2019-09-25 Nr. AB-18143-3-61-3-02152-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1099-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02152-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas P. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 1-SS-1138-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti NŽT atkurti pareiškėjui P. P. nuosavybės teisę į likusius 8 ha J. G. žemės.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jo prosenelis A. G. Gerdvilų kaime, Truskavos sen. Kėdainių raj., turėjo 20 ha žemės sklypą, kurį paveldėjo jo senelis J. G.. 1999 m. kovo 19 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 13-10562 pareiškėjui su seserimi V. T. E. buvo atkurta nuosavybės teisė į 12 ha prosenelio žemės, nors archyvinis pažymėjimas rodo, kad pareiškėjo senelis J. G. surašė testamentą, nurodydamas ne 12 ha, bet 20 ha žemės sklypą, todėl pareiškėjui priklauso atkurti nuosavybę ne į 12 ha, o į 20 ha.

3. Pareiškėjo teigimu, dėl jo teisinio neraštingumo ir galbūt tyčinio valdininkų klaidinimo nepavyksta atkurti nuosavybės teisių į likusį 8 ha žemės sklypą. 2017 m. kovo 21 d. jis kreipėsi į NŽT, tačiau jo skundas buvo atmestas dėl to, kad pareiškimas buvo paduotas ne dėl 20 ha, o dėl 13 ha. Pareiškėjo sesuo, kuri padavė pareiškimą, gerai nežinojo, kiek tėvai turėjo žemės. Tėvui žuvus, šeima išsiblaškė, todėl V. T. E. į pretendentus įrašė ne tuos asmenis. Kai jis padavė pareiškimą kaip pretendentas, jo nepriėmė, nes dėl tos pačios žemės jau buvo paduotas pareiškėjo sesers pareiškimas. Į pareiškėjo pretenzijas, kad sesuo nurodė klaidingą žemės plotą ir ne tuos pretendentus, žemėtvarkos darbuotojas įrašė savo ranka pareiškėjo pavardę į sesers pareiškimą, klaidingą žemės plotą, liepė pasirašyti ir siūlė imti žemę pagal paduotą klaidinantį pareiškimą. Pareiškėjas patikėjo, kad geriau gauti dalį žemės, negu nieko. Tai, kad jis buvo priverstas pasirašyti, rodo ne jo ranka užpildytas prašymas, o tik jo parašas.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad NŽT nepagrįstai reikalauja ieškoti naujų nuosavybės dokumentų, kai iš tiesų originalus ir neabejotinai įrodantis nuosavybės teisę į 20 ha žemės sklypą dokumentas yra pristatytas. Jo nuomone, NŽT Sprendimas neatitinka faktinių aplinkybių ir todėl turėtų būti panaikintas.

5. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas P. P. kartu su V. T. E. 1991 m. lapkričio 29 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko (pareiškėjo senelio) G. J., s. K. 13 ha žemės plotą, buvusį, pagal dabartinį administracinį suskirstymą, Gerdvilų k., Truskavos sen., Kėdainių raj. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje pateiktame mirties liudijime nurodyta, kad J. G. mirė 1932 m. kovo 16 d., todėl jis negalėjo būti nusavinto turto savininku. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1994 m. vasario 25 d. pažymėjime Nr. T-24-9 nurodyta, kad Kėdainių nuovados taikos teisėjo 1932 m. liepos 2 d. nutarimu teismas patvirtino vykdymui J. G. naminį testamentą, kuriuo jis užrašė savo nekilnojamąjį turtą, esantį Girdvilų kaime, ir susidedantį iš 20 ha žemės su trobesiais, užrašė žmonai K. G.-K ir vaikams P., S., V. ir A. Žemės tvarkymo departamento archyviniame fonde, Kėdainių apskrities Šėtos valsčiaus Gerdvilų kaimo išskirstymo vienkiemiais byloje, žemės tvarkymo projekte ir jo pareiškimo 1938 m. spalio 20 d. protokole, skiltyje „Žemės savininkų pavardės ir vardai“ įrašyta: „P., s. J., G., A., S. ir V. G. ginčijama su A. G., V., V.-V. ir S.-P. G.“, ginčijamo žemės sklypo Nr. 26 plotas 12 ha 25 a (12 ha 10 a naudojamos ir 15 a. nenaudojamos). Taigi, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių savininkų P., s. J., G., S., S. ir V. G. valdytą 12,25 ha žemę buvo pradėta vykdyti dviems pretendentams, t. y. P. P. ir V. T. E., kurie pagal pateiktus giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus yra S. G. (P.) vaikai. Susitarimu, patvirtintu 1995 m. birželio 29 d. Kėdainių rajono notarų biuro notarės G. S., pretendentai susitarė atstatyti nuosavybės teises į P., s. J., G., A., S. ir V. G. valdytą 12,25 ha žemės plotą natūra: P. P. – 6,00 ha ir V. T. E. – 6,25 ha. Kauno apskrities viršininko 1999 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 13-10562 P. P. buvo atkurta nuosavybės teisė į 6,00 ha žemės sklypą natūra, esantį Gerdvilų k., Truskavos sen., Kėdainių raj.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo P. P. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas P. P. 2017 m. kovo 21 d. su skundu kreipėsi į NŽT, prašydamas priimti sprendimą atkurti jam nuosavybės teises į proseneliui K. G. ir seneliui J. G. tarpukariu priklausiusio 20 ha žemės sklypo, buvusio Gerdvilų kaime, Šėtos valsčiuje, Kėdainių raj., likusią dalį – 8 ha žemės sklypą, grąžinant jį natūra arba išperkant jį valstybei. NŽT ginčijamu Sprendimu netenkino pareiškėjo skundo, nurodydama, kad pareiškėjo nurodytos žemės nuosavybės teisių atkūrimo procedūros yra baigtos, žemė pareiškėjui yra grąžinta natūra bei paaiškino, kad pareiškėjas, manydamas, jog turi teisę atkurti nuosavybės teises į dar didesnį žemės plotą, turėtų pateikti NŽT tai patvirtinančius įrodymus.

9. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, kad pareiškėjas P. P. kartu su savo seserimi V. T. E. 1991 m. lapkričio 29 d. NŽT Kėdainių skyriui pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko G. J., s. K. (jų senelio) 13 ha žemės plotą, buvusį Gerdvilų k., Truskavos sen., Kėdainių raj., o ne į 20 ha žemės plotą, todėl teismas sprendė, kad NŽT pagrįstai vykdė nuosavybės teisių į tokį žemės ploto atkūrimą, koks buvo nurodytas pareiškėjo ir jo sesers prašyme, skirtame NŽT Kėdainių skyriui.

10. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnyje nurodyti asmenys įgyja teisę į nuosavybės teisės atkūrimą tik tuo atveju, jeigu buvęs turto savininkas yra miręs. Todėl, atkuriant nuosavybės teises į žemę, būtina nustatyti, kas iki 1940 m. liepos 22 d. buvo nusavintos žemės savininkas. Teismas nurodė, kad nuosavybės teisės atkūrimo byloje pateiktas mirties liudijimas patvirtina, kad J. G. mirė 1932 m. kovo 16 d., todėl jis negalėjo būti nusavinto turto savininku.

11. Teismas pažymėjo, kad byloje pateiktas Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1994 m. vasario 25 d. pažymėjimas Nr. T-24-9 ir Kėdainių apskrities Šėtos valsčiaus Gerdvilų kaimo išskirstymo vienkiemiais byla patvirtina, kad NŽT tinkamai sprendė dėl 12,25 ha žemės nuosavybės atkūrimo. Byloje surinkti bei ištirti nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai aiškiai nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių savininkų P., s. J., G., A., S. ir V. G. valdytą 12,25 ha žemę pagrįstai buvo pradėta vykdyti dviems pretendentams, t. y. P. P. ir V. T. E..

12. Susitarimu, patvirtintu 1995 m. birželio 29 d. Kėdainių rajono notarų biuro notarės G. S., buvo susitarta atstatyti nuosavybės teises į buv. sav. P., s. J., G., A., S. ir V. G. valdytą 12,25 ha žemės plotą natūra: P. P. – 6,00 ha ir V. T. E. – 6,25 ha. Kauno apskrities viršininko 1999 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 13-10562 P. P., P. atkūrus nuosavybės teises į 6 ha žemės sklypą natūra, esantį Gerdvilų k., Truskavos sen., Kėdainių raj., nuosavybės teisių atkūrimo procedūros pareiškėjo P. P. atžvilgiu pagal 1991 m. lapkričio 29 d. NŽT Kėdainių skyriui pateiktą prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko G. J., s. K. (jo senelio) 13 ha žemės plotą, buvusį Gerdvilų k., Truskavos sen., Kėdainių raj., yra baigtos.

III. 13. Pareiškėjas P. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau - Atkūrimo tvarka) 13 punkto nuostatas, pagal kurias nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, o jeigu šių nėra - turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai ir piliečių turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtą turtą, ir testamentai. Šioje Atkūrimo tvarkos 13 punkte nėra nustatyta, kad tais atvejais, kai yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Ši nuostata taikoma tais atvejais, kai piliečiai yra pateikę tik dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407, juos nagrinėja miestų, rajonų žemėtvarkos skyriai Žemės ir miškų ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir siūlo institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkurti piliečiams nuosavybės teises pagal šiuos dokumentus, arba pripažįsta, kad pateiktų dokumentų nepakanka, ir siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo (Atkūrimo tvarkos 14 p.).

15. Žemės tvarkymo departamento archyvinio fondo Kėdainių apskrities Šėtos valsčiaus Gerdvilų kaimo išskirstymo vienkiemiais byloje esantis žemės tvarkymo projektas ir jo pareiškimo 1938 m. spalio 20 d. protokolas, kurio skiltyje „Žemės savininkų pavardės ir vardai“ įrašyta: „P., s. J., G., A., S. ir V. G. ginčijama su A. G., V., V.-V. ir S.-P. G.“, ginčijamo žemės sklypo Nr. 26 plotas 12 ha 25 a (12 ha 10 a. naudojamos ir 15 a. nenaudojamos) nepriskirtinas Atkūrimo tvarkos 14 punkto nuostatas atitinkantiems dokumentams. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, galiojusį priimant 1999 m. kovo 19 d. Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 13-10562, P. P., P., atkurti nuosavybes teises į 6,00 ha žemės sklypą, esantį Gerdvilų k., Truskavos šen., Kėdainių raj., akivaizdu, kad neteisinga teismo išvada dėl to, kad NŽT tinkamai sprendė būtent dėl 12,25 ha žemės nuosavybės atkūrimo.

16. Priimant 1999 m. kovo 19 d. Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 13-10562 turėjo būti vadovaujamasi byloje pateiktu Lietuvos valstybės archyvo 1994 m. vasario 25 d. pažymėjimu Nr. T-24-9, kuriame nurodyta, kad Kėdainių nuovados taikos teisėjo 1932 m. liepos 2 d. nutarimu teismas patvirtino vykdymui J. G. naminį testamentą, kuriuo jis savo nekilnojamąjį turtą, esantį Girdvilų kaime, ir susidedantį iš 20 ha žemės su trobesiais, užrašė žmonai K. G.-K. ir vaikams P., S., V. ir A. Šis Valstybinio archyvo pažymėjimas su teismo nutarimu patvirtintu J. G. naminiu testamentu, kuriame nurodoma 20 ha žemės, yra Atkūrimo tvarkos 13 punkto nuostatas atitinkantis dokumentas.

17. Nepraleidęs Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pareiškėjas P. P. 2002 m. spalio 31 d. prašymu, reg. Nr. P-1500 kreipėsi į NŽT atgauti negrąžintą 8 ha ploto žemę, nes iš jo senelio J. G. turėtos 20 ha žemės buvo grąžinti tik 12 ha žemės. NŽT neatsakė į šį pareiškėjo prašymą, o tik nurodė, kad tokių prašymų saugojimo terminas yra 5 metai ir neturi galimybės informuoti pareiškėjo apie jam parengtą atsakymą į 2002 m. spalio 31 d. prašymą. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo 2002 m. spalio 31 d. prašymo ir aplinkybių, kad ne pareiškėjo nerūpestingo ar neatidaus veikimo (neveikimo), o atsakovo priešingo teisei neveikimo pagrindu susidariusioje situacijoje nukentėjo teisėti pareiškėjo interesai.

18. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovas nurodo, kad paskutinė valdžiusi ginčijamą žemę buvo V. G.. Kauno apskrities archyvo 2002 m. rugsėjo 26 d. pažymėjime Nr. V10-1903-E nurodyta, kad Kėdainių apsk. Šėtos valsčiaus Paežerių apylinkės 1947–1948 metų Girdvilų kaimo ūkinėje knygoje įrašytas G. V., J. ūkis ir įrašyta „iš viso žemės 12,25 ha“, o ne 20 ha, kaip teigė pareiškėjas. Atsižvelgus į tai, NŽT skundžiamame Sprendime pagrįstai nurodė, kad P. P. ir V. T. E. atkūrus nuosavybės teises į buvusių žemės savininkų P. G., S. ir V. G. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 12,25 ha žemės Gerdvilų kaime, Kėdainių raj., nuosavybės teisių atkūrimo procedūros yra baigtos. Nuosavybės teisės į J. G. 8 ha žemę negali būti atkuriamos, kadangi iš šio savininko žemė nebuvo nacionalizuota.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo.

21. Pareiškėjas, manydamas, kad Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai atsisako jam atkurti nuosavybės teises į likusius jo senelio iki nacionalizacijos valdytus 8 ha žemės, kreipėsi į teismą.

22. Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovo veiksmus teisėtais ir pagrįstais, akcentavęs tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūros pagal pareiškėjo bei jo sesers paduotą prašymą yra baigtos, o dokumentų, įtikinamai patvirtinančių, kad pareiškėjo senelis ar jo vaikai nacionalizacijos metu valdė didesnį žemės plotą, nėra pateikta.

23. Pareiškėjas apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo aspektu, kad teismas neteisingai taikė Atkūrimo tvarkos nuostatas, netinkamai įvertino pateiktus dokumentus ir atsakovo darbuotojų neveikimą.

24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

25. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad P. P. kartu su savo seserimi V. T. E. 1991 m. lapkričio 29 d. NŽT Kėdainių skyriui pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko G. J., s. K. (jų senelio) 13 ha žemės plotą, buvusį Gerdvilų k., Truskavos sen., Kėdainių raj. Patikrinus dokumentus ir įvertinus pretendentų susitarimą, 1999 m. kovo 19 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 13-10562 pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6 ha žemės, o jo seseriai – į 6,25 ha žemės, iki nacionalizacijos valdytos J. G. įpėdinių. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuosavybės teisės atkūrimo procedūra pagal pateiktą prašymą pareiškėjui yra baigta, pripažintina pagrįsta.

26. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Atkūrimo tvarkos nuostatas, teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Nuosavybės teisės atkuriamos pagal dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises, kurių išdavimo ar surašymo data yra kuo artimesnė nacionalizacijos momentui. Asmuo, manantis, jog minėti dokumentai neatspindi tikrosios padėties visu nuosavybės teisių atkūrimo laikotarpiu turėjo teisę kreiptis į teismą ir nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, susijusius su iki nacionalizacijos valdytos nuosavybės apimtimi. To pareiškėjas nėra padaręs, todėl atsakovas pagrįstai pagrindiniu dokumentu, apibūdinančiu grąžintino turto savininką bei valdytos žemės kiekį, laikė 1938 m. spalio 20 d. archyvinį dokumentą (Žemės tvarkymo departamento archyvinio fondo Kėdainių apskrities Šėtos valsčiaus Gerdvilų kaimo išskirstymo vienkiemiais byloje esantis žemės tvarkymo projektą). Kiti archyviniai dokumentai pažymi žemės savininkus ir valdytą žemės kiekį ankstesniais arba vėlesniais laikotarpiais, iš jų negalima padaryti neginčijamų išvadų, kad J. P., mirusio 1932 metais, įpėdiniai valdė nuosavybės teise didesnį žemės plotą nei 12,25 ha.

27. Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad atsakovo darbuotojai būtų klaidinę pareiškėją, nuslėpę kokią nors informaciją ar veikę neteisėtai, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su atsakovo ar jo darbuotojų priešingu teisei neveikimu, yra nepagrįsti. Vien tas faktas, kad pareiškėjui nebuvo tinkamai ir laiku atsakyta į jo 2002 m. spalio 31 d. prašymą, nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusią situaciją, juolab kad pareiškėjas nekelia žalos atlyginimo klausimo.

28. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Patikrinusi bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnyje nustatyta tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai pagrindė ir motyvavo priimtą sprendimą, todėl nekartoja kitų pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, tik juos papildo.

29. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

f Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius