03d99285-c2c4-4549-aae6-ad87f371c4c9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-5378-208/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00036-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. N. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas A.

N. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–21) praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), priteisti jam 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad periodiÅ¡kai nuo 2011-11-22 iki 2015-05-22 jis buvo laikomas LAVL nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų. Nurodo, jog kameros-palatos nuolat bÅ«davo perpildytos, nebuvo mechaninės patalpų vėdinimo ar oro kondicionavimo sistemos, bÅ«davo tamsu, žiemÄ bÅ«davo labai Å¡alta, o vasarÄ labai karÅ¡ta, sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 m aukščio sienele, todėl iÅ¡ jo į gyvenamÄ jÄ patalpÄ nuolat sklisdavo blogas kvapas, kameros-palatos bÅ«davo prirÅ«kytos.

PareiÅ¡kėjas ne kartÄ Å¾odžiu kreipėsi su praÅ¡ymais perkelti jį į nerÅ«kančiųjų kamerÄ -palatÄ , tačiau jam buvo atsakyta, jog jis turi pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ , o tokio nepateikus – jis toliau buvo laikomas su rÅ«kančiaisiais ir priverstas kvėpuoti tabako dÅ«mais. Kamerose-palatose taip pat nebuvo skubaus iÅ¡kvietimo mygtukų, o į lempas, kurios yra uždegamos Å¡iuo tikslu, niekas nereaguoja, todėl buvo neįmanoma iÅ¡sikviesti skubiÄ pagalbÄ . Kamerose-palatose nakties metu visada buvo įjungtas elektros apÅ¡vietimas, todėl sutriko pareiÅ¡kėjo miegas, prie dirbtinės apÅ¡vietos tekdavo praleisti tiek naktį, tiek dienÄ .

Be to, patalpos niekada nebuvo kvarcuojamos, todėl nebuvo užkertamas kelias užkrečiamų ligų plitimui. Ä® duÅ¡Ä pareiÅ¡kėjas buvo vedamas tik vienÄ kartÄ per savaitę ir tik 15 min., tarp dušų nebuvo jokių pertvarų, o į duÅ¡Ä buvo vedami visi vienoje kameroje-palatoje esantys asmenys. Tokios laikymo sÄ lygos pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 str. Kalinamas tokiomis sÄ lygomis jis patyrė orumo pažeminimÄ , psichologinius sukrėtimus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , kančias, kurių intensyvumas virÅ¡ija kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, pablogėjo sveikata, sutriko miegas, jautė padidėjusiÄ baimę.

PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, jog senaties terminas Å¡ioje byloje turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo skundo padavimo teismui dienos, nes anksčiau apie savo pažeistas teises jis nežinojo. LAVL, kuri atstovauja atsakovę Lietuvos valstybę, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ bei taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (b. l. 33–36, 111). LAVL nurodo, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2011-11-22 iki 2011-12-14 buvo gydomas Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 3 (9,56 kv. m, 2 lovos), Nr. 2 (8,92 kv. m, 2 lovos), nuo 2012-05-08 iki 2012-05-14 – Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 20 (7,19 kv. m, 4 lovos), nuo 2012-08-10 iki 2012-08-20 – Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 28 (8,84 kv. m, 2 lovos), nuo 2013-03-22 iki 2013-03-29 – Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 23 (8,80 kv. m, 4 lovos), nuo 2013-10-18 iki 2013-10-25 – Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 16 (7,33 kv. m, 2 lovos), nuo 2015-04-24 iki 2015-05-08 – Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 19 (7,19 kv. m, 3 lovos), nuo 2015-05-15 iki 2015-05-22 – Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 19 (7,19 kv. m, 3 lovos).Nurodo, jog statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų, nevedama.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta 2010-04-11 Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111 p., Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės).

Nurodo, jog LAVL yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, kurių teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris bÅ«tinas teikiant tokio pobÅ«džio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę ir tinkamÄ nepertraukiamÄ gydymÄ . LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi bÅ«ti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems.

Dėl Å¡ios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos galėjo bÅ«ti virÅ¡ytos. Taip pat LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus. LAVL palatos yra minimaliai aprÅ«pintos baldais ir kitu inventoriumi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atitvertas 1,5 m sienele kas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Nurodo, jog kiekvienoje palatoje yra įrengta ventiliacinė vėdinimo Å¡achta bei langai kas užtikrina tinkamÄ oro ventiliacijÄ . LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, kiekvienais metais Å¡iam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) pilnai panaudojamos, LAVL patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, tokio pobÅ«džio darbai atliekami kartÄ per mėnesį, prireikus, ir dažniau, o visi atliekami darbai registruojami žurnaluose.

LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 iÅ¡duotÄ LeidimÄ -Higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus. LAVL pacientams kartÄ per savaitę yra užtikrinama galimybė nusimaudyti po duÅ¡u ir tai atitinka Higienos normos 68 str. reikalavimus, o vadovaujantis Taisyklių 258 p. kartÄ per savaitę skalbiama patalynė ir rankÅ¡luosčiai. LAVL patalpose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 1 p., yra uždrausta rÅ«kyti, tokio įpareigojimo imperatyviai laikosi ir LAVL personalas, o tokio pobÅ«džio informacija yra iÅ¡kabinta visose LAVL patalpose, taip pat, iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ir ženklai įspėjantys apie draudimÄ rÅ«kyti.

Visose LAVL palatose yra įrengti iÅ¡kvietimo mygtukai, visÄ parÄ budi ir (arba) dirba medicinos personalas, apsaugos pareigÅ«nai bei nuteistieji palikti atlikti Å«kio darbus, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡sikviesti pagalbÄ nebuvo jokių kliūčių. Pažymi, jog gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apÅ¡vieta atitinka Higienos normos reikalavimus. PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ nėra pagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis nurodo patyręs LAVL. LAVL su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartÄ yra konstatuota, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2015-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A671-575/2015 ir kt.).IeÅ¡kinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimÄ , jeigu per šį laiko tarpÄ suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu apginti pažeistÄ teisę.

CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka. Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, tik teismui iÅ¡sprendus šį klausimÄ ir nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieÅ¡kinio reikalavimai nagrinėjami iÅ¡ esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.).

Pastebėtina, kad klausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., LVAT 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A52-858/2015).Å ioje byloje svarbu tai, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas 3 m. ieÅ¡kinio senaties terminas. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per 3 m. terminÄ gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas reikalavimÄ teisme (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LAVL nuo 2011-11-22 iki 2011-12-14 buvo gydomas Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 3 (9,56 kv. m, 2 lovos), Nr. 2 (8,92 kv. m, 2 lovos), nuo 2012-05-08 iki 2012-05-14 – Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 20 (7,19 kv. m, 4 lovos), nuo 2012-08-10 iki 2012-08-20 – Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 28 (8,84 kv. m, 2 lovos), nuo 2013-03-22 iki 2013-03-29 – Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 23 (8,80 kv. m, 4 lovos), nuo 2013-10-18 iki 2013-10-25 – Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 16 (7,33 kv. m, 2 lovos), nuo 2015-04-24 iki 2015-05-08 – Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 19 (7,19 kv. m, 3 lovos), nuo 2015-05-15 iki 2015-05-22 – Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 19 (7,19 kv. m, 3 lovos) (b. l. 33).CK 1.127 str. 1 d.

įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo.Teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , sprendžia, kad yra akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus žinojo arba turėjo žinoti bei suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, kadangi pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog dėl LAVL esančių higienos normų reikalavimų neatitinkančių sÄ lygų jis patyrė orumo pažeminimÄ , psichologinius sukrėtimus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , kančias, kurių intensyvumas virÅ¡ija kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, pablogėjo sveikata, sutriko miegas, jautė padidėjusiÄ baimę ir kt.Ä®vertinęs minėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui iÅ¡siuntė tik 2016-01-04 (b. l. 4), o prieÅ¡ tai nesikreipė į jokias institucijas dėl pažeidžiamų teisių ir patirtos neturtinės žalos, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ ir patirtÄ neturtinę žalÄ , teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį žinojo apie patirtÄ neturtinę žalÄ , todėl pareiÅ¡kėjas praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo iki 2013-01-04.Teismas pažymi, kad pagal CK 6.271 str. 1 d., žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d.

įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) 111.4 punktÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose. Remiantis LAVL pateiktais duomenimis (b. l.

33) matyti, kad ginčo laikotarpiu periodiÅ¡kai nuo 2013-03-22 iki 2015-05-22, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 39 parų praleistų LAVL, visas paras vienam asmeniui tenkantis plotas palatoje pagal lovų skaičių neatitiko nustatytų reikalavimų. LAVL atsiliepime pripažino, kad nustatytos ploto normos galėjo bÅ«ti virÅ¡ytos. Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės apie laikymÄ perpildytose palatose yra pagrįstos. Be to, pažymėtina ir tai, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra gydymo įstaiga, kurioje ypač svarbu užtikrinti tinkamas higienos ir pacientų laikymo sÄ lygas.

Nors iÅ¡ teismui pateiktos pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijos nenustatyta, jog gydymas netinkamomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjui sukėlė kokius nors sveikatos sutrikimus (b. l. 100–106), tačiau konstatuotina, jog palatų perpildymas sukėlė pareiÅ¡kėjui tam tikrus nepatogumus ir neigiamus iÅ¡gyvenimus.Taip pat, iÅ¡ teismui pateiktos medžiagos nustatyta, jog LAVL palatos atitiko pagrindinius higienos normų reikalavimus. IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, jog LAVL yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 61–64), kuri nuolat atlieka deratizacijos ir dezinfekcijos darbus, todėl taip pat nesutiktina su pareiÅ¡kėjo teiginiu, jog LAVL patalpos nebuvo dezinfekuojamos, kvarcuojamos, neužkertamas kelias užkrečiamųjų ligų plitimui.

Be to, LAVL yra nuolat tikrinama Vilniaus visuomenės sveikatos centro, kuris tikrina LAVL patalpų atitikimÄ higienos normų reikalavimams. IÅ¡ teismui pateiktų patikrinimo aktų turinio matyti, jog pareiÅ¡kėjo kalinimo konkrečioje kameroje-palatoje metu nebuvo atlikti patikrinimai, tačiau kitais laikotarpiais buvo atlikti kamerų-palatų Nr. 20 ir Nr. 23 patikrinimai, kurių metu kameroje-palatoje Nr. 20 pažeidimų nenustatyta, o kameroje Nr. 23 nustatyti minimalÅ«s pažeidimai, t.y., sienų ir lubų nelygumas bei spintelių trÅ«kumas, tačiau Å¡ie pažeidimai buvo paÅ¡alinti.

Iš kitų patikrinimo aktų turinio taip pat matyti, jog patikrinimų metu pažeidimų iš viso buvo nenustatyta arba nustatyti minimalūs, o grįžtamosios kontrolės metu būdavo pašalinti, todėl darytina išvada, jog tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo gydymo LAVL metu, kameros-palatos galėjo neatitikti higienos normų reikalavimų, tačiau tokie neatitikimai buvo nežymūs (b. l. 39–52, 86–87, 89–90, 95–96, 107–108). Taip pat, nesutiktina su pareiškėjo argumentu dėl dirbtinės apšvietos naktį, nes vadovaujantis Higienos normos 23 p. kamerose-palatose gali būti įrengta dirbtinė naktinė apšvieta, kuri turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx.

LAVL nurodė, jog dirbtinės naktinės apÅ¡vietos intensyvumas atitinka minėtÄ reikalavimÄ , o abejoti tokiais LAVL teiginiais nėra jokio pagrindo.Pabrėžtina, kad LAVL pagal turimus finansinius resursus, gavusi skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto atlieka patalpų remontÄ , tai patvirtina teismui pateikti darbų priėmimo aktai (b. l. 68–79). Aplinkybę, kad patalpų bÅ«klė atitinka minimalias higienos sÄ lygas, o patalpos yra minimaliai aprÅ«pintos baldais patvirtina Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011-02-24 iÅ¡duota įstaigos asmens sveikatos priežiÅ«ros licencija Nr. 3360 (b. l. 97), 2015-07-17 pažyma apie kamerų/palatų plotÄ ir inventorių (b. l. 88).

PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, jog tualeto įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, su tokiu pareiÅ¡kėjo argumentu teismas nesutinka, nes LAVL nurodė, jog tualetai nuo bendros gyvenamosios patalpos yra atskirti 1,5 m aukščio sienele (to neginčija ir pareiÅ¡kėjas), o tai atitinka higienos normų reikalavimus. Be to, Visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu nei karto nebuvo nustatyti pažeidimai dėl netinkamai įrengtų tualetų.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, jog jam buvo leidžiama tik vienÄ kartÄ per savaitę nusimaudyti po Å¡iltu duÅ¡u.Å iuo aspektu teismas pažymi, jog LAVL atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad pacientų prausimasis organizuojamas remiantis Taisyklių 258 punktu, t. y. ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u.

To neginčija ir pareiškėjas, todėl pažeidimas nėra nustatytas. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog LAVL patalpose buvo rūkoma, todėl jam teko kvėpuoti tabako dūmais, tačiau teismas su šiuo pareiškėjo argumentu nesutinka.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos apsaugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 7 p. numato, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. nustatytas draudimas rÅ«kyti visose sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir Å¡ių įstaigų teritorijose. Å io straipsnio 4 d. nustato pareigÄ juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat, kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai.

Bylos duomenys (nuotraukos) (b. l. 80–84) patvirtina, kad LAVL patalpose ir teritorijoje yra draudžiama rÅ«kyti, apie tai įspėja pakabinti ženklai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad LAVL bÅ«tų fiksavusi režimo reikalavimų pažeidimus, t. y., jog laikomi asmenys LAVL patalpose ar teritorijoje rÅ«kė. Todėl, teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad LAVL buvo rÅ«koma, yra nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigia, jog kamerose-palatose nebuvo įrengti skubaus iÅ¡kvietimo mygtukai, o uždegus tam skirtas lempas į jas buvo nereaguojama, tačiau su tokiu pareiÅ¡kėjo argumentu teismas taip pat negali sutikti, nes, kaip nurodė LAVL, į uždegtas skubaus iÅ¡kvietimo lempas visada yra reaguojama, tai patvirtina faktas, kad LAVL visÄ parÄ budi ir (arba) dirba medicinos personalas, apsaugos pareigÅ«nai bei nuteistieji palikti atlikti Å«kio darbus (b. l. 111).Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijÄ , teismo pareiga motyvuoti priimtÄ spendimÄ nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ pareiÅ¡kėjo argumentÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimÄ byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus).Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisės aktų reikalavimus atitinkančių gydymosi sÄ lygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus bei sudaro pagrindÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

Atitinkamai, vertintina, kad Å¡iuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytÄ vienam asmeniui skiriamÄ plotÄ , žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.). Kita vertus, nėra duomenų, kad tokiu bÅ«du atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų subjektų.Atsižvelgiant į laikymo LAVL trukmę, į tai, kad buvo nustatytas kamerų perpildymo faktas (bendroje sumoje 39 parų) bei tam tikri higienos normų reikalavimų neatitikimai, į tai, kad pareiÅ¡kėjas, darydamas nusikalstamÄ veikÄ , turėjo numatyti bÅ«simas pasekmes, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pažeidimų mastÄ , pareiÅ¡kėjui priteisiama iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 400 Eur kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 d. 5 p., 127 str. 1 d., teisėjas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo A. N. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjui A. N. priteisti 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                    Donatas Vansevičius