03cbff92-cf04-4e9e-abd6-61c521dd9bc2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-5077-1063/2017Proceso Nr. 3-61-3-02968-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 31 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis,             raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Å . skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo.             Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

             PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–4) praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .             PaaiÅ¡kino, kad neturtinę žalÄ patyrė dėl to, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K, laikotarpiu nuo 2011 metų rugpjūčio mėn. iki 2012 metų balandžio mėn., jis negalėjo susiraÅ¡inėti su draugais, pažįstamais ir neartimais giminaičiais, kurie buvo kitose įkalinimo įstaigose.

Tokiu bÅ«du iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo atimta galimybė kurti ir palaikyti socialinius santykius. Tuo buvo Å¡iurkščiai pažeidžiamos teisės ir laisvės bei privatumas. Nesudarymas susiraÅ¡inėti su kitose įkalinimo įstaigose esančiais asmenimis pareiÅ¡kėjui sukėlė daug nepatogumų, neigiamų iÅ¡gyvenimų. PareiÅ¡kėjas patirtus iÅ¡gyvenimus prašė kompensuoti priteisiant žalÄ , kuriÄ Ä¯vertino 4 000 Eur suma.             Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (b. l. 15–18) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.             Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo patalpintas laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d. iki 2012 m. birželio 15 d. ir Å¡iuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas turėjo suimtojo statusÄ , o suimtieji turėjo teisę susiraÅ¡inėti, vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 16 straipsnio nuostatomis. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį turėjo teisę bei galimybę susiraÅ¡inėti su artimais giminaičiais, kurie yra laisvėje, tai nebuvo draudžiama.

             Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjas skundo argumentais neįrodė bÅ«tinos vieÅ¡osios atsakomybės atsiradimo sÄ lygos – valstybės institucijos neteisėtų veiksmų arba neveikimo.             Proceso Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 79 str.).              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktikÄ , k o n s t a t u o j a:

             Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ , jo teigimu, jis patyrė 2011 – 2012 metais, kalinamas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.              IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisės į ieÅ¡kinį atsiradimas, kartu ir ieÅ¡kinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad Å¡ios yra pažeistos.

Asmuo apie savo teisės pažeidimÄ gali sužinoti tÄ pačiÄ dienÄ , kada ji buvo pažeista, tačiau Å¡is momentas gali nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistÄ teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Siekiant nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.

Nuo tos dienos ir turėtų bÅ«ti skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-248-858/2016).              Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ ir patirtÄ neturtinę žalÄ .

Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie jos nurodomus nepatogumus, apie tai, jog jam neužtikrinama teisė į minimalų kameros plotÄ vienam asmeniui ir jis yra kalinamas galimai teisės aktų nuostatoms neatitinkančiomis sÄ lygomis, varžomos kitos jo teisės, ir dėl to patiriama neturtinė žala. Taigi pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus ir patirtÄ neturtinę žalÄ turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas.

Tokios pozicijos teismų praktikoje laikomasi ir kitose analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-343/2013; 2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-307/2013 ir kt.). Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, pripažinus, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo Å¡io asmens valios.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015).

Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka bÅ«tent pareiÅ¡kėjui. Pažymėtina, kad klausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-858/2015).             Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, nepateikė įrodymų dėl kurių jis praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ spęsti, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises.              Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ ir taikytinÄ teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovės atstovo praÅ¡ymu yra taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, pradedant terminÄ skaičiuoti nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. (skundo teismui iÅ¡siuntimo data), ir tai reiÅ¡kia, kad taikant senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjui neturtinė žala galėtų bÅ«ti priteistina už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2014 m. rugpjūčio 30 d. (trejų metų laikotarpis).

Ä®vertinus tai, jog ginčas dėl neturtinės žalos priteisimo, nagrinėjamu atveju, galėtų bÅ«ti sprendžiamas tik už minėtÄ laikotarpį, o pareiÅ¡kėjo teisės, kaip jis pats nurodo, buvo pažeistos 2011 – 2012 metais, Å¡iÄ aplinkybę, be kita ko, patvirtino ir atsakovės atstovas, vadinasi pritaikius trejų metų senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjas nebeturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimÄ .             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teisėjas, n u s p r e n d ž i a:

             PareiÅ¡kėjo A. Å . skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas                                                                                           Tomas Blinstrubis                                                                Â