03cec14d-a3ef-4b60-bf8f-1d01167315d5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

 Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-778-1058/2020

Teisminio proceso 4-68-3-00559-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 16.9.7.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2020 m. kovo 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,

sekretoriaujant Aleksandari Kiburienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. S. (D. S.),

žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį, 423 straipsnio 3 dalį,

n u s t a t ė :

D. S. 2020 m. vasario 6 d., 14.54 val., Vilniuje, Užutėkio g. 16, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,23 promilių girtumas, nepasirinko saugaus greičio nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis, nulupta medžio žievė. Be to, D. S. nepateikė automobilio registracijos liudijimo ir galiojančio vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo. Šiais veiksmais D. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16 ir 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje.

Administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

D. S. teismo posėdyje kaltę visiÅ¡kai pripažino ir dėl savo veiksmų nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Parodė, kad alkoholį vartojo ir iÅ¡ vakaro, ir tÄ pačiÄ dienÄ . Važiavo UAB „A“ jam iÅ¡nuomotu automobiliu. Nuomos sutarties neturi. Taip pat neturi ir vairuoto automobilio registracijos liudijimo ir galiojančio vairuotojų civilinės atsakomybės dokumento. Å ie dokumentai maÅ¡inos iÅ¡sinuomavimo metu jam nebuvo perduoti, manė, kad jam nebÅ«tina juos vežiotis. Atvykę pareigÅ«nai prašė jo asmens dokumento, bet kadangi jo neturėjo, pateikė vairuotojo pažymėjimÄ . UAB „A“ niekaip negalėjo žinoti, kad jis vairuos automobilį bÅ«damas neblaivas, kadangi alkoholį vartojo nedalyvaujant Å¡ios įmonės atstovui. Prašė atsižvelgti į jo finansinę padėtį – Å¡iuo metu nedirba, augina mažametį vaikÄ , po (duomenys neskelbtini) mėn. turi gimti antras vaikas, dėl nedarbo atsirado įsiskolinimų už komunalines paslaugas, be to, dar turi atlyginti žalÄ už automobilio apgadinimÄ , dėl to prašė iÅ¡dėstyti paskirtos baudos mokėjimÄ 2 metams. Teigė supratęs savo veiksmų žalingumÄ ir apgailestaujÄ s dėl to, kas pasekmės palies tiek jį, tiek jo artimuosius. Administracinio nusižengimo protokole prie asmens paaiÅ¡kinimo atsakomybėn traukiamas D. S. nurodė, kad vairavo automobilį iÅ¡gėręs po vaiko gimtadienio, gailisi (b. l. 1-2).

Be D. S. prisipažinimo, jo kaltę padarius ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus patvirtina ir byloje esantys įrodymai: D. S. suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1-2); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. vasario 6 d., apie 14.54 val. iÅ¡ VPK gavo nurodymÄ vykti Užutekio g. 16 dėl eismo įvykio.

Nuvykę į vietÄ rado automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡alia automobilio stovėjo iÅ¡ pažiÅ«ros neblaivus D. S., kuris prisipažino vairavęs automobilį, jo nesuvaldęs ir atsitrenkęs į medį. Alkotesteriu D. S. nustatytas 1,23 promilių girtumas. Vairuotojas teigė, kad alkoholį vartojo 1 val. iki eismo įvykio. D. S. neturėjo automobilio dokumentų, nes automobilis priklauso ne jam (b. l. 8); eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotos įvykio aplinkybės (b. l. 9); papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nurodyta, kad automobiliui „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta – priekinis bamperis, priekinės deÅ¡inės pusės durys, priekinis deÅ¡inės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis deÅ¡inės pusės žibintas (b. l. 10); liudytojo L.

A. paaiÅ¡kinimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. vasario 6 d., apie 14.50 val., eidamas Užutekio g. pamatė važiuojantį automobilį, kuris suko į miÅ¡ko keliukÄ ir nesuvaldęs automobilio trenkėsi į medį. Priėjęs pamatė iÅ¡lipantį vairuotojÄ , nuo jo sklido alkoholio kvapas. Už automobilio vairo sėdėjo vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, su mėlynais džinsais ir juoda striuke. Vairuotojas visada buvo jo akiratyje, alkoholio po eismo įvykio nevartojo (b. l. 11); alkotesterio rodmenys, iÅ¡ kurių matyti, kad D.

S. 2020 m. vasario 6 d., 15.18 val. nustatytas 1,23 promilių girtumas (b. l. 12); alkotesterio patikros sertifikatas, patvirtinantis, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti (b. l. 12); VĮ „Regitra“ duomenų išrašas, kuriame nurodyta, kad automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku ir valdytoju yra UAB „A“ (b. l. 15).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Administracinė atsakomybė už neblaivaus asmens (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) padarytÄ KET pažeidimÄ , kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ar kitų įrenginių arba kito turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ) įtvirtinta ANK 423 straipsnio 3 dalyje.

Byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad D. S. vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumas. Vairuodamas automobilį D. S. nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu apgadintas D. S. vairuotas, kitam asmeniui priklausantis automobilis, nulupta medžio žievė. Eismo įvykio faktÄ patvirtina liudytojo L. A. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, pareigÅ«no tarnybinis praneÅ¡imas, papildomi duomenys apie eismo įvykį, savo kaltės neginčijo ir pats atsakomybėn traukiamas asmuo. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad D. S. veiksmai pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti teisingai.

KET 16 punktas numato vairuotojams pareigÄ su savimi turėti ir tikrinančio pareigÅ«no reikalavimu pateikti galiojantį transporto priemonės registravimo, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – privalomasis draudimas) liudijimÄ (polisÄ ), iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytus atvejus, kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas neprivalo su savimi turėti atitinkamų dokumentų. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuriam Lietuvos Respublikoje iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas galioja, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigÅ«no reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentÄ . To paties straipsnio 7 dalis numato, kad Å¡io 6 dalyje nurodytas motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuris vairuoja Lietuvos Respublikoje įregistruotÄ motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabÄ , neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigÅ«no reikalavimu pateikti privalomosios techninės apžiÅ«ros dokumento ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso); 8 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 6 dalyje nurodytas motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuris vairuoja jam nuosavybės teise priklausančiÄ Lietuvos Respublikoje įregistruotÄ motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabÄ , neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigÅ«no reikalavimu pateikti Å¡io straipsnio 7 dalyje nurodytų dokumentų ir transporto priemonės registravimo dokumento. Atsakomybė už transporto priemonės registravimo ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – privalomasis draudimas) liudijimo nepateikimÄ tikrinančiam pareigÅ«nui pareikalavus numatyta ANK 417 straipsnio 7 dalyje.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad D. S. eismo įvykio metu vairavo ne jam, o UAB „A“, nuosavybės teise priklausančiÄ transporto priemonę, t. y. netenkinamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 8 dalies reikalavimas. VÄ® „Regitra“ duomenimis D. S. vairuota transporto priemonė registruota Lietuvos Respublikoje, tačiau tikrinančių pareigÅ«nų reikalavimu asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas nebuvo pateiktas (vairuotojo pažymėjimas neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų), atitinkamai D. S. neatitinka ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6, 7 dalių reikalavimų. D. S. policijos pareigÅ«nams nepateikė vairuoto automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo bei vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo, nors pagal galiojančius teisės aktus tokiÄ pareigÄ turėjo, atsižvelgiant į tai, D. S. veiksmai pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį kvalifikuoti teisingai.

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti du administraciniai nusižengimai transporto srityje, vienas jų labai šiurkštus), jų padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad D. S. prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama D. S. asmenybė – baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, tačiau pagal byloje esančius duomenis už KET pažeidimus anksčiau nebaustas. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti D. S. paskyrus baudas, kurių dydis nustatytinas mažesnis už ANK 417 straipsnio 7 dalies ir 423 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytų baudų vidurkius. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, paskirtos baudos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas gali paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti per laikotarpį iki 2 metų. Ä®vertinus D. S. nurodytÄ informacijÄ apie jo finansinę padėtį – Å¡iuo metu yra bedarbis, augina mažametį vaikÄ , po (duomenys neskelbtini) mėn. turi gimti antras vaikas, dėl nedarbo turi įsiskolinimų už komunalines paslaugas, turi atlyginti žalÄ už automobilio apgadinimÄ , darytina iÅ¡vada, kad jam skirtinos galutinės baudos sumokėjimas per 40 dienų terminÄ (ANK 675 straipsnio 2 dalis) gali bÅ«ti sudėtingas. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti asmens praÅ¡ymÄ savanoriÅ¡kai sumokėti skirtÄ baudÄ per ilgesnį laikotarpį. Teisingumo ir protingumo principus atitiks leidimas sumokėti baudÄ per 16 mėnesių.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo atveju yra numatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 5 metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2 iki 4 metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų (ANK 423 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju D. S. padarė du administracinius nusižengimus, vienas jų laikytinas itin Å¡iurkščiu, keliančiu pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai, gyvybei bei turtui, padarytu nusižengimu sukeltos realios pasekmės – apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis D. S. praeityje baustas už vairavimÄ esant neblaiviam, taip pat neturint teisės vairuoti transporto priemones (baustas 2010 m. balandžio 21 d.). Teisę vairuoti D. S. įgijo tik neseniai (2018 m. lapkričio 28 d.) ir neturėdamas 2 metų stažo padarė itin Å¡iurkÅ¡tų KET pažeidimÄ â€“ vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, artimesnis jo virÅ¡utinės ribos. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms D. S. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nustatant 2 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ .

Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto nusižengimo padarymÄ yra numatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimÄ (ANK 423 straipsnio 5 d.). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „A“, t. y. ne atsakomybėn traukiamam asmeniui. ANK 29 straipsnio 4 dalyje yra numatytos sÄ lygos kuomet už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ gali bÅ«ti konfiskuojama ir ne pažeidėjui priklausanti transporto priemonė. Å iuo atveju yra aktualus ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas, kuris numato, kad norint taikyti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta, jog perleisdamas turtÄ pažeidėjui ar kitiems asmenims turto savininkas žinojo, jog Å¡is turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju norint taikyti konfiskavimÄ bÅ«tina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu elgėsi nerÅ«pestingai, sudarydamas sÄ lygas kitiems asmenims jo daiktÄ panaudoti nusižengimui padaryti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų leidžiančių teigti, kad automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas UAB „A“ elgėsi nerÅ«pestingai ar bÅ«tų žinojęs ar galėjęs numatyti, kad D. S. jam priklausantį automobilį panaudos administraciniams nusižengimams daryti. Esant nurodytoms aplinkybėms, automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas yra negalimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

D. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 10 EUR dydžio baudÄ .

D. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 1 250 EUR dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo bÅ«du ir D. S. paskirti galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ 1 250 EUR dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, iÅ¡dėstyti D. S. paskirtos baudos sumokėjimÄ 16 (Å¡eÅ¡iolikos) mėnesių laikotarpiui. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad esant galimybei bauda (nesumokėta jos dalis) gali bÅ«ti sumokama visa iÅ¡ karto.

Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 16 (Å¡eÅ¡iolika) mėnesių nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per 16 (Å¡eÅ¡iolika) mėnesių nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ (ROIK) –20110464391.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Giedrė Telksnienė