03d597f6-e4a8-4e3d-88c3-9ee02c8ccdaf · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Olegas Šibkovas                                                    Baudžiamosios bylos Nr. 1A-663-498-2014Teisėja Danutė Giačaitė                                                     Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00500-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Viktoro Preikšo ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui, asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicininės priemonės E. K. gynėjui advokatui Linui Mažonui, asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicininės priemonės E. K. motinai Z.

V. K., nukentėjusiajai Z. V. ir jos atstovui advokatui Arvydui Verpečinskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės E. K. motinos Z. V. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties, kuria nutarta E. K., nepakaltinamumo bÅ«senoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos priežiÅ«ros įstaigoje – VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

E. K., nepakaltinamumo bÅ«senoje pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 135 str. 1 d., t.y., 2013 m. balandžio 11 d., apie 2 valandÄ , savo namuose, esančiuose adresu – (duomenys neskelbtini), Kaune, pradaręs buto duris, Z. V., kuri atėjo iÅ¡girdusi pagalbos Å¡auksmÄ , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu tyčia sudavė ne mažiau 4 smÅ«gių į galvos sritį, tuo padarydamas pil. Z. V. galvos sumuÅ¡imÄ su muÅ¡tinėmis žaizdomis galvoje, poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, kairio skruosto srityje, su deÅ¡inės pusės momenkaulio-smilkinkaulio lūžimu, kairio alkÅ«nkaulio ir stipinkaulio lūžimÄ , kairio rieÅ¡akaulio-laivelio lūžimÄ , tai yra sunkiai sutrikdė jai sveikatÄ .

Asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės E. K. motina Z. V. K. (toliau – apeliantė) apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-03-14 nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ : nutraukti bylÄ ir netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės E. K. atžvilgiu, nes neįrodyta, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ . Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra nei vieno įrodymo dėl V. K. tariamai padaryto baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ LR Baudžiamojo kodekso 135 str. 1 dalyje, be to nėra ir jokio pagrindo E. K. priverstinai gydyti, nes nėra nustatyta jo pavojingumo visuomenei ar sau aplinkybių.Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji Z.

V. tvirtino, kad tÄ naktį Å¡nekėjo su apeliantę, tačiau apeliantės kaip liudytojos niekas byloje neapklausė. Apeliantė skunde pareiÅ¡kia, jos sÅ«nus E. K. nukentėjusiosios kaimynės nežalojo, jokių veiksmų jos atžvilgiu neatliko, jokio nusikaltimo ar nusižengimo numatyto LR BK 135 str. 1 d. neatliko. Taip pat nurodo, kad niekam nebuvo įdomu ir jos sÅ«naus tikroji pozicija. Apeliantė teigia, kad tokiu bÅ«du kaimynai siekia atsikratyti jos ir jos sÅ«naus, nes jiems nepriimtinas jų gyvenimo bÅ«das.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad byla remiasi vien tik nukentėjusiosios fantazijomis ir kaimynų, kurie nieko nematė parodymais. Kad sūnus tuo momentu sirgo, apeliantė neatmeta tos galimybės, tačiau teigia, kad jis neagresyvus, nekelia jokios grėsmės sau ir aplinkiniams ir tokių išvadų byloje taip pat nėra. Jeigu reikalingas gydymas, apie tai nuspręs apeliantė ir jų šeimos gydytojas, nes gydyti galima ir Kaune ir tam nereikalinga jokia prievarta. Policijos nukentėjusioji ir kaimynai nekvietė, niekas tinkamai įvykio netyrė, apeliantės ir jos sūnaus neapklausė, todėl nutartis priimta netinkamai vertinant byloje surinktus įrodymus.Atsikirtime į Z.

V. K. apeliacinį skundÄ nukentėjusioji Z. V. nurodo, kad su apeliantės skundu nesutinka ir praÅ¡o palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį galioti nepakeistÄ . Apeliacinės instancijos teismo posėdyje asmens, kuriam pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė motina ir gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Z. V. K. apeliacinis skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d. pažymėta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose.

Teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, iÅ¡reikÅ¡tų praÅ¡ymų konkretumo, aiÅ¡kumo, apibrėžtumo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tas faktines aplinkybes, dėl kurių yra paduotas apeliacinis skundas. Sprendžiant priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimÄ ir nustatant reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, tai yra ar buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, ar ne, ar jÄ padarė bÅ«tent asmuo, kurio atžvilgiu praÅ¡oma taikyti priverčiamojo pobÅ«džio medicinos priemones, vadovaujamasi BPK 20 str.

įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Å ioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.Apeliaciniame skunde Z. V. K. teigia, kad ji nebuvo apklausta apie įvykio aplinkybes, bei, kad niekas neiÅ¡klausė jos sÅ«naus versijos.

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. gegužės 3 d. ji buvo apklausta kaip liudytoja ir apklausos metu patvirtino parodė, kad 2013-04-10 vėlai vakare jos sÅ«nus E. K. pradėjo daužyti per radiatorių. Z. V. 2013-04-11 apie 2 valandÄ atėjo pas juos ir Z. V. K. atidarė duris. Tuomet pasirodė E. K. su kažkokiu gelžgaliu. Jis užsimojęs trenkė nukentėjusiajai – nežino kur ir kiek kartų. Z. V. K. parodė, kad viskas vyko labai greitai ir ji nespėjo nieko pamatyti, ir kai jos sÅ«nus nubėgo į savo kambarį, ji greitai uždarė buto duris.

Kur buvo nukentėjusioji ir kas jai atsitiko ji nematė. Tos pačios dienos ryte ji iÅ¡valė kraujÄ , kuris buvo laiptinėje Å¡alia jos buto durų. Z. V. K. taip pat teigė, kad vėliau sÅ«naus paklausus kodėl jis taip padarė, jis paaiÅ¡kino, kad nieko neprisimena apie įvykį. Pirmosios instancijos teismas teisminio nagrinėjimo metu tiek Å¡aukimais, tiek priimdamas atvesdinimo nutartis siekė iÅ¡kviesti Z. V. K. į teismo posėdį apklausai, bet tiek pareigÅ«nai vykdę atvesdinimo nutartis, tiek nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad Z.

V. K. niekam durų neatidaro, į skambučius neatsiliepia. Apeliacinės instancijos teisme pačios Z. V. K. ir jos sÅ«naus gynėjo pageidavimu ji buvo apklausta, tačiau apeliacinės instancijos teisme prisiekusi sakyti tik tiesÄ byloje ir įspėta apie baudžiamÄ jÄ atsakomybę kilsiančiÄ duodant melagingus parodymus, ji parodė visiÅ¡kai prieÅ¡ingas aplinkybes, nei ikiteisminio tyrimo metu. Z. V. K. paaiÅ¡kino, kad jos sÅ«nus įvykio dienÄ jokių kaulų niekam nesulaužė. TÄ naktį jos namuose sprogo radiatorius, todėl ji sėmė vandenį. 2013-04-11 nukentėjusioji įsibrovė pas jÄ Ä¯ namus ir pradėjo koliotis.

Pabuvus kelias minutes nukentėjusioji išėjo, o ji su sÅ«num uždarė duris. Niekas nukentėjusios nemušė ir jos sÅ«nus nieko rankose neturėjo. Apeliacinės instancijos teisme duoti Z. V. K. parodymai vertintini kaip neteisingi, nes Å¡ie parodymai neatitinka nuoseklių nukentėjusiosios parodymų, bei kitų byloje apklaustų liudytojų parodymų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Z. V. K. parodo, kad 2013-04-11 ryte valė kraujo balÄ Å¡alia savo buto durų, kas patvirtina, kad nukentėjusioji Z.

V. buvo sužalota bÅ«tent prie Korsakų buto. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Z. V. K. parodymai, duoti apeliacinės instancijos teisme, yra Å¡aliÅ¡ki ir melagingi, duoti siekiant padėti sÅ«nui iÅ¡vengti atsakomybės. IÅ¡ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-371/2013 matyti, kad E. K. apklausiamas atliekant ekspertizę jis į klausimus neatsakinėjo ir paaiÅ¡kino, kad apie nusikalstamÄ veikÄ nieko neatsimena ir ekspertizę atlikusiems asmenims nieko nepasakojo.

Ekspertizės akte konstatuota, kad E. K. negali duoti parodymus ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Dėl Å¡ių aplinkybių E. K. pagrįstai nebuvo apklausiamas nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. Ekspertas Sigitas Simanauskas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad E. K. iÅ¡lieka haliucinacijos, kliedesiai, praktiÅ¡kai patvirtino jau tuo metu diagnozę, kad jam mÄ stymo sutrikimai, vystosi defektai. 2013 m. spalio 22 – lapkričio 4 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu nustatyta, kad E. K. nusikalstamos veikos metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis Lietuvos Respublikos BK 17 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 135 straipsnio 1 dalyje E. K. padarė bÅ«damas nepakaltinamumo bÅ«senoje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad nukentėjusiosios parodymai yra fantazijos ir kad tokiu bÅ«du siekiama susidoroti su ja ir jos sÅ«numi. Nukentėjusiosios parodymai viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo vienodi ir nuoseklÅ«s. Nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad įvykis buvo 2013 m. balandžio 11-osios naktį, kažkas pradėjo daužytis kaimynų bute, todėl nulėkė pas juos.

Paskambino skambučiu į duris, norėjo kaimynę pasikviesti pas save, nes Å¡i dažnai vaikÅ¡to sumuÅ¡ta, su mėlynėm. Kai kaimynė atidarė duris, ji pasakė „V., einam pas mane“. Tuo pačiu metu pamatė atlekiantį E., su kažkokiu vėzdu, kuriuo plojo jai per galvÄ ir po to neprisimena, galimai nugriuvo. Kaip sudavė per rankÄ , neprisimena, gulėjo be sÄ monės laiptinėje. Laiptinėje buvo kraujo. Nežinia kiek laiko laiptinės aikÅ¡telėje iÅ¡gulėjusi, atsikėlė ir grįžo namo.

Ryte paskambino sesei ir vėliau iÅ¡sikvietė greitÄ jÄ ir jÄ iÅ¡vežė jÄ Ä¯ klinikas. Nukentėjusiosios parodymus dalyje dėl triukÅ¡mo iÅ¡ kaimynų Korsakų buto ir kraujo Å¡alia Korsakų buto patvirtina liudytojai S. B., K. V.. Liudytojai A. V., S. B., N. L. ir K. V. patvirtino, kad žino, kad Z. V. sumušė E. K.. Netikėti Å¡ių liudytojų parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Duomenų, kad nukentėjusioji ir minėti liudytojai bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi ar duotų Å¡aliÅ¡kus parodymus byloje nenustatyta.

Nukentėjusiosios parodymus dėl padarytų sužalojimų patvirtina 2013-04-23 specialisto iÅ¡vada Nr. G1040/13(02), kurioje nurodyta, kad Z. V. konstatuotas galvos sumuÅ¡imas su muÅ¡tinėmis žaizdomis galvoje, poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, kairio skruosto srityje, deÅ¡inės pusės momenkaulio-smilkinkaulio lūžimas, kairio alkÅ«nkaulio ir stipinkaulio lūžimas, kairio rieÅ¡akaulio-laivelio lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Galvos sumuÅ¡imas su atviru skeveldriniu įspaustiniu deÅ¡inės pusės momenkaulio-smilkinkaulio lūžimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2013-04-11. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visumÄ , teisingai E. K. taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ pagal BK 135 str. 1 d. ir paskyrė priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos priežiÅ«ros įstaigoje.

Teismas nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais bÅ«tų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ . Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tenkinti Z. V. K. apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 5 d. 1 p. n u t a r ė :

Asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės E. K. motinos Z. V. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                 Olegas Å ibkovas Teisėjai:                                                                                           Viktoras PreikÅ¡as                                                                                                         Kęstutis Dargužis