2017-04-26 Nr. AB-9115-3-61-3-04968-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-412-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04968-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 57.2.2; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. I. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. I. (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama advokato Andrejaus Novikovo, 2016 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į teismą skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus 2016 m. spalio 27 d. sprendimą; 2) panaikinti VSDFV 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. (11.1)I-7051; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti pareiškėjos motinystės pašalpą, taikant pareiškėjos atžvilgiu paskaičiuotą dienos kompensuojamąjį uždarbį, t. y. 88,82 Eur; 4) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti neišmokėtą pašalpos skirtumą, pastarąjį apskaičiuojant nuo 7 727,34 Eur pašalpos, apskaičiuotos taikant pareiškėjos dienos kompensuojamąjį uždarbį. Pareiškėja skundu taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2017 m. kovo 14 d. pareiškėja, atstovaujama advokato Andrejaus Novikovo, pateikė teismui skundo atsisakymą. Nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius geruoju patenkino skundo reikalavimus. Taip pat pateikė prašymą iš VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškėjai priteisti 522,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismui priėmus kitokį sprendimą, prašė pareiškėjai nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Paaiškino, kad 2017 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. PA-SP5-75 perskaičiavo pareiškėjai skundžiamu sprendimu paskirtą motinystės pašalpą, apskaičiuodamas minėtą pašalpą pagal pareiškėjos 88,82 Eur kompensuojamąjį uždarbį. Nurodė, kad pareiškėjai susidariusį skirtumą (1 827,87 Eur atskaičius mokesčius) išmokėjo 2017 m. sausio 3 d. Nurodė, kad tai atliko, įsigaliojus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2016 m. kovo 15 d. nutarimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė. Netenkino A. I. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, remdamasi aplinkybe, kad jos reikalavimai buvo patenkinti, atsisakė skundo. Teismo vertinimu, pareiškėjos atsisakymas nuo skundo imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštaravo. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos skundo atsisakymas priimtas, byla nutraukta. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 104 straipsnio 3 dalis).

Teismas taip pat pažymėjo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja 2016 m. gruodžio 28 d. sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio, 2016 m. lapkričio 21 d., 2016 m. gruodžio 28 d. ir 2017 m. kovo 10 d. advokatui Andrejui Novikovui iš viso sumokėjo 500,00 Eur (250,00 Eur už skundo teismui parengimą, 100,00 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą ir 150,00 Eur už skundo VSDFV parengimą).

Teismas akcentavo, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis leidžia teismui nukrypti nuo taisyklių, suformuotų ABTĮ 40 straipsnio 1–3 dalyse, atsižvelgiant į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinus ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Taigi šiuo atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjos, siekiančios prisiteisti bylinėjimosi išlaidas, procesinis elgesys gali būti laikomas tinkamu.

VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad skundo reikalavimus patenkino įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimui, kuriuo Konstitucinis Teismas, be kita ko, pripažino, kad Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir SDĮ) 6 straipsnio 5 dalis (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, įstatymuose neįtvirtinus per nustatytą laikotarpį iki nėštumo ir gimdymo atostogų gauto atlyginimo vidurkį atitinkančių išmokų visoms dirbančioms moterims, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai. Šis nutarimas oficialiai buvo paskelbtas ir įsigaliojo 2017 m. sausio 2 d.

Įstatymų leidėjas 2016 m. birželio 28 d. SDĮ pakeitimo įstatymu (Nr. XII-2501) pakeitė SDĮ ir jį išdėstė nauja redakcija. Naujoje įstatymo redakcijoje įstatymų leidėjas įgyvendino Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimą ir nenumatė maksimalaus kompensuojamojo uždarbio motinystės pašalpoms apskaičiuoti. Minėto SDĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad naujos redakcijos SDĮ įsigalios 2017 m. sausio 1 d.

Įstatymų leidėjas 2016 m. gruodžio 20 d. SDĮ pakeitimo įstatymo (Nr. XIII-138) 8 straipsniu nustatė, kad asmenims, nuo 2016 m. kovo 15 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijusiems teisę gauti motinystės pašalpą (motinystės išmoką), motinystės pašalpos (motinystės išmokos), apskaičiuotos pagal vidutinį mėnesinį kompensuojamąjį uždarbį, apribotą teisės į šią pašalpą (išmoką) atsiradimo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio suma, iki 2017 m. kovo 31 d. perskaičiuojamos taikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto SDĮ nuostatas ir iki 2017 m. birželio 30 d. išmokamas susidaręs motinystės pašalpos (motinystės išmokos) skirtumas.

VSDFV Vilniaus skyrius, kaip minėta, nurodė, kad pareiškėjos skundo reikalavimai 2017 m. sausio 2–3 d. buvo patenkinti ne VSDFV Vilniaus skyriaus iniciatyva, o dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo, atsižvelgiant į 2017 m. sausio 2 d. įsiteisėjusį Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimą.

Teismas konstatavo, kad toks pareiškėjos procesinis elgesys, t. y. teisminio ginčo inicijavimas neįsiteisėjus Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimui bei nepaisant įstatymu nustatyto pašalpos gavėjų turtinių praradimų kompensavimo mechanizmo, negali būti laikomas tinkamu procesiniu elgesiu (sąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis). Ginčo kilimo priežastys sietinos išimtinai su pareiškėjos apsisprendimu kreiptis į teismą, nelaukiant, kol jos praradimai bus atlyginti nustatyta tvarka pagal įstatymą. Kaip minėta, įstatymas nustatė, kad susidaręs pašalpos skirtumas turi būti išmokėtas vėliausiai iki 2017 m. birželio 30 d. Pareiškėja, atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato), galėjo ir turėjo numatyti, kad VSDFV Vilniaus skyrius geruoju patenkins jos reikalavimus ir byloje išnyks ginčo dalykas. Inicijuodama teisminį ginčą, pareiškėja prisiėmė su tuo susijusią riziką. Profesionaliai atstovaujamai pareiškėjai taip pat turėjo būti žinomos ir ABTĮ nuostatos, susijusios su tuo, kad, sprendžiant išlaidų priteisimo klausimą, vertinamas ginčo šalių procesinio elgesio tinkamumas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas nukrypti nuo ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

III. Pareiškėja A. I. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priteisti visas prašomas bylinėjimosi išlaidas.

Atskirajame skunde pažymi, kad naujos redakcijos SDĮ iš pradžių nebuvo numatytas motinystės pašalpų kompensavimo mechanizmas toms motinoms, kurioms nėštumo ir gimdymo atostogos buvo suteiktos laikotarpiu tarp Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo. Minėtas 2016 m. gruodžio 20 d. SDĮ pakeitimo įstatymas Teisės aktų registre užregistruotas ir paskelbtas 2016 m. gruodžio 29 d., įsigaliojo tik 2016 m. gruodžio 30 d., todėl 2016 m. gruodžio 28 d. pateikdama skundą teismui pareiškėja buvo sąžininga ir savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo. Šiuo atveju teisės aktas, numatantis kompensavimo mechanizmą, nebuvo įsigaliojęs. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja turėjo ir galėjo numatyti, jog VSDFV Vilniaus skyrius geruoju patenkins jos reikalavimus. Mano, kad pareiškėjai bet kokiu atveju turi būti atlygintos išlaidos už skundo VSDFV rengimą.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atskirojo skundo tenkinimo atveju, prašo sumažinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį.

VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, teismas bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo nepriteisė pagrįstai, kadangi nagrinėjamoje byloje vertintinas ne tik pareiškėjos, bet ir VSDFV Vilniaus skyriaus procesinis elgesys. VSDFV Vilniaus skyriui, kaip viešojo administravimo subjektui, nesuteikta teisė skirti bei mokėti pašalpas kitaip, nei numatyta įstatymuose, todėl VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjos atžvilgiu privalėjo taikyti ir taikė galiojančius teisės aktus ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Pažymėtina, kad VSDFV Vilniaus skyrius šioje byloje sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, bylos nagrinėjimo metu elgėsi tinkamai, bylos nevilkino, po Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo įsigaliojimo buvo aktyvus ir geruoju įvykdė pareiškėjos reikalavimus. Akcentuoja, jog šioje byloje ginčo apimtis nebuvo didelė ir pareiškėjos atstovui nereikėjo nagrinėti ypatingai daug teisės aktų, reglamentuojančių motinystės pašalpų skyrimą ir mokėjimą, byla nebuvo sudėtinga ir reikalaujanti specialių teisinių žinių ar teismų praktikos analizės, todėl, VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, nepareikalavo daug advokato darbo ir laiko sąnaudų, rengiant procesinius dokumentus teismui. Pažymi, kad advokatas Andrejus Novikovas yra atstovavęs ne vienoje analogiškoje byloje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, kad priėmus SDĮ pakeitimą, visoms motinystės pašalpų gavėjoms, kurios pateko į minėto įstatymo 8 straipsnio reguliavimo sritį, per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (EGAS) buvo išsiųstas informacinis pranešimas apie tai, kad motinystės išmokos bus perskaičiuotos ir bus išmokėtas motinystės pašalpos skirtumas. EGAS žinutę pareiškėja gavo 2016 m. gruodžio 28 d. (perskaitė 2016 m. gruodžio 29 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad skundas buvo priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartimi, taigi pareiškėja turėjo galimybę atsisakyti ginčo inicijavimo dar iki skundo priėmimo (3 darbo dienas). Mano, jog ta aplinkybė, kad pareiškėja atsisakė skundo reikalavimų ne iš karto po jų patenkinimo, o paskutiniu momentu, vertintina kaip nesąžiningas naudojimasis savo teisėmis. Laiku neatsisakius skundo, pareiškėja dar labiau padidino ir taip didelį teismo darbo krūvį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjai atsisakyta priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėja A. I., atstovaujama advokato Andrejaus Novikovo, 2016 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į teismą skundu, be kita ko, prašydama išmokėti neišmokėtą motinystės pašalpos skirtumą.

2017 m. kovo 14 d. pareiškėja pateikė teismui skundo atsisakymą. Nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius geruoju patenkino skundo reikalavimus, taip pat pateikė prašymą iš VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškėjai priteisti 522,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė. Netenkino A. I. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis savo ruožtu įtvirtina, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. <...> Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtinta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos reikalavimas buvo patenkintas geruoju po to, kai ji padavė skundą teismui, tačiau pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai nepriteisė remdamasis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi konstatavęs, kad pareiškėjos procesinis elgesys, t. y. teisminio ginčo inicijavimas neįsiteisėjus Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimui bei nepaisant įstatymu nustatyto pašalpos gavėjų turtinių praradimų kompensavimo mechanizmo, negali būti laikomas tinkamu procesiniu elgesiu (sąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis).

Teisėjų kolegija su minėtu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir pažymi, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dar neįsigaliojus SDĮ pakeitimams. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2501 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatyme buvo numatyta, kad šis įstatymas, išskyrus tam tikrus straipsnius, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. (Teisės aktų registre paskelbtas 2016 m. gruodžio 29 d.). Todėl pareiškėjai 2016 m. gruodžio 28 d. paduodant skundą teismui minėtas įstatymas dar nebuvo paskelbtas. Taip pat pabrėžtina, jog vien faktas, kad buvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas, kurio įsigaliojimas buvo atidėtas, taip pat nėra pagrindas teigti, jog pareiškėja, pareikšdama reikalavimą teisme, netinkamai įgyvendino savo teises. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, laikantis nustatytų procesinių reikalavimų, įvertinusi tai, kad pareiškėja nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, sprendžia, jog paduodama skundą teismui ji elgėsi sąžiningai ir įgyvendino teisę į teisminę gynybą. Todėl ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis pareiškėjos atžvilgiu negalėjo būti taikoma ir jai turėjo būti priteistos patirtos išlaidos pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. gruodžio 28 d. sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio, 2016 m. lapkričio 21 d., 2016 m. gruodžio 28 d. ir 2017 m. kovo 10 d. advokatui Andrejui Novikovui iš viso sumokėjo 500,00 Eur: 250,00 Eur už skundo teismui parengimą, 100,00 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą ir 150,00 Eur už skundo VSDFV parengimą. Pareiškėja pateikė dokumentus, patvirtinančius patirtų išlaidų realumą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos prašoma 250,00 Eur išlaidų už skundo surašymą suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyto maksimalaus dydžio, 100,00 Eur suma už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte numatyto dydžio ir 150,00 Eur už skundo VSDFV parengimą neviršija Rekomendacijų 8.1 punkte numatyto maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašomos sumos neviršija numatytų maksimalių dydžių ir yra gerokai už juos mažesnės, konstatuotina, kad 522,50 Eur dydžio išlaidos laikytinos atitinkančiomis Rekomendacijų 2 punkte nurodytas aplinkybes ir protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties dalį dėl teismo išlaidų priteisimo pakeisti, priteisiant pareiškėjai A. I. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 522,50 Eur (penkis šimtus dvidešimt du eurus penkiasdešimt euro centų) teismo išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius