03d423a2-4746-48ef-9062-e92a07682184 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-952-464/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 24.3.; 129.2.; 129.3..

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

           Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Neringos Å vedienės ir Petro Jaržemskio,      sekretoriaujant  Violetai KamaÅ¡inienei, Â

dalyvaujant ieškovei V. G.,

atsakovui G. G.,

vertėjai Oksanai JakÅ¡to,    vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės V. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V. G. atsakovams G. G. ir A. G. dėl turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto iÅ¡ dalies panaikinimo bei nuosavybės teisės pripažinimo, tretysis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos.     Â

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

n u s t a t ė:

ieÅ¡kovė V. G. 2008-12-02 kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi (b.l. 2-5, 72-76, 84-88, 93-96, 110-113) prašė: 1) atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ; 2) pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu 1997-04-22 turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktÄ , nustatant, kad atsakovui A. G. neteisėtai buvo perduota ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ginčo žemės sklypas); 3) nustatyti ieÅ¡kovės turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – pripažinti, kad ½ ginčo žemės sklypo ieÅ¡kovei priklauso asmeninės nuosavybės teise; 4) vadovaujantis CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str. 6.146 str. taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti neatlygintinai

ieÅ¡kovei priklausančiÄ turto dalį – ½ ginčo žemės sklypo – natÅ«ra. Nurodė, kad

santuokoje su atsakovu G.

G. įsigijo trijų kambarių butÄ (duomenys neskelbtini).,

o kartu su juo ir ginčo žemės sklypÄ . 1995 m. jos sutuoktinis G. G. pasiskolino iÅ¡ atsakovo A. G. pinigų, 1996 m. A. G. kreipėsi į teismÄ su

ieÅ¡kininiu pareiÅ¡kimu dėl paskolos sutarties neįvykdymo ir 1996-08-28. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu ieÅ¡kinys buvo patenkintas: iÅ¡ G. G. atsakovui priteista skola, delspinigiai ir žyminis mokestis, iÅ¡ viso 21 000 Lt. Minėto 1996-08-28 sprendimo pagrindu Teismo antstolių kontora prie Vilniaus rajono apylinkės teismo areÅ¡tavo nurodytÄ butÄ ir ginčo žemės sklypÄ . IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl santuokinio turto padalinimo ir Vilniaus rajono teismo 1997-01-24 sprendimu ieÅ¡kovei buvo pripažinta nuosavybės teisė į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teigia, jog buvo įsitikinusi, kad tuo pačiu jai atiteko ir ½ dalis žemės sklypo. Apie turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktÄ nieko nežinojo, nes vyras

prisipažino jį slėpęs, baimindamasis dėl jos sveikatos. Pažymėjo, jog vadovaujantis 1964 m. CK 404 - 406 straipsniais išieškojimas

turėjo bÅ«ti nukreiptas tik į skolininko turto dalį, esančiÄ bendrojoje nuosavybėje. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovės, kaip bendrasavininkės, turto dalis neteisėtai buvo perleista atsakovui A. G.. Pažymi, jog vykdymo proceso metu ji nebuvo tinkamai informuota apie atliekamus ar atliktus vykdymo veiksmus, nežinojo savo procesinių teisių ir neturėjo realios galimybės pasinaudoti įstatymuose nurodyta antstolio veiksmų apskundimo tvarka. Antstolio ir atsakovo A. G. veiksmus vertina kaip nesÄ Å¾iningus ir neteisėtus, juo labiau, kad Å¡eimoje yra du nepilnamečiai vaikai, tuo pačiu pažeidžiamos ir jų teisės. PaaiÅ¡kino, jog ginčo žemės sklypas, kuriuo Å¡eima visÄ Å¡Ä¯ laikÄ naudojosi, reikalingas jiems kaip pragyvenimo

Å¡altinis, nes ten įrengtas daržas. Pabrėžė, kad ginčo žemės sklypas – sÄ Å¾iningai

įgyta nuosavybė, kuri nesÄ Å¾iningai iÅ¡ ieÅ¡kovės buvo paimta, kadangi ji nebuvo sandorio, sudaryto tarp atsakovų, Å¡alimi.

Atsakovas G. G. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 37-38) su ieškovės V. G. ieškiniu sutiko ir prašė jį

tenkinti.

Atsakovas A. G. atsiliepimu į ieÅ¡kinį (b.l. 47-50) su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 1996-08-28 sprendimo pagrindu Teismo antstolių kontora prie Vilniaus rajono apylinkės teismo areÅ¡tavo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir ginčo žemės sklypÄ , o 1997-04-22 turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktu areÅ¡tuotas turtas buvo perduotas jo nuosavybėn. Aplinkybę, jog ieÅ¡kovė žinojo tiek apie areÅ¡tÄ , tiek apie turto perdavimÄ atsakovui, kaip iÅ¡ieÅ¡kotojui, akivaizdžiai patvirtina ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės – galiojant turto areÅ¡tui, ieÅ¡kovė savo iniciatyva kreipėsi į teismÄ dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės teiginius, jog apie susidariusiÄ situacijÄ ji sužinojo tik ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ (2008-11-28) paneigia Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros

departamento 2008-02-07 raštas, kuriame aiškiai nurodyta, kad G. ir V. G. raštiškai paaiškino, kad A. G. priklausančiame sklype statybų nevykdė. Tai patvirtina, kad

jau 2008 m. vasarį ieÅ¡kovė žinojo, jog sklypas priklauso atsakovui, tačiau sÄ moningai klaidino teismÄ . Taip pat atkreipė dėmesį, jog bÅ«tų neprotinga teigti, kad ieÅ¡kovė, su vyru kartu gyvenanti 20 metų, apie už skolas iÅ¡ vyro priteistÄ Å¾emės sklypÄ sužinojo tik po 11 metų. Dėl to ieÅ¡kovės praÅ¡ymas atnaujinti senaties terminÄ turi bÅ«ti atmestas, nesant svarbių priežasčių jo atnaujinimui. Nors ieÅ¡kovė nuolat akcentuoja, kiek turinti vaikų, savo silpnÄ sveikatÄ ir kalbos nemokėjimÄ , tačiau į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad Å¡ios aplinkybės nekliudė 1996 -1997 metais jai inicijuoti civilinę bylÄ Nr. 26-212-1997 m. ir dalyvauti procese; 2008-04-10 ir 2008-10-23 kreiptis į Registrų centrÄ . Be to, neaiÅ¡ku kaip silpna sveikata galėjo sutrukdyti nežinoti apie įvykusius teismo procesus, kuriuose dalyvavo tiek pati ieÅ¡kovė, tiek ir jos vyras G. G., juo labiau, kad žemės sklypas yra Å¡alia buto, kuriame ji gyvena. Taip pat neaiÅ¡ku, kaip vaikų skaičius ir/ar amžius gali įtakoti senaties termino atnaujinimÄ . Pagal 1964 m. CK

84 str. l d. bendras trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas dėl 1997-04-22 turto perdavimo akto pasibaigė 2000-04-22, t.y. iki naujojo CK įsigaliojimo, dėl to pagal 1964 m. CK 85 str. 2 d. (2000 m. CK 1.126 str. 2 d.) taikytina ieÅ¡kinio senatis. Pažymi, jog 1997-04-22 turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktÄ ieÅ¡kovė ginčija nenurodydama tam pagrindų, t.y. nenurodydama, kokios teisės normos buvo pažeistos priimant turtÄ bei neįrodė pagrindo kodėl aktas pripažintinas negaliojančiu (CPK 178 str.). PaaiÅ¡kina, kad ginčo žemės sklypÄ pagal paminėtÄ aktÄ jis įsigijo dar 1997-04-22  iÅ¡ teisėto savininko – G. G., turto perdavimo aktas buvo patvirtintas vyr. teismo antstolio, t.y. jis prilyginamas notariÅ¡kai patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai. 1997-04-24 aktas yra įregistruotas VÄ® Registrų centre ir nuo to laiko jis rÅ«pinasi paminėtu sklypu, jį periodiÅ¡kai apžiÅ«ri. Pagal CK 4.96 str. 2 d. iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo

negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, o asmeniniai V. ir G. G. konfliktai negali būti pagrindas atimti nuosavybę iš

sÄ Å¾iningo asmens. Kadangi žemės sklypÄ Ä¯gijo pagal atlygintinį sandorį (aktas iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ ), todėl privalo bÅ«ti ginami sÄ Å¾iningo įgijėjo ir savininko interesai (CK 4.93 str. l d. ir 2 d. l p.).

Tretysis asmuo Lietuvos Respublika,Â

atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepimu į ieškinį (b.l. 41-42) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad teismo antstolis įvykdė

Vilniaus rajono apylinkės teismo 1996-08-28 sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ G. G. buvo priteista A. G. naudai 7 920 Lt skolos, 12

080 Lt delspinigių ir l 000 litų žyminio mokesčio. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl nuosavybės teisės pripažinimo į ½ buto ir areÅ¡to Å¡iai buto daliai panaikinimo. Vilniaus rajono apylinkės teismas 1997-01-24 sprendimu pilnai patenkino ieÅ¡kovės reikalavimus. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovės didelis nerÅ«pestingumas ir neatidumas lėmė ginčo tarp jos ir atsakovų kilimÄ . Jau 1997 m. ieÅ¡kovė galėjo atsidalinti ½ ginčo sklypo ir įgyti į jį nuosavybės teisę.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-12-30 sprendimu ieškovės V. G. ieškinį

atmetė bei priteisė iš ieškovės 300 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. G. naudai ir 17,90 Lt pašto

iÅ¡laidų valstybė naudai. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs į bylÄ pateiktus įrodymus, konstatavo, kad praÅ¡ydama atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ieÅ¡kovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios sutrukdė jai laiku ginti tariamai pažeistas jos teises, pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teismui, nepateikė įrodymų, patvirtinančių kada ji sužinojo apie savo subjektinės teisės pažeidimÄ . Bylos kontekste įvertinęs nustatytas aplinkybes, jog atsakovo A. G. nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypÄ buvo įregistruotos dar 1997-04-24 turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui 1997-04-22 akto pagrindu (b.l.18), atsakovo A.

G. paaiÅ¡kinimus, kad jis informavo atsakovÄ G. G. ir ieÅ¡kovę apie turto jam perdavimÄ , kad byloje nustatyta ieÅ¡kovę turėjus galimybę įvertinti, jog siekiant užtikrinti A. G. ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimÄ buvo areÅ¡tuotas ne tik butas, bet ir žemės sklypas (civilinė byla Nr. 26-212-97, b.l. 2), teismas sprendė, jog bÅ«dama atidi ir rÅ«pestinga savo teisių atžvilgiu, ieÅ¡kovė galėjo ir turėjo sužinoti apie savo pažeistÄ teisę sandorio sudarymo ir teisinės registracijos atsakovo vardu dienÄ . Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės elgesį subjektinių teisių įgyvendinimo atžvilgiu, konstatavo, kad tik po 11 metų kreipimosi į teismÄ nėra pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant iÅ¡imtinai tik į ieÅ¡kovo interesus, paneigiant ieÅ¡kinio senaties instituto paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ .

           IeÅ¡kovė V. G. apeliaciniu skundu (b.l. 133-138) praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-12-30 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Tvirtina, kad ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido, nes apie susidariusiÄ situacijÄ sužinojo tik 2008 m. rugsėjo mėn. Jokių dokumentų, patvirtinančių, kad žemės sklypas yra areÅ¡tuotas bei turto perdavimo akto nėra gavusi. PaaiÅ¡kina, kad Å¡eima laikosi tautinių tradicijų, pagal kurias žmona nesikiÅ¡a į vyro reikalus, rÅ«pinasi namais ir vaikais, juo labiau, kad jos vyras atsakovas G. G. pripažino, kad 1997-04-22 turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kojimo aktÄ nuo jos nuslėpė, nes baiminosi dėl jos sveikatos. Pažymi, kad jos sveikata labai silpna, daug metų ji dažnai gydoma stacionare, Å¡eimoje keturi vaikai, du iÅ¡ kurių nepilnamečiai, be to, ji neturi jokių specialių žinių, nemoka lietuvių kalbos, silpnai kalba rusiÅ¡kai. Nurodo, jog vadovaujantis 1997 m. galiojusiu 1964 m. CK 404 str., iÅ¡ieÅ¡kojimas turėjo bÅ«ti nukreiptas į skolininko (G. G.) turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Teigia, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo įrodyta, kad vykdymo proceso metu ji buvo tinkamai informuota apie antstolio atliekamus ar atliktus vykdymo veiksmus, dėl to ji neturėjo realios galimybės sužinoti ir nežinojo apie turto realizavimÄ , nežinojo savo procesinių teisių ir neturėjo realios galimybės pasinaudoti įstatymuose nustatyta antstolio veiksmų apskundimo tvarka. Tuo pagrindu daro iÅ¡vadÄ , kad

jos, kaip bendrasavininkės, turto dalis neteisėtai buvo perleista atsakovui A. G., kuris negali bÅ«ti pripažintas sÄ Å¾iningu įgijėju.

Antstolio ir atsakovo A. G. veiksmai turi bÅ«ti vertinami kaip nesÄ Å¾iningi ir neteisėti. Tvirtina, jog teismas, deramai neįvertinęs jos nurodytų ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo aplinkybių ir priežasčių bei pripažinęs jas nesvarbiomis, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 177 str., 185 str., 197 str. 2 d.), nesivadovavo CK 1.5 str. įtvirtintais sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, dėl to netinkamai taikė CK 1.132 str. nuostatas.             Â

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, jeigu to nereikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.). Å iuo atveju bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliantės skundo argumentai, susiję su netinkamu procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ bei įrodymų vertinimÄ , taikymu, materialinės teisės normų, reglamentuojančių ieÅ¡kinio senaties institutÄ , aiÅ¡kinimu bei taikymu. Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi byloje dalyvaujančių asmenų kalbas dėl skundo argumentų, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (CPK 185 str.) ir padarė tinkamas iÅ¡vadas dėl pareikÅ¡tų reikalavimų, jų netenkindamas.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti jos turto dalį  bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, pripažįstant jai asmeninės nuosavybės teise ½ ginčo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savo reikalavimÄ grįsdama tuo, kad minėtas ginčo žemės

sklypas (½ jo dalis) neteisėtai buvo perduotas atsakovui (išieškotojui) A. G. 1997-04-22 turto perdavimo

iÅ¡ieÅ¡kotojui, neįvykus varžytinėms, aktu, dėl to jis turi bÅ«ti pripažintas iÅ¡ dalies negaliojančiu, o ginčo žemė, pritaikius restitucijÄ Â (CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str. 6.146 str.), grÄ Å¾inta ieÅ¡kovei.    Â

Bylos duomenys liudija apie tai, kad 1995-04-21 A. G. ieÅ¡kovės sutuoktiniui G. G. suteikė 7920 Lt paskolÄ , kurios nustatytu terminu negrÄ Å¾inus,

A. G. 1996-08-14 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo. Vilniaus rajono apylinkės teismas 1996-08-28 sprendimu reikalavimus patenkino, priteisdamas iÅ¡ G. G. 7920 Lt skolos, 12 080 Lt delspinigių, 1000 Lt žyminio mokesčio (civilinė byla Nr. 27-1068/1996,

b.l. 15). Vykdant minėtos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , buvo areÅ¡tuotas skolininkui G. G. priklausantis turtas – butas

bei žemės sklypas. 1996-10-21 į Vilniaus rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl turto areÅ¡to ½  buto, esančio (duomenys neskelbtini), panaikinimo kreipėsi ieÅ¡kovė, savo reikalavimÄ motyvuodama tuo, jog kreditorinių įsiskolinimų neturi ir nėra atsakinga už sutuoktinio G. G. sutartinius įsipareigojimus (civilinė byla Nr.26-212/97) bei prašė prijungti prie bylos civilinę bylÄ Nr.2-1068, kurioje Vilniaus rajono apylinkės teismo 1996-08-15 nutartimi buvo areÅ¡tuotas ne tik G. G. butas, bet ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 27-1068/1996, b.l. 7). Vilniaus rajono apylinkės teismo 1997-01-24 sprendimu ieÅ¡kovės V. G. reikalavimÄ patenkino: pripažino jai nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), panaikindamas jai priklausančios buto dalies areÅ¡tÄ . Skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo nukreiptas į areÅ¡tuotÄ turtÄ ir paskelbtos varžytinės, kurioms neįvykus,

1997-04-22 turto perdavimo išieškotojui aktu antstolis perdavė išieškotojui A. G. ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini)ir

0,1643 ha žemės sklypÄ , esantį tuo pačiu adresu (b.l.58). Šį aktÄ , kaip reikalavo tuo metu galiojusio 1964 m. CPK 4341 str. nuostatos, patvirtino vyr. teismo antstolis, taigi Å¡is aktas tapo nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu. A. G. nuosavybės teisės, tame tarpe ir į į ginčo objektÄ , buvo įregistruotos vieÅ¡ame registre nuo 1997-04-24 (b.l. 18).Â

 IÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių kontekste ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti negaliojančia 1997-04-22 turto perdavimo

iÅ¡ieÅ¡kotojui akto dalį dėl ½ ginčo žemės sklypo neteisėto perdavimo atsakovui (iÅ¡ieÅ¡kotojui) A. G., su kuriuo ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi tik 2008-12-02,  atsakovui

A. G. pateikus praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino remdamasis 1964 m. CPK 84 ir 435 straipsniuose įtvirtintomis nuostatomis, reglamentuojančiomis ieÅ¡kinio senatį reikalavimui dėl akto nuginčijimo teismui pareikÅ¡ti, bei pripažino, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus įstatymo numatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir nesamam prielaidų Å¡iam terminui atnaujinti.

 Pagal ginčijamo 1997-04-22 turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto sudarymo metu galiojusio 1964 m. redakcijos CPK 435 str. nuostatas, varžytynių aktai, taip pat ir turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktai, neįvykus varžytinėms, galėjo bÅ«ti pripažinti negaliojančiais bendrais sandorių negaliojimo pagrindais (1964 m. CPK 435 str. 1 d.) ir dėl antstolio padarytų proceso teisės normų pažeidimų (1964 m. CPK 435 str. 2 d.). Tačiau jų padavimui įstatymas numatė skirtingÄ terminÄ . IeÅ¡kiniai dėl turto pardavimo be varžytynių akto nuginčijimo, grindžiami antstolio padarytų proceso teisės normų pažeidimais, turėjo bÅ«ti paduoti teismui per tuo metu galiojusį trijų mėnesių terminÄ (1964 m. CPK 435 str.), o tokio ieÅ¡kinio padavimÄ , kaip nustatyta Å¡ios straipsnio 2 d., sÄ lygojo ir tokia aplinkybė, ar buvo CPK

472 str. nustatyta tvarka buvo apskųsti ir pripažinti neteisėtais teismo antstolio veiksmai. IeÅ¡kiniai dėl aptariamo akto, kuris pagal 1964 m. CPK 432 str. 5 d. buvo prilyginamas notariÅ¡kai patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai, nuginčijimo, grindžiami bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, galėjo bÅ«ti paduoti  per 1964 m. CK 84 str. nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-03 nutartis c.b. Nr. 3K-3-65/2009).

Ieškinio senatis –

tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                  savo

pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.). Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę (CK 1.127 str.

1. d.) ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieÅ¡kinio senaties termino eiga. CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe – asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ . Tačiau subjektyvusis kriterijus negali bÅ«ti suabsoliutintas, kadangi kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-112/2010, 2007-10-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-436/2007; 2009-10-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-449/2009 ir 2007-10-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-436/2007 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju momentas, kada asmuo sužinojo apie jo teisių pažeidimÄ , turi bÅ«ti pagrįstas įrodymais (CPK 178 str.).

Apeliantė tvirtina apie žemės sklypo areÅ¡tÄ bei Å¡io turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktÄ sužinojusi tik 2008 m. rugsėjo mėnesį, kai atvyko A. G. žmonės, kurie ir pasakė, kad Å¡is žemės sklypas ieÅ¡kovei nepriklauso, t.y. praėjus bemaž vienuolikai metų nuo praÅ¡omo panaikinti 1997-04-22 turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto priėmimo. Tačiau 2008-12-02 reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl minėto turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto panaikinimo, ieÅ¡kovė praÅ¡o atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , tuo iÅ¡ esmės pripažindama jį praleidusi. Å i aplinkybė, viena vertus, patvirtina, kad ieÅ¡kovės kreipimosi su ieÅ¡kiniu į teismÄ diena objektyviai negali bÅ«ti laikoma ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios momentu, kita vertus, suponuoja teismo pareigÄ apeliantės iÅ¡dėstytus teisinius argumentus, motyvus bei juos pagrindžiančius įrodymus įvertinti ieÅ¡kinio senaties termino aspektu, t.y. nustatyti, ar ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kurios turi egzistuoti ieÅ¡kinio senaties laikotarpiu, iÅ¡ tiesų yra svarbios ieÅ¡kinio terminui atnaujinti bei pagrįstos įrodymais. Â

Bylos medžiagoje

esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad atsakovo A. G. nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypÄ 1997-04-22 akto

pagrindu buvo įregistruotos 1997-04-24 (b.l.18). Tai reiškia, jog nuo įregistravimo

viešame registre momento duomenys apie 1997-04-22 turto perdavimo išieškotojui A. G., neįvykus varžytinėms, akto pagrindu perėjusios

nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypÄ buvo iÅ¡vieÅ¡inti (1996-09-24 Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str. 1 d.) ir nuo to momento tapo prieinami visiems asmenims, tame tarpe ir ieÅ¡kovei, kuri, bÅ«dama atidi ir rÅ«pestinga, turėjo visas galimybes iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes, susijusias su jai bendrosios jungtinės sutuoktinio nuosavybės teise priklausiusios žemės sklypo statuso pasikeitimais. Aplinkybę, jog apeliantei objektyviai turėjo bÅ«ti žinoma apie ginčo sklypo areÅ¡tÄ taip pat patvirtina minėti civilinės bylos Nr.2-212/97 duomenys, jog 1996-10-21 ji kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl turto areÅ¡to ½ buto panaikinimo ir nuosavybės teisės į ½ buto pripažinimo, kartu praÅ¡ydama prijungti prie bylos civilinę bylÄ Nr.2-1068, kurioje Vilniaus rajono apylinkės teismo 1996-08-15 nutartimi buvo areÅ¡tuotas ne tik G. G. butas, bet ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) (c. b. Nr. 27-1068/1996, b.l. 7). Å i aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, kad ieÅ¡kovė dar 1996-10-21 kreipimosi į teismÄ metu neabejotinai

žinojo ar privalėjo žinoti, jog išieškotojo A. G. ieškinio reikalavimams užtikrinti yra areštuotas visas jai

ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas (c. b. Nr. 26-212-97, b.l. 2).

Dar daugiau, ieškovė, nors ir laikė save ginčo žemės sklypo

savininke, niekada nėra mokėjusi žemės mokesčio, tuo tarpu atsakovas A. G. už ginčo žemės sklypÄ yra

sumokėjęs 233,70 Lt žemės mokesčio, apskaičiuoto už 1998-2007 metus (b.l.57). Informatyvus nagrinėjamu klausimu ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-02-07

raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad G. ir V. G. raÅ¡tu paaiÅ¡kino A. G. priklausančiame sklype statybų nevykdę (b.l.51).Â

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje esančių objektyvių įrodymų, kuriuos iš dalies patvirtina ieškovės bei atsakovų G.

G. bei A. G. teisme duoti paaiškinimai, kontekste labiau tikėtina (CPK

185 str.) ieÅ¡kovę turėjus galimybę įvertinti susiklosčiusiÄ situacijÄ dėl areÅ¡tuoto turto ir reikÅ¡ti reikalavimus padalinti santuokoje įgytÄ visÄ turtÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį iÅ¡imtinai tik dėl turto areÅ¡to į ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir nuosavybės teisės į ½ Å¡io buto dalį pripažinimo ir tokį ilgÄ laikotarpį visiÅ¡kai nesidomėjus žemės sklypo statusu, darytina iÅ¡vada, kad 1996-10-21 kreipimosi į teismÄ metu ieÅ¡kovei ginčo žemės sklypas visiÅ¡kai nerÅ«pėjo, juo labiau, kad nuo 1997 m., kaip apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kino ieÅ¡kovė, jos Å¡eima naudojosi tik keliomis lysvėmis, o likusi žemė buvo nenaudojama, kas dar kartÄ patvirtina, kad ginčo žemės sklypas ieÅ¡kovei nebuvo aktualus. PrieÅ¡ingu atveju ieÅ¡kovė, bÅ«dama atidi ir rÅ«pestinga, turėjo visas galimybes sužinoti apie savo galimai pažeistÄ teisę ir nepraleidus ieÅ¡kinio senaties termino, kreiptis į teismÄ dėl jos gynimo. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog 1997-04-22 turto perdavimo akto teisinės registracijos atsakovo vardu diena laikytina senaties termino Å¡io akto dalies dėl ½ ginčo žemės sklypo neteisėto perdavimo atsakovui (iÅ¡ieÅ¡kotojui) A.

G. ginčyti eigos pradžios momentu, o tai reiÅ¡kia, kad ne tik sutrumpintas , nustatytas 1964 vm. CPK 435 str. trijų mėnesių, bet ir 1964 m. CK 84 str. 1 d. nustatytas bendrasis trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas yra pasibaigęs. Tiksliau identifikuoti kuris iÅ¡ dviejų ieÅ¡kinio senaties terminų turėtų bÅ«ti taikomas nagrinėjamojoje situacijoje nėra galimybės, kadangi iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio sudėtinga identifikuoti ieÅ¡kovės reikalavimų pagrindÄ . Faktinis pagrindas, sietinas su bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais – apgaulė, suklaidinimas, taikytinas ne atsakovui A. G., o jos sutuoktiniui G. G., nes, kaip teigia ieÅ¡kovė, bÅ«tent Å¡is jÄ suklaidino dėl žemės sklypo areÅ¡to, neatskleidęs tokios aplinkybės. Tačiau tokia aplinkybė, viena vertus, nėra įrodyta jokiomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 12 str., 178 str.), kita

vertus, prieÅ¡ sÄ Å¾iningÄ turto įgijėjÄ varžytinių procedÅ«rų metu (A. G.) negali bÅ«ti panaudota. Antstolio veiksmų teisėtumo

įvertinimas – ieÅ¡kovės neinformavimas apie turto areÅ¡tÄ Â - praėjus tokiam ilgam laiko tarpui, kas lėmė, jog vykdomoji byla jau sunaikinta, pasibaigus jos saugojimo terminui (b.l.64) ir tuo laiku neapskundus teismui antstolio veiksmų, Å¡iam lygiai tokiu pačiu bÅ«du areÅ¡tavus ir butÄ , o tokios aplinkybės žinojimo apeliantė neneigia, iÅ¡ esmės neįmanomas, todėl Å¡iuo aspektu nuginčyti akto iÅ¡ viso nėra galimybės. Â

 Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieÅ¡kovės reikalavimas nustatyti jos turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir pripažinti jai asmeninės nuosavybės teise ½ ginčo žemės sklypo, kaip ir 1996-10-21 pareikÅ¡tas reikalavimas dėl nuosavybės teisės į ½ buto pripažinimo, yra iÅ¡ esmės yra ydingas, kuris net ir tuo atveju, jeigu 1997-04-22 turto perdavimo akto dali bÅ«tų pripažinta iÅ¡ dalies negaliojančia, negalėtų bÅ«ti patenkintas. Å alių santykiams taikytinas 1964 m. CK 406 str. nustatė, kad materialinės teisės normos reikalavimÄ nustatyti bendraturčio dalis bendrojoje nuosavybėje, prieÅ¡ iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ tos

dalies skolas, įgyvendino teismo antstolis 1964 m. CPK 406 str. nustatyta tvarka (2000 m. CPK 667 str.). Teismo antstolis siūlo

išieškotojui bei atskirais atvejais – skolininkui pagal 1964 m. CPK 406 str. (pagal 2000 m. CPK 667 str. – bendrosios nuosavybės

dalyviams) per tam tikrÄ terminÄ teisme nusistatyti ne kurio nors kito asmens ar neskolingo sutuoktinio, o bÅ«tent paties skolininko dalį bendrame turte. Å is procesinis veiksmas taip pat nėra sutuoktinių turto padalijimas, kaip tai traktuoja apeliantė, tokio pobÅ«džio turtiniai reikalavimai gali bÅ«ti reiÅ¡kiami tik atskira tvarka, nesiejant proceso su iÅ¡ieÅ¡kojimu iÅ¡ skolingo sutuoktinio turto. Taigi jos dalis bendrame turte per tokiÄ procedÅ«rÄ ir negalėtų bÅ«ti nustatyta.

Pažymėtina, jog 1964 m. CPK įsakmiai įpareigojo teismo antstolį inicijuoti skolininko turto dalies nustatymÄ ir tik įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl turto dalies nustatymo, realizuoti tÄ turto dalį varžytinėse. Naujojo CPK 667 str. 1 d pakeitė bendraturčio – skolininko dalies nustatymo tvarkÄ , bet ir Å¡ioje normoje nekito pagrindinė nuostata, kad nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ bendraturčio bendrai su kitais asmenimis valdomÄ turtÄ , galima tik kai nustatoma jo dalis tame turte. Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju, vykdomajai bylai Nr. 1530 esant sunaikintai (b.l.64), įvertinti antstolio atliktų veiksmų teisėtumÄ taikant 1964 m. CPK

404 - 406 str. nuostatas taip pat nėra objektyvios galimybės. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, apeliantės argumentai, susiję su teismo antstolio veiksmais, vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybe, nenagrinėtini, kadangi praėjus vienuolikos metų terminui faktinių aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimas tapo praktiÅ¡kai neįmanomas.

Be to, aplinkybių, susijusių su antstolių veiksmais sunaikintoje vykdomojoje byloje, eskalavimas nesant tam jokio faktinio ir teisinio pagrindo, paneigtų civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , juo labiau, kad įstatymų leidėjas, suėjus įstatymo nustatytam terminui, civilinių teisinių santykių dalyviams garantuoja jų subjektinių teisių apsaugÄ . Todėl tuo atveju, jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , kaip yra pripažinta Å¡iuo konkrečiu atveju, per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę arba įstatymo saugomÄ interesÄ , prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Â

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, ieÅ¡kovės elgesį savo subjektinių teisių įgyvendinimo aspektu, praleisto termino trukmę, jos nurodytas pripažintina ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastis (silpnÄ sveikatÄ , neįgalumÄ , vaikų skaičių Å¡eimoje ir jų amžių, specialių žinių neturėjimÄ , komunikavimo problemas dėl lietuvių kalbos nežinojimo ir prastos rusų kalbos) pagrįstai įvertino kaip nesvarbias ir neaktualias Å¡iam terminui atnaujinti. Byloje pateikta darbingumo lygio pažyma patvirtina, kad 40 proc. darbingumo lygis apeliantei nustatytas nuo 2008-01-31 (b.l.9), t.y. ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu neegzistavo, o kitos nurodytos aplinkybės jokios įtakos apeliantės pažeistų teisių savalaikiam gynimui įtakos neturi. Todėl Pagrindo pripažinti, jog tai galėjo kliudyti apeliantei laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises nėra. Nagrinėjamu atveju net ir apeliantės pozicija, kad ji tik po vienuolikos metų susirÅ«pino ginčo žemės statusu, kai tuo pačiu nesirÅ«pino privalomų mokesčių už jį apmokėjimu valstybei, nors visas galimybes žinoti apie ginčo žemės sklypo perdavimÄ iÅ¡ieÅ¡kotojui turėjo, leidžia tokį jos elgesį vertinti kaip nerÅ«pestingÄ ir aplaidų savo pažeistų teisių gynimÄ , todėl toks elgesys CK 1.5 str. prasme taip pat yra nesÄ Å¾iningas ir nesudaro prielaidų atnaujinti neabejotinai praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Pripažinus apeliacinį skundÄ nepagrįstu, iÅ¡ apeliantės valstybės naudai taip pat priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (paÅ¡to) iÅ¡laidos – 15,75 Lt (b.l. 151) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1  p., kolegija n u t a r ė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš V. G. 15 (penkiolika) litų 75 centus pašto išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė                                                                 Â

Dalia Kačinskienė

          Teisėjai                                                                          Â

             Neringa Å vedienė   Â

                                                                                            Â

Petras Jaržemskis   Â