2016-01-20 Nr. AB-1572-3-61-3-04948-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-72-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04948-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. B. ir V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir V. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjai A. B. ir V. B. (toliau – ir pareiškėjai) 2015 m. spalio 12 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba, NŽT) 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 1SS-2291-(7.5); 2) įpareigoti Tarnybą atkurti pareiškėjams nuosavybės teises į visą 41,58 ha žemės plotą.

Pareiškėjai taip pat pateikė teismui prašymą atnaujinti Tarnybos 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo apskundimo terminą. Pagrįsdami savo prašymą, paaiškino, kad ginčijamą sprendimą pareiškėjas A. B. gavo paštu, tačiau šis sprendimas V. B. nebuvo siunčiamas. Taip pat pažymėjo, kad A. B. nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. buvo suimtas, o nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. ar nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. prižiūrėjo V. B., todėl bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Jonavoje, negyveno. Taigi, pareiškėjas A. B. laišką, kuriuo buvo atsiųstas NŽT 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas, galėjo gauti 2015 m. rugsėjo pradžioje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi (b. l. 33-34) neatnaujino skundo padavimo termino ir atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Teismas nustatė, kad Tarnyba privaloma ikiteismine skundo nagrinėjimo tvarka, numatyta Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje, 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu išnagrinėjo pareiškėjų V. B. ir A. B. pateiktą skundą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Todėl minėtas sprendimas galėjo būti skundžiamas per 20 dienų nuo jo gavimo. Teismui pateiktas vokas patvirtina, kad Tarnybos 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas neregistruotu paštu buvo išsiųstas pareiškėjui A. B. tą pačią dieną, o Jonavos pašto skyriuje gautas 2015 m. rugpjūčio 21 d.

Pareiškėjas A. B. nurodė, kad iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. buvo išvykęs iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), todėl ginčijamą Tarnybos 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą gavo 2015 m. rugsėjo mėnesio pradžioje.

Įvertinęs aptartus pareiškėjo argumentus, taip pat atsižvelgęs į tai, jog skundas teismui pateiktas tik 2015 m. spalio 12 d., teismas pripažino, kad Tarnybos 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo apskundimo terminas yra praleistas. Tokia teismo išvada grindžiama tuo, jog, kaip ir nurodo pats pareiškėjas A. B., Tarnybos 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą jis gavo 2015 m. rugsėjo mėnesio (nenurodant konkrečios datos) pradžioje. Iš to akivaizdu, jog terminas skundui paduoti yra gerokai praleistas.

Teismas pažymėjo ir tai, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjui buvo išsamiai paaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu bus pripažinta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjas A. B. termino skundui paduoti praleidimo priežastis pagrindė aplinkybėmis (ligoto tėvo priežiūra, pareiškėjo suėmimas), kurios atsirado ir pasibaigė iki šio termino eigos pradžios, todėl nėra teisiškai reikšmingos, sprendžiant prašymo šį terminą atnaujinti pagrįstumą. Be to, pareiškėjas teismui nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog terminas praleistas dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių.

Byloje esantys įrodymai liudija, kad V. B. įgaliojo savo sūnų A. B. atstovauti jį visose teismo institucijose ir valstybinėse įmonėse, taip pat gauti iš institucijų ir įmonių visus prašomus dokumentus. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad ginčijamo Tarnybos sprendimo pateikimas A. B. laikytinas tinkamu šio akto įteikimu ir pareiškėjui V. B. Taigi, minėtas Tarnybos sprendimas, priešingai, negu teigiama teismui pateiktame prašyme atnaujinti skundo pateikimo terminą, V. B. neprivalėjo būti siunčiamas, o skundo padavimo termino eigos pradžia pareiškėjo V. B. atžvilgiu yra skaičiuotina nuo skundžiamo Tarnybos sprendimo įteikimo pareiškėjui A. B.

Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų V. B. ir A. B. prašymas atnaujinti Tarnybos 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo apskundimo terminą yra nepagrįstas ir atmestinas, todėl skundą priimti atsisakyta (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

III. Pareiškėjai A. B. ir V. B. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 54), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teigia, kad pažeistas ABTĮ 14 straipsnis, nes nutartyje nepagrįstai ir neteisėtai nustatyta, jog skundas neva pateiktas tik 2015 m. spalio 12 d. ir dėl to akivaizdu, jog yra „gerokai praleistas terminas skundui paduoti“. Tačiau nutartimi tyčia ignoruojamas faktas, kad pirminis skundas administracinėje byloje Nr. I-11100-244/2015 buvo paduotas 2015 m. rugsėjo 21 d. ir nepriimtas tik dėl to, kad neva nebuvo paduotas prašymas terminui atnaujinti. Kadangi nutartyje nustatoma, kad 2015 m. spalio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, jog terminas gali būti atnaujintas, jeigu bus pripažinta, kad yra praleistas dėl svarbių priežasčių, kai tą patį 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-11100-244/2015 nustatė ir teisėja L. Z.. Tačiau minėta 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-11100-244/2015 buvo atsiųsta tik spalio mėnesio pradžioje, todėl pakartotinis skundas buvo pateiktas 2015 m. spalio 12 d. kartu su prašymu atnaujinti terminą ir prašymu atleisti nuo žyminio mokesčio. Tai patvirtina, kad pirminis skundas 2015 m. rugsėjo 21 d. administracinėje byloje Nr. I-11100-244/2015 buvo paduotas nežymiai praleidus terminą ir negalima pakartotinio skundo pateikimo termino laikyti skundo padavimo pirmine data, kadangi nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2015 m. spalio 12 d. nepriklausomai nuo pareiškėjų valios negalima buvo paduoti pakartotinio skundo iki neįsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-11100-244/2015 per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos.

Pažymi, kad skundžiamoje nutartyje pažeidžiami ABTĮ 5, 6, 7 straipsniai, kai nustatoma, jog neva nurodytos termino praleidimo priežastys atsirado ir pasibaigė iki šio termino eigos pradžios ir nėra reikšmingos bei nepateikta jokių kitų aplinkybių, kurios objektyviai patvirtintų termino praleidimą nepriklausomai nuo pareiškėjo A. B. valios. Tačiau tokia išvada pažeidžiama pareiškėjo V. B. lygybė prieš įstatymą ir teismą ir vykdoma diskriminacija jo atžvilgiu, nes jis savarankiškai dėl amžiaus ir sveikatos būklės negali nei prašyti atnaujinti terminą, nei žinojo apie tarnybos raštą ir galėjo laiku paduoti skundą nustatytu terminu, kadangi minėtas ginčo raštas jam net nebuvo atsiųstas. Jeigu minėtas ginčo raštas pareiškėjui V. B. būtų atsiųstas kaip ir pareiškėjui A. B. 2015 m. rugpjūčio 21 d., tai nebūtų praleistas terminas skundui paduoti, kadangi pareiškėjas A. B. prižiūrėjo pareiškėją V. B., adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas, ir nepagrįsta ir neteisėta išvada, jog neva Tarnybos ginčo raštas neturėjo ir neprivalėjo būti siunčiamas pareiškėjui V. B., nes minėto rašto įteikimas pareiškėjui A. B. yra tuo pačiu tinkamas minėto ginčo rašto įteikimas ir pareiškėjui V. B.. Tačiau pati sau prieštaraudama teisėja R. M. 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį atsiunčia ir pareiškėjui A. B., ir pareiškėjui V. B., o pastarajam net registruotu paštu, nors aiškina, kad jam dokumentai neprivalo būti siunčiami. Todėl dėl paties teismo netinkamų ir neteisėtų veiksmų buvo įtakojamas termino praleidimas skundui paduoti.

Be to, nurodo, kad nepagrįstai ir neteisėtai nustatoma, jog termino praleidimo priežastys atsirado ar pasibaigė iki termino eigos pradžios. Tarnybos ginčo raštas pareiškėjui A. B. galėjo būti įteiktas 2015 m. rugsėjo 4 d. kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos policijos komisariato raštu, adresu (duomenys neskelbtini), Jonava, todėl pirminio skundo padavimo metu 2015 m. rugsėjo 21 d. administracinėje byloje Nr. I-11100-244/2015 terminas nebuvo praleistas apskritai, kad kartu dar paduoti prašymą atnaujinti terminą. Kadangi dėl pareiškėjo A. B. suėmimo 2015 m. rugpjūčio 10-12 d. pažeidžiant nekaltumo prezumpciją smarkiai pablogėjo pareiškėjo V. B. sveikatos būklė, tat jis buvo gydomas ambulatoriškai pareiškėjo prižiūrimas ir vežiojamas pas gydytojus, ką patvirtina 2015 m. rugpjūčio 20 d. išrašas iš medicininių dokumentų ir tebegydomas šiuo metu, ką patvirtina 2015 m. rugpjūčio 24 d. ir 2015 m. spalio 23 d. išrašai iš medicininių dokumentų. Taip pat dėl Lietuvos Respublikos kriminalinių institucijų vykdomos nusikalstamos veikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 100 straipsnio pagrindu po nekaltumo prezumpcijos pažeidimo 2015 m. rugpjūčio 10-12 d. pablogėjo pareiškėjo A. B. sveikatos būklė ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. jam (duomenys neskelbtini), o 2015 m. spalio 21 d paskirtas stacionarinis operacinis gydymas, kas įtakojo termino eigą ir praleidimo svarbias priežastis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti, kadangi praleistas skundo padavimo terminas ir teismas atmetė pareiškėjų prašymą jį atnaujinti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti skundą, atsižvelgęs į tai, kad Tarnybos 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas neregistruotu paštu buvo išsiųstas pareiškėjui A. B. tą pačią dieną, o Jonavos pašto skyriuje gautas 2015 m. rugpjūčio 21 d., pareiškėjo A. B. teigimu, iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. buvo išvykęs iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), todėl ginčijamą Tarnybos 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą gavo 2015 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, tačiau skundas teismui pateiktas tik 2015 m. spalio 12 d., teismas pripažino, kad Tarnybos 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo apskundimo terminas yra praleistas, o jo praleidimo priežastis (ligoto tėvo priežiūra, pareiškėjo suėmimas), kaip atsiradusias ir pasibaigusias iki šio termino eigos pradžios, laikė teisiškai nereikšmingomis, taigi ir nepagrindžiančiomis termino praleidimą.

Pareiškėjai teigia, kad terminas nėra praleistas, nes, pareiškėjui A. B. 2015 m. rugsėjo pradžioje gavus skundžiamą Tarnybos 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą (pareiškėjo A. B. teigimu, „galėjo būti įteiktas 2015 m. rugsėjo 4 d.“), į teismą su skundu pareiškėjai kreipėsi 2015 m. rugsėjo 21 d. (administracinėje byloje Nr. I-11100-244/2015), tačiau teismas tuomet nepagrįstai atsisakė priimti skundą, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą. Dėl teismo neįvertintų termino praleidimo priežasčių nurodo, kad skundžiamas Tarnybos raštas V. B. apskritai nebuvo įteiktas, o dėl pareiškėjo A. B. suėmimo 2015 m. rugpjūčio 10-12 d. pablogėjus pareiškėjo V. B. sveikatos būklei, pareiškėjas A. B. jį prižiūrėjo ir vežiojo pas gydytojus, būdamas pas pareiškėją V. B. namuose, todėl gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. rugsėjo pradžios negyveno. Taip pat teigia, kad dėl jo suėmimo pablogėjo ir pareiškėjo A. B. sveikatos būklė.

Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011 ir kt.). Įstatymų leidėjas Administracinių bylų teisenos įstatyme bei kituose specialiuosiuose įstatymuose nustato tikslią ir aiškią terminų sistemą, leidžiančią asmenims tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų kilusį ginčą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011, 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012 ir kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011 ir kt.).

Pabrėžtina, jog kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Nagrinėjamu atveju, kadangi ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. 1SS-2291-(7.5) priimtas išnagrinėjus pareiškėjų skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriaus 2015 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 41SD-2080-(14.41.104) privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 str. 2, 3, 4 d.), pareiškėjai šį Tarnybos 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą galėjo apskųsti teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos (ABTĮ 32 str. 1 d.). Pagal byloje esančius pareiškėjų pateiktus duomenis, ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. 1SS-2291-(7.5) pareiškėjui A. B. neregistruotu paštu buvo išsiųstas 2015 m. rugpjūčio 17 d. (t. y. tą pačią dieną), o Jonavos pašto skyriuje gautas 2015 m. rugpjūčio 21 d. (b. l. 25). Tačiau duomenų, kurie leistų nustatyti, kurią tiksliai dieną pareiškėjai (pareiškėjas A. B.) gavo Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą, byloje nėra.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad pareiškėjai 2015 m. rugsėjo 21 d. faksimiliniu laišku pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydami panaikinti šį Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 1SS-2291-(7.5) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą nepažeisti nuosavybės neliečiamumo principo ir atstatyti viso turėto 41,58 ha nuosavybės teise žemės sklypo natūra ribas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-11100-244/2015 atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą ir išaiškino pareiškėjams, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, kartu pateikiant motyvuotą ir objektyviais įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Šioje nutartyje konstatuota, kad ginčijamo Tarnybos 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. 1SS-2291-(7.5) nuorašas pareiškėjams buvo įteiktas 2015 m. rugpjūčio 21 d. (spaudas ant voko kopijos), tačiau pareiškėjai skundą teismui pateikė 2015 m. rugsėjo 21 d., t. y. praleidę 20 dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo apskundimo terminą, kadangi atnaujinti skundo padavimo terminą pareiškėjai neprašė, todėl skundą dėl akto panaikinimo atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Pareiškėjai šios Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties atskiruoju skundu neskundė, todėl ji 2015 m. spalio 16 d. įsiteisėjo.

Atsižvelgiant į tai, bei į ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį, pagal kurią faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, vertintina, jog šiuo atveju faktas, kad ginčijamo Tarnybos 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. 1SS-2291-(7.5) nuorašas pareiškėjams buvo įteiktas 2015 m. rugpjūčio 21 d. (pagal spaudą ant voko kopijos), t. y., kad ginčijamą Tarnybos sprendimą pareiškėjai gavo 2015 m. rugpjūčio 21 d., nustatytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-11100-244/2015, kuri įsiteisėjo, ir iš naujo nagrinėjamoje byloje neįrodinėjamas. Todėl šiuo atveju ir skundo dėl ginčijamo Tarnybos 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo padavimo teismui 20 dienų terminas skaičiuotinas būtent nuo minėtos datos, t. y. 2015 m. rugpjūčio 21 d. Kadangi pareiškėjai skundą teismui pirmą kartą kreipdamiesi į Vilniaus apygardos administracinį teismą pateikė 2015 m. rugsėjo 21 d., todėl laikytina, jog jie yra praleidę 20 dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo apskundimo terminą. Kaip minėta, šis faktas taip pat nustatytas prejudicinę galią turinčia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-11100-244/2015.

Be to, nors pareiškėjai šiuo metu tvirtina, kad ginčijamą Tarnybos 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą pareiškėjas A. B. gavo 2015 m. rugsėjo pradžioje („galėjo būti įteiktas 2015 m. rugsėjo 4 d.“), kadangi nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. ar nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. jis prižiūrėjo kitą pareiškėją V. B., todėl savo bute Jonavoje tuo laiku negyveno, tačiau pastebėtina, jog 20 dienų skundo padavimo teismui terminas, skaičiuotinas nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d., baigėsi 2015 m. rugsėjo 10 d., todėl, net jei pareiškėjas A. B. skundžiamą Tarnybos sprendimą gavo (arba su juo susipažino) vėliausiai 2015 m. rugsėjo 4 d., jis dar turėjo net 6 dienas skundui parengti ir paduoti jį teismui, tačiau to nepadarė, ir į teismą su skundu kreipėsi dar po 20 dienų – 2015 m. rugsėjo 21 d.

Pridurtina ir tai, kad pareiškėjai teigia, jog ginčijamas Tarnybos sprendimas pareiškėjui V. B. apskritai nebuvo išsiųstas, todėl jei minėtas ginčo raštas pareiškėjui V. B. būtų atsiųstas kaip ir pareiškėjui A. B. 2015 m. rugpjūčio 21 d., tai nebūtų praleistas terminas skundui paduoti, kadangi pareiškėjas A. B. prižiūrėjo pareiškėją V. B., jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas, ir nesutinka su teismo išvada, jog neva Tarnybos ginčo raštas neturėjo ir neprivalėjo būti siunčiamas pareiškėjui V. B., nes minėto rašto įteikimas pareiškėjui A. B. yra tuo pačiu tinkamas minėto ginčo rašto įteikimas ir pareiškėjui V. B.. Pirmiausia, pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas pareiškėjui V. B. apskritai nebuvo siųstas. Šį faktą nurodo tik pareiškėjai. Kita vertus, net ir tuo atveju, jei ginčo sprendimas pareiškėjui V. B. ir nebuvo siųstas (nors jis privalėjo būti siunčiamas abiems pareiškėjams), sutiktina su teismo pozicija, kad ginčijamo Tarnybos sprendimo įteikimas pareiškėjui A. B. gali būti laikomas tinkamu minėto ginčo rašto įteikimu ir pareiškėjui V. B., atsižvelgiant į tai, kad V. B. nuo 2013 m. liepos 23 d. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 6), o 2013 m. gegužės 6 d. įgaliojimu pareiškėjas V. B. įgaliojo pareiškėją A. B. atstovauti jo vardu visose teismo instancijose ir valstybinėse institucijose, pareikšti ieškinius ir visose teismo instancijose vesti visas jo bylas (b. l. 7). Taigi, šiuo konkrečiu atveju net jei ginčo sprendimas pareiškėjui V. B. ir nebuvo siųstas, tai nėra toks pažeidimas, kuris iš esmės įtakojo pareiškėjų galimybes laiku kreiptis į teismą teisminės gynybos. Be to, pirmosios instancijos teismo veiksmai, skundžiamą 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį siunčiant tiek pareiškėjui A. B., tiek pareiškėjui V. B., būtent ir nepaneigia minėtų išvadų dėl ginčo sprendimo siuntimo abiems pareiškėjams būtinumo.

Kalbant apie termino skundui paduoti atnaujinimą, pabrėžtina, jog kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios. Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1−7 punktuose. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Tačiau vertinimas, ar terminas kreiptis teisminės gynybos praleistas dėl svarbių priežasčių, visuomet priklauso nuo nagrinėjamo atvejo aplinkybių.

Dėl pareiškėjų nurodytų skundo padavimo termino praleidimo aplinkybių, susijusių su A. B. suėmimu, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjo A. B. suėmimas nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. laikytinas aplinkybe, atsiradusia ir pasibaigusia iki skundo dėl ginčijamo Tarnybos 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo padavimo teismui termino eigos pradžios, t. y. iki 2015 m. rugpjūčio 21 d., todėl nėra teisiškai reikšminga, sprendžiant prašymo šį terminą atnaujinti pagrįstumą.

Dėl kitų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo V. B. sveikata bei jo priežiūra, pažymėtina, jog nepagrįsti pareiškėjų argumentai, jog dėl pareiškėjo A. B. suėmimo 2015 m. rugpjūčio 10-12 d. smarkiai pablogėjo pareiškėjo V. B. sveikatos būklė, todėl jis buvo gydomas ambulatoriškai, pareiškėjo prižiūrimas ir vežiojamas pas gydytojus ir tebegydomas šiuo metu, ką neva patvirtina 2015 m. rugpjūčio 20 d. išrašas iš medicininių dokumentų, 2015 m. rugpjūčio 24 d. ir 2015 m. spalio 23 d. išrašai iš medicininių dokumentų. Pastebėtina, jog pareiškėjas A. B., kaip teigiama, buvo suimtas 2015 m. rugpjūčio 10-12 d., tačiau dėl neva dėl to V. B. pablogėjusios sveikatos įrodymais byloje pateikti: 1) 2015 m. rugpjūčio 20 d. Kauno klinikinės ligoninės gydytojo urologo R. G. pasirašytas medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame nurodyta, jog pareiškėjui V. B. dėl (duomenys neskelbtini) nutarta atlikti šiame dokumente nurodytus tyrimus; 2) 2015 m. rugpjūčio 23-24 d. Kauno Šilainių poliklinikos gydytojos I. J. pasirašytas medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame nurodoma, jog pareiškėjas V. B. dėl (duomenys neskelbtini) siunčiamas urologo konsultacijai dėl tolesnio gydymo; 3) 2015 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjo V. B. Kauno klinikinėje ligoninėje daryto echoskopo tyrimo rezultatai; 4) 2015 m. spalio 20 d. Kauno Šilainių poliklinikos gydytojos I. J. pasirašytas medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame nurodoma, jog pareiškėjas V. B. dėl karės akies skausmo, ašarojimo ir blogo matymo su ja siunčiamas oftalmologo konsultacijai dėl diagnozės patikslinimo ir gydymo (b. l. 28; 48; 49 antra pusė).

Iš visų šių pareiškėjų pateiktų medicinos dokumentų, matyti, jog, pirmiausia, nuo pareiškėjo A. B. suėmimo iki pareiškėjo V. B. medicinos dokumentų surašymo yra praėjęs tam tikras laiko tarpas (ypač iki 2015 m. spalio 20 d. medicinos dokumento surašymo). Antra, šiuose dokumentuose nurodomi pareiškėjo V. B. sveikatos sutrikimai nelaikytini susijusiais su pareiškėjo A. B. suėmimu, dėl ko, neva pareiškėjui V. B. atsirado baimės jausmas likti vienam (ypač nesusijusiu laikytinas akies sveikatos pablogėjimas). Be to, pagrindinė pareiškėjo V. B. liga, dėl kurios jis 2015 m. rugpjūčio 20-24 d. buvo siunčiamas ir konsultuojamas urologo, yra lėtinė, jau iki to laiko gydoma Kauno Šilainių poliklinikoje, todėl teigti, kad tai buvo ūmus pareiškėjo V. B. sveikatos pablogėjimas dėl pareiškėjo A. B. suėmimo, kas reikalavo specialios V. B. priežiūros nei iki šiol ir iš esmės nulėmė pareiškėjų skundo padavimo termino, kuris, beje, prasidėjo tik 2015 m. rugpjūčio 21 d., praleidimą, nėra pagrindo. Šiuo aspektu pridurtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje kito asmens priežiūra dažniausiai nėra vertinama kaip objektyvaus pobūdžio priežastis, dėl kurios galėjo būti praleistas skundo padavimo terminas, tai pripažintina subjektyvaus pobūdžio priežastimi (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA442-81/2011).

Taip pat pasisakytina ir dėl pareiškėjo A. B. sveikatos pablogėjimo neva dėl jo 2015 m. rugpjūčio 10-12 d. sulaikymo. Pareiškėjų pateiktas 2015 m. spalio 21 d. VšĮ Kauno klinikų gydytojo urologo E. V. pasirašytas medicinos dokumentų išrašas/siuntimas (b. l. 30; 49) patvirtina, jog prieš 4 metus pareiškėjui A. B. (duomenys neskelbtini), o šiuo metu pareiškėjas A. B., varginamas skausmo, kreipėsi į Kauno klinikas, kur jam tik 2015 m. lapkričio 15 d. paskirtas stacionarinis operacinis gydymas. Taigi, iš to matyti, kad 2015 m. spalio 21 d. medicinos dokumente nurodyta pareiškėjo A. B. sveikatos būklė nelaikytina susijusia su jo 2015 m. rugpjūčio 10-12 d. suėmimu, bei aplinkybe, įtakojusia termino skundui paduoti eigą ir praleidimo svarbias priežastis. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis priežastimis nepripažįstama asmens liga ir terminas skundui paduoti dėl ligos gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad ji apribojo pareiškėjo galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galimai pažeistas jo teises (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-661/2011). Šiuo atveju pareiškėjo A. B. sveikatos būklė skundo padavimo termino eigos metu (nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 10 d.) pati savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių.

Remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų skundą, netenkinęs jų prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, iš esmės priėmė teisingą sprendimą, todėl pareiškėjų atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų A. B. ir V. B. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė