03cd87f6-89eb-4ae0-85ea-bf21b8fe9ac9 · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                               Administracinė byla Nr. I-1177-406/2017                                                                                    Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00210-2017-7                                                    Procesinio sprendimo kategorijos 20.2.3.2; 51.4; 55.1.1; 55.1.3 (S)                                 KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 23 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,              vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.              Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. V. kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 5-7) nurodė, kad nuo 2014 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. sausio 20 d. buvo kalinamas Alytaus pataisos namų bendrabučio tipo bei kamerų tipo patalpose, kuriose gyvenamasis plotas neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. kiekvienam nuteistajam teko mažiau ploto nei numato teisės aktai.

Viso to pasėkoje jis patyrė depresijÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , reputacijos pablogėjimÄ . Prašė skundÄ tenkinti ir priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos. Atsakovas atsiliepime (b. l. 12-17) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigė, kad teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais ar be jų. Akcentavo, jog pareiÅ¡kėjas Alytaus pataisos namų bendrabučio tipo bei kamerų tipo patalpose buvo kalinamas tinkamomis sÄ lygomis ir nuteistasis į pataisos namų administracijÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė.

PareiÅ¡kėjas, siekdamas žalos atlyginimo, remiasi abstrakčiais teiginiais, prielaidomis. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas turi pareigÄ Ä¯rodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtÄ Å¾alÄ patvirtinančius įrodymus ir įrodant, kad nurodyta žala kilo bÅ«tent dėl neteisėtais pripažintų vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas nepagrįstas ir atmestinas.PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam netinkamomis sÄ lygomis atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – Pataisos įstaiga).

Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas grindė tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus, jis buvo laikomas patalpose, kur jam teko mažesnis nei teisės aktuose garantuotas minimalus plotas.Pabrėžtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų bÅ«ti skirtas kalinamajam pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ (toliau – Konvencija). EŽTT, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt.Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, priklausantis nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau tekste – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui.Bylos duomenimis (b. l. 12-13, 19-20, 21-28) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. balandžio 29 d., nuo 2014 m. gegužės 13 d. iki 2014 m. gegužės 14 d. buvo paskirtas gyventi į 34,13 kv. m ploto 9 bÅ«rio 1 miegamÄ jį (bendrabučio tipo), ir ten buvo įrengta 8 miegamųjų vietų, todėl vidutinis pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamasis plotas buvo ne mažesnis nei nustatyta teisės aktų, t. y. teko ne mažiau nei 4,26 kv. m.

Nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. birželio 26 d. pareiškėjas gyveno 19 būrio 5 miegamajame (bendrabučio tipo), kurio plotas buvo 44,72 kv. m ir ten buvo įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko ne mažiau nei 3,19 kv. m. Pareiškėjas nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. balandžio 15 d., nuo 2015 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. iki2015 m. rugpjūčio 28 d., nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d., nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d. bausmę atliko 19 būryje, 2 miegamajame, kur gyvenamasis plotas buvo 44,72 kv. m ir jame buvo apgyvendinta 14 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko 3,19 kv. m.

Nuo 2014 m. liepos 15 d. iki 2014 m. rugsėjo 4 d., nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2016 m. sausio 5 d., nuo 2016 m. sausio 12 d. iki2016 m. sausio 14 d. pareiÅ¡kėjas gyveno 11 bÅ«rio 1 miegamajame, kur gyvenamasis plotas siekė 45,77 kv. m ir buvo įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,81 kv. m. PareiÅ¡kėjas nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2014 m. rugsėjo 5 d., nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2014 m. spalio 1 d. buvo paskirtas į 21 bÅ«rį, 4 miegamÄ jį, kuris buvo 24,80 kv. m gyvenamojo ploto ir jame buvo įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl net ir esant užimtoms visoms lovoms, pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,13 kv. m.

Nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 3 d., nuo 2014 m. gruodžio 23 d. iki 2015 m. kovo 3 d., nuo 2015 m. kovo 10 d. iki2015 m. kovo 24 d., nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. pareiÅ¡kėjas bausmę atliko 10 bÅ«rio 2 miegamajame, kurio plotas siekė 44,17 kv. m, jame buvo įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,68 kv. m.Laikotarpiais nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2015 m. gegužės 29 d., nuo 2015 m. birželio 11 d. iki 2015 m. birželio 12 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 18 bÅ«rį, 1 miegamÄ jį, kuris buvo 35,15 kv. m ploto ir jame buvo 9 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,90 kv. m.Nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. sausio 15 d. pareiÅ¡kėjas gyveno 3 bÅ«rio 4 miegamajame, kurio plotas buvo 44,28 kv. m ir įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl pareiÅ¡kėjui tenkantis gyvenamasis plotas siekė 3,69 kv. m.Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog nebuvo pažeistos pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis tam tikrais laiko tarpais buvo kalinamas ir Pataisos įstaigos kamerų tipo patalpose.Bylos duomenys (b. l. 19-20) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiais nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. gegužės 13 d., nuo 2014 m. gegužės 14 d. iki 2014 m. gegužės 23 d. buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 1, kuri buvo 28,77 kv. m ploto ir joje įrengtos 7 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę Å¡ioje kameroje teko 4,11 kv. m.Taip pat iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nuo 2014 m. birželio 26 d. iki 2014 m. liepos 1 d., nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2015 m. kovo 4 d., pareiÅ¡kėjas buvo uždarytas į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 20, kurios bendras plotas 15,58 kv. m ir joje įrengtos 4 miegamosios vietos.

Taigi vienam nuteistajam teko 3,89 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 18, kuri yra 12,21 kv. m ir joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl net ir esant visoms užimtoms lovoms, pareiÅ¡kėjui teko 4,07 kv. m. Nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 15 d., nuo 2015 m. kovo 4 d. iki 2015 m. kovo 10 d., nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2015 m. gegužės 29 d., nuo 2015 m. birželio 12 d. iki 2015 m. liepos 9 d. pareiÅ¡kėjas bausmę atlikinėjo kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 3, kuri yra 29,36 kv. m gyvenamojo ploto ir joje buvo įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,67 kv. m.Nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. balandžio 29 d. pareiÅ¡kėjui buvo paskirta baudos izoliatoriaus kamera Nr. 16, kuri yra 12,39 kv. m ir joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl net ir esant visoms užimtoms lovos, pareiÅ¡kėjui teko 4,13 kv. m.

Nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 14, kuri yra 12,22 kv. m ir joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 4,07 kv. m. Nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 10 d., nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d. pareiÅ¡kėjas buvo uždarytas į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 4, kurios bendras plotas 14,48 kv. m ir joje įrengtos 4 miegamosios vietos. Taigi vienam nuteistajam teko 3,62 kv. m gyvenamojo ploto.Nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. spalio 8 d., nuo 2015 m. spalio 9 d. iki 2015 m. spalio 21 d., nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. sausio 20 d. pareiÅ¡kėjas buvo uždarytas į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 2, kurios bendras plotas 29,51 kv. m ir joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 3,68 kv. m gyvenamojo plotoAtsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punktas, numatantis, jog kamerų tipo patalpose vienam žmogui turi tekti 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, taip pat nebuvo pažeistas.Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , teisės aktai nenumato reikalavimo, eliminuoti kameroje laikomo baldų, inventoriaus užimamÄ plotÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.

Tačiau, vadovaujantis minėtų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. ir 111.2. garantuojančiais minimalų 3,1 kv. m ir 3,6 kv. m kameros plotÄ , nuostatomis ir teismui pateiktų duomenų pagrindu darytina iÅ¡vada, jog Å¡i Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta minimali ploto norma vienam asmeniui nagrinėjamam ginčui aktualiu, Å¡ioje byloje vertinamu laikotarpiu nebuvo pažeista. Tokiu bÅ«du byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjo argumentus pagrįstais bei konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu, atliko bausmę nepriimtinomis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis, kurios nulemtų neturtinės žalos padarymo fakto konstatavimÄ .

Sprendžiant ginÄÄ , akcentuotinos bausmės atlikimo Pataisos įstaigoje bendrosios sÄ lygos, t. y. kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas aukščiau įvardintais laikotarpiais atliko bausmę gyvendamas bendrabučio tipo patalpose ir turėjo reglamentuotÄ judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Nuteistieji, gyvendami bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iÅ¡ bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų, turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose gali lankyti bibliotekÄ , koplyčiÄ , užsiimti kita leistina veikla (b. l. 13).

Teismas nenustatė, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų gyvenimo sÄ lygų poveikį sveikatos bÅ«klei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiÅ¡kėjo savybėms.

Duomenų, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba byloje nėra.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl jo orumÄ Å¾eminančių sÄ lygų Pataisos įstaigoje, yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl Å¡ie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimÄ .

Byloje esantys įrodymai taip pat nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiÅ¡kėjo laikymo nepriimtinomis sÄ lygomis, tiek ir priežastinio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų ar kitokio pobÅ«džio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

       PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.       Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos  vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .         Teisėjas                                                                                                            Gintaras Čekanauskas