03d8a6d8-e691-4f23-ae58-93034e5734bb · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                   Civilinė byla Nr. 2-1735/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00419-2014-7                      Procesinio sprendimo kategorijos: 126.2; 126.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS             N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 2 d. Vilnius        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Fajetona“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Fajetona“ iÅ¡kelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2009-264/2014 pagal ieÅ¡kovo R.

P. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Fajetona“ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė REIKALAVIMAS.LT, EUTODEBT LT, uždaroji akcinė bendrovė, V. S., V. M., S. N..               Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ ,    n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Pirmosios instancijos teismui pateiktu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas R. P. prašė atsakovui UAB „Fajetona“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Nurodė, jog buvo atsakovės darbuotojas, tačiau darbo santykius su atsakovu nutraukė dėl nuolat vėluojančio darbo užmokesčio ir kitų jam priklausančių iÅ¡mokų, įsiskolinimas už 2014 metų sausio mėnesį sudaro 1 878,62 Lt.

IÅ¡kėlus bankroto bylÄ , administratoriumi prašė paskirti A. B.. Trečiasis asmuo UAB REIKALAVIMAS.LT nurodė, jog atsakovo skola jam sudaro 2 385,40 Lt, bankroto administratoriumi prašė paskirti UAB „MaxContract“. Trečiasis asmuo EURODEBT LT, UAB nurodė 12 430,08 Lt dydžio atsakovo įsiskolinimÄ , bankroto administratoriumi prašė paskirti UAB „Bankroto departamentas LT“. Trečiasis asmuo V. S. negalėjo nurodyti įsiskolinimo dydžio, tačiau administratoriumi prašė paskirti A.

B.. Trečiasis asmuo V. M. nurodė, jog atsakovas skolingas jam 3 103,66 Lt, administratoriumi prašė paskirti A. B.. Trečiasis asmuo S. N. nurodė, jog atsakovo skola jam sudaro 1 995,82 Lt, administratoriumi prašė paskirti A. B.. Atsakovas UAB „Fajetona“ atsiliepimo į ieÅ¡kinį ir teismo pareikalautų dokumentų nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė                  Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 14 d. nutartimi atsakovui UAB „Fajetona“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , įmonės bankroto administratoriumi paskyrė A.

B.. Pirmosios instancijos teismas atsakovo mokumo vertinimÄ atliko savo iniciatyva surinktų įrodymų pagrindu, kadangi atsakovas įmonės finansinę padėtį fiksuojančių dokumentų nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surinktus įrodymus nustatė, jog atsakovas skolingas valstybės (savivaldybės) biudžetui bei fondams 6 134,37 Lt mokesčių bei 4 237,91 Lt delspinigių, turi 91 152,07 Lt įsiskolinimÄ socialinio draudimo fondo biudžetui. Atsakovas registruotino nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruotos 8 transporto priemonės, tačiau Å¡ios yra areÅ¡tuotos.

IÅ¡ duomenų, parengtų 2014 m. birželio 30 d. bÅ«klei, teismas nustatė, kad į atsakovo balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertė sudaro 584 548 Lt, iÅ¡ jų ilgalaikio turto – 171 183 Lt, trumpalaikio turto – 413 365 Lt (atsargos, iÅ¡ankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos, kitas trumpalaikis turtas, pinigai ir pinigų ekvivalentai). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai iÅ¡ viso sudarė 549 621 Lt. IÅ¡ pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad įmonė per ataskaitinį laikotarpį patyrė 6 370 Lt nuostolių.

Ä®vertinęs aplinkybes, jog A. B. kandidatÅ«rÄ siÅ«lė keturi kreditoriai, atsižvelgęs į jo darbo vietÄ ir turimÄ patirtį, įvertinęs aplinkybę, jog A. B. kandidatÅ«ra buvo pasiÅ«lyta anksčiau, teismas sprendė, jog Å¡i kandidatÅ«ra yra tinkamiausia vykdyti atsakovo bankroto procedÅ«ras. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas UAB „Fajetona“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atsisakyti iÅ¡kelti UAB „Fajetona“ bankroto bylÄ .

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas turėjo teikti prioritetÄ Å«kio subjekto reabilitaciniam tikslui. Atsakovas pirmosios instancijos teismo pareikalautų duomenų negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių, kadangi įmonės vadovė iÅ¡vyko į komandiruotę, o jÄ pavaduojančiam asmeniui buvo suteiktos atostogos. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė įmonės finansinius dokumentus, patvirtinančius aplinkybę, jog atsakovas yra mokus. Dėl tokio pobÅ«džio bylose vyraujančio vieÅ¡ojo intereso teismas turėtų įvertinti ir Å¡iuos naujai pateiktus įrodymus.

Teismo vertintas balansas neatitinka dabartinės įmonės finansinės padėties. Pats ieÅ¡kovas yra skolingas atsakovui 10 386,28 Lt. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė REIKALAVIMAS.LT su atsakovo UAB „Fajetona“ atskiruoju skundu nesutinka, praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o atsakovo atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodė, jog atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovo vadovo komandiruotės trukmę, negalėjimÄ Ä¯vykdyti teismo įpareigojimo.

Pasak trečiojo asmens, kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai negali bÅ«ti priimti. Nurodė, jog atsakovas atsakingas už pasekmes, kilusias dėl aktualaus balanso nepateikimo juridinių asmenų registrui. Trečiasis asmuo akcentavo aplinkybę, jog vėlavimas mokėti darbo užmokestį yra savarankiÅ¡kas bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria atsakovui UAB „Fajetona“ iÅ¡kelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Šį klausimÄ teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl naujų įrodymų priėmimo Atsakovas UAB „Fajetona“ apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus: UAB „Fajetona“ įstatus, įmonės registravimo pažymėjimÄ , 2013 m. gruodžio 31 d. balansÄ , 2013 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitÄ , 2014 m. birželio 30 d. balansÄ , 2014 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitÄ , kreditorių sÄ raÅ¡Ä , debitorių sÄ raÅ¡Ä , praneÅ¡imÄ dėl įmonės vadovo komandiruotės ir pavadavimo (t. 1, b. l. 162-182).

IeÅ¡kovas R. P. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimÄ dėl Å¡ių įrodymų priėmimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad reikalavimas pateikti įrodymus pirmosios instancijos teismui kartu su ieÅ¡kiniu (pareiÅ¡kimu) nėra absoliutus, tam tikrais atvejais įrodymai gali bÅ«ti pateikiami apeliacinės instancijos teismui, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, numatančiu, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013).

Apeliacinis teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų turinį, atsižvelgdamas į teismo aktyvaus veikimo bankroto procese pareigÄ , sprendžia, kad atsakovo pateikti nauji įrodymai turi svarbiÄ reikÅ¡mę nagrinėjant atskirojo skundo argumentus dėl atsakovo UAB „Fajetona“ (ne) mokumo, todėl Å¡iuos įrodymus priima. Dėl įmonės (ne) mokumo vertinimo Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis).

Ä®monių bankroto procesÄ reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau - Ä®BÄ®). Å io įstatymo normos yra vienas iÅ¡ rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumÄ ir paÅ¡alinti iÅ¡ rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokÅ«s. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (nekėlimo), svarbu nuodugniai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar bendrovė yra iÅ¡ tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali bÅ«ti iÅ¡spręsti iÅ¡saugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.Vadovaujantis Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalimi, bankroto byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) įmonė yra nemoki arba vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojams atlyginimÄ ;

2) įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Ä®monės nemokumas – įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis). Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne) moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis.

Sprendžiant įmonės nemokumo klausimÄ , teisinę reikÅ¡mę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, jog iÅ¡siaiÅ¡kintų įmonės realiÄ turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimÄ pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1273/2010).

IÅ¡ raÅ¡ytinio proceso tvarka priimtos skundžiamos 2014 m. liepos 14 d. nutarties turinio matyti, kad UAB „Fajetona“ bankroto byla buvo iÅ¡kelta nustačius, kad atsakovas yra nemoki įmonė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas turi įsiskolinimų valstybės bei socialinio draudimo biudžetams, neturi nekilnojamojo turto, o įmonei priklausančios transporto priemonės areÅ¡tuotos. Teismas taip pat nurodė vadovavęsis atsakovo 2014 m. birželio 30 d. finansinės atskaitomybės duomenimis, iÅ¡ kurių matyti, jog į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertė sudarė 584 548 Lt (ilgalaikio turto vertė 171 183 Lt, trumpalaikio turto vertė 413 365 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 549 621 Lt, patirti nuostoliai – 6 370 Lt.

Remdamasis Å¡iais duomenimis, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovo finansinė padėtis atitinka Ä®BÄ® apibÅ«dintÄ nemokumo bÅ«senÄ (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 punktas). Apeliantas, nesutikdamas su tokia iÅ¡vada nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aktualių atsakovo finansinės atskaitomybės duomenų. Atsakovas akcentavo, jog teismo vertinti duomenys neatitinka tikrosios įmonės padėties. Apeliacinis teismas iÅ¡ esmės sutinka su Å¡iuo apelianto argumentu.Kaip minėta, Ä®BÄ® nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, sprendžiant įmonės nemokumo nustatymo klausimÄ , bÅ«tina įsitikinti dviejų bÅ«tinųjų sÄ lygų buvimu:

1) jog įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka apmokėtų darbų ir kt.);

2) pradelsti įmonės įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Apeliacinis teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl pirmosios sÄ lygos, jog atsakovas nevykdo įsipareigojimų kreditoriams (įskaitant ieÅ¡kovÄ bei trečiuosius asmenis), be to, atsakovas ir neginčija skolinių įsipareigojimų egzistavimo fakto. Tačiau apeliantas kelia klausimÄ dėl įmonės nemokumo fakto buvimo. Visų pirma pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieÅ¡kovo (ne) mokumÄ , vadovavosi 2012 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenimis (t. 1, b. l. 133-135), nors apskųstoje nutartyje nurodoma, kad remtasi 2014 m. birželio 30 d. sudarytais balansu bei pelno (nuostolių) ataskaita.

Vadinasi, skundžiama nutartimi atsakovo nemokumas konstatuotas įvertinus 2012 metų veiklos balanso duomenis – pagal įmonės turto 584 548 Lt vertės ir įmonės 549 621 Lt įsipareigojimų santykį. Ankstesnėje Å¡ios nutarties dalyje apeliacinis teismas minėjo, jog sprendžiant įmonės nemokumo klausimÄ , teisinę reikÅ¡mę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Taigi aptariamu atveju pirmosios instancijos teismo akcentuotas atsakovo trumpalaikių įsipareigojimų dydis vertinant bendrovės (ne) mokumÄ nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas.

Aplinkybė, jog trumpalaikiai įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, nesant duomenų apie jų bÅ«senÄ (ar jie yra pradelsti, ar nepradelsti), savaime neleidžia konstatuoti įmonės nemokumo bÅ«senos Ä®BÄ® nuostatų prasme. Å iame aplinkybių kontekste apeliacinis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo ex officio surinktų duomenų nepakanka atsakovo nemokumui konstatuoti. Kita vertus, apeliacinis teismas iÅ¡reiÅ¡kia abejonę, ar pirmosios instancijos teismo įvertinti 2012 m. finansinės atskaitomybės duomenys apibÅ«dina tikrÄ jÄ atsakovo finansinę padėtį bankroto bylos iÅ¡kėlimo momentu.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas įmonės nemokumo klausimÄ , pirmiausia turi vadovautis naujausiais finansinės atskaitomybės duomenimis ir kitais byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realiÄ Ä¯monės finansinę bÅ«klę (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-484/2013; 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2223/2012). Kaip minėta, atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2013 - 2014 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, įmonės kreditorių ir skolininkų sÄ raÅ¡us, kuriuos apeliacinės instancijos teismas priėmė.

Sutiktina su trečiojo asmens atsiliepimo argumentu, jog pavėluoto Å¡ių įrodymų pateikimo nepateisina atsakovo nurodytos aplinkybės (pvz., įmonės vadovo komandiruotė). Net ir atsakovo nurodytu įmonės vadovo komandiruotės atveju turėjo bÅ«ti užtikrintas tiek įmonės veiklos tęstinumas, tiek tinkamas įmonės administracijos vadovui priskirtų funkcijų vykdymas. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ atsakovo pareikÅ¡tos pozicijos akivaizdu, jog tam tikru laikotarpiu įmonėje nebuvo nei jos vadovo, nei jį pavaduojančio asmens, užtikrinančio tinkamÄ veiklos vykdymÄ .

Kita vertus, be Å¡ių sprendžiamam ginčui aktualių duomenų atliktas įmonės mokumo bÅ«klės vertinimas negali bÅ«ti laikomas iÅ¡samiu ir pagrįstu. IÅ¡ atsakovo pateiktų įrodymų nustatyta, jog 2013 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenimis, į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertė sudarė 1 152 485 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 546 676 Lt, atsakovas gavo 555 882 Lt pelno. 2014 m. birželio 30 d. finansinės atskaitomybės duomenimis, į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertė sudarė 1 451 807 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 622 738 Lt, grynasis pelnas – 223 260 Lt (t. 1, b. l. 174-179).

Apeliacinis teismas pastebi, jog minėti duomenys esmingai skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo vertintų 2012 metų veiklos duomenų, be to, Å¡ie vėlesnio laikotarpio duomenys (juos vertinant vien formaliai) nesudaro pagrindo įžvelgti įmonės nemokumo požymių. Atsakovo nemokumo neleidžia konstatuoti net ir teorinė prielaida, jog visi įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai yra pradelsti, kadangi minėti įsipareigojimai nevirÅ¡ija pusės į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė kreditorių sÄ raÅ¡Ä .

Tačiau jame nenurodyti atsiskaitymo su iÅ¡vardintais kreditoriais terminai, todėl apeliacinis teismas neturi pagrindo Å¡ių atsakovo įsipareigojimų laikyti pradelstais, kas turi esminę reikÅ¡mę įmonės nemokumo nustatymui. Tačiau ta aplinkybė, jog į kreditorių sÄ raÅ¡Ä nėra įtraukti įsiskolinimai pirmosios instancijos teismo nustatytiems kreditoriams (pvz., Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, ieÅ¡kovui ir tretiesiems asmenims Å¡ioje byloje), sudaro prielaidas abejoti Å¡io sÄ raÅ¡o iÅ¡samumu, jo pilnumu.

Teismų praktikoje taip pat ne kartÄ pažymėta, jog visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo turi bÅ«ti sprendžiamas ne formaliai taikant Ä®BÄ® nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tai itin aktualu tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik nežymiai virÅ¡ija pusę jos turimo turto vertės. Tokiais atvejais turi bÅ«ti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklÄ , ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio Å¡ios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių iÅ¡siieÅ¡koti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan.

Kitaip tariant, bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimÄ dėl įmonės (ne) mokumo, prioritetas turėtų bÅ«ti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Todėl bankroto byla įmonei turi bÅ«ti keliama, kai teismui iÅ¡analizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr. 2-759/2009). Å iuo atveju UAB „Fajetona“ apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai sukelia abejonių dėl įmonės nemokumo.

Apeliaciniam teismui abejonių kelia ne tik atsakovo kreditorių sÄ raÅ¡o neinformatyvumas ir galimas nepilnumas, bet ir labai žymių atsakovo finansinės padėties teigiamų pokyčių fiksavimas 2013-2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose. Apeliacinio teismo įsitikinimu, pagal sukauptÄ medžiagÄ Å¡iuo atveju bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Fajetona“ klausimÄ tikslinga spręsti iÅ¡ naujo, iÅ¡siaiÅ¡kinant visas aplinkybes dėl balanso duomenų esminio pokyčio, kreditorių ir debitorių sÄ rašų, nustatant realiÄ Ä¯ įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę, pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų tarpusavio santykį vertinant įmonės mokumÄ , taip pat realumÄ galimybių prioritetiniam reabilitaciniam tikslui pasiekti.

Dėl vėlavimo mokėti darbo užmokestį IÅ¡ esančių duomenų nustatyta, jog atsakovo bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ inicijuoja ir įmonės darbuotojai (buvę bei esami) R. P., V. S., V. M., S. N.. Ä®BÄ® 4 straipsnio 1 punkte ir 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintų normų, suteikiančių teisę kreditoriui (kreditoriams) inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ Ä¯monei tuo atveju, kai įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų, tikslas – apsaugoti darbuotojÄ , kaip silpnesniÄ jÄ darbo sutarties Å¡alį, sustiprinti įmonėse finansinę drausmę, užkirsti keliÄ piktybiÅ¡kam pajamas gaunančių įmonių vengimui laiku iÅ¡mokėti darbuotojams darbo užmokesčius ir su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas bei sumažinti pavėluotų bankroto bylų iÅ¡kėlimo atvejų skaičių, kai įmonėms neinicijuojamas bankroto bylų iÅ¡kėlimas, nors realiai jos yra nemokios.

Vadovaujantis Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalimi, bankroto byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustato bent vienÄ iÅ¡ Å¡ioje dalyje įtvirtintų sÄ lygų, tarp jų ir tuo atveju, kai įmonė vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimÄ . Minėtose Ä®BÄ® normose įtvirtintas savarankiÅ¡kas darbuotojo pažeistos teisės į darbo užmokestį gynybos bÅ«das, kadangi tol, kol darbdavys neturi bankrutuojančios įmonės statuso, t. y. jam neiÅ¡kelta bankroto byla, tol darbuotojas neturi galimybių pasinaudoti Garantinio fondo lėšomis, gaudamas įstatyme nustatyto dydžio iÅ¡mokas, skirtas bankrutuojančios įmonės įsiskolinimams, susijusiems su darbo santykiais, padengti.

Remiantis tiek pažodiniu, tiek sisteminiu Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintų bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygų aiÅ¡kinimu, vėlavimo iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimÄ faktas yra savarankiÅ¡ka sÄ lyga, kuriÄ nustatęs, teismas turi iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo. Be to, Å¡i bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja iÅ¡mokėti darbo užmokestį įmonėje dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios, kadangi sutampa Å¡ių kreditorių reikalavimų atsiradimo teisinis pagrindas (reikalavimai, susiję su darbo santykiais) ir jų tenkinimo eilė bankroto proceso metu (Ä®BÄ® 35 straipsnio 1 dalis).

Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien tik formalus vėlavimo iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimÄ konstatavimas negali bÅ«ti pakankamas bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindas. Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumÄ , teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vėlavimÄ iÅ¡mokėti darbuotojams atlyginimÄ kaip savarankiÅ¡kÄ bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindÄ vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes:

įmonės mokumo bÅ«klę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminÄ , įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės bÅ«klės kitimo perspektyvÄ ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartis byloje Nr. 2-1173, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2-561/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2-517/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2-606/2009, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis byloje Nr. 2-467/2009).

Apeliacinis teismas pastebi, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ieÅ¡kovo ir trečiųjų asmenų (UAB „Fajetona“ darbuotojų) procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų argumentų. Aptariamu atveju nebuvo svarstyta galimybė dėl bankroto bylos atsakovui kėlimo kitu savarankiÅ¡ku pagrindu – vėluojant mokėti darbo užmokestį. Apeliacinis teismas sprendžia, jog esant konkretiems šį bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindÄ pagrindžiantiems argumentams ir įrodymams, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigÄ Å¡io pagrindo (vėlavimo mokėti darbo užmokestį) aspektu vertinti įmonės mokumo bÅ«klę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotojais priežastis ir terminÄ , įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės bÅ«klės kitimo perspektyvÄ ir su kitas su Å¡iuo pagrindu susijusias aplinkybes.

 Apibendrinant iÅ¡dėstytas aplinkybes, pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas, kuris Å¡iÄ bylÄ nagrinėja apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, neturi galimybės objektyviai ir visapusiÅ¡kai įvertinti apelianto UAB „Fajetona“ (ne) mokumo, kadangi iÅ¡ esančių duomenų nėra aiÅ¡ku, ar apelianto pateiktas kreditorių sÄ raÅ¡as yra tikslus ir iÅ¡samus, ar Å¡iame sÄ raÅ¡e nurodyti finansiniai įsipareigojimai yra pradelsti (visi ar jų dalis), koks yra pradelsimo laikotarpis.

Kaip jau minėta, abejonių dėl kreditorių sÄ raÅ¡o iÅ¡samumo sukelia ir ta aplinkybė, jog kreditorių sÄ raÅ¡e nėra nurodyti pirmosios instancijos teismo ex officio nustatyti atsakovo kreditoriai. Be to, nėra žinoma, ar iÅ¡ tiesų egzistuoja įsiskolinimai esamiems ir buvusiems darbuotojams, koks Å¡ios rÅ«Å¡ies įsiskolinimų dydis, susidarymo laikotarpis, skolų grÄ Å¾inimo perspektyvos. Taip pat svarbu įvertinti atsakovo pozicijÄ dėl bendrovės veiklos vykdymo realumo, tęstinumo, perspektyvų.

Vertinant atsakovo galimybes tęsti veiklÄ bei įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, bÅ«tina įvertinti ir jo finansinių duomenų dinamikÄ (t. y. ar 2014 metais atsakovo finansinė padėtis, lyginant jÄ su ankstesniais metais, iÅ¡ tiesų gerėja (kaip teigia apeliantas), ar pradelstų įsiskolinimų suma mažėja, ar didėja). Å ios aplinkybės galėtų bÅ«ti nustatytos bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismo posėdyje. IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu skundžiama teismo nutartis naikintina, o klausimas dėl bankroto bylos UAB ,,Fajetona“ iÅ¡kėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimÄ dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Fajetona“ iÅ¡kėlimo nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjas                                                                                Gintaras Pečiulis