2023-08-07 Nr. BB-5272-1-02-2-00386-2021-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3654/2023

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00386-2021-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios G. A. ir jos gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 12 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistoji G. A. ir jos gynėjas advokatas V. Martyšius kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 12 d. nutartį ir bylą nutraukti. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai aiškiai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį), nes nuteistosios G. A. veika, nenustačius esminės apgaulės požymio bei suvaržymų nukentėjusiajam savo teises ginti civiline tvarka, pripažintina ne nusikaltimu, o civiliniu deliktu. G. A. veikoje pateikiant draudikui informaciją apie jos automobilio apgadinimus iki eismo įvykio, nebuvo nustatyti jokie objektyvūs ir subjektyvūs jai inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3, 5 dalių, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus. G. A. neklastojo eismo įvykio deklaracijos, tik vykdė draudėjo prievolę bendradarbiauti su draudiku, nurodydama jai žinomas 2020 m. gruodžio 29 d. eismo įvykio aplinkybes. Abiejų instancijų teismai vienpusiškai nustatė faktines bylos aplinkybes, eismo įvykis nebuvo ištirtas nei draudiko, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo (neapžiūrėtos abi transporto priemonės, nenustatyti transporto priemonių apgadinimai ir pan.), LTEC specialistų V. Leipaus ir I. Gransko pateiktos išvados dėl 2020 m. gruodžio 31 d. eismo įvykio aplinkybių yra tik tikėtinos.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Pripažįstama, kad buvo padaryti esminiai BPK nuostatų pažeidimai tais atvejais, kai dėl jų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir atmesdami nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį), iš skundo turinio matyti, kad nuteistosios gynėjo kasacinio skundo argumentai grindžiami nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atliktu įrodymų vertinimu, tuo pačiu keliant įrodymų pakankamo klausimą. Ginčydamas teismų išvadas dėl nuteistosios G. A. kaltės, padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, kasatorius gana plačiai aiškina BK 182 ir 300 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų požymius, deklaratyviai teigiant, kad nuteistosios elgesyje šie požymiai nebuvo nustatyti ir nuteistosios veiksmai atitinka ne baudžiamąjį, o civilinį deliktą. Teisiniai argumentai, duodantys pagrindą manyti, kad žemesnieji teismai galimai padarė teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, kasaciniame skunde nesuformuluoti.

Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Vien formalus nesutikimas su nepalankiu teismo sprendimu, dėstant įstatymų nuostatas, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas bylas nagrinėja teisės taikymo aspektu, kai yra bent vienas iš BPK 369 straipsnyje nustatytų kasacijos pagrindų, ir nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios G. A. ir jos gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus kasacinį skundą ir jį grąžinti padavusiems asmenims.

Teisėjai Artūras Ridikas

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Tomas Šeškauskas