03ce0ee0-d3a6-4037-9819-d7c19a6b2ce7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-2491-1017/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33479-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.2.4.5.; 2.10.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 17 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, vertėjaujant Audronei Adomavičienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Kukaičiui,kaltinamajam A. S., nukentėjusiajam R. J. G. (R. J. G.),nukentėjusiojo atstovei R.

G.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu, n u s t a t ė : A. S. nesunkiai sutrikdė R.

J. G. (R. J. G.) sveikatÄ , o bÅ«tent: jis 2015 m. birželio 15 d., apie 2.25 val., prie (duomenys neskelbtini), namo kiemo, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ne mažiau trijų kartų rankų kumščiais sudavė sugyventinės J. P. tėvui R. J. G. (R. J. G.) į įvairias kÅ«no vietas, taip padarydamas pastarajam odos nubrozdinimus abiejuose keliuose, veido sumuÅ¡imus, kurie pasireiÅ¡kė poodine kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose, kraujosruva deÅ¡inės akies obuolio junginėje, muÅ¡tine žaizda deÅ¡inio antakio srityje, deÅ¡inio skruostikaulio, deÅ¡inės pusės virÅ¡utinio žandikaulio, deÅ¡inio smilkinkaulio skruostinės ataugos, deÅ¡inės akiduobės iÅ¡orinės sienos lūžiais, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam R.

J. G. (R. J. G) nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai. PaaiÅ¡kino, kad įvykio aplinkybių neatsimena, nes buvo girtas. Gyvena kartu su nukentėjusiuoju sujungtame name: nukentėjusysis gyvena su dukterimi R. ir jos sugyventiniu T., o jis (kaltinamasis) gyvena kitame namo gale su nukentėjusiojo dukra J.. Ä®vykio dienÄ gėrė sandėliuke su žmonos sesers R. G. sugyventiniu T. G., kuris irgi gyvena tame pačiame name, kitame gale (atskiras įėjimas).

Dviese išgėrė 0,7 l degtinės. Po to pamena tik, kad jį surakino policija. Atsimena, kaip pūtė į alkoholio matuoklį. Jam R. J. G. (R. J. G.) sakė, kad jis jį sumušė. Sutinka, kad galėjo suduoti kumščiu į įvairias kūno vietas. Įvykio niekas nematė, visi miegojo. Po įvykio ir jis pats važiavo į ligoninę, nes jam buvo sulaužyti kaulai – po įvykio jį sumušė T. G.; jokių pretenzijų niekam neturi. Pažymėjo, kad tarp jo ir nukentėjusiojo visada buvo geri santykiai, jis jį gerbia, nežino, kodėl taip atsitiko.

Mano, kad dėl įvykio Elgesį keičiančios programos kursų jam nereikia. PaaiÅ¡kino, kad administracine tvarka už kÅ«no sužalojimus niekada nėra baustas, nėra linkęs smurtauti. Smurto priežastis – alkoholis, bet su alkoholiu problemų neturi. Nurodė, kad po įvykio naujų pažeidimų nepadarė, Vilniaus teritorinei ligonių kasai žalÄ atlygino jo sugyventinė J. P.. Teismo posėdžio metu liudytoja R. G. paaiÅ¡kino, kad yra nukentėjusiojo dukra, o kaltinamasis yra jos sesers sugyventinis.

Ä®vykio metu kaltinamasis buvo iÅ¡gėręs. Pas juos visi patogumai lauke, todėl tėvas naktį išėjo į tualetÄ , o jie iÅ¡girdo riksmus ir iÅ¡bėgo į laukÄ . IÅ¡bėgę pamatė, kad tėvas guli ant žemės, o kaltinamasis jį muÅ¡a. Ä®vykio metu kieme daugiau nieko nebuvo. Jos sugyventinis T. iÅ¡bėgo pirmas ir jai pasakė, kad kaltinamasis mušė tėvÄ . Mušė su kojomis, tėvas buvo nukritęs, buvo likusios mėlynės, sakė jai, kad jam trenkė į veidÄ . Kiek kartų buvo suduota nesakė, buvo mėlynės ant rankų ir kojų.

Tai buvo pirmas toks įvykis. Ji nemato, kad kaltinamasis dažnai vartotų alkoholinius gėrimus. Kaip nukentėjusiojo atstovė R. G. paaiškino, kad tėvas nieko negirdi, ji su juo kalba gestais, jis nei skaityti, nei rašyti nemoka. Po įvykio kaltinamasis buvo atėjęs pas juos ir atsiprašinėjo, nukentėjusysis jam atleido. Nukentėjusysis su kaltinamuoju vaikšto šalia vienas kito ir jokių pretenzijų tėvas jam neturi. Patvirtino, kad kaltinamasis tikrai atsiprašė jos tėvo, ir pretenzijų kaltinamajam nukentėjusysis tikrai neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. S. kaltu prisipažino ir paaiÅ¡kino, kad visų įvykio aplinkybių neprisimena, bet sutinka su tuo, kad galėjo, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, be priežasties sumuÅ¡ti sugyventinės tėvÄ R. J. G. (R. J. G.). Jis nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, praÅ¡o tyrimÄ nutraukti jiems susitaikius. PaaiÅ¡kino, kad 2015 m. birželio 15 d. vakare jis kartu su T. G. vartojo alkoholinius gėrimus, nemažai iÅ¡gėrė. Ar tarp jo ir nukentėjusiojo buvo kilęs konfliktas, nepamena (b. l. 55-56, 62-63).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. J. G. (R. J. G.) paaiÅ¡kino, kad 2015 m. birželio 15 d., (duomenys neskelbtini), jį be jokios priežasties sumušė A. S.. Pats gyvena nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su dukra R. G. ir jos sugyventiniu T. G.. Namas turi du atskirus įėjimus, padalintas i dvi dalis, kitoje nuosavo namo pusėje adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kita dukra J. P. su sugyventiniu A. S.. Santykiai su J. sugyventiniu yra geri, nesipyksta, jokių konfliktų nebuvo. 2015 m. birželio 15 d., nakties metu, apie 02.30 val. jam einant į lauko tualetÄ , užpuolė J. vyras, tai yra A.

S.. Dėl ko jis jį užsipuolė, nežino. Jis jį mušė rankų kumščiais į veidÄ , kiek kartų sudavė, nežino. Nuo smÅ«gio sudavimo jis nugriuvo, tuomet A. S. jį gulintį sugriebęs už kaklo smaugė, jis prarado sÄ monę. Kiek sudavė smÅ«gių kumščiu, nežino, kadangi prarado sÄ monę. Dėl suduotų smÅ«gių jam labai skaudėjo, kai griuvo, tai ant abiejų kelių atsirado mėlynės. Atsipeikėjęs jis pradėjo rėkti, kviesti pagalbÄ . Ä® kiemÄ atbėgo dukros R. sugyventinis T.

G. ir paskui dukra R., jie pribėgo prie jo suteikti jam pagalbÄ . Kur tuo metu buvo A. S., nežino. Atsimena, kad atvyko policijos pareigÅ«nai ir greitoji medicinos pagalba. Pats buvo iÅ¡vežtas į RVUL ligoninę, kur jam buvo nustatyti veido sužalojimai. Ant veido ir ant kaklo iki Å¡iol yra didelės poodinės kraujosruvos. Po medikų apžiÅ«ros jam davė siuntimÄ Ä¯ Žalgirio klinikas, kur nuvyko apžiÅ«rai ir po apžiÅ«ros buvo paleistas. Papildomos apklausos metu parodė, kad praÅ¡o ikiteisminį tyrimÄ nutraukti, nes su kaltininku susitaikė, civilinio ieÅ¡kinio nereikÅ¡ (b. l. 14-15, 18).Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T.

G. paaiškino, kad 2015 m. birželio 14 d. vakare, jis buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame name gyvena kartu R. G. ir R. J. G. (R. J. G.). Kitoje namo dalyje (butas Nr.

2) gyvena J. P. ir A. S.. 2015 m. birželio 14 d. vakare jis kartu su A. S. vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. gėrė alų, A. S. jau prieÅ¡ tai buvo gerokai įkaušęs. Jie vartojo alkoholinius gėrimus iki nakties, kiek tiksliai valandų buvo, nežino. Jis A. S. paliko ir nuėjo pas save į namus miegoti, A. S. liko ir toliau gerti. Miegodamas, apie 3 val. nakties iÅ¡girdo ir prabudo nuo to, kad tėvas R. J. G. (R. J. G.) rėkė, praÅ¡ydamas jam padėti. Jis iÅ¡bėgo į laukÄ ir prie lauko durų pamatė ant nugaros gulintį tėvÄ , ant jo pilvo sėdėjo A.

S. ir abiem rankomis laikė už kaklo, tėvo veidas buvo kruvinas. Pribėgęs prie A. S. pastarÄ jį nutempė nuo tėvo ir veidu trenkė į sienÄ . Kadangi A. S. buvo stipriai iÅ¡gėręs, jis nieko jam nesakė. Tėvui buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba taip pat buvo iÅ¡kviesta policija. Tėvo klausė, kaip jis buvo sumuÅ¡tas, tėvas pasakė, kad jis pats nesupranta, kodėl A. S. jį užpuolė. Kaip A. S. mušė tėvÄ , nematė. Suprato, kad A. S. taip paveikė alkoholio vartojimas.

Kiek žino, A. S. ir R. J. G. (R. J. G.) susitaikė (b. l. 23). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. G. paaiÅ¡kino, kad gyvena nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini)kartu su tėvu R. J. G. (R. J. G.) ir sugyventiniu T. G.. Namas turi du atskirus įėjimus, padalintas į dvi dalis, kitoje nuosavo namo pusėje adresu (duomenys neskelbtini), gyvena jos sesuo J. P. su sugyventiniu A. S.. Santykiai su A. S. yra geri, jokių konfliktų su juo nebuvo, pastarasis visa laikÄ bÅ«na ramus, kartais iÅ¡geria, bet kadangi dirba, todėl iÅ¡gėrinėja nedažnai. 2015 m. birželio 15 d. nakties metu, apie 02.30 val., miegodama prabudo nuo to, kad sugyventinis nakties metu atsikėlė ir netikėtai nuėjo į laukÄ .

Ji pagalvojusi, kad kažkas atsitiko, irgi iÅ¡bėgo į laukÄ . IÅ¡bėgusi į laukÄ pamatė lauke vos stovintį ant kojų tėvÄ , ir kurio veido deÅ¡inė pusė buvo iÅ¡tinusi, taip pat buvo raudona jo deÅ¡inė akis. Tėvas kažkÄ bandė pasakyti, aiÅ¡kinti, tačiau ji iÅ¡ karto nesuprato, kas atsitiko. Lauke buvo A. S., jis sėdėjo ant grindų prie jos įėjimo durų, jokių sužalojimų ant jo kÅ«no ji nepastebėjo. A. S. bandė stotis ir eiti link jos tėvo, maskatavo rankomis, ir atrodė taip, kad tuoj jos tėvui suduos smÅ«gį, tačiau jos sugyventinis A.

S. spėjo sugriebti ir nutempė į Å¡alį. Ji iÅ¡kvietė policijÄ ir medicinos pagalbÄ . Tėvas pasakė, kad jį sumušė A., kodėl tai padarė, nesakė. Atvykus policijos pareigÅ«nams A. buvo sulaikytas ir iÅ¡vežtas į policijos komisariatÄ , o ji kartu su tėvu nuvyko į RVUL ligoninę. Lazdynų ligoninėje medikai pasakė, kad įtaria veido kaulo lūžimÄ ir dėl to davė siuntimÄ Ä¯ Žalgirio klinikas. Po apžiÅ«ros tėvas buvo iÅ¡leistas gydytis į namus. Po patirtų sužalojimų tėvas net pirmomis dienomis negalėjo nieko valgyti, mėlynės, esančios ant veido, dar neiÅ¡nyko, ant kaklo irgi dar likusi mėlynė.

Patikslina, kad tėvas anksčiau nėra konfliktavęs su A., kodėl A. užpuolė ir sumušė, ji nežino, tėvas pats priežasties nurodyti negali (b. l. 20-21). 2015 m. lapkričio 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3456/15(01) nurodyta, kad R. J. G. (R. J. G.) nustatyti odos nubrozdinimai abiejuose keliuose, veido sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, muštine žaizda dešinio antakio srityje, dešinio skruostikaulio, dešinės pusės viršutinio žandikaulio, dešinio smilkinkaulio skruostinės ataugos, dešinės akiduobės išorinės sienos lūžiais, paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), iki GMP mediko apžiūros (2015 m. birželio 15 d.).

Sužalojimai padaryti iki GMP mediko apžiÅ«ros (2015 m. birželio 15 d.). Apie sužalojimų tikslesnį padarymo laikÄ nėra galimybės pasisakyti, nes pateiktuose medicinos dokumentuose nėra jų iÅ¡samaus makromorfologinio apraÅ¡ymo. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl veido sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio poodine kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose, kraujosruva deÅ¡inės akies obuolio junginėje, muÅ¡tine žaizda deÅ¡inio antakio srityje, deÅ¡inio skruostikaulio, deÅ¡inės pusės virÅ¡utinio žandikaulio, deÅ¡inio smilkinkaulio skruostinės ataugos, deÅ¡inės akiduobės iÅ¡orinės sienos lūžiais, sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Atskirai odos nubrozdinimai abiejuose keliuose vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti mažiausiai trimis trauminiai poveikiais (b. l. 29-30).Alkotesterio duomenimis, A. S. 2015 m. birželio 15 d., 3.12 val., nustatytas 1,92 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 47). Å ie byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitÄ . Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. S. nesunkiai sutrikdė R.

J. G. (R. J. G.) sveikatÄ , o bÅ«tent: jis 2015 m. birželio 15 d., apie 2.25 val., prie (duomenys neskelbtini), namo kiemo, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,92 promilės), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ne mažiau trijų kartų rankų kumščiais tyčia sudavė sugyventinės J. P. tėvui R. J. G. (R. J. G.) į įvairias kÅ«no vietas, taip padarydamas pastarajam odos nubrozdinimus abiejuose keliuose, veido sumuÅ¡imus, kurie pasireiÅ¡kė poodine kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose, kraujosruva deÅ¡inės akies obuolio junginėje, muÅ¡tine žaizda deÅ¡inio antakio srityje, deÅ¡inio skruostikaulio, deÅ¡inės pusės virÅ¡utinio žandikaulio, deÅ¡inio smilkinkaulio skruostinės ataugos, deÅ¡inės akiduobės iÅ¡orinės sienos lūžiais, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam R.

J. G. (R. J. G.) nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamojo A. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.Bylos duomenimis, 2016 m. rugpjūčio 9 d. nukentėjusysis R. J. G. (R. J. G.) ir A. S. pasirašė Ä®tariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolÄ , pagal kurį nukentėjusysis R. J. G. (R. J. G.) atleido A. S., (b. l. 73), 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas A. S. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo BK 38 straipsnio pagrindu, tačiau minėtas nutarimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi nebuvo patvirtintas, kadangi nebuvo atlyginta nusikalstama veika padaryta žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai (b. l. 74-80).

Ä® bylÄ gautas 2016 m. rugsėjo 9 d. AB „Lietuvos paÅ¡tas“ kvitas (83,24 Eur) bei Vilniaus teritorinės ligonių kasos praneÅ¡imas dėl civilinio ieÅ¡kinio atsisakymo Å¡ioje byloje, kadangi A. S. 2016 m. rugsėjo 9 d. atlygino PSDF biudžetui padarytÄ turtinę žalÄ (b. l. 84, 96).  Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatytos visos Å¡ios keturios sÄ lygos:

1) prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

2) savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo;

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu;

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. S. padarė nesunkų nusikaltimÄ , savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo veiksmais padaryta turtinė žala buvo atlyginta (b. l. 84), civilinis ieÅ¡kovas atsisakė ieÅ¡kinio; nukentėjusysis reikalavimų dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme nepareiÅ¡kė. PrieÅ¡ingai, jau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis jo atsiprašė, o jis jam atleido, jie susitaikė (b. l. 18), tai patvirtina ir kaltinamojo bei nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu pasiraÅ¡ytas Ä®tariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolas (b. l. 73); be to, ir bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis dar kartÄ atsiprašė nukentėjusiojo, o nukentėjusiojo atstovė patvirtino, kad kaltinamasis yra atsiprašęs nukentėjusiojo, jie susitaikė, nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam neturi.

Pagal kaltinamojo ir nukentėjusiojo elgesį bei tarpusavio santykį teisiamojo posėdžio metu teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo ir nukentėjusiojo atstovės paaiÅ¡kinimais dėl kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo. Be to, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis A. S. teisiamas pirmÄ kartÄ , byloje nėra duomenų, kad dėl galimo jo smurto naudojimo anksčiau bÅ«tų kviesti policijos pareigÅ«nai, iÅ¡ Administracinių teisės pažeidimų registro matyti, jog kaltinamasis anksčiau yra baustas administracine tvarka, tačiau paskutinį kartÄ pažeidimas buvo užfiksuotas 2015 m. lapkričio 29 d., kaltinamasis baustas tik už pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių padarytÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ bei už keleivio važiavimÄ be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis arba važiavimas įsigijus važiavimo bilietÄ su nuolaida, neturint teisės į transporto lengvatas, nusikalstamÄ veikÄ padarė, kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau patvirtino, kad priklausomybės ar kitokių bėdų, susijusių su alkoholio vartojimu, jis neturi; tokių duomenų nėra ir byloje, tai nurodė ir nukentėjusiojo atstovė, po nusikalstamos veikos padarymo atsiprašė nukentėjusiojo, gailisi dėl savo veiksmų, juos vertina kritiÅ¡kai, nuo Å¡ios nusikalstamos veikos praėjo daugiau kaip 1 metai, per šį laikotarpį kaltinamasis nepadarė naujų nusikalstamų veikų.

Dėl nurodyto teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis A. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sÄ lygos, todėl yra pagrindo kaltinamÄ jį A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, o baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti (BPK 303 str. 4 d.).BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (tarp jų – BK 38 straipsnio pagrindu), gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, padaryta smurtinio pobÅ«džio nusikalstama veika. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas sprendžia, kad Å¡iuo konkrečiu atveju tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant Å¡iÄ programÄ iÅ¡klausyti per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 str. 2 d. 9 p.).Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį 81,79 Eur sumos (b. l. 35-37), tačiau ieÅ¡kinio bylos nagrinėjimo metu atsisakė, civiliniam ieÅ¡kovui atlyginus padarytÄ Å¾alÄ .

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 57-58).           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, n u s p r e n d ž i a: A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.Paskirti A.

S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant Å¡iÄ programÄ iÅ¡klausyti per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.A. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad jam per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimÄ dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Taip pat, kad jam per vienerius metus padarius naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                   Giedrė Norvilienė