2013-07-10 Nr. AB-3538-3-61-3-01849-2013-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS556-678/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01849-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 63.3.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų T. V. T. ir E. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. V. T. ir E. T. skundą atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui antstolei V. M. dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai T. V. T. ir E. T. (toliau – ir pareiškėjai) 2013 m. birželio 3 d. teismui pateikė skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. vasario 3 d. turto arešto aktą Nr. 14-28-3014, kuriuo buvo areštuotas L. V. T. priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ir/ar Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priimti spendimą dėl išieškojimo iš asmeninio L. V. T. turto nutraukimo; 3) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti išieškojimą iš asmeninio L. V. T. turto pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos išduotus vykdomuosius dokumentus – 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 14-19-20910 ir 2007 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 14-19-21005.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 1 d.). Teismas pavedė Valstybinę mokesčių inspekciją sugražinti pareiškėjui T. V. T. sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį. Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teismas nurodė, kad iš pareiškėjų prie skundo pateiktos medžiagos matyti, jog pareiškėjai skundžia Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. vasario 3 d. turto arešto aktą Nr. 14-28-3014. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Vadovaujantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, bei prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Pareiškėjai skundą dėl 2006 m. vasario 3 d. turto arešto akto Nr. 14-28-3014 panaikinimo padavė 2013 m. birželio 3 d., t. y. praleidę įstatymo nustatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą, šio termino atnaujinti neprašo, todėl esant šioms aplinkybėms, teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą (ABTĮ 33 str. 1 d., 37 str. 2 d. 8 p.). Teismas nurodė, kad pareiškėjams neatimama teisė kreiptis į teismą su skundu pakartotinai, pateikus prašymą atnaujinti praleistą terminą ir nurodžius svarbias termino praleidimo priežastis bei pateikus jas patvirtinančius įrodymus. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjams grąžino sumokėtą žyminį mokestį.

III. Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Kaip ir nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, pareiškėjai teismui pateiktame skunde pareiškė tris reikalavimus: panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. vasario 3 d. turto arešto aktą Nr. 14-28-3014, kuriuo buvo areštuotas L. V. T. priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ir/ar Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priimti sprendimą (-us) dėl išieškojimo iš asmeninio L.

V. T. turto nutraukimo; taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti išieškojimą iš asmeninio L. V. T. turto pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos išduotus vykdomuosius dokumentus – 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 14-19-20910 ir 2007 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 14-19-21005. Teismas nepagrįstai sutapatino pirmuosius du skundo reikalavimus suvesdamas skunde išdėstytus reikalavimus į vieną – reikalavimą panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. vasario 3 d. turto arešto aktą Nr. 14-28-3814.

Analogiškus du reikalavimus – nutraukti/sustabdyti priverstinio išieškojimo veiksmus iš asmeninio L. V. T., mirusios (duomenys neskelbtini), turto bei panaikinti turto areštą, taikytą asmeniniam jos turtui - pareiškėjai buvo pareiškę ir atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Atsakydamas į tokius pareiškėjų reikalavimus, kitas atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad ji, atsižvelgdama į jos 2013 m. balandžio 26 d. rašte Nr. (23.1-08)- 11NA-17375 nurodytus argumentus, neturi teisinio pagrindo stabdyti priverstinio išieškojimo veiksmų bei naikinti turto arešto.

Taigi, tiek pareiškėjai, tiek atsakovai aiškiai suvokė ir apibrėžė, kad šiuo atveju buvo pareikšti ir suformuluoti du savarankiški reikalavimai. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. balandžio 26 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-17375 atsisakė juos tenkinti. Teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą ir matydamas, kad dėl vieno iš reikalavimų yra praleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas skundo padavimo terminas, turėjo ir pasisakyti, jog būtent dėl vieno iš reikalavimų yra praleistas skundo padavimo terminas ir atsisakyti skundą priimti toje dalyje, o ne atsisakyti priimti apskritai visą skundą.

Dėl kito skundo reikalavimo - įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ir/ar Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priimti sprendimą (-us) dėl išieškojimo iš asmeninio L. V. T. turto nutraukimo - pareiškėjai buvo aiškiai suformulavę tokio reikalavimo pagrindus ir motyvus. Skunde aiškiai nurodyta, kad atsakovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, kaip kreditorius, jokio reikalavimo subsidiariam skolininkui (L. V. T.) atsakyti pagal pagrindinio skolininko (UAB „Patrol“) skolas nebuvo pareiškęs. Atsakovas dėl subsidiaraus skolininko nėra priėmęs jokio sprendimo, numatyto Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose.

Šis reikalavimas yra visiškai savarankiškas ir jis nebuvo siejamas su pirmuoju reikalavimu. Juolab, kad pirmasis reikalavimas iš esmės buvo perteklinis – tenkinus prašymą nutraukti priverstinio išieškojimo veiksmus savo ruožtu atsakovai būtų priversti panaikinti ir paminėtą turto arešto aktą. Pažymi, kad dėl antrojo reikalavimo – nutraukti priverstinio išieškojimo veiksmus - atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjams atsakė – atsisakė jį patenkinti – tik savo 2013 m. balandžio 26 d. rašte Nr. (23.1-08)-RNA-17375, t. y. pareiškėjai nėra praleidę įstatymo nustatyto skundo padavimo termino dėl šio reikalavimo.

Be to, jei teismui buvo neaiškus/nekonkretus antrasis skundo reikalavimas, teismas turėjo remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi nustatyti pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti, o ne „suplakti“ visus skundo reikalavimus į vieną ir konstatuoti, kad jei tik dėl vieno skundo reikalavimo yra praleistas skundo padavimo terminas, tai atsisakytina priimti visą skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš ginčijamos nutarties matyti, jog pareiškėjų skundą teismas atsisakė priimti, remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, t. y. nustatęs, jog buvo praleistas terminas 2006 m. vasario 3 d. turto arešto aktui Nr. 14-28-3014 apskųsti ir pareiškėjai šio termino atnaujinti neprašė.

Pareiškėjai atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodydami, kad jie teismui pateiktame skunde pareiškė tris reikalavimus: 1) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. vasario 3 d. turto arešto aktą Nr. 14-28-3014, kuriuo buvo areštuotas L. V. T. priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ir/ar Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priimti sprendimą (-us) dėl išieškojimo iš asmeninio L. V. T. turto nutraukimo; 3) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti išieškojimą iš asmeninio L. V. T. turto pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos išduotus vykdomuosius dokumentus – 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 14-19-20910 ir 2007 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 14-19-21005.

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sutapatino pirmuosius du skundo reikalavimus suvesdamas skunde išdėstytus reikalavimus į vieną – reikalavimą panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. vasario 3 d. turto arešto aktą Nr. 14-28-3814. Pareiškėjų teigimu, teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą ir matydamas, kad dėl vieno iš reikalavimų yra praleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas skundo padavimo terminas, turėjo ir pasisakyti, jog būtent dėl vieno iš reikalavimų yra praleistas skundo padavimo terminas ir atsisakyti skundą priimti toje dalyje, o ne atsisakyti priimti apskritai visą skundą.

Kaip matyti iš pareiškėjų atskirojo skundo, pareiškėjai iš esmės neginčija skundžiamos nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų skundo pirmąjį reikalavimą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. vasario 3 d. turto arešto akto Nr. 14-28-3014 panaikinimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjai praleido terminą 2006 m. vasario 3 d. turto arešto aktą Nr. 14-28-3014 apskųsti ir prašymo atnaujinti praleistą terminą nepateikė, todėl šį pareiškėjų skundo reikalavimą pagrįstai ir teisėtai atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Kaip paminėta anksčiau šios nutarties motyvuojamoje dalyje, pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų antrąjį skundo reikalavimą – įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ir/ar Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priimti spendimą dėl išieškojimo iš asmeninio L. V. T. turto nutraukimo. Pareiškėjai nurodo, kad dėl antrojo reikalavimo atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjams atsakė – atsisakė jį patenkinti – 2013 m. balandžio 26 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-17375.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, pareiškėjų atskirojo skundo argumentus, sutinka su pareiškėjų pozicija, kad dėl šio savarankiško pareiškėjų skundo reikalavimo pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priimtinumo klausimą, nepagrįstai nepasisakė skundžiamoje nutartyje.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas aptariamu atveju apskritai nevertino, ar pareiškėjai tinkamai realizavo procesines prielaidas kreiptis į teismą su skundo antruoju reikalavimu, ginčijamos nutarties dalis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų skundo reikalavimą - įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ir/ar Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priimti spendimą dėl išieškojimo iš asmeninio L. V. T. turto nutraukimo, naikintina ir šio reikalavimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pažymėtina, kad trečiasis pareiškėjų skundo procesinis prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (netaikymo) gali būti sprendžiamas tik išsprendus skundo priėmimo klausimą. Todėl teisėjų kolegija nenagrinėja argumentų, susijusių su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu.

Dėl šių priežasčių pareiškėjų atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis keistina.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų T. V. T. ir E. T. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjų T. V. T. ir E. T. skundo reikalavimą dėl įpareigojimo Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ir/ar Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priimti spendimą dėl išieškojimo iš asmeninio L. V. T. turto nutraukimo, ir perduoti pirmosios instancijos teismui šį pareiškėjų skundo reikalavimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius