03be344e-981e-40df-b4c4-5e9d7bc2cbc6 · Panevėžio apygardos teismas

               Baudžiamoji byla Nr. 1-66-581/2017                Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56485-2016-0      Procesinio sprendimo kategorija : 1.1.7.2.7; 1.1.7.2.6.;1.2.4.2.8.; 1.2.26..2.1.; 2.3.6.4.5.                                                        (S)                                                                                                                               PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                           N U O S P R E N D I S                           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                           2017 m. liepos 10 d.

            Panevėžys                                                                                           Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė,sekretoriaujant Daivai Liandzberginei,dalyvaujant prokurorui Ričardui Juozainiui,kaltinamojo gynėjui Algirdui Misevičiui,nukentėjusiajam D.

S. ir jo atstovui advokatui Laimontui GasiÅ«nui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnio 1 dalį.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

Kaltinamasis K. Å . 2016 m. gruodžio 4 d. apie 04.00 val. Å¡alia baro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, kitų asmenų akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, tyčia ne mažiau kaip vienÄ kartÄ sudavė D. S. į veidÄ , pastarasis po patirto smÅ«gio griuvo ant gatvės grindinio (asfalto) ir prarado sÄ monę, tuo nukentėjusiajam D. S. dėl kaukolės pamato lūžimo ir galvos smegenų sumuÅ¡imo padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo kaltinamasis K. Å . prisipažino. Prisipažino sudavęs vienÄ smÅ«gį kumščiu nukentėjusiajam, tačiau neigė chuliganiÅ¡kas paskatas ir tvirtino, jog tokį veiksmÄ atliko dėl asmeninių paskatų bei norėdamas apsiginti nuo neteisėto nukentėjusiojo kėsinimosi smurtauti. Parodė, jog 2016 m. gruodžio 3 d. apie 23.30 val. su dviem draugais M. T. ir P. P. atvyko į barÄ ,, (duomenys neskelbtini)“, nusipirko alkoholinių gėrimų. Apie 24 val. išėjo parÅ«kyti, pamatė D.

S., kurio iki to įvykio nepažinojo. Bare jie nebendravo, konfliktų nekilo. Bare D. S. su draugu sėdėjo prie baro, jis (K. Å .) - prie staliuko. Nukentėjusysis buvo įsiaudrinęs, emocingai pasakojo, netyčia kelis kartus nuvertė kėdes. Su P. P. apie 1 val. išėjo į laukÄ parÅ«kyti ir tuo metu atvažiavo D. S. panelė. Kai nukentėjęs ir jo draugė išėjo iÅ¡ baro, tarp jo (K. Å .) ir D. S. įvyko žodinis konfliktas, apsižodžiavo. Nepamena dėl ko įvyko konfliktas, kas jį pradėjo, kokius žodžius vienas kitam sakė.

Nukentėjusiojo draugė nuvedinėjo D. S. link savo automobilio, jis su P. P. stovėjo prie baro durų, toliau vyko žodinis konfliktas, po to jis (K. Å .) ir nukentėjusysis pradėjo eiti vienas link kito, atsistojo iÅ¡tiestos rankos atstumu vienas prieÅ¡ kitÄ , D. S. bandė ranka jam (K. Å .) smogti, bet nepataikė - iÅ¡vengė smÅ«gio, tačiau traukdamasis nuo D. S. bandomo suduoti smÅ«gio, paslydo (asfaltas buvo slidus, buvo paÅ¡alę), parkrito ant žemės - atsisėdo ant užpakalio. Tuo metu nukentėjusiojo mergina nuėmė akinius, nesuprato, kodėl ji taip padarė, susinervino, be akinių prastai mato.

Atsistojo, matė, kad nukentėjusysis buvo nusiteikęs agresyviai, todėl nelaukdamas, kol nukentėjusysis smogs, stovėdamas trenkė deÅ¡inės rankos kumščiu D. S. į veidÄ , kur tiksliau, atsakyti negali. Nematė, kur smÅ«giuoja, smÅ«giavo tiesiai, pataikė į galvÄ (nukentėjusysis žemesnis, jo (K. Å .) Å«gis – 195 cm). Sudavė smÅ«gį, nes galvojo, kad nukentėjusysis gali smÅ«giuoti, abu buvo kovinėje stovėsenoje. Rankoje nieko neturėjo. Po suduoto smÅ«gio nukentėjęs aukÅ¡tielninkas nugriuvo ant nugaros, trenkėsi galva į grindinį.

Pamatė, kad nukentėjusysis prarado sÄ monę, daugiau nukentėjusiojo nebepuolė, koja jam nespyrė, pasitraukė į Å¡onÄ . Nukentėjusiojo mergina rėkė, kvietė greitÄ jÄ . Kaltinamasis parodė, jog jis grįžo į barÄ , nepasiÅ¡alino. Kaip buvo suduotas smÅ«gis, matė P. P.. Kitų žmonių nematė. Seniau mėgėjiÅ¡kai dvejus metus sportuodavo kikboksÄ , turėjo patirties smÅ«giuoti, buvo tapęs Lietuvos jaunimo kikbokso čempionu. Dėl 2015 metais autoįvykyje patirtos traumos, nebesportuoja.

Ä®vykio metu buvo neblaivus - trise iÅ¡gėrė pora 0,5 litro talpos butelių viskio. Nukentėjusysis taip pat buvo neblaivus. Alkoholis įtakojo jo veiksmus, blaivus taip pasielgęs nebÅ«tų. Blogai vertina savo elgesį, gailisi, nesiekė sužaloti nukentėjusiojo, taip pasielgė pirmÄ kartÄ . Pats atlygino žalÄ nukentėjusiajam, jo atsiprašė. IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog kaltinamasis K. Å . parodė baro „(duomenys neskelbtini)“ prieigas, kur su draugu rÅ«kė, kai prasidėjo konfliktas su D.

S.; taip pat K. Å . parodė vietÄ , kur įvyko susistumdymas su nukentėjusiuoju bei vietÄ bei kaip sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu D. S. į veidÄ . Taip pat K. Å . parodė, kaip pargriuvo D. S. po jo suduoto smÅ«gio į veidÄ (b. l. 91-96, 1 tomas).Nukentėjusysis D. S. parodė, jog kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Dėl patirtos traumos visiÅ¡kai nieko neatsimena. Kai atsibudo ligoninėje, nesuprato, kas įvyko. Tik iÅ¡ kitų žmonių žino, kad buvo bare. Gruodžio 19 dienos apklausoje (b. l. 16-17, 1 tomas) pasakojo tai, kÄ sužinojo iÅ¡ kitų pasakojimų.

Apie dvi savaites gulėjo ligoninėje. AmbulatoriÅ¡kai gydėsi apie keturis mėnesius, praeitÄ mėnesį pradėjo dirbti tame pačiame darbe. Kas mėnesį lankosi pas gydytojÄ dėl ausies bÅ«gnelio pažeidimo, dar nėra visiÅ¡kai pasveikęs. Po Å¡io įvykio traumos pasekmės yra iÅ¡likusios. Jei susinervina, tirpsta deÅ¡inė galvos pusė. Neįgalumas nenustatytas. Materialiniai nuostoliai atlyginti, civilinio ieÅ¡kinio nebereiÅ¡kia. IÅ¡ dalies atleido kaltinamajam, dėl bausmės paliko spręsti teismui.

Liudytoja L. D. parodė, jog nukentėjusysis D. S. yra jos vaikinas, o kaltinamojo iki įvykio nebuvo mačiusi, jo nepažinojo. Gruodžio 4 d. apie 24 val. nukentėjusysis paskambino, paprašė jį parvežti iÅ¡ baro. Nuvažiavo savo automobiliu prie baro ,, (duomenys neskelbtini)“, viduje nukentėjusysis su A. B. sėdėjo prie baro, Å¡nekėjosi, priėjo prie jų, prabuvo iki 10 minučių, ruošėsi važiuoti namo. Bare konflikto nebuvo. Nukentėjusysis buvo neblaivus. IÅ¡eidami sustojo koridoriuke, aptarė, kur važiuos, ir tuo metu prasilenkė su kaltinamuoju, kuris iÅ¡ baro su draugu ėjo į laukÄ parÅ«kyti.

Lauke kaltinamasis pradėjo tyčiotis dėl to, kad atvažiavo panelė pasiimti vaikino. Nekreipė dėmesio, ėjo link maÅ¡inos, girdėjo, kad kaltinamasis dar kažkÄ sakė nukentėjusiajam, bet liepė nekreipti dėmesio. Kaltinamasis Å¡Å«kavo, Å¡Å«kavo ir vienÄ akimirkÄ atsisukusi pamatė, kad kaltinamasis su draugu eina link jos ir nukentėjusiojo. Kaltinamasis nusivilko striukę, padavė draugui palaikyti, priėjo. Ji su nukentėjusiuoju jau buvo sustoję, nebėgo. Nukentėjusysis kažkÄ atsakė kaltinamajam.

Kadangi kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs, ji atsistojo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, galvojo, kad kaltinamasis apsiramins, žiÅ«rėjo kaltinamajam į akis, klausė: „kokios problemos?“, sakė, kad jam nieko nepadarė ir iÅ¡važiuoja namo. Atrodė, jog kaltinamasis jos nematė, jÄ ignoravo, baltom akim žiÅ«rėjo į nukentėjusįjį. Tada kaltinamasis ir nukentėjusysis apsižodžiavo ir kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam, kur trenkė nematė. Norėdama nukreipti konfliktÄ kita linkme, po pirmos kaltinamojo smÅ«gio nuplėšė kaltinamajam akinius nuo veido, manė, kad jis nebekels konflikto.

TÄ dienÄ snigo, buvo slidu. K. Å . paslydo ir griuvo, užsidengęs veidÄ rėkė, kad D. S. jo nemuÅ¡tų, bet D. S. kaltinamojo nemušė, o stovėjo Å¡alia jos. Atsikėlęs K. Å . antrÄ kartÄ trenkė D. S. kumščiu į deÅ¡inę veido sritį, D. S. krito ant žemės visu kÅ«nu ant nugaros ir nebeatsikėlė. K. Å . dar kažkur į virÅ¡utinę kÅ«no dalį spyrė D. S.. Ji rėkė K. Å ., kad jo gulinčio niekas nelietė, o jis net gulinčiam spiria. Matė, kad nukentėjusysis yra be sÄ monės, iÅ¡ ausies bėgo kraujas, nukentėjusysis leido keistÄ garsÄ .

Puolė skambinti greitajai, policijai. K. Å . buvo Å¡alia, sakė, kad nieko čia tokio, kad D. S. guli ir knarkia. Ji buvo paėmusi K. Å . akinius, K. Å . buvo prie jos, reikalavo akinius grÄ Å¾inti, vadino necenzÅ«riniais žodžiais. Laukė greitosios, pirma atvažiavo policija. KonfliktÄ sukėlė K. Å .. IÅ¡ baro išėjo ir A. B., bet jis greit pasiÅ¡alino, nepastebėjo kada. Lauke taip pat buvo ir kaltinamojo draugas.Liudytoja R. S. parodė, jog nukentėjusysis yra jo sÅ«nus. Paskambino sÅ«naus draugė ir papasakojo, kad sÅ«nus reanimaciniame skyriuje.

Ligoninėje pamatė sÅ«nų, jis buvo be sÄ monės. Gydytojai pasakė, kad yra skilusi kaukolė, iÅ¡siliejęs kraujas. SÅ«nus buvo pervežtas į Vilnių. Pirmadienį gydytojas pasakė, kokios gali bÅ«ti pasekmės. SÅ«nus dar ir dabar stebimas gydytojų, ilgai buvo nedarbingas. Bijo tolimesnių pasekmių. Gydytojas patarė sÅ«nui nedirbti to darbo, kurį dirba. SÅ«nus sakė, kad užeina galvos skausmas. Kaltinamojo mama skambino žmonai. Kaltinamasis su mama atėjo maždaug po trijų mėnesių nuo įvykio, kai nukentėjęs buvo iÅ¡raÅ¡ytas iÅ¡ ligoninės. Liudytojas A.

B. parodė, jog nukentėjęs yra jo draugas, kaltinamojo nepažįsta. Ä®vykio metu buvo neblaivus – į barÄ atvažiavo iÅ¡gėręs alkoholio ir dar bare su nukentėjusiuoju iÅ¡gėrė. Kartu su nukentėjusiuoju dviese kalbėjosi, atvažiavo nukentėjusiojo draugė L., trise išėjo iÅ¡ baro. Atsimena, kad iÅ¡eidinėjo iÅ¡ baro, ruošėsi iÅ¡važiuoti namo, lauke kaltinamasis ir jo draugai, kurių nepažįsta, buvo lauke, įvyko žodinis konfliktas - kaltinamasis žodžiais prisikabino, prieÅ¡ tai baro viduje kažkÄ kaltinamasis irgi pasakė, bet jis su nukentėjusiuoju ir jo drauge ėjo toliau.

Nukentėjęs nebuvo agresyvus, kaltinamasis buvo agresyvesnis. Lauke įvyko muÅ¡tynės. Mušėsi nukentėjęs su kaltinamuoju, buvo susikibę. Jis (A. B.) bandė juos skirti, kaip bandė skirti, neatsimena. Neatsimena, kaip mušėsi, žino tik patį faktÄ . Neatsimena, kuris pirmas pradėjo muÅ¡tis. Kur įvykio metu buvo nukentėjusiojo draugė, neatsimena. Geriau atsiminė įvykį, kai apklausinėjo policijoje. Neatsimena, kaip baigėsi konfliktas, nesulaukė pabaigos, pasiÅ¡alino anksčiau.

Liudytojas A. R. parodė, jog kaltinamasis yra jo draugas, nukentėjusiojo nepažįsta. Be dvideÅ¡imt dvyliktÄ atėjo į kavinę, kur buvo kaltinamasis su P. P. ir M. T.. Jie buvo iÅ¡gėrę. Liudytojas parodė, jog jis alkoholio nevartojo, buvo blaivus. Prabuvo kavinėje apie pusvalandį. Nukentėjęs buvo kavinėje, iÅ¡ baro išėjo, kai atėjo panelė. Kavinėje jokio kontakto su nukentėjusiuoju nebuvo. Atkreipė dėmesį į nukentėjusįjį - jis triukÅ¡mavo, kėdes vartė, buvo įsiaudrinęs, atsistojęs kalbėjo, kažkÄ garsiai aiÅ¡kino savo draugui, keikėsi.

Nukentėjęs netrukdė ir su juo nekontaktavo. Prie nukentėjusiojo su draugu atėjusi mergina pabuvo apie 5-10 minučių, paskui jie išėjo. Kai jie išėjo, K. Å . su P. P. buvo išėję parÅ«kyti. Jis (A. R.) liko bare, nes M. miegojo, todėl jį ir daiktus saugojo. Matė sužalotÄ nukentėjusįjį tik po įvykio, įvykio nematė. Išėjo į laukÄ , kai P. P. pakvietė pažiÅ«rėti incidento, nukentėjusysis jau gulėjo ant asfalto. Pradžioje K. Å . galvojo, kad pametė akinius, vėliau prašė, kad jis papraÅ¡ytų merginos grÄ Å¾inti akinius.

Mergina visus paplÅ«do žodžiais. Atvažiavo policija ir iÅ¡sivežė M. T. ir kaltinamÄ jį. Nežino, kodėl kilo konfliktas. P. P. sakė, kad susimušė ir tiek. Be jų kompanijos ir nukentėjusiojo kompanijos bare dar buvo dvi padavėjos, jos į įvykį nereagavo.Liudytojas P. P. parodė, jog kaltinamasis yra jo draugas. Nukentėjusiojo nepažįsta. Jis (P. P.), K. Å ., M. T. nuėjo iki ,, (duomenys neskelbtini)“, sėdėjo prie baro, iÅ¡gėrinėjo, vėliau atsisėdo prie staliuko.

PrieÅ¡ tai keturi buvo iÅ¡gėrę vienÄ 0,5 litro butelį stipraus alkoholio ir bare nusipirko 0,5 litro butelį viskio, bet jo nepabaigė gerti, ėjo parÅ«kyti. Ä® barÄ atėjo nukentėjusysis su draugu, jie iÅ¡gėrinėjo prie baro. Nukentėjusysis bare garsiai Å¡nekėjo, kėdę pastÅ«mė, prie jų kompanijos nelindo. Nukentėjusysis ginčijosi su barmenėmis, vėliau atėjo nukentėjusiojo draugė. Išėjo su K. Å . parÅ«kyti, A. R. liko bare prie M. T., nes Å¡is jau miegojo.

RÅ«kė ir kažkuris iÅ¡ nukentėjusiojo pusės kažkÄ pasakė jiems, prasidėjo žodinis konfliktas tarp K. Å . ir nukentėjusiojo bei nukentėjusiojo draugo. Žodinis konfliktas - tai keiksmažodžiai. Negirdėjo žodžių ,,iÅ¡kirsiu per 5 sekundes“. Nukentėjusiojo draugė norėjo juos iÅ¡skirti, vedė, bet žodinis konfliktas vyko toliau, tada kaltinamasis su nukentėjusiuoju pradėjo eiti vienas prieÅ¡ kitÄ , abu atsistojo į kovinę padėti, tada nukentėjusysis pirmas bandė trenkti K.

Å ., bet Å¡is iÅ¡vengė smÅ«gio, paslydo, pargriuvo ant ledo, greitai atsistojo, vėl abu mušėsi ir K. Å . pataikė nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį, nuo kurio nukentėjusysis griuvo, trenkė galvÄ Ä¯ asfaltÄ , buvo be sÄ monės. Priėjo prie K. Å ., Å¡is pasakė, kad mergina paėmė jo akinius. Nuėjo papraÅ¡yti akinių, bet mergina akinių nedavė. PolicijÄ iÅ¡kvietė nukentėjusiojo mergina. Konfliktas įvyko dėl alkoholio, kažkas kažkÄ pasakė ir tiek. Konflikto iniciatorius buvo nukentėjusysis.

Bare nebuvo jokio kontakto, nukentėjusysis sėdėjo prie baro, jis su draugais prie stalo. Kaltinamasis nebuvo pažįstamas su nukentėjusiuoju. Ä®vykio metu arčiausiai buvo jis (P. P.), kaltinamasis, nukentėjusysis, jo mergina ir jo draugas. IÅ¡ 2016 m. gruodžio 19 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog liudytojas P. P. parodė vietÄ baro „(duomenys neskelbtini)“ prieigoje, kur tarp K. Å . ir nukentėjusiojo D. S. kilo žodinis konfliktas; taip pat parodė vietÄ gatvėje, kur kaltinamasis K.

Å . ir nukentėjusysis susistumdė bei kur K. Å . kumščiu vienÄ kartÄ trenkė D. S. į veidÄ , po ko nukentėjusysis pargriuvo ant žemės (b. l. 46-51, 1 tomas).Liudytojas M. T. parodė, jog pirmÄ kartÄ mato nukentėjusįjį, kaltinamasis yra draugas. Buvo bare „(duomenys neskelbtini)“ su K. Å ., P. P. vėliau atėjo A. R.. Vartojo alkoholį, nelabai atsimena, kiek ir ko vartojo. Matė gulintį nukentėjusįjį po įvykio. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius 40 bylos lape, jog 2016 m. gruodžio 3 d. apie 23.30 val. kartu su draugiais P. P., K.

Å ., bÅ«dami jau iÅ¡gėrę alkoholio, nuėjo į barÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kur toliau vartojo alkoholinius gėrimus – iÅ¡gėrė trise vienÄ 0,7 lito talpos butelį degtinės. TÄ vakarÄ buvo gan neblaivus, todėl ne visas aplinkybes prisimena. Pamena, kad bÅ«nant bare „(duomenys neskelbtini)“ prisijungė ir A. R.. Neprisimena, kad baro viduje bÅ«tų buvę kokių nors konfliktų. Bare užmigo. Pažadino A. R. bei pasakė, jog įvyko muÅ¡tynės, išėjo į laukÄ , kur susitiko P. P., kuris pasakė, jog kažkoks jaunuolis kabinėjosi prie K.

Å . ir tarp jų kilo konfliktas peraugęs į muÅ¡tynes. P. P. nurodė, kad K. Å . gynėsi nuo to jaunuolio. Lauke matė ant žemės be sÄ monės gulintį jaunuolį. Netrukus prie baro atvyko policijos pareigÅ«nai, kurie jį ir K. Å . sulaikė, pristatė į policijos komisariatÄ , kur jam buvo nustatytas girtumas – 1,45 promilės alkoholio.Liudytoja I. G. parodė, jog nematė, kaip buvo sužalotas nukentėjusysis. TÄ dienÄ dirbo bare. Atsimena, kad bare buvo nukentėjusysis ir kaltinamasis, kuriuos pažįsta kaip Utenos gyventojus.

Abu buvo priėję prie baro. Nebuvo bÅ«tinybės dėl nukentėjusiojo elgesio kviesti pareigÅ«nų, jo tramdyti. Baras ,,Troba“ dirba nuo 10 iki 6 val. ryto, yra beveik miesto centre. Liudytoja S. R. parodė, jog kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta, pirmÄ kartÄ juos matė įvykio dienÄ . Atėjo kaltinamasis su draugais, buvo draugiÅ¡ki, linksmi. Po kurio laiko atėjo nukentėjusysis su draugu. Konflikto baro viduje nebuvo, konfliktas įvyko lauke. Dirbo bare su prieÅ¡ tai apklausta liudytoja. Nukentėjusysis buvo su draugu, sėdėjo prie baro.

O kaltinamasis su draugais stovėjo prie vidurinio staliuko. Pardavinėjo alkoholį, kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo iÅ¡gėrę. Nukentėjusysis niekuo neiÅ¡siskyrė, riÅ¡liai kalbėjo, stovėjo ant kojų, jis buvo linksmas, nuotaikingas, bendravo su savo draugu ir jas kalbino. Nukentėjusysis netyčia nuvertė kėdę ir jÄ pastatė, jokių sÄ moningų kėdžių laužymų, vertimų nebuvo. Kaltinamasis bendravo su savo draugais, agresyvus irgi nebuvo, nusipirko iÅ¡gerti ir atsisėdo prie staliuko.

Apie įvykį sužinojo tada, kai į vidų atėjo kitas asmuo nusipirkti alkoholio, jam nepardavė, bandė iÅ¡praÅ¡yti, tuo metu kaltinamasis ar jo draugas įbėgo į barÄ , nes dar buvo likęs kitas jų draugas, ir kažkuris pasakė: ,,renkamės daiktus ir dingstam“. Tada suprato, kad kažkas įvyko. Išėjo į laukÄ ir pamatė nukentėjusįjį gulintį ant žemės. Buvo jau atvažiavusi greitoji ir policija. Lauke stovėjo kiti klientai. Ekspertas S. F. tvirtino atlikto specialaus tyrimo rezultatus ir paaiÅ¡kino, jog nukentėjusiajam nustatytas kaukolės pamato lūžis, galvos smegenų sumuÅ¡imas ir kraujo iÅ¡siliejimas.

Medicininėje dokumentacijoje, kuri buvo pateikta, nebuvo apraÅ¡yta apie smÅ«gių sudavimÄ , griuvimÄ . Galima manyti, kad sužalojimas - apdÅ«rinis kraujo iÅ¡siliejimas, galėjo bÅ«ti nuo smÅ«gio į deÅ¡inę smilkinkaulio sritį, o kitoje pusėje kraujo iÅ¡siliejimas įvyko dėl atatrankos. Nėra galimybės pasakyti, ar Å¡itie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nukentėjusiajam krintant. Jei nukentėjusysis krito aukÅ¡tielninkas, tai sužalojimai turėtų bÅ«ti ne galvos Å¡one, o pakauÅ¡yje, sprande.

Å iuo atveju tokių duomenų nėra. Todėl mano, kad smÅ«gis buvo į vienÄ smilkinio pusę, o kitoje pusėje kraujo iÅ¡siliejimas dėl atatrankos. Pamato lūžis yra nuo tiesioginio poveikio - nuo sudavimo kumščiu. Kadangi lūžo kaukolės pamatas - piramidė, kuri yra pačioje apačioje, gan storas kaulas, turėjo bÅ«ti suduotas vidutinis ar stiprus smÅ«gis. Vienu smÅ«giu galima sukelti tokias pasekmes. Medicininiuose dokumentuose nebuvo duomenų apie sužalotas kitas kÅ«no vietas. IÅ¡ 2016 m. gruodžio 4 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), važiuojamoji kelio dalis padengta sniegu, Å¡aligatvis grįstas betoninėmis trinkelėmis, apie 25 m atstumu nuo baro „(duomenys neskelbtini)“ ir 1 m atstumu nuo Å¡aligatvio, ant važiuojamosios dalies yra netaisyklingos formos raudonos spalvos dėmė panaÅ¡i į kraujÄ Â (b. l. 10-12, 1 tomas).IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog D.

S. konstatuoti sužalojimai: galvos smegenų sumuÅ¡imas; Å«mi hematoma tarp kietojo ir minkÅ¡tųjų galvos smegenų dangalų virÅ¡ kairio smegenų pusrutulio, trauminis kraujo iÅ¡siliejimas po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais; deÅ¡inio smilkinkaulio piramidės, žvyno lūžimas, trauminis deÅ¡inės ausies bÅ«gnelio plyÅ¡imas, prikurtimas deÅ¡ine ausimi. Sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, kontakto su kÅ«nu metu, prieÅ¡ patenkant į gydymo įstaigÄ ir tai galėjo bÅ«ti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku/2016-12-04/.

D. S. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės pamato lūžimo; galvos smegenų sumušimo (b. l. 24-25, 1 tomas).Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog buvo pateikta kompiuterinė laikmena su baro vaizdo kamerų stebėjimo įrašu (b. l. 61-62, 1 tomas), kurio apžiūra fiksuota 2017 m. sausio 24 d. protokole, tačiau smūgio sudavimas neužfiksuotas, o konfliktų baro viduje nematyti (b. l. 63-64, 1 tomas).Iš asmens blaivumo testo matyti, jog K. Š. 2016 m. gruodžio 4 d. 02.05 val. nustatytas girtumas 2,02 promilės alkoholio (b. l. 82, 1 tomas).

Teismas, iÅ¡analizavęs visus byloje surinktus įrodymus, juos sugretinę tarpusavyje, konstatuoja:Kaltinamojo K. Å . parodymus, kad jis atliko kaltinime nurodytus smurto veiksmus prieÅ¡ D. S. patvirtina ne tik jo paties parodymai, bet ir surinkti įrodymai - nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, parodymų patikinimo vietoje protokolai. Visi teismo iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad K. Å . tyčia ne mažiau kaip vienÄ kartÄ sudavė D. S. į veidÄ , pastarasis po patirto smÅ«gio griuvo ant gatvės grindinio (asfalto) ir prarado sÄ monę, tuo nukentėjusiajam D.

S. dėl kaukolės pamato lūžimo ir galvos smegenų sumuÅ¡imo padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Teismo medicinos specialistas konstatavo, jog D. S. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės pamato lūžimo; galvos smegenų sumuÅ¡imo ir smÅ«gis buvo į vienÄ smilkinio pusę, o kitoje pusėje kraujo iÅ¡siliejimas dėl atatrankos; pamato lūžis įvyko nuo vidutinio ar stipraus stiprumo smÅ«gio suduoto kumščiu. Teismo specialisto iÅ¡vada, paaiÅ¡kinimu abejoti nėra jokio pagrindo, nes nustatytų sužalojimų lokalizacija ir pobÅ«dis iÅ¡ esmės atitinka tiek ikiteisminio, tiek teisminio tyrimo metu duotus paties kaltinamojo K.

Å . parodymus dėl prieÅ¡ D. S. pavartoto smurto, liudytojų parodymus. Byloje surinktų ir aptartų įrodymų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent K. Å . sudavė ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį kumščiu nukentėjusiajam ir jo suduotas smÅ«gis buvo bÅ«tina sÄ lyga sukėlusi sunkų nukentėjusiojo D. S. sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis K. Å . pripažinęs, jog sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam, teigė, jog smÅ«gį sudavė, norėdamas apsiginti nuo neteisėto nukentėjusiojo D.

S. kėsinimosi smurtauti. Liudytojas P. P. tvirtino kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusysis D. S. bandė trenkti kaltinamajam, tačiau pastarasis smÅ«gio iÅ¡vengė, bet pargriuvo, o smÅ«gį nukentėjusiajam sudavė jau atsistojęs; nukentėjusysis buvo konflikto iniciatorius (b. l. 177, 1 tomas). Tačiau liudytoja L. D. parodė prieÅ¡ingai – nukentėjusysis smÅ«gių kaltinamajam nesikėsino suduoti ir jų nesudavė, kitų smurtinių veiksmų neatliko, o kaltinamasis pirmas sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam ir kaltinamasis pargriuvo tik todėl, jog įvykio dienÄ buvo slidu; kaltinamasis buvo konflikto iniciatorius (b. l. 174-175, 1 tomas).

Liudytojas A. B. teigė, kad kaltinamasis prikibo ir kaltinamasis su nukentėjusiuoju mušėsi (b. l. 175, 1 tomas). Svarbu paminėti, jog kaltinamasis ir liudytojas P. P. yra draugai, o liudytojai L. D., A. B. yra nukentėjusiojo draugai ir įvykio metu patyrė iÅ¡gÄ stį, stresÄ , juolab, kad konfliktas įvyko staiga, o A. B., P. P. dar buvo ir neblaivÅ«s. Vertinant paminėtų liudytojų parodymus apie konflikto pradžiÄ , atliktus veiksmus ir jų eiliÅ¡kumÄ , akivaizdu, jog kiekvienas liudytojas įvykio aplinkybes nurodo Å¡velnindami savo draugų K.

Å ., D. S. atliekamų veiksmų apimtis, todėl teismas, vertindamas Å¡ių proceso dalyvių parodymus, jais remiasi tiek, kiek jie atitinka surinktų įrodymų visumÄ . Kaltinamasis, liudytojai neneigė, jog kieme įvyko žodinis konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, abu konfliktuojantys D. S. ir K. Å ., bÅ«dami neblaivÅ«s, pasirinko tokį elgesį siekiant aiÅ¡kintis tarpusavio santykius vieÅ¡oje vietoje. Ir nors nėra neabejotinų ir patikimų duomenų, jog nukentėjęs bÅ«tų kėsinęsis smurtauti prieÅ¡ kaltinamÄ jį, tačiau net jeigu ir pagal kaltinamojo ir liudytojo P. P. parodymus D.

S. bandė suduoti pirmÄ smÅ«gį, toks nukentėjusiojo D. S. elgesys negali bÅ«ti pripažintas provokuojančiu elgesiu, o K. Å . veiksmai - bÅ«tinÄ ja gintimi. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ abiejų kaltininkų naudojamas fizinis smurtas (smÅ«gių sudavimas), panaudotas vienas kito atžvilgiu, net ir pirmo smÅ«gio sudavimas, esant abipusėms paskatoms tokį smurtÄ pradėti naudoti, nepripažintinas nei bÅ«tinÄ ja gintimi, nei provokuojančiu elgesiu, lengvinančiu baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Be to, pats kaltinamasis parodė, kad po to, kai jis (K. Å .) atsistojo, iÅ¡ karto nieko nelaukdamas smogė nukentėjusiajam į veidÄ . Svarbu paminėti ir tÄ aplinkybę, jog nukentėjusysis D. S. nueidinėjo nuo baro, jis su liudytoja L. D., liudytoju A. B. ruošėsi vykti į namus; pagal įvykio vietos apžiÅ«ros ir K. Å ., P. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenis matyti, jog nukentėjusysis su liudytoja L. D. nuo baro jau buvo nuėję pakankamÄ atstumÄ â€“ 25 metrus, ir visi liudytojai vienodai nurodė, jog K.

Å . Å¡Å«kaudamas su P. P. ėjo nukentėjusiajam iÅ¡ paskos. Paminėtos aplinkybės sustiprina teismo įsitikinimÄ , jog žodinio konflikto peraugusio į fizinio smurto panaudojimÄ iniciatorius buvo kaltinamasis K. Å .. Å ioje byloje didelę reikÅ¡mę turi ir tai, kad K. Å . užsiiminėjo viena iÅ¡ kovinių sporto Å¡akų – kikboksu, todėl jam turėjo bÅ«ti taikomas padidintas reikalavimas adekvačiai suvokti savo smÅ«gio jėgos padarinius. Pats kaltinamasis nurodė, jog yra tapęs net Lietuvos jaunimo čempionu (b. l. 173, 1 tomas).

Å i aplinkybė neabejotinai rodo, kad K. Å . buvo iÅ¡lavinęs smÅ«gį kumščiu ir galėjo suduoti pakankamai stiprų, tikslingÄ smÅ«gį. IÅ¡ esmės ekspertas ir patvirtino, jog buvo suduotas tokio stiprumo smÅ«gis, nuo kurio lūžo kaukolės pamatas. Kaltinamojo veiksmai patvirtina, kad smÅ«gis nukentėjusiajam D. S. buvo suduotas tyčia. Kaltinamasis K. Å . teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad smogė nukentėjusiajam nesitaikydamas, nes be akinių nematė, kur suduoda smÅ«gį. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad K.

Å . turėjo tiesioginę tyčiÄ sunkiai sužaloti nukentėjusįjį, tačiau suduodamas ne mažiau vienÄ smÅ«gį į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį – galvÄ , suvokė savo veiksmų pavojingÄ pobÅ«dį, galimas pasekmes ir nors to tiesiogiai nesiekė, savo tyčiniais veiksmais sÄ moningai leido tokioms pasekmėms kilti. Kaltinamojo K. Å . kaltė dėl sunkaus kÅ«no sužalojimo pasireiÅ¡kė netiesioginės tyčios forma. Byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai duoda pagrindÄ padaryti iÅ¡vadÄ , kad K.

Å . sunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam D. S. padarė savo tyčiniais veiksmais. Jau buvo paminėta, kad pats kaltinamasis sekė paskui nukentėjusįjį, kuris su liudytojais L. D., A. B. ėjo link automobilio, ruošėsi vykti namo, nuo baro nukentėjusysis buvo nuėjęs apie 25 metrus. Liudytojos baro darbuotojos neparodė, kad nukentėjusysis bÅ«tų buvęs agresyvus ar bÅ«tų atlikęs kokius nors chuliganiÅ¡kus veiksmus. Taigi, bylos įrodymai patvirtina, jog konfliktÄ lėmė ne nukentėjusiojo smurtas, o kaltinamojo nusikalstamas elgesys.

K. Å . dėl mažareikÅ¡mės dingsties ir, suvokdamas savo veiksmų neteisėtumÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, nesiskaitydamas su elementariausiomis moralės ir elgesio normomis. Esant tokioms aplinkybėms, K. Å . paskatos vertinamos kaip chuliganiÅ¡kos ir negali bÅ«ti pripažintos asmeninėmis paskatomis. Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , teismas atsižvelgia ir tai, jog kaltinamasis nukentėjusiojo nepažinojo, susitiko pirmÄ kartÄ . Kaip jau buvo minėta, nukentėjusysis nueidinėjo nuo baro, o kaltinamasis ėjo nukentėjusiajam iÅ¡ paskos, o kilęs žodinis konfliktas tebuvo nereikÅ¡mingas pretekstas ir menkavertė dingstis kaltinamojo chuliganiÅ¡koms paskatoms formuotis ir reikÅ¡tis.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis smÅ«giavo susinervinęs dėl kilusio žodinio konflikto, tačiau tokia priežastis lėmusi padaryti teisei prieÅ¡ingÄ veiksmÄ laikytina mažareikÅ¡me, o kaltinamojo reakcija į kilusiÄ situacijÄ neadekvati. Kaltinamasis vieÅ¡oje vietoje sudavė nukentėjusiajam smÅ«gį kumščiu, demonstruodamas savo virÅ¡enybę bei niekinamÄ požiÅ«rį į nukentėjusįjį. Ä®vertinęs bylos įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog K. Å . veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , nes jis sunkiai sužalojo nukentėjusįjį D.

S. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.NusikaltimÄ K. Å . įvykdė (duomenys neskelbtini), t. y. vieÅ¡oje vietoje, nes Å¡i vieta yra atvira patekti kiekvienam asmeniui. Nors viskas vyko nakties metu, tačiau įvykio vietoje buvo kitų asmenų, įžūlius kaltinamojo veiksmus (smÅ«gį nukentėjusiajam į galvÄ ) matė liudytojai L. D., P. P., be to, iÅ¡ liudytojos I. G. parodymų matyti, jog bare bÅ«na incidentų, tačiau medikai atvažiuoja retai, Å¡iuo atveju kilo pasekmės (b. l. 8, 2 tomas); iÅ¡ liudytojos S. R. parodymų matyti, jog kilo sumaiÅ¡tis – po konflikto į barÄ Ä¯Ä—jo kažkuris asmuo ir pasakė:

„renkamės daiktus ir dingstam“, suprato, kad kažkas įvyko, abi su I. G. išėjo į laukÄ , pamatė ant žemės nukentėjusįjį, atvažiavo greitoji, policija, lauke stovėjo kiti klientai (b. l. 8 , 2 tomas). Kad prie baro buvo ir kitų asmenų matyti ir iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o (b. l. 61-64, 1 tomas), t. y. įraÅ¡e matyti, kad į barÄ Ä¯eina ir iÅ¡eina žmonės. Akivaizdu, jog kaltinamojo K. Å . nusikalstami veiksmai paveikė neigiamai visus įvykio vietoje buvusius žmones – liudytoja L.

D. patyrė didelį stresÄ , kaltinamasis K. Å ., liudytojas A. R. teigė, jog nukentėjusiojo mergina L. D. rėkė, kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ ; barmenės ėjo žiÅ«rėti į kiemÄ , ant gatvės be sÄ monės gulėjo nukentėjusysis, atvyko policijos pareigÅ«nai, grietosios pagalbos medikai, todėl akivaizdu, jog žmonėms buvo skeltas iÅ¡gÄ stis, kilo sumaiÅ¡tis, iki atvykstant greitosios medicinos pagalbos darbuotojams nukentėjusysis gulėjo be sÄ monės, todėl teismas, įvertinęs visus anksčiau aptartus įrodymus, tvirtina, kad Å¡iuo atveju kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai – K.

Å . veiksmais tuo pačiu buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. VisiÅ¡kai pagrįstai kaltinamojo K. Å . veiksmai kvalifikuoti dar ir pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį, nes K. Å . savo nusikalstamais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ . Pagal nustatytus kaltinamojo K. Å . veiksmus teismui nekyla abejonių, jog kaltinamojo veika atitinka BK 284 straipsnį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija).

Nukentėjusysis D. S. ikiteisminio tyrimo metu reiÅ¡kė 200 eurų turtinės ir 5 000 eurų neturtinės žalos civilinį ieÅ¡kinį (b. l. 26-28, 1 tomas) bei prašė jį priteisti iÅ¡ kaltinamojo K. Å .. Civilinis ieÅ¡kovas - Valstybinė ligonių kasa - baudžiamojoje byloje taip pat reiÅ¡kė 663,37 eurų turtinės žalos civilinį ieÅ¡kinį (b. l. 70-81, 1 tomas). Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pateikė patvirtinimÄ , iÅ¡ kurio matyti, jog nukentėjusiajam D. S. padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ 6 700 eurų K.

Å . atlygino ir nukentėjęs kaltinamajam jokių turtinių pretenzijų neturi (b. l. 167, 1 tomas). Taip pat teismui buvo pateiktas 2017 m. sausio 31 d. mokėjimo nurodymas Nr. 231, iÅ¡ kurio matyti, kad K. Å . Valstybinei ligonių kasai pervedė 663,37 eurus (b. l. 168, 1 tomas). Esant tokioms aplinkybėms, procesas dėl civilinių ieÅ¡kinių bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nutrauktas.Aplinkybė, ar kaltininkas savanoriÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , negali bÅ«ti vertinama formaliai.

Kaltininkas gali klysti vertindamas situacijÄ ar veikos juridinę kvalifikacijÄ . Teismas, spręsdamas, ar yra Å¡i sÄ lyga, turi įvertinti parodymų visumÄ , nustatyti, ar kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes ir ar prisipažįsta padaręs veikÄ ir kaltas dėl padarinių (kasacinė nutartis 2K-P-464/2005). Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis K. Å . ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apie padarytos veikos esmines aplinkybes davė iÅ¡ esmės vienodus parodymus, pripažįstama, jog kaltinamojo K.

Å . atsakomybę dėl abiejų veikų lengvina nuoÅ¡irdus gailestis ir prisipažinimas, taip pat dėl veikos numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, jo atsakomybę lengvina ir tai, jog jis savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ . K. Å . atsakomybę dėl abiejų veikų sunkina tai, jog jis nusikalto, apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo K. Å . padarytų nusikaltimų pobÅ«dį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o nusikaltimas numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje – nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), kaltinamasis baigtÄ tyčinį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis nusikalto pirmÄ kartÄ , anksčiau teistas nebuvo (b. l. 110, 1 tomas), buvusių pedagogų charakterizuojamas gerai (b. l. 122-123, 2 tomas), nebaustas administracine tvarka (b. l. 111, 2 tomas), duomenų apie tai, kad bÅ«tų registruotas psichikos sveikatos centre nepateikta, į tai, jog kaltinamasis dar tyrimo metu ėmėsi priemonių nusikaltimo pasekmėms suÅ¡velninti – atlygino nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , į nusikaltimų pasekmes – nukentėjusysis sveikatos problemų turi iki Å¡iol, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančiÄ aplinkybes, į kaltinamojo jaunÄ amžių, į visas bylos aplinkybes.

Už BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytÄ labai sunkų nusikaltimÄ numatyta tik vienos rÅ«Å¡ies – laisvės atėmimo – bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų. Kadangi nustatytos dvi kaltinamojo K. Å . atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumÄ , į tai, jog kaltinamasis nusikalto pirmÄ kartÄ ir yra jauno amžiaus (dvideÅ¡imties metų), kaltinamajam K. Å . už labai sunkų nusikaltimÄ skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina mažesnė nei bausmės vidurkis, o už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, vadovaujantis BK 55 straipsniu, skirtina areÅ¡to bausmė, kurios trukmė nustatytina taip pat trumpesnė nei vidurkis, bausmės skiriamos už nusikaltimus, kadangi teismas prieina prie iÅ¡vados, jog tokios bausmės ir tokių trukmių pasieks BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Taip pat turi bÅ«ti įvertinta suteiktos teisinės pagalbos kompleksiÅ¡kumas, teisinei pagalbai teikti skirtas darbo laikas.

Nukentėjusysis D. S. byloje pateikė pinigų priėmimo kvitÄ , patvirtinantį jo turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti ir praÅ¡o Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ kaltinamojo. Nukentėjusiojo pateikti dokumentai patvirtina jo turėtas iÅ¡laidas (2843,50 Eur) (b. l. 163-166, 1 tomas) advokatui už patarimus, teiktas atstovavimo bei dokumentų rengimo paslaugas.Teismas, vadovaudamasis aukščiau aptartomis baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, sprendžia, kad nukentėjusysis patyrė iÅ¡laidas, yra pagrindas nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas dėl advokato atstovavimo nukentėjusiajam pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistosios nukentėjusiajam (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į patirtas darbo ir laiko sÄ naudas, suteiktų paslaugų pirmosios instancijos teisme apimtį (baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta per tris posėdžius, kurie truko ne pilnas darbo dienas – antras 2017 m. gegužės 9 d. posėdis dėl neatvykusių liudytojų truko tik pusvalandį), į tai, jog tas pats advokatas atstovavo nukentėjusiajam ir ikiteisminio tyrimo metu – nors nedalyvavo nukentėjusiojo apklausoje, tačiau konsultavo civilinio ieÅ¡kinio paruoÅ¡imo klausimu ir dalyvavo viename procesiniame veiksme, kuris truko 20 minučių, – susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimÄ (b. l. 138, 138, 1 tomas), bei į nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiojo praÅ¡oma priteisti proceso iÅ¡laidų suma nėra proporcinga proceso trukmei bei bylos sudėtingumui, todėl mažinama ir priteistina iÅ¡ K.

Å . nukentėjusiajam D. S. 500 Eur jo turėtų iÅ¡laidų.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298 straipsniais, 303 straipsniu, 308 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : K. Å . pripažinti kaltu:pagal Lietuvos Respublikos BK (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) 284 straipsnį ir paskirti jam areÅ¡tÄ penkiasdeÅ¡imčiai parų;pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir nubausti jį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir K.

Å . paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ ketveriems metams.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016 m. gruodžio 4 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d. (dvi paros). Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.Bausmės laikÄ skaičiuoti nuo K. Å . sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, pradžios.Priteisti iÅ¡ K. Å . nukentėjusiajam D. S. 500 Eur jo turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti. KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki pradėjus bausmės vykdymÄ .Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismÄ .

    Teisėja                                                     Jolanta Raščiuvienė            Â