2022-05-26 Nr. AB-15612-3-66-3-00049-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2687-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00049-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant vertėjui Abdulmecit Zengin,

(duomenys neskelbtini) pilietei L. K. O., jos atstovui advokatui R. J.,

nedalyvaujant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. K. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal L. K. O. skundą dėl sprendimo dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. L. K. O. (toliau – ir Užsienietė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 22S57161 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl jos laikino apgyvendinimo ir taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsienietė nesutiko su Sprendimo dalimi dėl jos apgyvendinimo sąlygų. Tvirtino, kad šiuo metu ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnybos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras), netaikant judėjimo laisvės apribojimų, ne tik būtų užtikrintas Užsienietės buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir sudarytos sąlygos jai laisvai judėti.

3. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti Užsienietės skundą.

4. Departamentas paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. 21M14528 nuspręsta nesuteikti Užsienietei prieglobsčio Lietuvoje, bet dėl šio sprendimo dar vis vyksta teisminis ginčas. Užsienietė Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) buvo užregistruota 2021 m. liepos 10 d., galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties nėra priimtas, todėl Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl jos įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Sprendimas apgyvendinti Užsienietę Tarnyboje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti, buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad Užsienietė neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikyta pareigūnų, su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jos tapatybę. Užsienietė nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį nepateikė nei originalių dokumentų, nei jų kopijų. Departamento nuomone, skundo teiginiai nepagrįsti. Užsienietės tapatybė nėra nustatyta (patvirtinta objektyviais ir patikimais dokumentais), ji į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdama migracijos taisykles. Užsienietė, teisėtai būdama (duomenys neskelbtini), neprašė suteikti jai prieglobstį, bet pasirinko neteisėtai atvykti į Lietuvą. Šios faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą tikimybę, jog Užsienietė gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę.

II. 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 28 d. sprendimu atmetė L. K. O. skundą.

6. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir, be kita ko, pažymėjo, jog nuo 2021 m. liepos 2 d. paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Akcentavo, kad Užsienietė neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, o kai buvo sulaikyta pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Departamentas 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. 21M14528 nesuteikė Užsienietei prieglobsčio. Užsienietė MIGRIS sistemoje užregistruota 2021 m. liepos 10 d., galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties dar nėra priimtas.

7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje pėsčiomis kirtusi valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik vėliau, kai jau buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Užsienietė su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jos tapatybę, tokių dokumentų (jų originalų ar kopijų) nepateikė ir nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį. Tai rodo jos nebendradarbiavimą su valstybės tarnautojais, trukdymą kompetentingoms institucijoms vykdyti pradėtą prieglobsčio procesą, asmens tapatybės nustatymo apsunkinimą. Teismo vidiniu įsitikinimu, Departamentas tinkamai ir visapusiškai įvertino reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų ir visapusišką Užsienietės situacijos vertinimą. Užsienietės nesutikimas su Sprendimu nesudaro pagrindo pripažinti jį neteisėtu ar nepagrįstu.

8. Teismas pabrėžė, kad dėl Užsienietės priimtas ne sprendimas dėl sulaikymo, o sprendimas įleisti ją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje. Nėra pagrindo taikyti jai Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę, nes ji nėra sulaikyta. Teismas Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies nuostatų kontekste pažymėjo, kad Užsienietės tapatybė nėra nustatyta (ji nurodė anketinius duomenis, tačiau jie nepatvirtinti objektyviais ir patikimais dokumentais), ji į Lietuvos Respubliką atvyko pažeisdama migracijos taisykles, be jokių asmens dokumentų. Užsienietė teisėtai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau ten neliko ir neprašė prieglobsčio, o nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog Užsienietė gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę, todėl jos buvimas Lietuvoje turi būti kontroliuojamas, ko nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties.

III. 9. L. K. O. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimą, t. y. sutrumpinti Užsienietės apgyvendinimo terminą ir / arba netaikyti judėjimo apribojimo. Pažymėtina, kad nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog Užsienietės pavardė yra „K. O. O.“, duomenų, patvirtinančių tokią pavardę, nėra pateikta.

10. Užsienietė nesutinka su sprendimu ir toliau laikyti ją apgyvendintą, nesuteikiant judėjimo laisvės, apgyvendinimo termino pratęsimą suvaržant jos laisvę laiko prieštaraujančiu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui, proporcingumo principui. Užsienietė tokį apgyvendinimą prilygina sulaikymui, pabrėžia, kad sulaikymas negali trukti ilgiau nei 6 mėnesius (Įstatymo 114 str. 5 d.). Pakartoja, kad ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl yra pagrindas pritaikyti jai švelnesnę priemonę.

11. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Užsieniečio apeliacinį skundą.

12. Departamentas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo dalies, kuria nuspręsta apgyvendinti Užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo taikyti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

14. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

15. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.

16. Departamentas priėmė Sprendimą įleisti Užsienietę į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti ją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje (Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre), nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktais.

17. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina aptartose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikinojo apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikinojo apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikinojo apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

18. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose.

19. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2– 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

20. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės, tarp kurių: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Departamentas 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. 21M14528 nusprendė, be kita ko, nesuteikti Užsienietės šeimai prieglobsčio. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3694-362/2022 pakeitė minėtą sprendimą ir sutrumpino draudimo Užsienietei ir jos vyrui atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę terminą. Šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Pripažintina, kad dėl Užsienietės prašymo suteikti prieglobstį dar nėra priimtas galutinis sprendimas, todėl Užsienietė šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo statusą (Įstatymo 2 str. 20 d.).

22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tai, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą, su savimi neturėjo kelionės, leidžiančio nustatyti jos tapatybę, ir jo nepateikė nagrinėjant jos prašymą suteikti prieglobstį, rodo, kad Užsienietė nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, trukdo kompetentingoms institucijoms vykdyti pradėtą prieglobsčio procesą, apsunkina jos tapatybės nustatymą. Pažymėtina, kad tokia pirmosios instancijos teismo pozicija neatitinka naujausios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, jog vien patekimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nepateikimas negali suponuoti kategoriškos išvados, kad užsienietis nebendradarbiauja (žr., pvz., 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1887-822/2022, 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2491-654/2022).

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nei Sprendime, nei pirmosios instancijos teismo sprendime nėra aptarta ir įvertinta aplinkybė, jog Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko kartu su savo šeima, kurioje yra du mažamečiai vaikai. Kaip ir sulaikymo atveju, sprendžiant dėl priemonės, kuria apgyvendinama Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi būti atsižvelgiama į geriausius vaiko interesus.

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus; o sulaikymo priemonės asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriamos tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas, tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos (žr., pvz., 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016, 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3535-575/2021, 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3604-789/2021, 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3603-815/2021). Vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3646-629/2019). Panašūs standartai taikytini ir sprendžiant užsieniečių apgyvendinimo klausimą.

25. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba savo paskelbtose Prieglobsčio prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse pabrėžia, kad tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su savo tėvais, turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, visų pirma dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant jo fizinį ir protinį vystymąsi. Be kita ko, minėtose gairėse minima, jog reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų. Europos Sąjungos priėmimo sąlygų direktyvos (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2013/33/ES) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausiai atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, o 3 dalyje nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų galimybę užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas, 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytose patalpose ir apgyvendinimo centruose, taip pat veiklą gryname ore.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą pripažinti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytas ar kitas reikšmingas aplinkybes. Tiek ginčijama Sprendimo dalis, tiek teismo sprendimas yra grindžiami išimtinai tik Užsienietės neteisėtu patekimu į Lietuvos Respubliką ir asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nepateikimu, tačiau, kaip minėta, šios aplinkybės nėra pakankamos Užsienietės nebendradarbiavimo siekiant nustatyti jos asmens tapatybę ir / arba išnagrinėti jos prašymą suteikti prieglobstį faktui konstatuoti, taip pat nebuvo atsižvelgta į Užsienietės mažamečių vaikų interesus. Iš bylos medžiagos nematyti, kad buvo kilusios abejonės dėl Užsienietės nurodytų anketinių duomenų teisingumo. Sprendime ir teismo sprendime neatskleistos priežastys, dėl kurių Užsienietė neturėjo su savimi kelionės dokumentų, nepaaiškinti veiksmai, kurių Departamentas ėmėsi Užsienietės tapatybei nustatyti. Byloje nėra duomenų, kad nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį Užsienietė nebendradarbiavo, pavyzdžiui, piktnaudžiavo savo teisėmis, teikė klaidingą informaciją. Departamento sprendimas apgyvendinti Užsienietę, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra grindžiamas kokiais nors Užsienietės padarytais pažeidimais ar kitokiu nesąžiningu elgesiu jau po neteisėto Lietuvos Respublikos sienos kirtimo (primintina, kad ji MIGRIS užregistruota dar 2021 m. liepos 10 d.). Be to, pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie Užsienietės keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

27. Užsienietės prašymas taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės ribojimų, šio ginčo kontekste nėra sprendžiamas: nesant pagrindo prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo apgyvendinimo klausimą išsprendžia Departamentas. Pažymėtina, kad Įstatymo 1408 straipsnio 8 dalis nustato, jog jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka.

28. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nepagrįstai ginčijamą Sprendimo dalį pripažino teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, Užsienietės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

L. K. O. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

L. K. O. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 22S57161 dalį dėl L. K. O. apgyvendinimo Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė