2021-05-19 Nr. AB-10781-3-61-3-03865-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1087-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03865-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio direktorių, 2019 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 1PS1-720-(2.1.) „Dėl L. K. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, – tačiau ji buvo paskirta nepagrįstai, nesant tarnybinės atsakomybės sąlygų. NŽT darbas organizuojamas vadovaujantis ne tik Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbo reglamentu, patvirtintu NŽT direktoriaus 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-86 (toliau – ir Darbo reglamentas), bet ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjo 2016 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 48VĮ-215-(14.48.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus darbo organizavimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl darbo organizavimo). Įsakyme dėl darbo organizavimo nurodyta, kad užduotys ir pavedimai nagrinėjami Skyriaus specialistų pagal jiems priskirtas kadastro vietoves. Pagal minėtą įsakymą (1.10 p.) pareiškėjui priskirta atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas pagal priskirtas Lavoriškių, Mostiškių, Dūkštų, Vėriškių ir Geisiškių kadastro vietoves.

1.2. Pareiškėjui skirta drausminė nuobauda už tai, kad jis laiku neišnagrinėjo pilietės J. B. 2018 m. spalio 25 d. ir 2019 m. balandžio 16 d. skundų. Pirmuoju skundu J. B. teikė paklausimą dėl buvusių žemės savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos Vilkiškių k., Vilniaus r., valdytos žemės. Vilkiškių kaimas yra Visalaukės kadastro vietovėje, t. y. vietovėje, kurią kuravo vyr. specialistė K. K. ir vėliau – vyresn. specialistė A. K. Antruoju skundu J. B. kreipėsi dėl vilkinimo atlikti veiksmus. NŽT Skyrius 2018 m. lapkričio 7 d. gavo tarnybinį raštą Nr. TR-10455-(5.34E.) „Dėl pavedimo įvykdymo ir skundo nagrinėjimo“ iš NŽT. Minėtas tarnybinis raštas buvo pavestas vykdyti vyr. specialistei K. K., kuruojančiai Visalaukės kadastro vietovę, ir pareiškėjui, kaip pavaduojančiam asmeniui. Jis gavęs raštą nedelsdamas pradėjo vykdyti paskirtą užduotį ir ėmė rinkti reikalingus dokumentus, tačiau ne visus rado. Tuomet paskambino atostogaujančiai K. K., pastaroji negalėjo atsakyti į pareiškėjo pateiktus klausimus, todėl pasiūlė palaukti, kol ji pati grįš iš atostogų. Apie iškilusias problemas jis nedelsiant žodžiu informavo NŽT Skyriaus vedėją ir pavaduotoją. Pareiškėjui buvo nurodyta paruošti J. B. tarpinį atsakymą. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 16 d. paruošė raštą Nr. 48SD12329-(14.48.104.); taip pat Skyriaus vadovų nurodymu „nusiėmė“ užduotį. Apie tai papildomai elektroniniu paštu informavo tarnybinio rašto rengėją. Minėtą tarnybinį raštą ir tarpinį atsakymą pareiškėjas grąžino K. K., vos jai grįžus iš atostogų. Skyriaus pavaduotoja Ž. R. toliau priskyrė užduotį vykdyti minėtai specialistei. Nuo to laiko pareiškėjas dirbo jam priskiriamus darbus ir šia situacija nebesidomėjo.

1.3. NŽT direktorius Įsakymu skyrė drausminę nuobaudą pareiškėjui neatsižvelgdamas į aplinkybių visumą, situaciją ištyrė selektyviai, neatsižvelgdamas į užduoties sudėtingumą. J. B. skundą, paklausimą teikė dar 2017 m. NŽT direktorius 2017 m. spalio 19 d. pavedimu Nr. 1PAV-408-(1.8 E) Skyriaus vedėjui pavedė įvertinti nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų parengimo teisėtumą. NŽT Skyriaus vyresn. specialistė A. K. tik 2019 m. birželio 28 d. sudarė komisiją J. B. skundui nagrinėti. Pastaroji komisija tik 2019 m. rugsėjo 13 d. išnagrinėjo J. B. skundus. Kitaip tariant, J. B. skundai ir NŽT direktoriaus pavedimas buvo pradėti nagrinėti tik po 2 metų. Akivaizdu, kad klausimui išspręsti reikėjo teisinių žinių, pareiškėjas to negalėjo padaryti vienas pagal savo užimamą pareigybę. Dėl susiklosčiusios situacijos pareiškėjui nepagrįstai taikyta drausminė atsakomybė, nes jis nėra atsakingas už tai, kad pilietei nebuvo atsakyta teisės aktų nustatytais terminais. Pareiškėjas pagrįstai turėjo pagrindo manyti, kad jis nėra tiesiogiai atsakingas už užduoties vykdymą.

2. Atsakovas NŽT atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas NŽT atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Atsižvelgiant į NŽT 2016 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 1P-309-(1.3.) patvirtinto Vilniaus rajono skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) nuostatas, akivaizdu, kad Skyriaus vedėjas turėjo teisę ir pareigą taip organizuoti Skyriaus darbą bei skirstyti užduotis Skyriaus darbuotojams, kad būtų pasiekti NŽT strateginiai tikslai (šiuo atveju – tinkamas administracinių paslaugų suteikimas). Šioje situacijoje nėra svarbi aplinkybė, kad NŽT Skyriaus vedėjo Įsakymu dėl darbo organizavimo užduotys ir pavedimai nagrinėjami Skyriaus specialistų pagal jiems priskirtas kadastro vietoves bei tai, kad pareiškėjui nebuvo priskirta Visalaukės kadastro vietovė, kadangi, nagrinėdamas J. B. 2018 m. spalio 25 d. skundą, pareiškėjas vykdė Skyriaus vedėjo pavedimą, kuris jam galėjo būti duodamas ir buvo duotas ne tik kaip kitą specialistą pavaduojančiam asmeniui, bet ir tam, kad būtų pasiekti NŽT strateginiai tikslai. Pareiškėjas turėjo pareigą tinkamai ir laiku vykdyti jam paskirtas užduotis.

2.2. Pareiškėjas net kelis kartus „DVS“ sistemoje pažymėjo užduoties įvykdymą, kuris vedėjo buvo atmetamas, todėl tikrai žinojo, kad yra atsakingas už užduoties vykdymą, nors skunde nurodo priešingai. Pagal Pareigybės aprašymo 8 punktą Skyriaus specialistas yra pavaldus Skyriaus vedėjui, todėl pareiškėjas neturėjo pagrindo manyti, kad jis nėra atsakingas už Skyriaus vedėjo suformuotos užduoties vykdymą. Aplinkybės, kodėl pilietės J. B. skundas, paklausimas buvo nagrinėjamas daugiau nei 2 metus, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjas buvo atsakingas tik už J. B. 2018 m. spalio 25 d. skundo išnagrinėjimą, kurio nagrinėjimą pareiškėjui „DVS“ sistemoje užduotimi paskyrė l. e. p. Skyriaus vedėjas N. S. Pareiškėjo teiginys, kad nebuvo atsižvelgta į spręstino klausimo sudėtingumą, yra nepagrįstas. Pareiškėjas neišnagrinėjo J. B. 2018 m. spalio 25 d. skundo ne dėl pernelyg didelio sudėtingumo.

2.3. Pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai buvo nustatyti motyvuotoje 2019 m. spalio 10 d. išvadoje Nr. 1PS17-36-(2.30.) „Dėl A. K. ir L. K. galimų tarnybinių nusižengimų tyrimo“ (toliau – ir Išvada), kuri surašyta atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Išvadoje pagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėjas, vykdydamas Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir nagrinėdamas pareiškėjos J. B. 2018 m. spalio 25 d. skundą bei neužtikrinęs, kad jis būtų išnagrinėtas teisės aktuose nustatytais terminais, tokiais savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) (toliau – ir VAĮ) 31 straipsnį, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), 25 punktą, taip pat netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.29 punktuose nustatytas funkcijas, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose. NŽT direktoriaus 2019 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 1PS1-636-(2.1.) „Dėl Komisijos galimiems A. K. ir L. K. tarnybiniams nusižengimams ištirti sudarymo“ sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) Išvadoje pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas padarytas 2018 m. lapkričio 26 d., t. y. kitą darbo dieną po to, kai turėjo būti parengtas atsakymas į J. B. skundą.

2.4. Komisija, Išvadoje pasisakydama dėl pareiškėjo kaltės, dėl padaryto tarnybinio nusižengimo, atsižvelgdama į tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas, nagrinėdamas pilietės 2018 m. spalio 25 d. skundą, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas ir neįvertino, kad teisės aktuose nustatyto skundų nagrinėjimo terminų nesilaikymas gali sukelti neigiamas pasekmes, todėl vertino, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas buvo padarytas dėl nerūpestingumo. Išvadoje buvo pagrįstai konstatuota pareiškėjo kaltė dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, t. y. nurodyta, kad J. B. 2018 m. spalio 25 d. skundas nebuvo išnagrinėtas teisės aktuose nustatytais terminais dėl pareiškėjo nepakankamo rūpestingumo atliekant savo funkcijas, dėl ko kilo neigiamos pasekmės. Išvadoje konstatuota, kad dėl neteisėtų pareiškėjo veiksmų kilo neigiamos pasekmės, nes nebuvo užtikrintas tinkamas NŽT vykdomų funkcijų atlikimas, o J. B. kreipusis su skundu į Lietuvos Seimo kontrolierių, buvo padaryta žala NŽT įvaizdžiui, sumažėjo pasitikėjimas NŽT visuomenės akyse.

2.5. Išvadoje buvo tinkamai nustatyti ir identifikuoti visi valstybės tarnautojo tarnybinei atsakomybei kilti būtini elementai – neteisėti veiksmai, kaltė, neigiamos pasekmės ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir neigiamų pasekmių. Taigi Įsakymas buvo priimtas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjus ir tinkamai įvertinus tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tinkamai pritaikius teisės aktus, reglamentuojančius tarnybinių nusižengimų tyrimą ir nuobaudų skyrimą, Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Įsakymą.

4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, – teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Teismas pažymėjo, kad Komisija, atlikusi tyrimą ir įvertinusi surinktus duomenis, parengė Išvadą, kurioje konstatavo, kad Skyriaus vyriausiasis specialistas (pareiškėjas), vykdydamas savo Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas dalyvauti nagrinėjant piliečių, kitų asmenų, įstaigų ir institucijų pateiktus prašymus, paklausimus, pareiškimus ir skundus bei rengti ir dalyvauti rengiant atsakymus į juos, nagrinėdamas J. B. 2018 m. spalio 25 d. skundą, privalėjo užtikrinti, kad jis bus išnagrinėtas teisės aktuose nustatytais terminais, tačiau to nepadarė.

Tokiais savo veiksmais (neveikimu) pareiškėjas pažeidė VAĮ 31 straipsnį, Taisyklių 25 punktą, taip pat netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.1, 7.29 punktuose nustatytas funkcijas, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose. Taip pat konstatuota, kad pareiškėjas, nagrinėdamas 2018 m. spalio 25 d. skundą, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas bei neįvertino, jog teisės aktuose nustatyto skundų nagrinėjimo terminų nesilaikymas gali sukelti neigiamas pasekmes, tad vertinta, kad jo tarnybinis nusižengimas buvo padarytas dėl nerūpestingumo.

Komisija pažymėjo, kad tokie veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes, nes nebuvo užtikrintas tinkamas NŽT vykdomų funkcijų atlikimas; J. B. kreipusis su skundu į Lietuvos Seimo kontrolierių, buvo padaryta žala NŽT įvaizdžiui, sumažėjo pasitikėjimas tarnyba visuomenės akyse. Komisija dar konstatavo, kad ji neturi pagrindo teigti, jog pareiškėjas, nagrinėdamas J. B. 2019 m. balandžio 16 d. skundą, atliko neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, Komisija siūlė NŽT direktoriui:

1) pripažinti, kad pareiškėjas vykdydamas savo Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir nagrinėdamas J. B. 2018 m. spalio 25 d. skundą bei neužtikrinęs, jog jis būtų išnagrinėtas teisės aktuose nustatytais terminais, tokiais savo veiksmais (neveikimu) pažeidė VAĮ 31 straipsnį, Taisyklių 25 punktą, taip pat netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.1, 7.29 punktuose nustatytas funkcijas, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose;

2) pripažinti, kad, nagrinėdamas J. B. 2019 m. balandžio 16 d. skundą, L. K. nepadarė tarnybinio nusižengimo;

3) skirti L. K. tarnybinę nuobaudą – pastabą – už Išvadoje nurodytą tarnybinį pažeidimą. NŽT direktorius priėmė Įsakymą, kuriuo pripažino, kad pareiškėjas vykdydamas Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir nagrinėdamas J. B. 2018 m. spalio 25 d. skundą bei neužtikrinęs, jog jis būtų išnagrinėtas teisės aktuose nustatytais terminais, tokiais savo veiksmais (neveikimu) pažeidė VAĮ 31 straipsnį, Taisyklių 25 punktą, taip pat netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.29 punktuose nustatytas funkcijas, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose; pripažino, kad pareiškėjas, nagrinėdamas J. B. 2019 m. balandžio 16 d. skundą, nepadarė tarnybinio nusižengimo. Už padarytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

6. Teismas pabrėžė, kad, kaip matyti iš Išvados ir Įsakymo, pareiškėjui tarnybinė nuobauda iš esmės paskirta tik už tai, kad jis laiku neišnagrinėjo J. B. 2018 m. spalio 25 d. skundo, pripažinta, kad nagrinėdamas J. B. 2019 m. balandžio 16 d. skundą, jis tarnybinio nusižengimo nepadarė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad jam tarnybinė nuobauda paskirta ir už J. B. 2019 m. balandžio 16 d. skundo nagrinėjimą, yra nepagrįsti.

7. Teismas nustatė, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog viešojo administravimo institucijoje 2018 m. spalio 25 d. gautas J. B. skundas. Vadovaujantis VAĮ 31 straipsniu ir Taisyklių 25 punktu, skundas turėjo būti išnagrinėtas ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo administracinės procedūros pradžios, t. y. iki 2018 m. lapkričio 23 d. Šių aplinkybių neginčija ir pats pareiškėjas. Tačiau į J. B. skundus, taip pat 2018 m. spalio 25 d. skundą, buvo atsakyta tik 2019 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 48SS-25-(14.48.45.) „Dėl skundų nagrinėjimo“.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo veiksmus (neveikimą), visų pirma, pažymėjo, kad J. B. su skundu 2018 m. spalio 25 d. kreipėsi į NŽT centrinį padalinį dėl dokumentų, patvirtinančių jos teisę atkurti nuosavybės teises, įvertinimo bei informacijos apie nuosavybės teisių atkūrimą pateikimo. Minėtas skundas NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo departamento 2018 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. TR-10455-(5.34E.) „Dėl pavedimo įvykdymo ir skundo nagrinėjimo“ buvo persiųstas nagrinėti Skyriui. Skyriuje šią užduotį 2018 m. lapkričio 9 d. buvo pavesta vykdyti Skyriaus vyriausiajam specialistui, t. y. pareiškėjui, o užduoties įvykdymą kontroliuoti – Skyriaus vedėjo pavaduotojai Ž. R. Šią užduotį suformavo l. e. p. Skyriaus vedėjas N. S. Taigi iš šių duomenų matyti, kad pareiškėjui 2018 m. spalio 25 d. skundas buvo perduotas 2018 m. lapkričio 9 d. (penktadienį), t. y. likus tik 10 darbo dienų iki administracinės procedūros sprendimo priėmimo. Ši aplinkybė svarbi, vertinant kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, ar pareiškėjas objektyviai galėjo įvykdyti jam duotą pavedimą laiku.

9. Teismas pabrėžė, kad Išvadoje ir Įsakyme nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė savo Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.29 punktų reikalavimus. Pareigybės aprašymo 7.1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas rengia sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, suteikti nuosavybėn neatlygintinai valstybinės žemės sklypus ir padidinti grąžintiną žemės sklypo plotą projektus. Pareigybės aprašymo 7.29 punkte nurodyta, kad pagal kompetenciją valstybės tarnautojas nagrinėja ir dalyvauja nagrinėjant piliečių, kitų asmenų, įstaigų ir institucijų pateiktus prašymus, paklausimus, pareiškimus ir skundus bei rengia ir dalyvauja rengiant atsakymus į juos. NŽT Skyriaus vedėjas 2016 m. vasario 4 d. priėmė Įsakymą dėl darbo organizavimo, kuriuo buvo organizuojamas Skyriaus valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbas, nurodyta užduočių jiems paskirstymo tvarka pagal kadastrines vietoves ir pan. Šio teisės akto 1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad Skyriaus valstybės tarnautojai ir darbuotojai atlieka jų pareigybių aprašymuose nustatytas funkcijas pagal šiuo punktu jiems priskiriamas teritorijas, t. y. vyr. specialistui L. K. buvo priskirtos Lavoriškių, Mostiškių, Dūkštų, Vėriškių ir Geisiškių kadastro vietovės (1.10 p.). J. B. 2018 m. spalio 25 d. skunde kelti žemės klausimai buvo susiję su Visalaukės kadastro vietove (Vilkiškių k.), kuri pagal Įsakymo dėl darbo organizavimo 1.4 punktą buvo priskirta kuruoti kitam Skyriaus specialistui, t. y. ne pareiškėjui.

10. Teismas, įvertinęs minėtus teisės aktus, darė išvadą, kad neabejotina, jog pareiškėjo Pareigybės aprašymo 7.29 punktas turi būti aiškinamas kartu su minėtu Įsakymu dėl darbo organizavimo. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju J. B. 2018 m. spalio 25 d. skundas galėjo būti pavestas nagrinėti tam Skyriaus tarnautojui ar darbuotojui, kuriam Įsakymu dėl darbo organizavimo (jo 1 punktu) buvo priskirta atitinkama teritorija, t. y. Visalaukės kadastro vietovė (Vilkiškių k.). Byloje nustatyta, kad ši kadastrinė vietovė nebuvo priskirta pareiškėjui. Nors Įsakymo dėl darbo organizavimo 2 punkte nustatyta, kad: „atsižvelgiant į Skyriaus darbuotojams tenkantį darbo krūvį, taip pat kitas priežastis (darbuotojo liga, komandiruotė, atostogos ir kt.), užduotys darbuotojams gali būti paskirstomos kitaip nei nurodyta šio įsakymo 1 punkte“, tačiau teismas pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovas turėjo įrodyti, jog buvo pagrindas taikyti Įsakymo dėl darbo organizavimo 2 punktą. Tačiau atsakovas teismui nėra pateikęs jokių argumentų ir įrodymų, kad pareiškėjui teisėtai buvo pavesta nagrinėti J. B. 2018 m. spalio 25 d. skundą, t. y. nepateikti įrodymai, kad buvo Įsakymo dėl darbo organizavimo 2 punkte nurodytos aplinkybės.

11. Teismas pabrėžė, kad atsakovas savo atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas pagal savo kompetenciją turėjo vykdyti ir kitus su Skyriaus funkcijomis susijusius Skyriaus vedėjo pavedimus, kad būtų pasiekti NŽT strateginiai tikslai ir kt.; tad Skyriaus vedėjas turėjo teisę ir pareigą taip organizuoti Skyriaus darbą bei skirstyti užduotis Skyriaus darbuotojams, kad būtų pasiekti NŽT strateginiai tikslai. Pagal šiuos teiginius galima vertinti, kad atsakovas laikosi pozicijos, jog pareiškėjas laiku neatsakydamas į J. B. skundą pažeidė ir savo Pareigybės aprašymo 7.33 punkto reikalavimus. Pareiškėjui Pareigybės aprašymo 7.33 punkto pažeidimas nebuvo inkriminuotas Išvadoje ir Įsakyme, tad atsakovas atsiliepime nepagrįstai remiasi minėtu punktu.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog jis nedelsdamas pradėjo vykdyti paskirtą užduotį ir ėmė rinkti reikalingus dokumentus, tačiau ne visus rado; tuomet paskambino atostogaujančiai K. K., pastaroji negalėjo atsakyti į pareiškėjo pateiktus klausimus, todėl pasiūlė palaukti, kol ji pati grįš iš atostogų; apie iškilusias problemas jis nedelsiant žodžiu informavo NŽT Skyriaus vedėją ir jo pavaduotoją; jie nurodė pareiškėjui paruošti J. B. tarpinį atsakymą; jis 2018 m. lapkričio 16 d. paruošė raštą, kuriuo informavo J.

B., kad jos 2018 m. spalio 25 d. skundas yra nagrinėjamas ir apie priimtus sprendimus ji bus informuota vėliau; taip pat Skyriaus vadovų nurodymu „nusiėmė“ užduotį; pažymėjo, kad Skyriaus vedėjo pavaduotoja Ž. R. toliau priskyrė užduotį vykdyti minėtai specialistei su įrašu „48SD-12329-(14.48.104.), 2018-11-12, toliau darys K. K.“; teigė, kad nuo to momento jis dirbo jam priskiriamus darbus ir šia situacija nebesidomėjo. Teismas pabrėžė, kad šie pareiškėjo teiginiai iš esmės yra pagrįsti byloje esančiais duomenimis.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 16 d. parengė J. B. raštą Nr. 48SD-12329-(14.48.104.) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame iš esmės nurodė, kad jos skundas bus išsamiai išnagrinėtas ir jai artimiausiu metu bus atsakyta. Taip pat Skyriaus pavaduotoja Ž. R. toliau priskyrė užduotį vykdyti kitai specialistei su įrašu „48SD-12329 (14.48.104.), 2018-11-12, toliau darys K. K.“. Pareiškėjas „DVS“ sistemoje pažymėjo užduotį kaip įvykdytą. Nors l. e. p. Skyriaus vedėjas N. S. 2019 m. sausio 1 d. užduoties įvykdymą atmetė, nurodydamas pastaboje, kad „vykdyti nukreipta Jums“, tačiau akivaizdu, kad tuo metu (2019 m. sausio 1 d.) jau buvo pasibaigęs administracinės procedūros sprendimo priėmimo terminas.

Esant tokiai situacijai, net ir vertinant, kad pareiškėjui pavedimas atsakyti į skundą buvo duotas teisėtai, akivaizdu, jog situacija buvo pakankamai neapibrėžta ir neaiški dėl pavedimo apimties ir jo vykdymo. Visų pirma, pareiškėjui buvo duotas pavedimas, susijęs ne su jam priskirta teritorija, tad natūralu, kad jam reikėjo žymiai daugiau pastangų ir laiko, siekiant laiku atsakyti į skundą; be to, jam buvo likę tik 10 darbo dienų tinkamam skundo atsakymui. Pareiškėjas parengė tarpinį atsakymą, buvo akivaizdu, kad tinkamam skundo atsakymui reikia daugiau laiko; tad pareiškėjas pagrįstai galėjo tikėtis, jog užduoties įvykdymą turėtų pabaigti atitinkamą teritoriją kuruojantys ir ginčo situaciją žinantys specialistai.

Juo labiau, kad Skyriaus vedėjo pavaduotoja Ž. R. tolimesnį užduoties vykdymą buvo nukreipusi kitam specialistui. Kaip matyti iš bylos, apie esamą situaciją pareiškėjo vadovai žinojo ir anksčiau, su jais buvo derinama pozicija, jie pritarė pareiškėjo veiksmams. Tad akivaizdu, kad pareiškėją esama situacija galėjo klaidinti.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat teigė, jog jis tinkamai ir laiku negalėjo įvykdyti pavedimo ir dėl to, kad užduotis buvo sudėtinga, reikalavo teisinių žinių (pareiškėjas nėra teisininkas). Atsakovas savo atsiliepime neigė, kad pareiškėjui duota užduotis buvo sudėtinga. Tačiau teismas, įvertinęs bylos medžiagą, tokius atsakovo teiginius vertino kaip nepagrįstus. Pavedimas buvo pakankamai sudėtingas. Iš J. B. 2018 m. spalio 25 d. skundo turinio matyti, kad jos skundo išnagrinėjimas buvo susijęs dar su 2017 m. gegužės mėnesį jos rašytu skundu, kuris buvo pavestas išnagrinėti kitiems specialistams. Tad akivaizdu, kad 2018 m. spalio 25 d. skundo išnagrinėjimas reikalavo žymiai platesnio požiūrio, situacijos, kuri prasidėjo dar 2017 m., vertinimo. Klausimo sudėtingumą iš esmės patvirtina ir paties atsakovo vėlesni veiksmai: NŽT 2019 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 48SD-6183(14.48.104.) informavo J. B., kad atsakyti į jos 2019 m. balandžio 16 d. skundą reikalingos papildomos laiko sąnaudos dėl didelės dokumentų apimties ir siekiant išsamiai išnagrinėti bei įvertinti situaciją, tad pratęsė skundo nagrinėjimo terminą. Nors šis raštas buvo susijęs su J. B. 2019 m. balandžio 16 d. skundu, tačiau, įvertinus 2019 m. balandžio 16 d. skundo turinį, akivaizdu, kad šis skundas buvo susijęs su J. B. ankstesniu, t. y. 2018 m. spalio 25 d. skundu. Taigi vertintina, kad pats atsakovas yra pripažinęs, jog keliamas klausimas yra sudėtingas. NŽT Skyriaus vedėjas 2019 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 48VĮ-966-(14.48.2.) „Dėl komisijos sudarymo“ sudarė 5 asmenų komisiją (į kurią įtraukė ne mažiau kaip du teisininkus), kuriai pavedė iki 2019 m. liepos 19 d. išnagrinėti J. B. skunduose, taip pat 2018 m. spalio 25 d. skunde keliamus klausimus. Iš šios komisijos posėdžio protokolo Nr. 48PRT-92-(14.48.6) taip pat matyti spręstų klausimų sudėtingumas. J. B. buvo atsakyta tik 2019 m. rugsėjo 13 d. Taigi nėra jokių abejonių, kad J. B. 2018 m. spalio 25 d. skunde kelti klausimai buvo sudėtingi. Esant tokiai situacijai (klausimo sudėtingumui), dar atsižvelgiant ir į kitas nustatytas svarbias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas objektyviai negalėjo išnagrinėti J. B. skundo per įstatymo nustatytą terminą (net jeigu skundas ir būtų pratęstas 10 darbo dienų), vadovai tinkamai nekontroliavo šio sudėtingo klausimo savalaikio išsprendimo.

14. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog jo duotas pavedimas pareiškėjui, už kurio neįvykdymą laiku jam paskirta tarnybinė nuobauda, buvo teisėtas. Kita vertus, net ir vertinant, kad pavedimas buvo duotas teisėtai, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta pagrįstai, nes vienareikšmiškai nustatyta, kad pareiškėjas objektyviai negalėjo pavedimo įvykdyti per teisės aktais nustatytą terminą. Tai reiškia, kad pareiškėjo veiksmuose nėra kaltės. Todėl pareiškėjui Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – yra neteisėta ir nepagrįsta, tad ji naikintina.

III. 15. Atsakovas NŽT padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

15.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad NŽT neįrodė, jog duotas pavedimas pareiškėjui, už kurio neįvykdymą laiku jam paskirta tarnybinė nuobauda, buvo teisėtas. Pareiškėjas galimo tarnybinio nusižengimo metu savo funkcijas vykdė pagal Pareigybės aprašymą. Pareigybės aprašymo 7.29 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojas pagal kompetencija nagrinėja ir dalyvauja nagrinėjant piliečių, kitų asmenų, įstaigų ir institucijų pateiktus prašymus, paklausimus, pareiškimus ir skundus bei rengia ir dalyvauja rengiant atsakymus į juos. Akivaizdu, kad Skyriaus vedėjas turėjo teisę ir pareigą taip organizuoti Skyriaus darbą bei skirstyti užduotis Skyriaus darbuotojams, kad būtų pasiekti NŽT strateginiai tikslai (šiuo atveju – tinkamas administracinių paslaugų suteikimas). Šioje situacijoje nėra svarbi aplinkybė, kad NŽT Skyriaus vedėjo Įsakymu dėl darbo organizavimo užduotys ir pavedimai nagrinėjami skyriaus specialistų pagal jiems priskirtas kadastro vietoves bei tai, kad pareiškėjui nebuvo priskirta Visalaukės kadastro vietovė.

15.2. Teismas, įvertinęs Įsakymo dėl darbo organizavimo ir Pareigybės aprašymo nuostatas, nepagrįstai vertino, kad Pareigybės aprašymo 7.29 punktas turi būti aiškinamas kartu su Įsakymu dėl darbo organizavimo ir tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju J. B. 2018 m. spalio 25 d. skundas galėjo būti pavestas tam skyriaus tarnautojui ar darbuotojui, kuriam Įsakymu dėl darbo organizavimo buvo priskirta atitinkama teritorija, t. y. Visalaukės kadastro vietovė (Vilkiškių k.). Pareigybės aprašyme yra numatyta, kokias funkcijas vykdo šias pareigas einantis valstybės tarnautojas. Aplinkybė, kad NŽT Skyriaus vedėjas, organizuodamas Skyriaus darbą, yra priėmęs minėtą Įsakymą dėl darbo organizavimo, pagal kurį priskirtos tam tikros kadastro vietovės tam tikriems specialistams, neatleidžia nuo pareigos vykdyti visas funkcijas pagal Pareigybės aprašymą, o minėtas Įsakymas dėl darbo organizavimo negali Pareigybės aprašyme numatytų funkcijų susiaurinti. Pagal Pareigybės aprašymo 8 punktą Skyriaus specialistas yra pavaldus Skyriaus vedėjui, todėl pareiškėjas neturėjo pagrindo manyti, kad jis nėra atsakingas už Skyriaus vedėjo suformuotos užduoties vykdymą.

15.3. Teismo spendime taip pat nurodyta, kad nors Įsakymo dėl darbo organizavimo 2 punkte nustatyta, kad, atsižvelgiant į Skyriaus darbuotojams tenkantį darbo krūvį, taip pat kitas priežastis (darbuotojo, liga, komandiruotė, atostogos ir kt.), užduotys darbuotojams gali būti paskirstomos kitaip, nei nurodyta šio įsakymo 1 punkte, NŽT turėjo įrodyti, jog buvo pagrindas taikyti Įsakymo dėl darbo organizavimo 2 punktą, tačiau nepateikė tai patvirtinančių duomenų. Tokį vertinimą teismas pateikė nepaisant to, kad pareiškėjas neginčija fakto, jog K. K. nebuvo darbe. Priešingai, pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nedelsdamas pradėjo vykdyti paskirtą užduotį ir ėmė rinkti dokumentus, tačiau ne visus rado; tuomet paskambino atostogaujančiai K. K., pastaroji negalėjo atsakyti į pareiškėjo pateiktus klausimus, todėl pasiūlė palaukti, kol ji pati grįš iš atostogų; apie iškilusias problemas jis nedelsiant žodžiu informavo Skyriaus vedėją ir jo pavaduotoją. Ta pati informacija yra ir pareiškėjo tarnybiniame paaiškinime. Todėl nėra abejonių, kad pareiškėjui duotas pavedimas, už kurio neįvykdymą laiku jam paskirta tarnybinė nuobauda, buvo teisėtas, o detalizuoti K. K. nebuvimo darbe priežastį papildomais įrodymais nebuvo būtina, nes ši aplinkybė pareiškėjo skunde neginčijama.

15.4. Pareiškėjas ne kartą (l. e. p. Skyriaus vedėjui N. S. atmetant užduoties įvykdymo faktą) buvo raginamas išnagrinėti J. B. prašymą, užduoties peradresavimas taip pat net keletą kartų buvo atmestas. Atsižvelgiant į Komisijos Išvadoje nustatytas aplinkybes, pareiškėjui turėjo būti žinoma, kad jis yra atsakingas už tinkamą J. B. 2018 m. spalio 25 d. skundo išnagrinėjimą. Kaip ir buvo minėta, pagal Pareigybės aprašymo 8 punktą Skyriaus specialistas yra pavaldus Skyriaus vedėjui, todėl pareiškėjas neturėjo pagrindo manyti, kad jis nėra atsakingas už Skyriaus vedėjo suformuos užduoties vykdymą. Pareiškėjas Darbo reglamento nustatyta tvarka laiku nesikreipė į Skyriaus vedėją dėl užduoties priskyrimo kitam darbuotojui, taip pat nepateikė jokių duomenų, kad skundo nagrinėjimas buvo perduotas Skyriaus vyr. specialistei K. K. K. K. laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. lapkričio 22 d. buvo suteiktos kasmetinės atostogos (atostogų trukmė ir Skyriaus vadovams, ir Skyriaus darbuotojams buvo žinoma), todėl akivaizdu, jog už J. B. skundo išnagrinėjimą teisės aktuose nustatytais terminais (t. y. iki 2018 m. lapkričio 23 d.) buvo atsakingas pareiškėjas. Iš susidariusios situacijos pastebėtina, kad pareiškėjas, būdamas atsakingas už J. B. 2018 m. spalio 25 d. skundo išnagrinėjimą, neinformavo Skyriaus vedėjo apie tai, kad, jo manymu, skundas pernelyg sudėtingas ir pareiškėjas jo negalės išnagrinėti vienas, administracinė procedūra nebuvo pratęsta. Aplinkybės, kad J. B. 2018 m. spalio 25 d. skundo neišnagrinėjo būtent dėl didelio sudėtingumo, pareiškėjas nenurodė ir teikdamas tarnybinį paaiškinimą, o Komisija, išsamiai ištyrusi susidariusią situaciją, tokios aplinkybės nenustatė.

15.5. Pareiškėjas tiesiog nevykdė jam priskirtos užduoties, t. y. neatliko veiksmų, būtinų skundui išnagrinėti laiku ir tinkamai: nevertino dokumentų, nenagrinėjo situacijos ir pan., t. y. nevykdė Pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų. Todėl pareiškėjas negalėjo įvertinti, ar skundo nagrinėjimas reikalauja papildomų laiko sąnaudų. Pareiškėjas skundo neišnagrinėjo teisės aktuose nustatytais terminais ne dėl to, kad skundas buvo sudėtingas, o dėl to, kad pats pareiškėjas nesiėmė jokių tolesnių veiksmų skundui išnagrinėti, tik parengė tarpinį atsakymą. Tolesni Skyriaus veiksmai nagrinėjant net kelis J. B. skundus negali būti vertinami kaip pateisinantys pareiškėjo neveikimą, kadangi, kaip buvo minėta, jis, būdamas atsakingas už tinkamą skundo išnagrinėjimą, nesiėmė jokių veiksmų, kad skundas būtų išnagrinėtas tinkamai ir teisės aktuose numatytais terminais, nors galėjo ir privalėjo tai padaryti. Pareiškėjas, nagrinėdamas J. B. 2018 m. spalio 25 d. skundą, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas ir neįvertino, kad teisės aktuose nustatytų skundų nagrinėjimo terminų nesilaikymas gali sukelti neigiamas pasekmes.

16. Pareiškėjas atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad:

16.1. Pritartina teismo išvadai, kad NŽT neįrodė, jog duotas pavedimas pareiškėjui, už kurio neįvykdymą laiku jam paskirta tarnybinė nuobauda, buvo teisėtas. Pagal Įsakymo dėl darbo organizavimo 1 punktą J. B. 2018 m. spalio 25 d. skundas galėjo būti pavestas tam Skyriaus tarnautojui ar darbuotojui, kuriam punktu buvo priskirta atitinkama teritoriją, t. y. Visalaukės kadastro vietovė (Vilkiškių k.). Ši kadastro vietovė nebuvo priskirta pareiškėjui. Įsakymo dėl darbo organizavimo 2 punkte nustatyta, kad, atsižvelgiant į Skyriaus darbuotojams tenkantį darbo krūvį, taip pat kitas priežastis (darbuotojo, liga, komandiruotė, atostogos ir kt.), užduotys darbuotojams gali būti paskirstomos kitaip nei nurodyta, šio įsakymo 1 punkte. Atsakovas turėjo įrodyti, kad buvo pagrindas taikyti Įsakymo dėl darbo organizavimo 2 punktą, tačiau nepateikė tai patvirtinančių duomenų.

16.2. J. B. skundą, paklausimą teikė dar 2017 m. NŽT direktorius 2017 m. spalio 19 d. pavedimu NŽT Skyriaus vedėjui pavedė įvertinti nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų parengimo teisėtumą dėl buvusių žemės savininkų turėtos žemėvaldos ir nuosavybės teisių atkūrimo. J. B. 2018 m. spalio 25 d. skundas buvo tęsinys į pilietei neatsakytą 2017 m. skundą, paklausimą. NŽT Skyriaus vadovai jau tuomet turėjo žinoti apie šios situacijos sudėtingumą ir jos vilkinimą. Klausimas nebuvo nagrinėjamas daugiau nei 2 metus ir tik dėl paskutinio laiku neatsakyto skundo nepagrįstai, objektyviai neišnagrinėjus visų aplinkybių, selektyviai pareiškėjui buvo pritaikyta drausminė atsakomybė.

16.3. NŽT Skyriuje užduotis paskirstant pagal kadastro vietoves, pareiškėjui tiesioginius vadovus informavus apie užduoties vykdymą, pareiškėjui pilietei pateikus tarpinį atsakymą ir pratęsus administracinės procedūros terminą, NŽT Skyriaus vedėjos pavaduotojai Ž. R. toliau priskyrus užduotį „DVS“ sistemoje vykdyti atsakingam specialistui su įrašu „48.3D-12329- (14.48.104.), 2018-11-12, toliau darys K. K.“, pareiškėjas turėjo pagrindo manyti, kad jis nėra atsakingas tiesiogiai už užduoties vykdymą. Nei Skyriaus vadovai, nei kiti atsakingi specialistai, žinodami anie šią situaciją, toliau nekuravo ir nevykdė šios užduoties, nors tinkamai ir informatyviai buvo informuoti apie J. B. 2018 m. spalio 25 d. skundo nagrinėjimo aplinkybes. L. e. p. NŽT Skyriaus vedėjas N. S., visiškai neįsigilinęs į situaciją, 2019 m. sausio 1 d. (ne darbo dieną) atmetė prieš tai buvusių tiesioginių vadovų prieš beveik du mėnesius suderintą ir patvirtintą užduotį, apie tai pareiškėjo neinformuodamas nei raštu, nei žodžiu. Tokių įrodymų NŽT nepateikė ir teismui. N. S. atmetant patvirtintą užduotį, pareiškėjas nebeturėjo jokios informacijos, susijusios su jau patvirtintos užduoties vykdymu, kadangi visa turėta dokumentacija, susijusi su J. B. 2018 m. spalio 25 d. skundu, buvo perduota NŽT Skyriaus specialistei K. K.. 2019 m. sausio 1 d. buvo priskirtas specialistas, kuris tuo metu buvo ir dirbo NŽT Skyriuje ir buvo atsakingas už Visalaukės kadastro vietovės koordinavimą.

16.4. Pritartina teismo išvadai, kad aptariamas pavedimas pareiškėjui buvo pakankamai sudėtingas ir pareiškėjas jo negalėjo išnagrinėti vienas. Akivaizdu, kad pareiškėjas, atsakęs 2018 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 48SD-12329-(14.48.104.) J. B., informavęs NŽT Skyriaus tiesioginius vadovus apie esamą situaciją, papildomai elektroniniu raštu informavęs 2018 m. lapkričio 7 d tarnybinio rašto Nr. TR-10455- (5.34E) „Dėl pavedimo įvykdymo ir skundo nagrinėjimo“ rengėją NŽT vyriausiąją specialistę B. K., atliko ir įvykdė visus įmanomus veiksmus, kurie vadovaujantis Pareigybės aprašymo 7.29 punktu pagal kompetenciją buvo privalomi atlikti.

16.5. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta neteisėtai, nesant tarnybinės atsakomybės sąlygų, t. y. pareiškėjui neatlikus neteisėtų veiksmų. Iš pateiktų argumentų matyti, kad atsakovas neobjektyviai ištyrė aplinkybes, užduočių kontrolės neužtikrino, neatsižvelgė į spręstino klausimo sudėtingumą, pažeidė teisės aktų nuostatas ir dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjo teisės ir įstatymų saugomi interesai buvo pažeisti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio direktorių, Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir ginčijamą Įsakymą panaikino. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Šioje byloje ginčas iš esmės kyla tik dėl tos Įsakymo dalies, kuria pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba – už nustatytą pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą.

21. VTĮ 32 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 31 d.) nustatyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012 ir kt.).

23. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas. Tad būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti nurodyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018, 2018 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018).

24. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad aktams, kuriais taikoma tarnybinė atsakomybė, aktualus ir VAĮ (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) 8 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3706-756/2016, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3761-552/2020).

26. Ginčijamas Įsakymas yra priimtas atsižvelgiant į Išvadą, kuri laikytina neatskiriama Įsakymo dalimi. Įsakyme nėra atskleista pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl vertinant, ar pareiškėjui pagrįstai taikyta tarnybinė atsakomybė ir tuo pagrindu skirta tarnybinė nuobauda, analizuotinas būtent Išvados turinys.

27. Teisėjų kolegija, išanalizavusi Išvados turinį, konstatuoja, kad šis dokumentas nėra tinkamai motyvuotas, t. y. jame nėra aiškiai atskleista pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtis (jos elementai), kadangi:

27.1. Nors Išvadoje nurodytos su galimu pareiškėjo tarnybiniu nusižengimu susijusios aplinkybės (t. y., kad pareiškėjas laiku neišnagrinėjo pilietės J. B. 2018 m. spalio 25 d. skundo, nevykdė l. e. p. NŽT Skyriaus vedėjo N. S. pavedimų šį skundą išnagrinėti) ir tuo pagrindu konstatuota, kad pareiškėjas, nagrinėdamas pilietės skundą, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas ir neįvertino, kad teisės aktuose nustatytų skundų nagrinėjimo terminų nesilaikymas gali sukelti neigiamas pasekmes, tačiau toliau Išvadoje pažymėta, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas padarytas 2018 m. lapkričio 26 d., t. y. kitą darbo dieną po to, kai turėjo būti parengtas atsakymas pilietei. Atsižvelgiant į tai, lieka neaišku, ar pareiškėjui tarnybinis nusižengimas inkriminuojamas tik už tai, kad jis iki 2018 m. lapkričio 26 d. neišnagrinėjo J. B. 2018 m. spalio 25 d. skundo, ar ir už tai, kad jis nevykdė jau vėliau l. e. p. NŽT Skyriaus vedėjo N. S. su minėto skundo nagrinėjimu susijusių pavedimų (pareiškėjo užduočių, susijusių su 2018 m. spalio 25 d. skundo nagrinėjimu, nepatvirtinimo). Tad Išvadoje tinkamai nenustatytas pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo sudėties faktinis pagrindas, t. y. šiuo atveju nėra aiški pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo apimtis, o dėl to nėra aiškios ir tarnybinės atsakomybės ribos.

27.2. Atsižvelgiant į tai, kad iš Išvados nėra aiški pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo apimtis, t. y. kokios aplinkybės (pareiškėjo veiksmai (neveikimas) patenka į tarnybinio nusižengimo sudėtį (kitaip tariant – jo atsakomybės ribos), nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui pagrįstai buvo inkriminuoti VAĮ 31 straipsnio, Taisyklių 25 punkto, Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.29 punktų pažeidimai. Be to, pažymėtina, kad šiuo atveju apskritai nebuvo teisiškai pagrįsta pareiškėjo veiksmus vertinti taikant VAĮ 31 straipsnį, kuriame nustatyta, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios, nes, įvertinus bylos faktines aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas šiuo atveju turėdamas atsakyti į J.

B. 2018 m. spalio 25 d. skundą turėjo vykdyti administracinę procedūrą, t. y. procedūrą, kaip tai apibrėžta VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje, – turėjo atlikti privalomus veiksmus nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Tokią išvadą patvirtina ir NŽT Skyriaus 2019 m. rugsėjo 13 d. raštas Nr. 48SS-25-(14.48.45.), kuriuo, be kita ko, atsakyta į J. B. 2018 m. spalio 25 d. skundą.

Minėtu raštu buvo aptarti su nuosavybės teisės atkūrimu susiję klausimai, o ne nagrinėtas galbūt viešojo administravimo subjekto asmeniui padarytas jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas. Atitinkamai tuo pačiu pagrindu konstatuotina, kad nebuvo teisiškai pagrįsta pareiškėjo veiksmus vertinti ir taikant Taisyklių 25 punkto dalį, kurioje nustatyta, kad administracinės procedūros atliekamos laikantis VAĮ 31 straipsnyje nustatytų terminų. Taip pat, įvertinus bylos aplinkybes, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju, turėdamas atsakyti į J.

B. 2018 m. spalio 25 d. skundą, turėjo įvykdyti vieną iš Pareigybė aprašymo 7.1 punkte numatytų funkcijų, t. y parengti sprendimo atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį, ar sprendimo suteikti nuosavybėn neatlygintinai valstybinės žemės sklypus, ar sprendimo padindinti grąžintina žemės sklypo plotą projektą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šiuo atveju apskritai nebuvo teisiškai pagrįsta pareiškėjo veiksmus vertinti taikant ir Pareigybės aprašymo 7.1 punktą.

27.3. Nėra pakankamai argumentų pareiškėjo kaltei pagrįsti. Visų pirma, pareiškėjo kaltės negalima tinkamai pagrįsti dėl to, kad, kaip konstatuota, Išvadoje tinkamai nenustatytas pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo sudėties faktinis pagrindas (tarnybinės atsakomybės taikymo ribos). Antra, net vertinant aplinkybes, kuriomis, kaip galima manyti, siekiama pagrįsti pareiškėjo kaltę, tos aplinkybės Išvadoje nėra pakankamai motyvuotos pareiškėjo kaltei pagrįsti, t. y. nėra pašalinti prieštaravimai, trukdantys pareiškėjo kaltei nustatyti. Kitaip tariant, nors nustatyta, kad pareiškėjas laiku neatsakė į J. B. 2018 m. spalio 25 d. skundą, nevykdė N. S. su tuo susijusių pavedimų, tačiau, pavyzdžiui, Išvadoje, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės neįvertintos tos aplinkybės, kad pareiškėjas parengė J. B. tarpinį (t. y. kuriuo galutinai neišnagrinėtas 2018 m. spalio 25 d. skundas) NŽT Skyriaus 2018 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. 48SD-12329-(14.48.104.), o po šio rašto parengimo NŽT Skyriaus vedėjo pavaduotoja „DVS“ sistemoje buvo nurodžiusi, kad toliau užduotį vykdys K. K.; taip pat Išvadoje neįvertinta pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 20 d. tarnybiniame paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad jį Skyriaus vadovai buvo įpareigoję parengti tik tarpinį atsakymą; Išvadoje neįvertinta ir ta aplinkybė, kad N. S. 2019 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 48VĮ-966-(14.48.2.) visgi nusprendė sudaryti komisiją, be kita ko, J. B. 2018 m. spalio 25 d. skundui išnagrinėti, o tai kelia abejonių, ar pareiškėjui apskritai pagrįstai buvo pavesta išnagrinėti J. B. 2018 m. spalio 25 d. skundą.

28. Teisėjų kolegija, apibendrindama šios nutarties 27.1–27.3 punktuose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad Išvada, kaip sudėtinė Įsakymo dalis, neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų ir, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, keliamų reikalavimų (žr. šios nutarties 22–25 p.) tokio pobūdžio aktui, t. y. Išvadoje aiškiai ir motyvuotai nenustatyta pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtis. Išvadoje tinkamai nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties, yra pagrindas konstatuoti, kad Įsakymo dalis, kuria pareiškėjui skirta tarnybinė nuobaudą už padarytą tarnybinį nusižengimą, yra neteisėta ir nepagrįstą, dėl to skundžiamu teismo sprendimu pagrįstai panaikinta.

29. Visgi pripažintina, kad teismas be pagrindo panaikino ginčijamo Įsakymo dalį, kuria pripažinta, jog pareiškėjas, nagrinėdamas J. B. 2019 m. balandžio 16 d. skundą, nepadarė tarnybinio nusižengimo. Kaip pats pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, pareiškėjo argumentai, kad jam tarnybinė nuobauda paskirta ir už J. B. 2019 m. balandžio 16 d. skundo nagrinėjimą, yra nepagrįsti. Tad šios Įsakymo dalies, remiantis pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, nebuvo pagrindo panaikinti.

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – skundžiamas teismo spendimas pakeistinas, nurodant, kad pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, panaikinant ginčijamo Įsakymo dalį (t. y. Įsakymo 1.1 ir 2 p.), kuria pripažinta, kad pareiškėjas, neužtikrinęs, jog J. B. 2018 m. spalio 25 d. skundas būtų išnagrinėtas teisės aktuose nustatytais terminais, padarė tarnybinį nusižengimą ir už tai pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, – o pareiškėjo skundo dalis dėl Įsakymo 1.2 punkto, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas, nagrinėdamas J. B. 2019 m. balandžio 16 d. skundą, nepadarė tarnybinio nusižengimo, panaikinimo atmetama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo L. K. skundą tenkinti iš dalies – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio direktorių, 2019 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1PS1-720-(2.1.) „Dėl L. K. tarnybinio nusižengimo“ 1.1 ir 2 punktus.

Pareiškėjo L. K. skundo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio direktorių, 2019 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1PS1-720-(2.1.) „Dėl L. K. tarnybinio nusižengimo“ 1.2 punkto panaikinimo atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius