03d39e26-97f7-477e-a8b2-ea7e237abf77 · Panevėžio apygardos teismas

                          Pirmosios instancijos teismo               Civilinė byla Nr. 2S-349-544/ 2012Teisėja Rita Dambrauskaitė                          Procesinio sprendimo kategorija: 51; 93.2.14; 116.10.3; 121.14;122.3; (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUN U T A R T I S2012 m. gegužės 22 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pareiÅ¡kėjų (atsakovų) J.

A. ir V. A. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutarties, kuria netenkintas jų praÅ¡ymas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimo civilinėje byloje Nr. 2-38-589/2008 pagal ieÅ¡kovų I. Č. ir V. B. (V. B. teisių ir pareigų perėmėmjai) ieÅ¡kinį atsakovams J. A. ir V. A., esant trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų J. M., dėl sutarties nutraukimo ir iÅ¡keldinimo iÅ¡ negyvenamųjų pastatų ir NUSTATĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008-02-11 priėmė sprendimÄ patenkinti ieÅ¡kinį ir nutraukti garažo, unikalus Nr. 2795-0002-5048, esančio G. Petkevičaitės – Bitės g. 24, Panevėžyje, panaudos sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų V. A. bei J. A., bei įpareigojo minėtus atsakovus atlaisvinti garaÅ¾Ä (1 t., b. l. 173-175). Panevėžio miesto apylinkės teisme 2012-03-08 gautas atsakovų praÅ¡ymas iÅ¡aiÅ¡kinti neaiÅ¡kų 2008-02-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir sprendimo įvykdymo tvarkÄ . PraÅ¡ymui pagrįsti nurodyta, kad po minėto teismo sprendimo priėmimo įvyko ieÅ¡kovės procesinių teisių perėmimas, buvo iÅ¡nagrinėta eilė kitų civilinių bylų.

Panevėžio apygardos teismas 2011-10-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-659-425/2011 nurodė, kad J. A. negali įvykdyti sprendimo, nes garaže laikomi daiktai jai nepriklauso. Å ioje bei kitose bylose atsakove nurodoma ir J. A., todėl vienas V. A. negali įvykdyti teismo sprendimo. Toliau vyksta dviejų bylų nagrinėjimas dėl baudų skyrimo už minėto sprendimo nevykdymÄ . Ä®vertinus procesinius sprendimus matyti, kad minėtas 2008-02-11 teismo sprendimas yra neaiÅ¡kus, tai apsunkina jo vykdymÄ ir įvykdymÄ , todėl CPK 278 str. pagrindu paÅ¡o jį iÅ¡aiÅ¡kinti.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-02-14 nutartimi buvo iÅ¡teisintas pagal BK 245 str. nesant nusikaltimo sudėties, nors žemesnės instancijos teismų sprendimais buvo nepagrįstai pripažintas kaltu dėl to, kad, neva, nevykdė to paties neaiÅ¡kaus ir nesuprantamo minėto teismo sprendimo. Å is teismas konstatavo, kad įpareigojimas atlaisvinti garaÅ¾Ä nėra tokio pobÅ«džio, kad jį galėtų įvykdyti tik pats įpareigotas asmuo, kas reiÅ¡kia, jog galėjo bÅ«ti taikomos CPK 585, 624 str. numatytos priverstinio vykdymo priemonės ir jis iÅ¡keldintas iÅ¡ garažo su daiktais.

Kadangi ikiteisminis tyrimas prieÅ¡ J. A. nutrauktas, ji nėra asmuo, kuris turi vykdyti minėtÄ sprendimÄ , o tai prieÅ¡tarauja sprendimo rezoliucinei daliai. V. B. reiÅ¡kia pretenzijas V. A. dėl dingusios turto. I. Č. neteisėtai pakeitė garažo duris ir spynÄ , todėl V. A. neturi raktų. Patalpoje yra likę dingusio V. A. turto, todėl teismas turi kreiptis į prokurorÄ dėl V. A. turto vagystės (2 t., b. l. 109-110).Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-03-09 nutartimi atsakovų praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo atmetė.

Teismas nustatė, kad pagal CPK 278 str. 1 d. nuostatas teismo sprendimas gali bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinamas, kai yra neaiÅ¡kiai, nesuprantamai ar nevienareikÅ¡miÅ¡kai suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to gali kilti keblumų sprendimÄ vykdyti. Teismas sprendė, jog sprendimo, kurį praÅ¡oma iÅ¡aiÅ¡kinti, rezoliucinė dalis aiÅ¡ki, o jo motyvai pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ neturi bÅ«ti aiÅ¡kinami, nes tai reikÅ¡tų naujų motyvų suraÅ¡ymÄ . Atsakovų praÅ¡yme nurodyti motyvai ir argumentai yra susiję bÅ«tent su sprendimo motyvuojamosios dalies aiÅ¡kinimu (2 t., b. l. 111).Atsakovai J.

A. ir V. A. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-09 nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirajam skundui pagrįsti nurodo, kad sprendimui iÅ¡aiÅ¡kinti buvo visos sÄ lygos, nes neprašė keisti teismo sprendimo turinio, bet prašė iÅ¡aiÅ¡kinti neaiÅ¡kų teismo sprendimÄ , kuris dar neįvykdytas (CPK 278 str.). Po sprendimo, kurį praÅ¡oma iÅ¡aiÅ¡kinti, įsiteisėjimo įvyko ieÅ¡kovų procesinis teisių perėmimas, sprendimo įvykdymo terminai buvo pratęsti, o V.

A. už teismo sprendimo nevykdymÄ skirta bauda. Panevėžio apygardos teismas 2011-10-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-659-425/2011 nurodė, kad J. A. negali įvykdyti sprendimo, nes garaže laikomi daiktai jai nepriklauso. Ä®vertinus priimtus sprendimus matyti, kad minėtas 2008-02-11 teismo sprendimas yra neaiÅ¡kus, kas apsunkina jo vykdymÄ . Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-02-14 nutartimi buvo iÅ¡teisintas pagal BK 245 str. dėl minėto sprendimo nevykdymo, nors žemesnės instancijos teismų sprendimais dėl to buvo nepagrįstai pripažintas kaltu.

Å is teismas nurodė, kad įpareigojimas atlaisvinti garaÅ¾Ä nėra asmeninio pobÅ«džio įpareigojimas, kurį gali įvykdyti tik pats asmuo, kas reiÅ¡kia, kad galėjo bÅ«ti taikomos CPK 585, 624 str. numatytos priverstinio vykdymo priemonės ir jis iÅ¡keldintas iÅ¡ garažo su daiktais. Kadangi ikiteisminis tyrimas prieÅ¡ J. A. nutrauktas, ji nėra asmuo, kuris turi vykdyti minėtÄ sprendimÄ , o tai prieÅ¡tarauja sprendimo rezoliucinei daliai. Tarp bylos dalyvių yra turtinių ginčų. Yra dingusio V.

A. turto, todėl teismas turi kreiptis į prokurorÄ dėl turto vagystės. Teismo praÅ¡o iÅ¡aiÅ¡kinti sprendimÄ nurodant, kieno daiktai yra laikomi garaže. Mano, kad neaiÅ¡kaus sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimas atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo bei teisėtų lÅ«kesčių principus, kadangi yra neaiÅ¡kus visas sprendimas, o ne vien jo rezoliucinė dalis. Be to, suinteresuoti asmenys I. Č. ir V. B. yra pateikę teismui praÅ¡ymÄ , kuriuo praÅ¡o pakeisti 2008-02-11 sprendimo vykdymo tvarkÄ ir leisti jų jėgomis ir V.

A. lėšomis iÅ¡keldinti atsakovų daiktus iÅ¡ ginčo garažo. Tai rodo, kad 2008-02-11 sprendimas nėra aiÅ¡kus nei ieÅ¡kovams, nei jų praÅ¡ymÄ nagrinėjančiai teisėjai (2 t., b. l. 114-117).Atskirasis skundas netenkintinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Apeliantai praÅ¡o iÅ¡aiÅ¡kinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-02-11 sprendimo dalį, kuria nuspręsta: „IeÅ¡kinį tenkinti. Nutraukti garažo, unikalus numeris 2795-0002-5048, esančio G.Petkevičaitės-Bitės g. 24, Panevėžyje panaudos sutartį, sudarytÄ tarp V. B., V. A. ir J. A.. Ä®pareigoti atsakovus V. A. ir J. A. atlaisvinti garaÅ¾Ä (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 173-175). LR CPK 278 str. 1 d. numatyta, kad teismas, priėmęs sprendimÄ (nutartį), dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu arba savo iniciatyva turi teisę iÅ¡aiÅ¡kinti sprendimÄ (nutartį) tais atvejais, kai sprendimas (nutartis) yra neaiÅ¡kus.

Vadovaujantis nurodyta nuostata, teismo sprendimas (nutartis) gali bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinamas, tik jeigu yra neaiÅ¡kiai (nesuprantamai arba nevienareikÅ¡miÅ¡kai suprantamai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to gali kilti keblumų sprendimÄ (nutartį) įvykdyti. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008-02-11 sprendimo rezoliucinė dalis yra konkreti, vienareikÅ¡miÅ¡ka ir aiÅ¡ki. Joje yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad garažo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutartis nutraukiama, garažas konkrečiai apibudintas individualiu unikaliu numeriu ir adresu, o apeliantai (atsakovai) V.

A. ir J. A. įpareigojami atlaisvinti nurodytÄ garaÅ¾Ä . IÅ¡ atskirojo skundo turinio matyti, kad patys apeliantai skunde nurodo, jog „nebuvo jokių objektyvių teisinių ir faktinių aplinkybių, trukdančių priverstinai iÅ¡kraustyti iÅ¡ garažo <...> V.A. priklausančius daiktus ir sandėliuoti juos kitoje vietoje“ (2 t., b. l. 116), kas reiÅ¡kia, jog apeliantai supranta sprendimo turinį ir kad jis gali bÅ«ti įvykdytas arba patiems atsakovams iÅ¡sikraustant su daiktais iÅ¡ garažo, arba juos iÅ¡keldinant pritaikius CPK 585, 624 str. numatytas priverstinio vykdymo priemones.

Pateiktame praÅ¡yme apeliantai (atsakovai) iÅ¡ esmės praÅ¡o iÅ¡aiÅ¡kinti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį, t. y. pateikti platesnius procesinio sprendimo argumentus bei motyvus ir paaiÅ¡kinti, kodėl bÅ«tent tokiais motyvais teismas priėmė sprendimÄ Ä¯pareigoti abu atsakovus atlaisvinti garaÅ¾Ä , kokius veiksmus turėtų ar neturėtų atlikti kiekvienas iÅ¡ atsakovų, ar garaže yra turto, jei yra - tai koks tai turtas ir kam jis priklauso ir pan. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovų praÅ¡ymas iÅ¡aiÅ¡kinti teismo nutarties motyvuojamÄ jÄ dalį neatitinka CPK 278 str. 1 d. turinio.

Teismas gali byloje dalyvaujančiam asmeniui išaiškinti teismo nutarties rezoliucinės dalies neaiškumus, dėl kurių teismo priimtas procesinis sprendimas yra neaiškus ir tai trukdo jį įvykdyti. Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų. Teismas negali sprendimo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, teismas taip pat negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo.

Todėl apeliantai nepagrįstai reikalauja atsižvelgti ir vertinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kurioje pasisakyta, kad už 2012-02-14 sprendimo nevykdymÄ baudžiamosios atsakomybės taikymas nebuvo pagrįstas, taip pat  kitus procesinius sprendimus, kurie buvo priimti po minėto Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-02-11 sprendimo įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ reglamentuojančias teisės normas, laikėsi Å¡iuo aspektu formuojamos teismų praktikos ir nuo jos nenukrypo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009, 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007 ir kt., LR Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai).

Su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nesutikti nėra pagrindo, o atskirojo skundo argumentai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nepaneigia. Tai, kad viena iÅ¡ sprendimu nustatyto teisinio santykio Å¡alių pasitraukė iÅ¡ bylos dėl mirties ir buvo pakeista teisių perėmėjais, jokios reikÅ¡mės nei teismo sprendimo aiÅ¡kumui, nei vykdymui neturi, nes teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie bÅ«tų privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 str.).Apeliantų praÅ¡yme taip pat iÅ¡reikÅ¡tas praÅ¡ymas iÅ¡aiÅ¡kinti sprendimo įvykdymo tvarkÄ , tačiau CPK 589 str. numatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kuriÄ reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiÅ¡ki, antstolis kreipiasi su praÅ¡ymu į procesinį sprendimÄ priėmusį teismÄ , kad Å¡is iÅ¡aiÅ¡kintų sprendimo vykdymo tvarkÄ arba įstatymo ar kito teisės akto normÄ , kuriÄ reikia taikyti.

Å iuo pagrindu antstolio praÅ¡ymas nebuvo gautas ir pirmosios instancijos teismas jo nenagrinėjo.2012-05-10 gautas pakartotinis apeliantų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Å io praÅ¡ymo juridiniu pagrindu nurodoma CPK 6, 7, 9, 15 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. str., Konvencijos 6 str. PraÅ¡ymas motyvuojamas tuo, kad po teismo sprendimo, kurį praÅ¡oma iÅ¡aiÅ¡kinti, yra priimta eilė procesinių sprendimų dėl baudų skyrimo už minėto sprendimo nevykdymÄ tik V.

A., nagrinėjama byla dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Po Å¡ių sprendimų kyla klausimas, kaip ir kokiu V. A. vienam įvykdyti teismo sprendimÄ ir nesulaukti pretenzijų iÅ¡ bendraatsakovės. Teismas neturi eilės duomenų, reikalingų teisingai iÅ¡spręsti bylÄ (kas pakeitė ginčo garažo durų spynÄ , kiek ir kieno daiktų buvo ar yra garaže ir pan.), reikia kreiptis į prokurorÄ , o Å¡ių aplinkybių negalima iÅ¡siaiÅ¡kinti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Apeliantų teiginiai dėl žodinio proceso bÅ«tinumo nepagrįsti.

Å ioje byloje 2012-04-30 teismas jau svarstė analogiÅ¡kÄ apeliantų praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir jis buvo nepatenkintas (2 t., b. l. 124). Tai atitinka CPK 336 str. 1 d., kurioje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Taigi pripažinti, kad atskirojo skundo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka bÅ«tinas dėl bylos apimties, sudėtingumo ar kitų priežasčių, yra teismo teisė.

Aplinkybių, leidžiančių manyti, kad, neiÅ¡klausius žodinių proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimų, apeliacinės instancijos teismas negalėtų iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylos, nenustatyta. RaÅ¡ytinis bylos nagrinėjimas nepažeidžia asmens konstitucinių teisių, nes, nepriklausomai nuo proceso formos, nagrinėjant atskirÄ jį skundÄ laikomasi visų CPK nuostatų, o dalyvaujančių byloje asmenų teisės įgyvendinamos CPK nustatyta tvarka teikiant atsiliepimus, paaiÅ¡kinimus, reiÅ¡kiant nuÅ¡alinimus, teikiant įrodymus ir pan.

Kiti atskirojo skundo argumentai skundžiamosios nutarties teisėtumui ir pagrįstumui reikÅ¡mės neturi. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, N U T A R I A: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ .                                                                              Teisėja                                                    Ramunė Čeknienė