03c31a0f-3f59-489f-bd6d-e8d0edacd97c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-5474-171/2016Proceso Nr. 3-61-3-00133-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.1; 3.21(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Kaminsko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, dalyvaujant vertėjai V. V., pareiÅ¡kėjui M. A. N. (M. A. N.), jo atstovei advokato padėjėjai Gintarei Demir, atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Vidai JuciÅ«tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

A. N. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o panaikinti 2015 m. gruodžio 16 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus sprendimÄ Nr. (15/4-2) 5I-5100005) ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.PaaiÅ¡kino, kad 2009 m. lapkričio 14 d.

Lietuvoje pareiÅ¡kėjas su savo sutuoktine J. N. (iki santuokinė pavardė Š.) sudarė santuokÄ . Po santuokos sudarymo 2010 m. sausio mėnesį abu iÅ¡vyko į BelgijÄ . 2011 m. birželio 16 d. ten jiems gimė dukra E. N.. Gimus dukrai pareiÅ¡kėjas su sutuoktine sugrįžo į LietuvÄ , tačiau kadangi su dukros gimimu padidėjo finansiniai Å¡eimos poreikiai, užsidirbti keliems mėnesiams iÅ¡vyko į DidžiÄ jÄ BritanijÄ , o iÅ¡ jos grįžęs 2012 m. kovo 21 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Migracijos grupei pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje.

PareiÅ¡kėjui leidimas gyventi Lietuvoje buvo suteiktas 2012 m. birželio 15 d. Jam buvo iÅ¡duota Europos SÄ jungos valstybės narės piliečio Å¡eimos nario leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinanti kortelė, kuri 2014 m. gegužės 20 d., atsižvelgiant į pakeistÄ pareiÅ¡kėjo pasÄ , buvo pratęsta iki 2017 m. kovo 28 d. 2015 m. lapkričio 11 d. atsakovas Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ , kuriame prašė atlikti pareiÅ¡kėjo patikrinimÄ .

Atliekant patikrinimÄ buvo apklausta pareiÅ¡kėjo sutuoktinė J. N., taip pat nuvykta pareiÅ¡kėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. IÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, jog nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. pareiÅ¡kėjas UAB „GrÅ«stė“ nebedirba. Taigi surinkęs visus duomenis atsakovas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡eiminių santykių tarp pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės J. N. nebėra, todėl pareiÅ¡kėjo teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turi bÅ«ti panaikinta.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad tuo metu, kai atsakovo praÅ¡ymu atitinkami jo padaliniai atliko pareiÅ¡kėjo patikrinimÄ , jis buvo savo kilmės Å¡alyje – Pakistano Islamo Respublikoje. PareiÅ¡kėjas, grįžęs į LietuvÄ , po kelių dienų nuvyko į atsakovo padalinį Å iauliuose (kur deklaruota jo gyvenamoji vieta) pasiaiÅ¡kinti dėl jo deklaruotos gyvenamosios vietos ir faktinės gyvenamosios vietos, tačiau Migracijos valdybos tarnautojai nieko neužsiminė ir neklausinėjo apie jo santykius su sutuoktine, kad galėtų įvertinti, ar iÅ¡ties yra pagrindas panaikinti jo turimÄ leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje.

Taigi sprendimÄ panaikinti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ atsakovas priėmė vadovaudamasis vien Å¡aliÅ¡kais ir melagingais jo sutuoktinės J. N. paaiÅ¡kinimais, kad sutuoktiniai gyvena skirtingais adresais, pareiÅ¡kėjas neva nesirÅ«pina savo nepilnamete dukra, be to, jo sutuoktinė ketina kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡tuokos. Mano, kad pareiÅ¡kėjo sutuoktinės paaiÅ¡kinimams didžiausiÄ Ä¯takÄ darė jos mama, kuri dėl pareiÅ¡kėjui sunkiai suprantamų priežasčių nemėgsta jo ir vis prieÅ¡ jį nuteikinėja dukrÄ .PareiÅ¡kėjas vis dar yra susituokęs su savo sutuoktine J.

N., jų santuoka (jų Å¡eiminiai santykiai) nėra nutraukta. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad pastaruoju metu jis ir jo sutuoktinė gyvena atskirai, tačiau taip yra ne dėl pareiÅ¡kėjo nenoro gyventi su savo sutuoktine bei dukra, tačiau dėl sutuoktinės mamos kiÅ¡imosi į jų tarpusavio santykius bei nuolatinio dukros nuteikinėjimo prieÅ¡ jį. Be to, pareiÅ¡kėjo sutuoktinės paaiÅ¡kinimai neva ji ketina kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡tuokos kol kas yra tik jos ketinimai. Kiekvienoje Å¡eimoje, ypač kurioje sutuoktiniai yra iÅ¡ skirtingų Å¡alių, visiÅ¡kai skirtingų tradicijų, religijų, kultÅ«rų, yra normalu laikini nesutarimai, tačiau tai nereiÅ¡kia ir negali reikÅ¡ti, kad tarp sutuoktinių nėra ir neliko Å¡eiminių santykių, juo labiau kad sutuoktiniai turi nepilnametę dukrÄ , gimusiÄ 2011 m. birželio 16 d.Teisme pareiÅ¡kėjas ir jo atstovė prašė skundÄ patenkinti vadovaudamiesi skunde iÅ¡dėstytais motyvais.Atsakovas atsiliepime į skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas atlikus patikrinimÄ pareiÅ¡kėjo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, apklausus pareiÅ¡kėjo sutuoktinę, patikrinus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazėje, įvertinus Norvegijos Karalystės pateiktÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjÄ . Å ių patikrinimų metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Lietuvoje dirbo tik 3 mėnesius, o priimant ginčijamÄ sprendimÄ nedirbo.

Deklaruotoje gyvenamojoje vietoje jis nerastas, o buto savininkė D. B. paaiÅ¡kinime nurodė, kad Å¡iuo adresu pareiÅ¡kėjas negyvena ir yra iÅ¡vykęs į PakistanÄ atostogų. PareiÅ¡kėjo sutuoktinė paaiÅ¡kinime nurodė, kad nuo 2015 m. gegužės mėnesio ji ir dukra gyvena kitu adresu, o pareiÅ¡kėjas apsigyveno Å iauliuose, nuo to laiko (t. y. apie 6 mėnesius) su pareiÅ¡kėju nesimatė. Taip pat Å¡iame paaiÅ¡kinime sutuoktinė nurodė, kad ketina kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡tuokos.

Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos informavo, kad pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡siųstas iÅ¡ Norvegijos, jam draudžiama atvykti į NorvegijÄ iki 2020 m. liepos 2 d., o į Centrinę Å engeno informacinę sistemÄ Ä¯trauktas perspėjimas dėl pareiÅ¡kėjo neįsileidimo į Å engeno erdvę iki 2018 m. spalio 30 d. Taip pat Norvegijos Karalystė pranešė perspėjimo Å engeno informacinėje sistemoje priežastį – pareiÅ¡kėjas daugiau nei 2 metus nelegaliai dirbo Norvegijoje, taip pat pateikė neteisingÄ informacijÄ kompetentingoms Norvegijos institucijoms.Atsakovo nuomone, nei priimant ginčijamÄ sprendimÄ , nei Å¡iuo metu pagrindo abejoti pareiÅ¡kėjo sutuoktinės paaiÅ¡kinimais nėra – pateikti paaiÅ¡kinimai pakankamai iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s, atitinka kitus surinktus duomenis, taip pat ir pareiÅ¡kėjo skunde nurodytus paaiÅ¡kinimus.

Su skundu pateikti mokėjimo nurodymai, kuriais pareiÅ¡kėjas neigia ginčijamo sprendimo iÅ¡vadÄ dėl pasibaigusių Å¡eiminių santykių datos (2011–2012 metai), neaktualÅ«s ginčo laikotarpiu (2015 metai). Ä®vertinęs su skundu pateikto pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės susiraÅ¡inėjimo turinį, atsakovas mano, kad susiraÅ¡inėjimas nepatvirtina, kad jie veda bendrÄ Å«kį, realiai bendrauja ir palaiko realius Å¡eiminius santykius. Aplinkybė, kad sutuoktinis (pas kurį kitas sutuoktinis buvo atvykęs gyventi) aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai deklaruoja, kad nebegyvena kartu su sutuoktiniu ir ketina kreiptis dėl iÅ¡tuokos, yra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp sutuoktinių Å¡eiminių santykių nebėra.

Pažymi, kad Ä®statymo 106 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kuriame įtvirtintas teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindas, nėra vartojama sÄ voka „santuokos nutraukimas“ (Å¡iame punkte vartojama tokia formuluotė – „šeimos narys nutraukia Å¡eiminius santykius arba Å¡ių santykių nebėra“). Taigi Ä®statymas neįtvirtina reikalavimo, kad teisė gyventi gali bÅ«ti panaikinta tik tuo atveju, jei santuoka nutraukta, tačiau leidžia tokį sprendimÄ priimti ir tuo atveju, jei Å¡eiminių santykių nebėra.

Skundas tenkintinas. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012 m. kovo 21 d. pareiÅ¡kėjas su sutuoktine, Lietuvos Respublikos piliete J. N., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Migracijos grupei pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti Europos SÄ jungos valstybės narės piliečio Å¡eimos nario leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje ir dokumentus, patvirtinančius teisę gauti minėtÄ leidimÄ .2012 m. kovo 28 d.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Migracijos grupė, vadovaudamasi Ä®statymo 101 straipsnio 2 dalimi, priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui Europos SÄ jungos valstybės narės piliečio Å¡eimos nario leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2017 m. kovo 28 d.2014             m. gegužės 20 d. pareiÅ¡kėjas atvyko į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Migracijos grupę ir pateikė naujÄ Pakistano Islamo Respublikos piliečio pasÄ , galiojantį iki 2018 m. gruodžio 18 d.

TÄ pačiÄ dienÄ jam buvo iÅ¡duotas Europos SÄ jungos valstybės narės piliečio Å¡eimos nario leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje LT7345489, galiojantis iki 2017 m. kovo 28 d. 2015 m. lapkričio 6 d. Migracijos departamentas gavo Norvegijos SIRENE nacionalinio skyriaus praneÅ¡imÄ , kad Pakistano Islamo Respublikos piliečiui M. A. N. draudžiama atvykti į Å engeno erdvę arba joje apsigyventi iki 2018 m. spalio 30 d. pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Å engeno informacinės sistemos (SIS II) sukÅ«rimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p.4) 24 straipsnį.2015 m. lapkričio 11 d.

Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius iÅ¡siuntė Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui raÅ¡tÄ Nr. (15/4-1) 10K-63911, kuriame praÅ¡oma atlikti patikrinimÄ , ar nėra Ä®statymo 106 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali bÅ«ti panaikinta M. A. N. teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.2015 m. lapkričio 17 d. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius, gavęs Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. raÅ¡tÄ Nr. (15/4-1) 10K-63911, iÅ¡siuntė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Biržų grupei raÅ¡tÄ Nr. 40-S-99723, kuriame prašė apklausti M.

A. N. sutuoktinę               J. N., gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini), apie jos sutuoktinio gyvenamÄ jÄ ir darbo vietas Lietuvoje.Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyrio 2015 m. lapkričio 17 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 40-IL-18088 „Dėl dalyvavimo priemonėje“ nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 12 d. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyrio ir Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Pietinės nuovados pareigÅ«nai buvo nuvykę į                                 M.

A. N. deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu: (duomenys neskelbtini). Å io buto savininkė paaiÅ¡kino, kad M. A. N. yra jos sutuoktinio draugas, todėl ji leidusi jam deklaruoti gyvenamÄ jÄ vietÄ Å¡iuo adresu, kadangi tam tikrÄ laikÄ jis dirbo Å iauliuose. Minėto buto savininkė 2015 m. lapkričio 12 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime teigė, kad M. A. N. bute negyvena ir Å¡iuo metu yra iÅ¡vykęs į PakistanÄ , o jo sutuoktinė J. N. gyvena Biržuose.2015 m. lapkričio 19 d. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius iÅ¡ Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Biržų grupės gavo M.

A. N. sutuoktinės J. N. 2015 m. lapkričio 18 d. raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ . Jame nurodyta, kad 2015 m. gegužės 12 d. J. N. kartu su sutuoktiniu M. A. N. ir jų nepilnamete dukterimi E. N. grįžo iÅ¡ Norvegijos į LietuvÄ . J. N. kartu su nepilnamete dukterimi apsigyveno pas savo tėvus, o M. A. N. iÅ¡vyko dirbti ir gyventi į Å iaulius (J. N. nežino M. A. N. tikslaus gyvenamosios vietos adreso ir darbo vietos). Nuo to laiko abu sutuoktiniai kartu nebegyvena, bendrauja tik telefonu. Paskutinį kartÄ bendravo 2015 m. lapkričio 18 d.

„Facebook“ tinkle ir sužinojo, kad M. A. N. Å¡iuo metu yra Pakistane. M. A. N. savo nepilnametės dukters E. N. iÅ¡laikymu nesirÅ«pina, todėl J. N. ketina kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡tuokos.Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje duomenis apie M. A. N. darbinę veiklÄ , tyrimo metu nustatyta, kad jis nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. UAB „GrÅ«stė“ nebedirba.Ä®vertinęs surinktÄ informacijÄ atsakovas 2015 m. gruodžio 16 d. priėmė sprendimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. (15/4-2) 5I-5100005) ir, inter alia, nusprendė panaikinti Pakistano Islamo Respublikos piliečiui M.

A. N. teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikinti iÅ¡duotÄ Europos SÄ jungos valstybės narės piliečio Å¡eimos nario leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje.Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimo                    Nr. (15/4-2) 5I-5100005) teisėtumo ir pagrįstumo.Ginčo teisinius santykius reguliuoja Ä®statymas ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. liepos 25 d. įsakymas Nr. 1V-290 „Dėl Pažymos Europos SÄ jungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti iÅ¡davimo, keitimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡o ir SÄ jungos piliečio Å¡eimos nario leidimo laikinai gyventi Å¡alyje kortelės iÅ¡davimo, keitimo ir panaikinimo Europos SÄ jungos valstybės narės piliečio Å¡eimos nariams tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ir ApraÅ¡as).Ä®statymo 106 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad Europos SÄ jungos valstybės narės piliečio ir (ar) jo Å¡eimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinama, jeigu Å¡eimos narys, kuris nėra Europos SÄ jungos valstybės narės pilietis, nutraukia Å¡eiminius santykius su Europos SÄ jungos valstybės narės piliečiu arba Å¡ių santykių nebėra, iÅ¡skyrus Å¡io Ä®statymo 1011 straipsnyje nustatytus atvejus.ApraÅ¡o 80 punktas nustato, kad įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, esant dokumentų, patvirtinančių Å¡eimos nario ar kito asmens teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindÄ , nurodytÄ Ä®statymo 106 straipsnio 1 dalies 5 punkte arba 4 dalyje, nedelsdamas iÅ¡siunčia kvietimÄ tokiam Å¡eimos nariui ar kitam asmeniui per 14 darbo dienų atvykti į migracijos tarnybÄ , o jam atvykus į migracijos tarnybÄ , jo pasiteirauti, ar gali pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jo teisė gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡saugoma Ä®statymo 1011 straipsnio 1 dalies 2, 4 ar 5 punkte nustatytu ar kitu pagrindu.

Jeigu Å¡eimos narys ar kitas asmuo, nurodytas Ä®statymo 101 straipsnio 2 ir 3 dalyje, per 14 darbo dienų nuo kvietimo iÅ¡siuntimo dienos neatvyksta į migracijos tarnybÄ arba jai raÅ¡tu nepraneÅ¡a, kad dėl objektyvių priežasčių negali atvykti nurodytu laiku, arba atvykęs į migracijos tarnybÄ nepateikia Å¡iame punkte nurodytų ir migracijos tarnybos praÅ¡omų dokumentų, tai jo byla ne vėliau kaip per 2 darbo dienas iÅ¡siunčiama Migracijos departamentui sprendimui priimti.Nei Ä®statymas, nei ApraÅ¡as nenustato, kokiais kriterijais remiantis yra vertinama, ar Å¡eiminiai santykiai yra nutrÅ«kę Ä®statymo 106 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme.

Teismo nuomone, priimant galutinį sprendimÄ arba darant iÅ¡vadas dėl Å¡eiminių santykių pabaigos negali likti pagrįstų abejonių, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų padaryta žala žmogaus teisių apsaugai, o konkrečiai – žmogaus teisei į privataus gyvenimo apsaugÄ , inter alia, įtvirtintai Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje, Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje, bei Å¡iuo atveju pažeistų asmens teisę į santuokÄ , inter alia, įtvirtintÄ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 12 straipsnyje, Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 9 straipsnyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-2125-12).

Nors Å¡ios teisės nėra absoliučios ir, kaip pripažino Europos Žmogaus Teisių Teismas, valstybė (taip pat ir nacionaliniai teismai) turi vertinimo nuožiÅ«ros laisvę imigracijos įstatymų kontekste, tačiau kiekvienu atveju turi bÅ«ti įvertinta, ar toks kiÅ¡imasis į žmogaus teisę nėra savavaliÅ¡kas ir neproporcingas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ byloje O'Donoghue ir kiti prieÅ¡ DidžiÄ jÄ BritanijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 34848/07).Lingvistiniu teisės aiÅ¡kinimo metodu aiÅ¡kinant Ä®statymo 106 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , konstatuotina, kad Å¡i teisės norma nustato du savarankiÅ¡kus pagrindus panaikinti Europos SÄ jungos valstybės narės piliečio Å¡eimos narių teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje:

1) jeigu Å¡eimos narys, kuris nėra Europos SÄ jungos valstybės narės pilietis, nutraukia Å¡eiminius santykius su Europos SÄ jungos valstybės narės piliečiu;

2) nebėra Å¡eiminių santykių tarp Europos SÄ jungos valstybės narės piliečio ir jo Å¡eimos nario, kuris nėra Europos SÄ jungos valstybės narės pilietis. Pastarasis ir yra aktualus nagrinėjamai bylai. Atsakovas ginčijamÄ sprendimÄ grindžia iÅ¡ esmės tik faktu, kad pareiÅ¡kėjo sutuoktinė paaiÅ¡kinime nurodė, kad su pareiÅ¡kėju kartu negyvena, jis neprisideda prie vaiko priežiÅ«ros ir ketina skirtis. Atsakovas taip pat pažymi, kad Ä®statymas neįtvirtina reikalavimo, kad teisė gyventi gali bÅ«ti panaikinta tik tuo atveju, jei santuoka nutraukta, tačiau leidžia tokį sprendimÄ priimti ir tuo atveju, jei Å¡eiminių santykių nebėra.Teismo mano, kad tokios atsakovo daromos iÅ¡vados apie Å¡eimos ryÅ¡ių nutraukimÄ yra labai formalios.

Jeigu santuoka nėra nutraukta ir nėra pripažinta fiktyvia, konstatuoti, kad Å¡eimos ryÅ¡iai yra pasibaigę, galima tik ypatingais atvejais, kai visos aplinkybės neabejotinai rodo, kad Å¡eimos ryÅ¡iai yra pasibaigę.Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant, ar santykiai apima Å¡eimos gyvenimÄ , svarbÅ«s yra daugelis faktorių, įskaitant bendrÄ poros gyvenimÄ , santykių trukmę, ir faktas, ar asmenys pademonstravo įsipareigojimus vienas kitam kartu augindami vaikus (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. spalio 27 d. sprendimÄ byloje Kroon ir kiti prieÅ¡ Nyderlandus).

PareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės Å¡eimos ryÅ¡iai yra oficialiai įforminti. Jie yra įsipareigoję vienas kitam teisiÅ¡kai, finansiÅ¡kai, taip pademonstravo įsipareigojimus vienas kitam, kartu augina vaikÄ . Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės bendro gyvenimo laikÄ (nuo 2009 metų), laikÄ , praleistÄ kartu auginant dukterį (gimusi 2011 metais), iÅ¡ esmės remiasi tik trumpu (apie 6 mėnesius) pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės bendro gyvenimo laikotarpiu.

Be to, ginčijamas sprendimas iÅ¡ esmės yra paremtas tuo, kad pareiÅ¡kėjo sutuoktinė ketina iÅ¡situokti. Kaip pagrįstai nurodo pareiÅ¡kėjas, sutuoktinės pareikÅ¡tas ketinimas iÅ¡situokti nėra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡eimos ryÅ¡ių nebeliko, tuo labiau kad jis deda visas pastangas iÅ¡laikyti Å¡eimÄ ir gauti galimybę bendrauti su savo dukra. Akivaizdu, kad tarp sutuoktinių yra kilęs konfliktas, tačiau tai nėra pakankamas įrodymas, kad Å¡eiminių ryÅ¡ių nėra ir negali bÅ«ti.

Tai nagrinėjamoje byloje patvirtina ir faktas, kad pareiÅ¡kėjo sutuoktinės 2015 m. lapkričio 18 d. paaiÅ¡kinime nurodytas ketinimas skirtis nebuvo įgyvendintas, o paaiÅ¡kinime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė dar tÄ pačiÄ dienÄ bendravo. Taigi teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visuma ir Å¡alių paaiÅ¡kinimai paneigia ginčijamame sprendime padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡eiminiai ryÅ¡iai nutrÅ«ko.Teismas, atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad ginčijamas Migracijos departamento 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. (15/4-2) 5I-5100005) yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, todėl turi bÅ«ti panaikintas.

Kadangi pareiÅ¡kėjui 2012 m. kovo 28 d. sprendimu buvo iÅ¡duotas Europos SÄ jungos valstybės narės piliečio Å¡eimos nario leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2017 m. kovo 28 d., o atsakovas ginčijamu sprendimu jį panaikino, patenkinus pareiÅ¡kėjo skundÄ ir panaikinus ginčijamÄ atsakovo sprendimÄ , teisiniai santykiai grÄ Å¾inami į status quo, t. y. pareiÅ¡kėjas toliau gali gyventi su jam iÅ¡duotu Europos SÄ jungos valstybės narės piliečio Å¡eimos nario leidimu gyventi Lietuvos Respublikoje.

Å is teismo sprendimas neriboja atsakovo Ä®statyme nustatytos teisės panaikinti pareiÅ¡kėjo Europos SÄ jungos valstybės narės piliečio Å¡eimos nario leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje, esant Ä®statyme nustatytam pagrindui.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau jų nepagrindžia. Teismas iÅ¡aiÅ¡kina pareiÅ¡kėjui, kad jis per keturiolika dienų nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos turi teisę pateikti teismui praÅ¡ymÄ atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas su jų pagrindimu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalis).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo M. A. N. (M. A. N.) skundÄ patenkinti.Panaikinti 2015 m. gruodžio 16 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimÄ Nr. (15/4-2) 5I-5100005).Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisėjaiArÅ«nas Kaminskas Irena Paulauskienė Milda Vainienė