2022-04-07 Nr. AB-8191-4-45-3-00013-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1982-968/2022

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00013-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant užsieniečiui M. J. M., jo atstovui advokatui Benediktui Paulauskui,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Laurynui Norkūnui,

vertėjai Linai Rimkuvienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės Švenčionių rūmų 2022 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis M. J. M. (toliau – ir Užsienietis) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 22S58583 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Skunde nurodoma, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, todėl prašo taikyti jam Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir būtų sudarytos sąlygos asmeniui laisvai judėti.

3. Atsiliepime į skundą atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad:

3.1. Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir prieglobsčio pasiprašė sulaikytas pareigūnų. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 21S31596, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsienietis sprendimą apskundė Migracijos departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir priėmė 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 6K-2514, kuriuo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendimus Užsienietis apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, byla dar nėra išnagrinėta, todėl Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs.

3.2. Užsienietis Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 18 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nėra priimtas, todėl vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, Migracijos departamentas ne vėliau kaip iki 2022 m. vasario 18 d. turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinimo.

3.3. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs valstybinę sieną neleistinoje vietoje. Pareiškėjas su savimi neturėjo kelionės dokumento, patvirtinančio asmens tapatybę. (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatęs Užsienietis nepateikė originalių dokumentų ar jo kopijų, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų darbuotojais, teikė netikslią informaciją, klaidino pateikdamas skirtingas informacijos detales. Atsižvelgiant į tai, buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad Užsienietis gali pasislėpti. Migracijos departamento vertinimu, Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113, 1408 straipsniais.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Migracijos departamentas 2022 m. sausio 18 d. priėmė sprendimą įleisti M. J. M. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Pažymėta, kad Užsienietis neturi asmens tapatybės patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktuose numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, kad jis pasislėps.

7. Nesutikdamas su priimtais Migracijos departamento sprendimais dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, užsienietis juos apskundė, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, skundas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose dar nėra išnagrinėtas, todėl teismas priėjo prie išvados, kad galutinis sprendimas prieglobsčio byloje nėra priimtas, jis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme.

8. Teismas, įvertinęs tai, kad Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (Migracijos departamento apklausos metu užsienietis nurodė, kad pametė kuprinę, su joje buvusiu pasu, paso nuotraukos neturi), kad apklausos metu tvirtino neturįs artimųjų ar draugų, kurie galėtų padėti nustatant jo asmenybę, nors turi paskyrą socialiniuose tinkluose, o pasiūlius susitikti su Tarptautinės Migracijos Organizacijos atstovais, kurie padeda sugrįžti į kilmės šalį (nuperka bilietus, duoda vienkartinę išmoką), Užsienietis atsisakė šio pasiūlymo, visa tai rodo, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, siekiančiais nustatyti jo tapatybę bei pilietybę. Esant tokioms aplinkybėms, Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktuose numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad sprendimas Užsienietį apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kaip šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas.

9. Nors skundu prašoma skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skiriama tik tuo atveju, jei asmens tapatybė yra nustatyta, o nagrinėjamu atveju negalima vertinti, kad ji nustatyta, nes užsienietis neturi asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-572014).

10. Teismas konstatavo, jog byloje nenustatyta, kad Migracijos departamento sprendimas apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jo teisės. Užsienietis neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, jog pritaikius švelnesnę priemonę, jis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas (LVAT 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4459-815/2021, 26 p.; 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4344-442/2021, 18 p.; 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4354-261/2021, 27 p.). Teismo vertinimu, taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. nustatyti Užsieniečio tapatybę ir pilietybę, išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.

III. 11. Apeliaciniame skunde Užsienietis su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. vasario 9 d. nesutinka, prašo panaikinti Sprendimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Tiek atsakovas, tiek teismas visiškai nevertino, jog Užsienietis savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo tvarkos, nėra padaręs jokių pažeidimų. Teismas spręsdamas klausimą, ar taikomas judėjimo apribojimas yra proporcinga priemonė, šių aplinkybių sprendime net nepaminėjo, jų neanalizavo. Teismas rėmėsi tik Migracijos departamento pateiktais argumentais, todėl vien dėl šių priežasčių teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.

12.2. Teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, jog atsakovas daro tik tikėtinas, niekuo nepagrįstas išvadas, jog Užsienietis gali bandyti bėgti iš Lietuvos Respublikos. Nenustatyta, kad Užsienietis turėtų giminystės ryšių kitose Europos Sąjungos valstybėse ar būtų kitoje valstybėje prašęsis prieglobsčio, todėl jos turėjo būti vertinamos kritiškai. Be to, šiuo laikotarpiu, kai yra atnaujinta Europos sąjungos šalių narių išorės sienų kontrolė, sustiprinta viešosios tvarkos priežiūra ir visų asmenų kontrolė, Užsieniečiui itin apsunkinama galimybė neteisėtai išvykti į kitą valstybę ar vengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, net ir neapribojus jo judėjimo laisvės (LVAT 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4071-552/2020).

12.3. Užsienietis prašymą dėl prieglobsčio pateikė dar 2021 m. rugsėjo 9 d., t. y. nuo to laiko jau praėjo šeši mėnesiai, tačiau teismas nevertino, kiek laiko Užsieniečiui jau yra taikomas laisvės suvaržymas. Be to, teismas sprendime nurodo, jog taikomi suvaržymai yra objektyviai reikalingi tam, kad būtų nustatyta asmens tapatybė, tačiau nenurodo, kokių veiksmų dėl to imsis atsakovas ir kiek dar laiko truks pilietybės nustatymas. Užsieniečio pilietybė gali būti nustatoma ir pagal jo pasakojimą, jam pateikiant duomenis apie save.

12.4. Šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p. įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti užsienietį Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, o teismas sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą Migracijos departamentas su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 21S31596, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Migracijos departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir 2021 m. gruodžio 27 d. priėmė Komisijos sprendimą Nr. 6K-2514, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus pareiškėjas apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, kuris 2022 m. kovo 24 d. priėmė sprendimą patenkinti pareiškėjo skundą iš dalies – sutrumpino pareiškėjui nustatytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Minėtas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas dar nėra įsiteisėjęs.

13.2. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę. (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatęs pareiškėjas prašymo nagrinėjimo metu nepateikė nei originalių dokumentų, nei jų kopijų, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, teikė netikslią informaciją, klaidino pateikdamas skirtingas asmens duomenų, informacijos detales. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y., kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio apgyvendinimo Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

15. Pirmosios instancijos teismas Užsieniečio skundo netenkino ir neskyrė alternatyvios sulaikymui priemonės netaikant judėjimo laisvės ribojimų, nurodydamas, jog yra pagrindas manyti, kad pritaikius švelnesnę priemonę, jis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu atveju nebūtų užtikrinti priemonės tikslai.

16. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 18 d. priėmė Sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Departamento Sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu.

17. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

18. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

19. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

20. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės, tarp kurių: <...> 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

21. Lietuvos Respublikoje 2021 m. liepos 2 d. paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl Migracijos departamentas pagrįstai taikė Įstatymo X2 skyriaus nuostatas, t. y. 1408 straipsnį, kuris reglamentuoja užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą.

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Užsienietis yra apskundęs Migracijos departamento sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, kurie 2022 m. kovo 24 d. priėmė sprendimą patenkinti pareiškėjo skundą iš dalies – sutrumpino pareiškėjui nustatytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Byloje taip pat nustatyta, jog Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Taigi, pagal Įstatymo 2 straipsnio 64 dalį, galutinis sprendimas dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo dar nėra priimtas ir Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme.

23. Migracijos departamento Sprendime nurodoma, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs valstybinę sieną neleistinoje vietoje, neturėjo kelionės dokumento, patvirtinančio asmens tapatybę, todėl nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų darbuotojais, teikė netikslią informaciją, klaidino pateikdamas skirtingas informacijos detales. Pirmosios instancijos teismas sutiko su šia išvada, nurodydamas, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktuose numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, kad netaikant judėjimo laisvės ribojimų Užsienietis pasislėps.

24. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog byloje nustatyta, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Atsižvelgęs į tai, Užsienietis nurodo, jog nepagrįsta vertinti Užsieniečio veiksmus kaip nebendradarbiavimą ir atitinkamai manyti, jog jis gali bandyti bėgti ar pasislėpti.

25. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad prašymo motyvai yra galutinai išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų negalėtų kilti (žr. 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4182-525/2021, 24 p.; 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1435-492/2022, 18 p.).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi, jog Užsienietis nėra pateikęs asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai asmenų grupėje kirtęs valstybinę sieną, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punkte nurodyti veiksniai, leidžiantys pagrįstai spręsti, jog kol nėra priimtas galutinis sprendimas dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo, taip pat, neatskleisti tikrieji Užsieniečio atvykimo motyvai, judėjimo laisvės ribojimo netaikymas neužtikrintų alternatyvios sulaikymui priemonės tikslo užkirsti kelią galimam asmens bėgimui ar pasislėpimui.

27. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

28. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria Užsienietis apgyvendinamas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos, yra pagrįsta ir proporcinga priemonė siekiant užtikrinti tinkamą balansą tarp Užsieniečio judėjimo laisvės ir valstybės sienos apsaugos bei Šengeno erdvės integralumo.

29. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodomais argumentas nėra pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė