ«du, griežčiausia apimant likusias Å¡velnesnes (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas), ir tokiu bÅ«du kaltinamajam A.

S. nustatytina galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose. Kartu taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir nustatomos galutinės bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas proporcingam 1 m. 6 mėn. laikotarpiui, kadangi teigiama kaltinamojo asmenybė, visuomeninė bei darbinė veikla teikia teismui pagrindo manyti, kad bausmės tikslai Å¡iuo atveju bus pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Kaltinamajam nustatytinos jo asmeninę, Å¡eiminę, turtinę padėtis bei užimtumÄ darbine veikla atitinkančios pareigos, numatytos BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 8 punktuose, kurios turėtų padėti pasiekti kaltinamojo probacijos tikslus.

31. Kaltinamajam skirti Å¡velnesnes bausmes, nei nustatytos baudžiamojo įstatymo sankcijomis, nėra pakankamo faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Ä® individualias Å¡ios bylos aplinkybes, susijusias su kaltinamojo amžiumi, sveikatos bÅ«kle, darbine veikla, turtine padėtimi, nagrinėjamos veikos aplinkybėmis ir jo paties pavojingumu, teismas, jas įvertinęs, atsižvelgė individualizuodamas kaltinamajam bausmes antrÄ ja pagal Å¡velnumÄ /griežtumÄ jos rÅ«Å¡imi ir mažesniais nei sankcijų vidurkiai jų dydžiais (punktas 30). Kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatas nėra faktinio pagrindo, kadangi byla iÅ¡nagrinėta ne sumariniu procesu, kaltinamasis neprisipažino kaltu ir buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas.

32. Kaltinamajam A. S. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiÄ ja teise laikyti ir neÅ¡iotis ginklÄ (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 1 dalis), kadangi 145 straipsnio 1 dalyje numatytÄ tyčinį nusikaltimÄ jis įvykdė piktnaudžiaudamas tokia teise (grasindamas teisėtai įgytu ir laikytu ginklu), specialios teisės atėmimo terminas pagal tuos pačius bausmės individualizavimo kriterijus nustatytinas 2 metams. Dėl tos pačios veikos kaltinamajam A. S. taip pat turi bÅ«ti paskirta dar ir baudžiamojo poveikio priemonė – jam pačiam nuosavybės teise priklausančio ginklo pistoleto PM, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su dviem Å¡ovinių dėtuvėmis ir 61 vnt. 9 mm kalibro Å¡ovinių (nusikaltimo padarymo priemonės), konfiskavimas natÅ«ra (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys), kadangi nusikaltimo, įskaitant ir numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonės, kai ji priklauso pačiam jÄ tiesiogiai įvykdžiusiam kaltinamajam, konfiskavimas įstatymo leidėjo valia ir pagal Å¡alies kasacinio teismo nuosekliai formuojamÄ praktikÄ yra privalomas visais atvejais, baudžiamojo įstatymo (BK 72 straipsnio 5 dalis) numatytų iÅ¡imčių tam teismas Å¡ios bylos aplinkybėmis nenustatė.

33. Kaltinamajam A. S. ikiteisminio tyrimo stadijoje jokia kardomoji priemonė byloje paskirta nebuvo, tokiÄ procesinę prievartos priemonę skirti naujai Å¡iame proceso etape (iki įsiteisės nuosprendis) poreikio teismas taip pat nenustatė.

34. Daiktiniu įrodymu byloje pripažintas ir laikinai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate saugomas kaltinamojo A. S. pistoletas PM su dėtuvėmis ir šoviniais (1 t., b. l. 101), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo priverstiniam įvykdymui antstoliui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 357 straipsnio 6 dalis). Daiktiniu įrodymu byloje pripažintas ir ten pat laikinai saugomas kaltinamojo A.

S. 4,5 mm kalibro ginklas „Gamo Chadow CS“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai uždraudus kaltinamajam naudotis specialia teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , paliktinas minėtos policijos įstaigos licencijavimo veiklos pareigÅ«nų žinioje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kiti daiktai : dvi dėželės su sveikinimais ir USB laikmena, pateikti kaltinamojo ir laikomi prie bylos, taip pat du mobilaus ryÅ¡io telefonai “Samsung“ su pirminiais garso įrašų failais, pateikti nukentėjusios ir laikinai saugomi pas jÄ pačiÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, sugrÄ Å¾intini (paliktini) jų savininkams, atitinkamai A.

S. ir I. S. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas), lankstusis diskas (CD-R) su garso įrašų kopijomis, du laiškai, pokalbių telefonu išklotinės, socialinio tinklo Facebook paskyros lango kopija, įsiūti byloje (2 t., b. l. 102; 3 t., b. l. 38-39, 40, 41-76), įsiteisėjus nuosprendžiui toliau paliktini byloje kaip nusikaltimų tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atlygintinų proceso išlaidų byloje nėra.

35. Dėl civilinio ieÅ¡kinio. Nukentėjusi nuo kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų I. S. juos (deliktus) įvykdžiusiam ir už jų padarinius atsakingam kaltinamajam A. S., kaip civiliniam atsakovui, byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį su reikalavimu priteisti jai 40000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Reikalavimo teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ Å¡iuo atveju pagrįsta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių taisyklėmis ir teismo pripažįstama galiojančia.

PatirtÄ nevienkartinį fizinį skausmÄ , sistemingus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, neigiamus padarinius sveikatai, patirtus sunkumus darbinėje veikloje ir nepatogumus kitose socialinio gyvenimo sferose dėl nusikaltimais sukelto psichinės sveikatos sutrikimo, nukentėjusios nuomone teisingai kompensuotų bÅ«tent ieÅ¡kinio sumos dydžio pinigų suma, juolab, kad kaltinamojo turtinė padėtis esanti gera, turtinės žalos nusikaltimais nepadaryta ir dėl tokios atlyginimo byloje nesprendžiama. IÅ¡ esmės sutikdamas su ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudarančiomis aplinkybėmis bei kriterijais atlygintinos nukentėjusiajai neturtinės žalos sumos nustatymui, teismas visgi konstatuoja, kad praÅ¡oma kompensuoti neturtinės žalos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka nevisiÅ¡kai atitinka bylos aplinkybes, nėra teisinga ir proporcinga prieÅ¡ ieÅ¡kovę įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir jais sukeltoms pasekmėms, juolab, kad neturtinė žala negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojama ir atlyginta visiÅ¡kai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), be to, teismas negali sutikti su ieÅ¡kovės atstovo argumentu, jog kaltinamasis privalo patirti ir piniginį nubaudimÄ â€“ prievolės atlyginti neturtinę žalÄ nustatymas negali ir neturi tapti bausmės už nusikaltimÄ dalimi ar papildoma baudžiamosios atsakomybės priemone.

Todėl teismas, atsižvelgdamas į Å¡alies kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , priteisiamų už nagrinėjamus byloje nusikaltimus neturtinės žalos atlyginimui sumų dydžius, apibendrintus iki 2019 m. sausio 1 d. ir kurie Å¡iuo atveju varijuoja : už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ â€“ iki 1000 Eur, už BK 145 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas – apie 1500 Eur, už BK 138 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas – nuo 2900 Eur iki 4500 Eur, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje, papildomai atsižvelgiant dar ir į aplinkybes, jog visos nusikalstamos veikos padarytos artimoje aplinkoje, truko (kartojosi) santykinai ilgÄ laikÄ , neturtinę žalÄ patyrė neįgalus asmuo, bus teisinga nukentėjusios ieÅ¡kinį patenkinti dalinai ir priteisti jai neturtinės žalos atlyginimui 9000 Eur sumÄ .

Teismo vertinimu, tokia suma bus pakeliama kaltinamajam, proporcinga jo pajamos ir kt. turtinei padėčiai (CK 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 3 dalis).

36. Nukentėjusios I. S. civiliniam ieÅ¡kiniui užtikrinti taikoma procesinė prievartos priemonė – kaltinamojo A. S. nuosavybės teisių į 10000 Eur vertės nekilnojamÄ ir (ar) kilnojamÄ turtÄ , o tokio nesant ar esant nepakankamai, - ir pinigines lėšas, laikinas apribojimas (areÅ¡tas) (3 t., b. l. 86-87, 100) paliktina galioti iki visiÅ¡ko nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo įvykdymo (BPK 115 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 150 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, n u s p r e n d ž i a : A. S. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje bei 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jį nuteisti : pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams laisvės apribojimo, pagal baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo, pagal baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį – 1 (vieneriems) metams terminuoto laisvės atėmimo, pagal baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ â€“ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo.

Už visas Å¡ias idealiÄ ja nusikaltimų sutaptimi įvykdytas nusikalstamas veikas paskiriamas bausmes subendrinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalies bei 5 dalies 1 punkto taisykles apėmimo bÅ«du, griežčiausia apimant kitas Å¡velnesnes, ir tokiu bÅ«du A. S. nustatyti galutinę subendrintÄ bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nustatomos subendrintos bausmės vykdymÄ A.

S. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, nustatyti tokius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 8 punktuose numatytus įpareigojimus :

1) per visÄ probacijos laikÄ toliau dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, 2) pirmus 6 (Å¡eÅ¡is) probacijos mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, 3) neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos (probuotojo) leidimo. Skirti A. S. 2 (dvejiems) metams baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimÄ naudotis specialiÄ ja teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 1 dalis).

Skirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ , ir konfiskuoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį ginklÄ 9 mm kalibro pistoletÄ PM („Makarov“), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su dviem Å¡ovinių dėtuvėmis ir 61 vnt. 9 mm kalibro Å¡ovinių jam (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalis, 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. S. neskirti. Nukentėjusios I. S. civilinį ieÅ¡kinį patenkinti dalinai ir priteisti jai iÅ¡ nuteistojo A.

S. 9000 (devynis tÅ«kstančius) eurų nusikaltimais padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Procesinę prievartos priemonę – nuteistojo A. S. nuosavybės teisių į 10000 Eur vertės nekilnojamÄ , kilnojamÄ turtÄ bei pinigines lėšas laikinÄ apribojimÄ (turto areÅ¡to aktas, identifikavimo kodas – (duomenys neskelbtini), įregistruotas turto areÅ¡to aktų registre 2019 m. vasario 26 d.) palikti galioti iki visiÅ¡ko Å¡ios nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalis).

Daiktiniu įrodymu byloje pripažintÄ ir laikinai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato VilkaviÅ¡kio rajono policijos komisariate saugomÄ nuteistojo A. S. pistoletÄ PM su dėtuvėmis ir Å¡oviniais, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo priverstiniam įvykdymui antstoliui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 357 straipsnio 6 dalis). Daiktiniu įrodymu byloje pripažintÄ ir ten pat laikinai saugomÄ nuteistojo A.

S. 4,5 mm kalibro ginklÄ â€žGamo Chadow CS“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai uždraudus nuteistajam naudotis specialia teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , palikti policijos įstaigos licencijavimo veiklos pareigÅ«nų žinioje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitus daiktus : dvi dėželes su sveikinimais ir USB laikmenÄ , pateiktus nuteistojo A. S. ir laikomus prie bylos, taip pat du mobilaus ryÅ¡io telefonus “Samsung“ su pirminiais garso įrašų failais, pateiktus nukentėjusios I.

S. ir laikinai saugomus pas jÄ pačiÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, sugrÄ Å¾inti (palikti) jų savininkams, atitinkamai A. S. ir I. S. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); lankstųjį diskÄ (CD-R) su garso įrašų kopijomis, du laiÅ¡kus, pokalbių telefonu iÅ¡klotines, socialinio tinklo Facebook paskyros lango kopijÄ , įsiÅ«tus byloje, įsiteisėjus nuosprendžiui toliau palikti byloje kaip nusikaltimų tyrimo medžiagÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus. Teisėjas Algis Vieraitis