2023-05-29 Nr. CB-4495-2-68-3-11249-2022-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2386

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11249-2022-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2023 m. gegužės 8 d. paduotu ieškovės I. Ž. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 18, 37 straipsnius, 182 straipsnio 2 punktą, 279 straipsnio 4 dalį, nes neatsižvelgė į įsitesėjusiame ir nepanaikintame 2021 m. gruodžio 1 d. teismo sprendime konstatuotas aplinkybes, jog pakvitavime nurodyta 19 800 Eur suma nebuvo suteiktas išlaikymas sūnui. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes sprendė, kad ieškovė turėtų skųsti antstolio veiksmus, kuriais buvo nutrauktas vykdomosios bylos vykdymas dėl išlaikymo išieškojimo ar teikti kasacinį skundą dėl 2022 m. kovo 8 d. nutarties dalies, kuria nutarta nutraukti civilinės bylos dalį dėl pakvitavimo pripažinimo negaliojančiu. Teismai, pažeidė nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymą, Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalį, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnio 3 dalį, 27 straipsnio 2 dalį, CK 3.192-3.203 straipsnius, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą, 21 straipsnio 2 dalį, nes neatsižvelgė į tai, kad ieškovė ieškinį pareiškė siekdama užtikrinti, kad atsakovas teiktų realų išlaikymą nepilnamečiam savo sūnui. Teismai pažeidė ieškovės, kaip nepilnamečio sūnaus įstatyminės atstovės, teisę į teisminę gynybą, kuri įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnyje. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo kasaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo procesiniam sprendimui priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Andžej Maciejevski

Dalia Vasarienė