03d83940-79b3-4136-8ff2-7ea314c96a09 · Vilniaus apygardos teismas

CivCiv. b. Nr. 2A-1537-178/2011Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01123-2010-2 (S) Procesinio sprendimo kategorijos44.2.4.1, 44.2.4.2, 44.5.2.16VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Dovilei Masiliauskytei,dalyvaujant atsakovei V. M., atsakovės atstovei Ž.

Å .,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J. M. ieÅ¡kinį atsakovei V. M. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 4 494,36 Lt turtinės žalos ir 40 000 Lt neturtinės žalos, bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 22 d. nuosprendžiu b. b.

Nr. 1A-678/09 iÅ¡ dalies pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 nuosprendį b. b. Nr. 1-7-626/2009, kuriuo ieÅ¡kovui pripažinta teisė į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , atsakovę V. M. pripažino kalta ir nuteisė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad atsakovė, sudavusi mediniu pagaliu, sulaužė ieÅ¡kovui deÅ¡inės kojos Å¡eivikaulį. IeÅ¡kovui buvo sutrikdyta sveikata, dėl nusikalstamos atsakovės veikos ieÅ¡kovas patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ .

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 22 d. nuosprendyje nurodytos visos iÅ¡tirtos aplinkybės ir įrodymai, pagrindžiantys civilinės atsakomybės sÄ lygas - neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). IeÅ¡kovo patirtÄ turtinę žalÄ sudaro iÅ¡laidos vaistams, medicininei priežiÅ«rai, ramentams. Be to, dėl patirto sužalojimo ieÅ¡kovas negalėjo dirbti Å«kio darbų, nuvažiuoti į gydymo įstaigas ir kt., todėl tam reikėjo samdyti kitus žmones, kuriems buvo sumokėta 4 380 Lt.

Dėl sužalojimo ieÅ¡kovas patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ ir kt., taigi, ieÅ¡kovui turi bÅ«ti priteista 40‘000 Lt neturtinės žalos.Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė jį tenkinti iÅ¡ dalies- priteisti ieÅ¡kovui 166 Lt turtinei žalai atlyginti, o reikalaujamos neturtinės žalos dydį sumažinti iki dydžio, atitinkančio sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus; proporcingai atmestų ir patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas nesÄ Å¾iningai bando prisiteisti turtinę žalÄ už kitų asmenų samdymÄ darbams atlikti, nes V. A. jokių darbų ieÅ¡kovui neatliko, o B. M. pas ieÅ¡kovÄ yra dirbęs dar prieÅ¡ sužalojimÄ . IeÅ¡kovas niekuo nepagrindė reikalaujamos neturtinės žalos dydžio, Å¡is dydis neatitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo kriterijų. Teismas, spręsdamas dėl neturinės žalos dydžio, turėtų atsižvelgti į sunkiÄ atsakovės turtinę padėtį bei į tai, kad ieÅ¡kovas su atsakove konfliktavo, ieÅ¡kovas pats iÅ¡provokavo konfliktinę situacijÄ , kurios metu buvo sužalotas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: iš atsakovės ieškovui priteista 2211,36 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei 84,49 Lt bylinėjimosi išlaidų; kita ieškinio dalis atmesta; iš atsakovės valstybei priteista 66,45 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo atsakovei priteista 522,66 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo valstybei priteista 8,68 Lt bylinėjimosi išlaidų.Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad dėl atsakovės padarytų sužalojimų ieškovas patyrė išlaidų vaistams, medicininės procedūroms, transportui ir dėl to ieškovui iš atsakovės priteisė 211,36 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Teismas, kaip neįrodytÄ , atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 4260 Lt turtinę žalÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas nurodė patyręs dėl to, kad dėl atsakovės padaryto sužalojimo negalėjęs dirbti Å«kio darbų ir turėjęs samdyti kitus asmenis. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovui koja buvo sugipsuota kelias savaites, taigi ieÅ¡kovas galėjo turėti papildomų iÅ¡laidų, susijusių su sužalojimu, tačiau stacionaraus gydymo nebuvo, nukentėjusysis nedarbingumo pažymėjimo nenorėjo, o pats dėl darbingumo lygio nustatymo nesikreipė; byloje nėra nustatyta, kad ieÅ¡kovas kuriuo nors laikotarpiu visiÅ¡kai negalėjo judėti, kad jis paprastai pats atlikdavo panaÅ¡aus pobÅ«džio darbus ir, jei ne sužalojimas, bÅ«tų juos pilnai atlikęs be pagalbininkų.

Dėl šios priežasties teismas konstatavo, kad ieškovo pateikti kasos pajamų orderiai neįrodo ieškovo dėstomų aplinkybių, o kitų įrodymų nėra pateikta. Teismas taip pat pažymėjo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, ieškovas apskritai neužsiminė apie turėtus 4 260 Lt dydžio papildomus nuostolius. Teismas nurodė, kad sutinka su ieškovo atstovo argumentais, kad asmens sveikatai padarytos žalos atvejais kaltininko turtinė padėtis nelaikytina lygiaverčiu kriterijumi vertinant padarytos neturtinės žalos dydį, tačiau šiuo atveju, teismo nuomone, šis kriterijus visų surinktų įrodymų atžvilgiu ir nebuvo esminis ar lygiavertis.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovui buvo padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas, dėl kurio jis turėjo nepatogumų. Tačiau teismas konstatavo, jog iÅ¡ bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovas iki Å¡iol jaustų neigiamas sužalojimo pasekmes, kad dėl to bÅ«tų kreipęsis į gydytojus, kad jam yra apribotos bendravimo, darbo galimybės, iki Å¡iol (ar ilgÄ laikÄ po sužalojimo) patirtų dvasinį sukrėtimÄ ar fizinį skausmÄ , kad ieÅ¡kovas negali gyventi pilnaverčio gyvenimo; padarytas sužalojimas buvo trumpalaikis.

Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat atsižvelgė į tai, kad tarp Å¡alių yra bei sužalojimo metu buvo konfliktiÅ¡ki santykiai, beje, ne tik dėl atsakovės, bet ir dėl ieÅ¡kovo veiksmų. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovės kaltė yra nustatyta teismo nuosprendžiu, į nustatytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, ieÅ¡kovui priteisė 2000 Lt neturtinės žalos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o: pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais motyvais:1.

Teismas pažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog 4260 Lt iÅ¡laidos yra turtinė žala, atsiradusi dėl padaryto sužalojimo. IeÅ¡kovas pateikė aiÅ¡kius ir nenuginčijamus įrodymus, liudytojai nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų ieÅ¡kovas pats negalėjo atlikti Å«kio darbų ir turėjo samdyti žmones. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes dėl bÅ«tinybės samdyti žmones.

Taigi, teismas turėjo vadovautis ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais ir neturėjo pagrindo atmesti ieÅ¡kovo reikalavimo dėl 4260 Lt turtinės žalos atlyginimo.2. Teismas priteisdamas tik 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir atmesdamas likusiÄ reikalavimo dalį, netinkamai vertino bylos aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo tokiose bylose suformuotos praktikos. Teismo priteista suma neatlygina ieÅ¡kovo patirtos neturtinės žalos. Teismas neįvertino tai, kad ieÅ¡kovas dėl tyčinių atsakovės veiksmų patyrė didelį skausmÄ (tai yra nurodyta ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje) , iki iÅ¡gijimo jautė didelius nepatogumus buityje, kojos skausmus jaučia net ir Å¡iuo metu (ypač besikeičiant orams).

Be to, teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovo amžių- tokie sužalojimai ieÅ¡kovo amžiaus žmonėms ilgiau gyja. Teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovo patirtus ir tebepatiriamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, sužalojimo sukeltÄ depresijÄ , nerimÄ . Teismas nepagrįstai vertino, kokias sužalojimo pasekmes ieÅ¡kovas patiria teismo sprendimo priėmimo metu. Teismas, kaip reikÅ¡mingiausias privalėjo vertinti faktines aplinkybes, kurios buvo nusikalstamos veikos padarymo metu ir iÅ¡kart po to, o ne po kelių metų, kai vyksta bylos nagrinėjimas.

Teismas nepagrįstai sumažino priteisiamos neturtinės žalos dydį dar ir dėl to, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės santykiai jau kurį laikÄ buvo konfliktiÅ¡ki. KonfliktiÅ¡ki santykiai kaip tik parodo atsakovės tyčios turinį: ji siekė ne tik iÅ¡gÄ sdinti ieÅ¡kovÄ , bet ir sutrikdyti ieÅ¡kovo sveikatÄ , nepaisant sveikatos sutrikdymo masto. Dėl tos pačios priežasties (atsakovės tyčios) teismas nepagrįstai motyvu mažinti neturtinės žalos dydį nurodė ir prastÄ atsakovės turtinę padėtį.Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 4260 Lt iÅ¡laidų priteisimo, nes ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad Å¡ias iÅ¡laidas patyrė dėl sužalojimų, o byloje liudiję liudytojai parodė, kad jie pas ieÅ¡kovÄ yra dirbę ir prieÅ¡ sužalojimÄ . Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teisingai įvertino bylos aplinkybes ir joje esančius įrodymus, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, tinkamai taikė teisės normas. IeÅ¡kovo nurodomi kriterijai, su kuriais jis sieja praÅ¡omos atlyginti neturtinės žalos dydį, yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nes ieÅ¡kovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.).Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta.

Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai dėl skundžiamo teismo sprendimo.Apeliacinis skundas netenkintinas.ŽalÄ padariusio asmens kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Tačiau žalos atsiradimo faktÄ ir jos dydį turi įrodyti asmuo, kuriam žala padaryta (CPK 12, 178 str.). Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad turtinės žalos dalies, dėl kurios reikalavimas atmestas, ieÅ¡kovas neįrodė. IÅ¡ esmės ieÅ¡kovo apeliacinis skundas turtinės žalos atlyginimo dalyje yra susijęs su argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teismo sprendime.Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta (2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. ir kt. v.

AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. v. K. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-147/2005 ir kt.), kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į virÅ¡ paminėtas įrodymų vertinimo taisykles, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, juo labiau, kad pats apeliantas teismo posėdyje nedalyvavo ir naujų argumentų bei įrodymų nepateikė.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantas neįrodė, kad dėl padaryto sužalojimo jis pats negalėjo atlikti jo paties anksčiau atliekamų darbų ir bÅ«tent dėl to jam bÅ«tų atsiradusios papildomos iÅ¡laidos. Dar daugiau, teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje teigė, jog kitus asmenis (byloje apklaustus liudytojus) jis buvo priverstas samdyti atlikti Å«kio darbus, sėjos, sodinimo, arimo darbus. Tačiau akivaizdu, kad tokiu metų laikotarpiu (gegužės-liepos mėn.), kai jis buvo sužalotas, sėjos, sodinimo ar arimo darbai praktiÅ¡kai neatliekami, o pateikti kasos iÅ¡laidų orderiai liudija apie statybos darbų atlikimÄ , bet nepatvirtina kitokių darbų atlikimo (t. 1 b.l. 15-18).

Pažymėtina, kad, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantas baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu dėl tokio pobūdžio jam atsiradusios žalos reikalavimo atsakovei net nereiškė, kai tuo tarpu žymiai mažesnes turtinės žalos sumas buvo apskaičiavęs (baudž. b. Nr. 1-7-6265/2009 b.l. 15). Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog pagal jo pateiktus kasos išlaidų orderius jis turėjo išlaidas tiems darbams, kuriuos jis pats, būdamas sveikas, būtų atlikęs, bet dėl sužalojimo buvo priverstas samdyti jiems atlikti kitus asmenis.Teisėjų kolegija apeliacinio skundo motyvais neturi pakankamo pagrindo nesutikti ir su apeliantui priteistos neturtinės žalos dydžiu.

Pirmosios instancijos teismas pakankami iÅ¡samiai aptarė faktines aplinkybes, pagrįstai nurodė, kad tokio pobÅ«džio reikalavimuose visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti pritaikomas visa apimtimi. Sutiktina su apeliantu, kad sveikatos sužalojimo atvejai teisminėje praktikoje vertintini kaip itin svarbios neturtinės vertybės pažeidimas. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad vien pats toks faktas, ypač nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju (kaip nagrinėjamu atveju), per se suponuoja itin didelės neturtinės žalos piniginį įvertinimÄ .

Å iame kontekste pastebėtina, kad apeliantas jau vien konkrečios savo patirties pagrindu vargu, ar galėtų bÅ«ti laikomas teisiu nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai nukrypo nuo teisminės praktikos: iÅ¡ jo paties už kitam asmeniui padarytÄ sužalojimÄ , sunkiai sutrikdžiusį sveikatÄ (smegenų sukrėtimas, pakauÅ¡kaulio kairės pusės ir kaukolės pamato lūžimai), t.y. ženkliai sunkesnį sužalojimÄ buvo priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma (baudž. b.

Nr. 1-7-6265/2009 b.l. 22-26). Taip pat pastebėtina, kad baudžiamojoje byloje pats apeliantas buvo nurodęs beveik tris kartus mažesnę jam padarytos neturtinės žalos sumÄ â€“ 15 000 Lt, tuo tarpu apeliaciniame skunde jis nurodo, kad teismas priteistinÄ 40 000 Lt žalos sumÄ sumažino dirbtinai. Apeliaciniame skunde apeliantas iÅ¡ esmės nenurodė naujų aplinkybių, kurių nebuvo nurodęs bylos nagrinėjimo eigoje ir kurių pirmosios instancijos teismas bÅ«tų neįvertinęs (Å¡iame kontekste pastebėtina, kad apeliacinio skundo argumentas dėl ieÅ¡kovo amžiaus nėra pagrindas neturtinės žalos padidinimui, nes, viena vertus, amžius nėra esmingai sietinas su neturtinės žalos padidėjimu ar sumažėjimu, kita vertus, ir atsakovė yra panaÅ¡aus amžiaus).

Be to, padidintÄ neturtinės žalos įvertinimÄ asmuo turėtų ne tik teigti, bet ir pagrįsti atitinkamais įrodymais (Å¡iuo atveju tai pasakytina apie apelianto ieÅ¡kinyje deklaruotus dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ). Atsižvelgiant į paminėtÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas ar iÅ¡ esmės nukrypo nuo teisminės praktikos, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principų. Todėl, nenustačius, kad nagrinėjant bylÄ ir priimant skundžiamÄ sprendimÄ apylinkės teismas bÅ«tų pažeidęs materialinės ar procesinės teisės normas, apeliacinis skundas netenkinamas.

IÅ¡ apelianto priteistinos atsakovės turėtos iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ ir iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 98 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ J. M. 400 Lt už advokato pagalbÄ atsakovei V. M., 7,05 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai                                                                  Ona Gasiulytė                                                                  Laima Gerasičkinienė                                                                  Alvydas Poškus