03c4bca0-facf-493d-9ce6-6b97eb3f804d · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-572-810/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00763-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.4.6.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Jaliniausko ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistojo D.

J. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Å iuo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir V. J. (V. J.), tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : D. J. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. sausio 3 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su V. J., nežymiai sutrikdė sveikatÄ , o bÅ«tent: konflikto metu bendrais veiksmais tyčia ne mažiau kaip 11 kartų sudavė rankomis bei įspyrė R. R. į įvairias kÅ«no vietas, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairės akies virÅ¡utiniame voke, krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje, sprando kairėje, kairės ausies kauÅ¡elyje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, odos nubrozdinimus deÅ¡inio antakio srityje, kaktos kairėje, kairiame skruoste, virÅ¡utinėje lÅ«poje, kairėje plaÅ¡takoje, deÅ¡inio žando gleivinės nubrozdinimÄ .Apeliaciniame skunde nuteistasis D.

J. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendį pakeisti – skirti areÅ¡to bausmę arba laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti. Nuteistasis mano, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir neskiriant laisvės atėmimo bausmės, bei praÅ¡o atkreipti dėmesį į tai, jog Å¡iuo metu jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ autokrautuvo vairuotoju, augina tris mažamečius vaikus, yra vienintelis Å¡eimos iÅ¡laikytojas, taip pat tai, jog muÅ¡tynes iÅ¡provokavo pats nukentėjusysis.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tam praÅ¡ymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo D. J. apeliacinis skundas atmetamas.Atsižvelgdamas į D. J. apeliaciniame skunde suformuluotÄ praÅ¡ymÄ skirti Å¡velnesnę bausmę arba bausmės vykdymÄ atidėti apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę.

Dėl bausmės Å¡velninimo Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir laikytis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymÄ (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartÄ Ä¯vertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D.

J. bausmę, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę, nėra pagrindo. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į D. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobÅ«dį – padarytas nesunkus nusikaltimas, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veikÄ D.

J. padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Grįsdamas praÅ¡ymÄ suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, nuteistasis praÅ¡o atsižvelgti į tai, jog muÅ¡tynes iÅ¡provokavo pats nukentėjusysis. IÅ¡ tokio apeliacinio skundo motyvo galima suprasti, jog nuteistasis praÅ¡o pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino nukentėjusiojo R. R. elgesio kaip provokuojančio ar rizikingo ir galėjusio turėti įtakos nuteistojo nusikalstamų veiksmų atlikimui ir nelaikė to D. J. atsakomybe lengvinančia aplinkybe. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus.

Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016).

Kaip matyti iš bylos duomenų, aplinkybių, kad nukentėjusysis įžeidinėjimu, smurtu ar kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais į D. J. ar į jam artimus asmenis, provokavo tolimesnius neteisėtus nuteistojo veiksmus, byloje nenustatyta. Priešingai, kaip matyti iš pirminės D. J. apklausos, apeliantas nurodė, jog jis pats susistabdė pro šalį iš darbo einantį R. R. ir pasakė, kad jiems reikia pasikalbėti, kadangi R. R. darbe kalba apie jį nebūtus dalykus. Pokalbio metu tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu D.

J. pirmas R. R. smÅ«giavo kumščiu į veidÄ . Apklausiamas pirmosios instancijos teisme D. J. parodė, jog įvykio dienÄ buvo neblaivus, pamatęs R. R., su kuriuo dėl grasinimų, apkalbų konfliktavo jau seniai, įvykio dienÄ nesusivaldė. Tai, jog pirmasis smÅ«gį nukentėjusiajam į veidÄ trenkė bÅ«tent apeliantas, patvirtina ir liudytojo T. A. parodymai. Jokių aplinkybių apie žodinio konflikto metu nukentėjusiojo iÅ¡sakytas frazes ar kitokį provokuojantį ar rizikingÄ jo elgesį, kuris esmingai prieÅ¡tarautų moralės ir dorovės normoms, bÅ«tų pažeidęs D.

J. garbę ir orumÄ Ä¯vykio metu, nuteistasis nenurodė nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde. Taigi D. J. skunde nurodomas motyvas nėra pagrįstas nei jo paties parodymais, nei kitais ikiteisminio tyrimo ar nagrinėjimo teisme metu surinktais įrodymais. O vien įtemptų santykių, įsisenėjusių konfliktų tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo buvimas, nenustačius, jog R. R. veikė provokuojančiai bÅ«tent prieÅ¡ smurtinių veiksmų jo atžvilgiu panaudojimÄ , nėra pakankama aplinkybė teigti, jog D.

J. neteisėtus veiksmus įvykio metu įtakojo nukentėjusiojo elgesys. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies pagrįstumÄ , apygardos teismas pažymi, jog D. J. iki nuosprendžio priėmimo buvo 9 kartus teistas, tarp jų ir už grasinimÄ nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ , plėšimus. Nusikalstamos veikos buvo daromos sistemingai, esant neiÅ¡nykusiam ar įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui. Nusikalstama veika, už kuriÄ D. J. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta praėjus vos 12 dienų po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

D. J. pirmÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas labai jauno amžiaus – vos 16 metų. IÅ¡ administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog D. J. 10 kartų baustas administracine tvarka už tai, kad bÅ«damas neblaivus vieÅ¡oje vietoje – bare, elgėsi agresyviai, kabinėjosi prie klientų, bÅ«damas neblaivus kaimynės atžvilgiu vartojo necenzÅ«rinius žodžius bei bandė suduoti, bÅ«damas neblaivus garsiai rėkavo, plÅ«dosi necenzÅ«riniais žodžiais ir bandė sukelti muÅ¡tynes, bei kitų administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų padarymÄ .

Visos aukščiau nurodytos aplinkybės, apygardos teismo manymu, rodo, jog D. J. yra linkęs vieÅ¡oje vietoje bÅ«ti neblaivus ir kelti konfliktines situacijas, nusikalsti, taigi jam inkriminuotas nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o buvo tik loginis nuteistojo gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausiÄ BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ .

Taip pat aiÅ¡kiai per griežtu ar neproporcingu, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, nelaikytinas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis - inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės vidurkis. Dėl BK 75 straipsnio taikymo BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, tai, ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos.

Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį. Bausmės vykdymo atidėjimas yra iÅ¡imtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali bÅ«ti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi bÅ«ti taikomas.Nagrinėjamu atveju, apeliantas skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymÄ , jam paskirta laisvės atėmimo bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų, taigi formaliai D.

J. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas sÄ lygas, suteikiančias galimybę svarstyti apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ . Tačiau bÅ«tina sÄ lyga taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ yra bylos aplinkybių vertinimu pagrįstas manymas, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o Å¡ios bylos duomenys pagrindo tokiai iÅ¡vadai nesuteikia. Ypatingai svarbÅ«s duomenys, sprendžiant dėl galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ , yra praeityje D.

J. padaryti teisės pažeidimai ir už jų padarymÄ taikytų bausmių poveikis nuteistajam. IÅ¡ įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų iÅ¡raÅ¡o apie fizinį asmenį matyti, jog D. J. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d., 2010 m. birželio 1 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, vėlesniais nuosprendžiais nuteistajam netaikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas.

Tačiau nei teismo parodytas pasitikėjimas jam 4 kartus taikius bausmės vykdymo atidėjimÄ , nei faktinis laisvės atėmimo bausmės atlikimas nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė, bÅ«damas ne kartÄ teistas ir puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, D. J. pasirinko ir toliau nusikalstamai veikti. Esant Å¡ių duomenų visumai, manyti, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaip skunde nurodo nuteistasis, aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis, galinčiomis lemti bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymÄ ar Å¡velnesnės bausmės paskyrimÄ , nelaikytini ir apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl darbinės veiklos, mažamečių vaikų auginimo, jų iÅ¡laikymo. Å iame kontekste pažymėtina, jog D. J., atlikdamas bausmę pataisos namuose, taip pat gali įsidarbinti ir gauti stabilias pajamas, teikti vaikams iÅ¡laikymÄ . Be to, tiek mažamečius vaikus, tiek darbÄ nuteistasis turėjo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai jo nuo jos padarymo nesulaikė, todėl tai, kad D.

J. dėl savo paties netinkamai vedamo gyvenimo bÅ«do pablogina savo ir kartu savo Å¡eimos padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Kitų aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ar Å¡velninti paskirtÄ bausmę, nenustatyta.Ä®vertinus visa, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo, Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai pagrįstai nesvarstė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo D.

J. atžvilgiu, todėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 8. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo D. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                                                                      Edita Dambrauskienė                                                                                                                                   Algirdas Jaliniauskas                                                                                                                                   Daiva Jankauskienė