Legislator Case Law & Legislation
03cc3dce-2c53-4216-a381-4499e7fc5cea AI generated

03cc3dce-2c53-4216-a381-4499e7fc5cea · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 03cc3dce-2c53-4216-a381-4499e7fc5cea
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du; daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė (CK 4.69 str. 3 d.);

Legislator headnote

AI generated

03cc3dce-2c53-4216-a381-4499e7fc5cea · Klaipėdos apygardos teismas: Apeliantė pažymi, kad jei Å¡is sÄ raÅ¡as bÅ«tų iÅ¡likęs, tai nereikėtų teisme įrodinėti daiktinių teisių į Å¡iuos ginčo objektus, o bÅ«tų galima LR Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 patvirtinta tvarka juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taip pat pažymi, jog jei bÅ«tų iÅ¡likę statybos dokumentai, tai teisme nereikėtų įrodinėti aplinkybių, kas pastatė ginčo pastatus, nes jie tiesiogiai ir nurodytų, kad statytojas buvo Gargždų statybinių medžiagų kombinatas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Bronius Valius                                                                                   Civilinė byla Nr. 2A-1373-125/2012Teisėjas Mantas Ūsas                                                   Proceso Nr. 2-24-3-00738-2011-3                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:  (S)                                                                                                      30.8; 128.2; 121.21 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. spalio 12 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų plytų gamykla“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Gargždų plytų gamykla“ pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisių pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė ,Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Polasta“ bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė ,,Simpatija“, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja UAB ,,Gargždų plytų gamykla“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti faktÄ , kad UAB „Gargždų plytų gamykla“ nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus:pastatÄ - siurblinę (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtas kaip lHlp), esantį adresu (duomenys neskelbtini);siurblinę su Å¡achtiniu Å¡uliniu (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtas 66Hlp), esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini);fekalinės kanalizacijos ir persiurbimo stotį (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtÄ 66Hlp), esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini);gamybinės kanalizacijos persiurbimo stotį (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtÄ 61Hlp), esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini);autobusų stovėjimo paviljonÄ (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtÄ 65Tlp), esantį adresu (duomenys neskelbtini);transformatorinę (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtÄ 63Hlp), esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini);110 kV elektros kabelinė linijÄ (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtÄ li), esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini);0,4 kV elektros kabelinė linijÄ (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtÄ 2i), esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini);Å¡ilumos tinklų vamzdynÄ (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtÄ 3i), esantį adresu (duomenys neskelbtini);ryÅ¡ių tinklus (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtus 4i), esančius adresu (duomenys neskelbtini);garo linijÄ (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtÄ 5i), esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini);suspausto oro linijÄ (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtÄ 7i), esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini);pastatÄ - biofiltrų pastatÄ (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtÄ kaip lHlp), esantį adresu (duomenys neskelbtini);pastatÄ - buitinį pastatÄ (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtÄ kaip 2H2p), esantį adresu (duomenys neskelbtini);pastatÄ - dumblo siurblinę (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtÄ kaip 3Hlp), esantį adresu (duomenys neskelbtini);pastatÄ - elektros skydinę (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtÄ kaip 4Hlp), esantis adresu (duomenys neskelbtini);pastatÄ - iÅ¡purÅ¡kimo siurblinę (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtÄ kaip 5H1Ž), esantį adresu (duomenys neskelbtini),įgijo pagal įgyjamÄ jÄ senatį.Bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėja atsisakė reikalavimo nustatyti faktÄ pagal įgyjamÄ jÄ senatį į Å¡iuos, toliau nurodytus, nekilnojamus daiktus:             transformatorinę (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėta 63Hlp), esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini);             110 kV elektros kabelinę linijÄ (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėta li), esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini);             0,4 kV elektros kabelinę linijÄ (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėta 2i), esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini);             šilumos tinklų vamzdynÄ (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtas 3i), esantį adresu (duomenys neskelbtini);             ryÅ¡ių tinklus (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėti 4i), esančius adresu (duomenys neskelbtini);             garo linijÄ (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėta 5i), esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini);             suspausto oro linijÄ (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėta 7i), esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini).PareiÅ¡kėja nurodė, kad 1992-10-13 likvidavus Gargždų valstybinę statybinių medžiagų įmonę pagal 1992-10-13 LR Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymÄ Nr. 380 buvo įsteigta bendra Lietuvos ir Rusijos įmonė UAB „Mida“.

Å i įmonė tęsė Gargždų valstybinės statybinių medžiagų įmonės veiklÄ ir perėmė jos faktiÅ¡kai valdytÄ turtÄ . 1995 metais remiantis visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr.11, 1994-12-20 įmonė buvo reorganizuota skaidymo bÅ«du. Buvo įkurtos trys naujos bendrovės: veiklÄ tęsianti UAB „Gargždų Mida“, AB „Silmega“ bei AB „Polasta“. Po reorganizacijos Å¡ios įmonės pasidalijo buvusios įmonės turtÄ ir jį pradėjo valdyti. Å ios įmonės dalį nekilnojamojo turto gavo jau įregistruotÄ Nekilnojamojo turto registre, o dalį nekilnojamojo turto – tik su daline ar visiÅ¡kai be jokios dokumentacijos.

Po reorganizacijos Å¡ios įmonės tvarkėsi statinių, teisėtai pastatytų dar tarybiniais metais įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre, tačiau ne visus statinius ir inžinerines komunikacijas joms pavyko įregistruoti, nes nebuvo iÅ¡likę statybÄ liudijančių dokumentų. Kad Å¡ie statiniai ir inžineriniai tinklai savo laiku buvo tinkamai suformuoti ir pastatyti teisėtai, patvirtina tik tas faktas, kad juos naudojant iki Å¡iol niekada nebuvo užfiksuota jų savavaliÅ¡ka statyba ir jie buvo tinkamai inventorizuoti, t. y. nustatyti jų kadastro duomenys, pažymėti kadastro žemėlapyje ir suteikti unikalÅ«s numeriai bei adresai, jie buvo oficialiai užfiksuoti be jokių pastabų vieÅ¡ajame Nekilnojamojo turto registre.

PareiÅ¡kime nurodytas turtas buvo perduotas faktiÅ¡kai valdyti ir naudotis AB „Silmega“. 2003-05-05 bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 17 2003-04-28 AB „Silmega“ buvo pervadinta į AB „Gargždų plytų gamykla“, o 2004-05-31 visuotinio akcininkų susirinkimo 2004-02-26 protokolo Nr. 19 pagrindu įmonė buvo pertvarkyta į UAB „Gargždų plytų gamykla“. 2008-07-02 įmonės juridinės formos pakeitimas padarytas remiantis visuotinio akcininkų susirinkimo 2008-04-28 protokolo Nr. 25 pagrindu, kai įmonė buvo pertvarkyta į akcinę bendrovę, o Å¡iuo metu vėl pertvarkyta į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę.

UAB „Gargždų plytų gamykla“ tęsia veiklÄ iki Å¡ių dienų ir iki Å¡iol naudojasi minėtais daiktais, tačiau negali iki Å¡iol įsiregistruoti daiktines teises į Å¡iuos daiktus, nes nėra iÅ¡likę statinių statybÄ leidžiančių dokumentų. Tokių statinių įteisinimas (daiktinių teisių įregistravimas) iki 2003 m. buvo iÅ¡vis neįmanomas, nes nebuvo tokius santykius reglamentuojančių teisės aktų, o tam galimybės atsirado, kai 2003-03-03 LR Vyriausybė priėmė nutarimÄ Nr. 278 dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991m. liepos 25 d., sÄ raÅ¡o patvirtinimo.

Å io sÄ raÅ¡o 2–6 punktuose yra įvardyti dokumentai, kuriuos senų statinių valdytojai turi pateikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius ir daiktines teises į juos, tačiau pareiÅ¡kėja tokių dokumentų neturi. Minėtu LR Vyriausybės nutarimu patvirtintame dokumentų sÄ raÅ¡e yra numatyti ir tokie atvejai, t. y. 9 punkte nurodyta, kad ,,Seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, iÅ¡vardyto Å¡io sÄ raÅ¡o 2–6 punktuose, registre registruojami 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ ar daiktines teises, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, savivaldybės administracijos ir suinteresuotų statinio saugos ir paskirties valstybinę priežiÅ«rÄ vykdančių institucijų atstovų suraÅ¡ytÄ nustatytosios formos aktÄ , patvirtinantį, kad senas statinys gali bÅ«ti naudojamas ir registruojamas Registre, taip pat teismo sprendimÄ dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo“.

Taigi LR Vyriausybės nustatyta tvarka, norint įteisinti tokius statinius, bÅ«tina pirma teismo sprendimu nusistatyti juridinį faktÄ , kad nuosavybės teisės į tokius statinius yra įgytos pagal įgyjamÄ jÄ senatį, tada teismo sprendimas yra pateikiamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, savivaldybės administracijos ir suinteresuotų statinio saugos ir paskirties valstybinę priežiÅ«rÄ vykdančių institucijų atstovams tam, kad Å¡ie suraÅ¡ytų nustatytos formos aktÄ , patvirtinantį, kad senas statinys gali bÅ«ti naudojamas ir registruojamas Registre ir tik tada kreiptis į nekilnojamojo turto registratorių, kad Å¡is įregistruotų senus statinius ir daiktines teises į juos.             PareiÅ¡kėjos užsakymu, atsižvelgiant į minėtos tvarkos 2 punktÄ , Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka buvo atlikti anksčiau įvardytų daiktų kadastriniai matavimai, po kurių buvo suformuoti Nekilnojamojo turto registre registruotini savarankiÅ¡ki daiktai.

Visi Å¡ie daiktai pagal nustatytus kadastro duomenis yra pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d. PareiÅ¡kėja nuo pat pradžių Å¡iais daiktais naudojosi vykdydama savo Å«kinę veiklÄ , juos remontavo bei dėjo pastangas ir lėšas, kad daiktai iÅ¡liktų ir bÅ«tų tinkami naudojimui. Å iuo metu Å¡iuos daiktus reikia remontuoti kapitaliÅ¡kai, o kai kuriuos net rekonstruoti, tačiau pareiÅ¡kėja nurodė, kad negali to padaryti, nes tam reikia statybos leidimo, o tam, kad gautų statybos leidimÄ , reikia, kad Å¡ie daiktai ir daiktinės teisės bÅ«tų registruotos Nekilnojamojo turto registre, tačiau nėra iÅ¡likę jokių dokumentų, patvirtinančių AB „Gargždų plytų gamykla“ nuosavybės ar valdymo teises į Å¡iuos daiktus, Å¡ios teisės nėra įregistruotos ir kitų asmenų vardu.

Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėja teigė neturinti kitos galimybės įsiregistruoti daiktines teises į daiktus. PareiÅ¡kėja nurodė, kad nors nėra Å¡ių daiktų savininkė, bet yra sÄ Å¾iningai įgijusi Å¡iuos daiktus bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdė juos daugiau kaip deÅ¡imt metų, tokiu bÅ«du, esant visoms LR civilinio kodekso 4.68–4.71 straipsniuose numatytoms sÄ lygoms, valdymo teisė į daiktus transformavosi į nuosavybės teisę.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-04-16 sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė. Teismas pažymėjo, jog daiktas gali bÅ«ti įgyjamas įgyjamÄ ja senatimi, jeigu jis gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektu, jis turi bÅ«ti nuosavybės teisės objektas, tai – teisei neprieÅ¡taraujančiu bÅ«du ir tvarka sukurtas daiktas. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos bÅ«du ar esamo daikto rekonstrukcija. Pagal statybos metu galiojusį teisės aktÄ tiek pramoninė, tiek civilinė statyba buvo galima turint statybos leidimÄ bei statybos techninę dokumentacijÄ .

Teismas nurodė, jog byloje nepateikta patvirtinančių dokumentų, jog pareiÅ¡kime nurodytus pastatus pastatė Gargždų statybinių medžiagų kombinatas. Taip pat nėra patvirtinančių dokumentų, kad pastatai buvo perduoti Lietuvos ir Rusijos UAB ,,Gargždų Mida“, vėliau perduoti AB „Silmega“, o dar vėliau Å¡ie pastatai bÅ«tų perduoti UAB „Gargždų plytų gamykla“. Teismo nuomone, ginčo statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti juridinių asmenų nuosavybėn ir tebepriklauso valstybei, todėl negali bÅ«ti įgyti įgyjamÄ ja senatimi.

Ä®vertinęs bylos duomenis, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kimas atmestinas. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėja praÅ¡o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-04-16 sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nurodo, kad likvidavus Gargždų valstybinę statybinių medžiagų įmonę buvo įsteigta bendra Lietuvos ir Rusijos įmonė UAB „Mida“, kuri tęsė Gargždų valstybinės statybinių medžiagų įmonės veiklÄ ir perėmė jos faktiÅ¡kai valdytÄ turtÄ . 1995 metais remiantis visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr.11, 1994-12-20 įmonė buvo reorganizuota skaidymo bÅ«du.

Buvo įkurtos trys naujos bendrovės: veiklÄ tęsianti UAB „Gargždų Mida“, AB „Silmega“ bei AB „Polasta“. 2003-05-05 bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 17 2003-04-28 AB „Silmega“ buvo pervadinta į AB „Gargždų plytų gamykla“, o 2004-05-31 visuotinio akcininkų susirinkimo 2004-02-26 protokolo Nr. 19 pagrindu įmonė buvo pertvarkyta į UAB „Gargždų plytų gamykla“. Å ios įmonės perėmė visÄ Lietuvos ir Rusijos įmonės UAB „Mida“ turtÄ ir jį valdė, tik problema buvo ta, kad kai kurie perimti nekilnojamieji daiktai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl jie buvo perduodami pagal atskirÄ sÄ raÅ¡Ä , kuris neiÅ¡liko.

Apeliantė pažymi, kad jei Å¡is sÄ raÅ¡as bÅ«tų iÅ¡likęs, tai nereikėtų teisme įrodinėti daiktinių teisių į Å¡iuos ginčo objektus, o bÅ«tų galima LR Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 patvirtinta tvarka juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taip pat pažymi, jog jei bÅ«tų iÅ¡likę statybos dokumentai, tai teisme nereikėtų įrodinėti aplinkybių, kas pastatė ginčo pastatus, nes jie tiesiogiai ir nurodytų, kad statytojas buvo Gargždų statybinių medžiagų kombinatas.

LR Vyriausybė 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991m. liepos 25 d., sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ nustatė tvarkÄ , kad norint įteisinti senus statinius, kuriems neiÅ¡liko statybas leidžiantys dokumentai, bÅ«tina pirma teismo sprendimu nusistatyti juridinį faktÄ , kad nuosavybės teisės į tokius statinius yra įgytos pagal įgyjamÄ jÄ senatį, todėl apeliantė teigia, jog Å¡ia tvarka ir nori pasinaudoti.

Be to, nurodo, kad ginčo objektai buvo perduoti UAB „Gargždų plytų gamykla“ vykdyti silikatinių plytų gamybÄ , t. y. be Å¡ių pastatų įmonė nebegalėtų gaminti plytų ir turėtų bankrutuoti dėl gamybos proceso nutraukimo. Apeliantė pažymi, jog teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastÄ dokumentÄ . Teismas netenkino praÅ¡ymo, nes pareiÅ¡kėja nepateikė teismui statybas leidžiančių dokumentų, bet jei teismui bÅ«tų buvę pateikti tokie dokumentai, tai nebÅ«tų prasmės taikyti įgyjamosios senaties institutÄ , nes tokiu atveju nebÅ«tų jokių kliūčių statinius įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Nekilnojamieji daiktai nėra nustatyti kaip savavaliÅ¡kai pastatyti, todėl yra visos sÄ lygos įgyjamosios senaties faktui patvirtinti. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikta.Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog ji nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamÄ jÄ senatį. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ konstatavęs, jog nekilnojamieji pastatai negali bÅ«ti įgyti įgyjamÄ ja senatimi.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Vadovaudamasis Å¡ia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymÄ , nuostatomis, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, byloje yra visos aplinkybės, kad bÅ«tų galima nagrinėti klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog ji nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamÄ jÄ senatį. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų arba kilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip trejus metus, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ .

Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. AiÅ¡kindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įgyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 str. 11 p.). Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė (CK 4.69 str. 3 d.);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ;

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.);

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas;

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, daiktas gali bÅ«ti įgyjamas įgyjamÄ ja senatimi, jeigu jis gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektu. Jeigu praÅ¡oma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuris atsirado statybos bÅ«du, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali bÅ«ti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Statiniai yra formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėja nepateikė duomenų, jog daiktai yra sukurti statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka bei kad iÅ¡naudojo galimybes suformuoti statinius pagal Kadastro įstatymo reikalavimus. Tai yra pareiÅ¡kėja minėtų įstatymų nustatyta tvarka turėjo kreiptis į įgaliotas institucijas su praÅ¡ymu gauti dokumentus, patvirtinančius, jog statiniai gali bÅ«ti registruojami kaip nekilnojamojo turto objektai.

Nors apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad jeigu bÅ«tų iÅ¡likę statybos dokumentai, tai jai nereikėtų nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog LR Vyriausybė 2003-03-03 nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991m. liepos 25 d., sÄ raÅ¡o patvirtinimo“, kuriuo remiasi ir pati pareiÅ¡kėja, 9 str. nustatyta, jog seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, iÅ¡vardyto Å¡io sÄ raÅ¡o 2–6 punktuose, Registre registruojami 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ ar daiktines teises, apskrities virÅ¡ininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento (skyriaus), savivaldybės administracijos ir suinteresuotų statinio saugos ir paskirties valstybinę priežiÅ«rÄ vykdančių institucijų atstovų suraÅ¡ytÄ nustatytosios formos aktÄ , patvirtinantį, kad senas statinys gali bÅ«ti naudojamas ir registruojamas Registre, taip pat teismo sprendimÄ dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo.

SuraÅ¡ytus aktus iÅ¡duoda apskrities virÅ¡ininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentai (skyriai). Taigi iÅ¡ minimo nutarimo matyti, jog pareiÅ¡kėja turėjo kreiptis į apskrities virÅ¡ininko administracijÄ . PareiÅ¡kėja nepateikė duomenų, jog įgyvendino Å¡iÄ teisę, o nesant duomenų, kad statinys gali bÅ«ti naudojamas ir registruojamas Registre, darytina iÅ¡vada, jog negali bÅ«ti pripažinta nuosavybės teisė pagal įgyjamÄ jÄ senatį į daiktÄ , kuris negali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektu (CK 4.47 str.,     4.69 str. 1 d., CPK 177 str., 178 str., 185 str.).

Atsižvelgiant į tokias aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog CPK 532 straipsnio 1 dalis nustato, jog bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo pasirengimo nagrinėti teisme metu, tačiau ne vėliau kaip per trisdeÅ¡imt dienų iki teismo posėdžio, specialiame interneto tinklalapyje (senojoje CPK redakcijoje – vietinėje ir respublikinėje spaudoje) skelbiamas praneÅ¡imas apie bylos nagrinėjimÄ .

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas padarė CPK 532 straipsnio 1 dalies reikalavimo pažeidimus, tačiau įvertinus, jog teismas bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjo teisingai, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog dėl Å¡ios procesinės normos pažeidimo nėra pagrindo naikinti teismo sprendimo.Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimÄ iÅ¡samiai argumentavo, įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir įrodymus, teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasis CPK 320–331 straipsniais, teismas n u t a r i a :

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                   Bronius Valius                                                                                                        Â