2020-11-25 Nr. AB-22440-3-61-3-00173-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1879-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00173-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos bei valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Šiaulių rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Registrų centras ir uždaroji akcinė bendrovė „Mikera“) dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Talša“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 21R-15(AG-497/07-2018) ir 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 3R-540(AG-452/07-2018) bei priimti naują sprendimą – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. lSS-2266-(8.5), panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus (toliau – Tarnybos Šiaulių skyrius) 2016 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 31SK-219-(14.31.110.) ir įpareigoti Tarnybos Šiaulių skyrių per trisdešimties dienų terminą nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos patvirtinti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ribas, nustatytas UAB „Mikera“ matininko R. M. (taip, kaip yra užfiksuota detaliajame plane, patvirtintame 2011 m. balandžio 4 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorius įsakyme Nr. A-440(8.1)) „Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini) kaime tvirtinimo“, panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Valstybinės miškų urėdijos 2018 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. S-2032 ir VĮ Valstybinę miškų urėdiją įpareigoti per trisdešimties dienų terminą nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos patikslinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas taip, kad žemės sklypo ribos atitiktų detalųjį planą, patvirtintą Administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. A-440(8.1).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Komisija 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 3R 540(AG 452/07-2018) jo skundą dėl VĮ Valstybinė miškų urėdijos 2018 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. S-2032 „Dėl žemės sklypo ribų tikslinimo“ panaikinimo ir šios institucijos įpareigojimo per trisdešimties dienų terminą nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos patikslinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas atmetė. Komisija 2019 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 2IR-15(AG- 497/07-2018) bylą nutraukė. Bendrovės nuomone, šie sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. A-440(8.1) patvirtino Administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A-1505(8.1) patvirtinto detaliojo plano (duomenys neskelbtini) kaime koregavimą, sumažindamas suformuotus sklypus (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. UAB „Mikera“ pagal nurodytą detalųjį planą 2017 m. lapkričio 20 d. atliko žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2, esančių (duomenys neskelbtini), ribų ženklinimą. Bendrovė akcentavo, kad žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), stovi UAB „Talša“ nuosavybės teise priklausantys statiniai.

4. Pareiškėjo nuomone, Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. 31SK-219-(l4.31.110.) prieštarauja Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. A-440(8.1) patvirtintam detaliajam planui, todėl šis sprendimas turi būti panaikintas ir laikoma, jog žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribos buvo pažymėtos teisingai.

5. Bendrovė pažymėjo, kad žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2 atitinka istoriškai buvusios teritorijos vaikų pionierių stovyklos ribas, joje yra pastatyti atitinkami statiniai, teritorija yra aptverta tvora, o sklypų ribos buvo paženklintos taip, kaip yra numatyta detaliajame plane, kuris buvo suderintas ir su VĮ Šiaulių miškų urėdija. Pareiškėjas akcentavo, kad nurodytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo sumažintas, miško žemei priskiriant kelią, o žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo padidintas, ir tokie detaliajam planui prieštaraujantys veiksmai buvo atlikti po suderinto detaliojo plano patvirtinimo.

6. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba pastebėjo, jog į valstybinės reikšmės miško žemės sklypo plotą taip pat buvo įtraukti ne valstybinės reikšmės miškai (t. y. plotai, kurie valstybinio miško plotų schemoje buvo pažymėti sutartiniais ženklais „Kiti inventorizuotini plotai“ bei „Pastatai, statiniai“, ir kurie miško kadastro žemėlapyje nebuvo priskirti sluoksniui „Valstybinės reikšmės miškai“, o šio sklypo konfigūracija (ties (duomenys neskelbtini) girininkijos valstybinės reikšmės miško sklypais Nr. 6, Nr. 19, Nr. 16 ir Nr. 18, t. y. ginčo vietoje) neatitinka konfigūracijos, suprojektuotos valstybinio miško plotų schemoje, o iš 2011 m. patvirtinto detaliojo plano bei valstybinio miško plotų schemos matyti, kad šiame detaliajame plane suprojektuotų žemės sklypų (projektinis Nr. 01 ir Nr. 02) ribos (šių ribų konfigūracija) sutampa su valstybinės reikšmės miško ribomis, pažymėtomis valstybinio miško plotų schemoje bei taip pat nurodytomis miškų kadastro žemėlapio sluoksnyje „Valstybinės reikšmės miškai“.

7. Teismo posėdyje pareiškėjo UAB „Talša“ atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė Bendrovės skundą tenkinti.

8. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas paaiškino, kad teisės aktai nenumato galimybės žemės sklypo ribas keisti pagal parengtus kitų žemės sklypų (ne to žemės sklypo, kuris matuojamas) detaliuosius planus ar kitus kitų žemės sklypų formavimo dokumentus. Tarnyba nurodė, kad žemės sklypo ribos gali būti nustatomos ir keičiamos tik pagal tokį teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, į kurio nagrinėjimo ribas formuojamas ar pertvarkomas žemės sklypas patenka.

10. Tarnyba akcentavo, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. A-440(8.1) „Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini) kaime tvirtinimo“ buvo patvirtintas detaliojo plano, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A-l505(8.1.) „Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini) kaime tvirtinimo“, koregavimo dokumentas, sumažinant šiuo detaliuoju planu suformuotų žemės sklypų (projektiniai Nr. 01 ir Nr. 02), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dydžius, todėl pagal šį detalųjį planą gali būti matuojami tik formuojami žemės sklypai (projektiniai Nr. 01 ir Nr. 02), esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau negali būti matuojamas miškų ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

11. Atsakovas pažymėjo, kad Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 12 d. sprendime Nr. 31SK-219-(14.31.110.) „Dėl žemės sklypo (projektinis Nr. 352), esančio Bubių seniūnijoje, Šiaulių rajono savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo (projektinis Nr. 352, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Šiaulių r. sav., kadastro duomenys ir žemės sklypo kadastro duomenų byloje nurodyta, kad 967,9495 ha ploto žemės sklypas buvo suformuotas pagal Šiaulių apskrities Šiaulių rajono savivaldybės Bubių seniūnijos Kurtuvėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-1860 „Dėl Šiaulių rajono Kurtuvėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, todėl miškų ūkio paskirties žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti matuojamas pagal minėto žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius. Taip pat turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 patvirtintą Šiaulių rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miško plotų schemą M1:50000, nes pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 2 punktą, miškų tvarkymo schemos priskiriamos specialiojo teritorijų planavimo dokumentams. Tarnybos nuomone, VĮ Valstybinių miškų urėdija pagrįstai nurodė, kad negali keisti ribų pagal 2011 m. patvirtintą detalųjį planą, nes šiuo planavimo dokumentu buvo formuojami du kitos paskirties, kurių naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, žemės sklypai, o miškų ūkio paskirties žemės sklypas į minėtu detaliuoju planu planuojamą teritoriją nepateko.

12. Tarnyba akcentavo, kad Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 31 SK-219-(l 4.31.110.) buvo suformuotas žemės sklypas (nekilnojamasis daiktas), toks daiktas buvo perduotas patikėjimo teise VĮ Valstybinių miškų urėdijai, todėl nebėra pagrindo naikinti sprendimą. Atsakovas teigė, kad jeigu būtų nustatyta, jog žemės sklypo plane yra klaidų, jis parengtas ne pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą ar prieštarauja aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentams, būtų galima spręsti dėl žemės sklypo plano tikslinimo ir naujų kadastrinių matavimų atlikimo, esant valstybinės žemės patikėtinio (VĮ Valstybinių miškų urėdijos) prašymui spręsti dėl nustatyto kadastro duomenų keitimo teisės aktų nustatyta tvarka.

13. Atsakovas akcentavo, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir pažymėtas VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje, šio žemės sklypo savininkas yra Lietuvos Respublika, o patikėtinis – VĮ Valstybinių miškų urėdija. Tarnyba nurodė, kad negalima reikalauti vien formaliais pagrindais panaikinti Šiaulių skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 12 d. sprendimo, kuriuo buvo suformuotas nekilnojamasis daiktas, ir laikyti, kad toks daiktas niekada nebuvo suformuotas. Atsakovas pažymėjo, kad formuojami žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra valstybinėje žemėje, todėl juos suformavus, šių žemės sklypų savininku bus Lietuvos Respublika, o patikėtiniu – Tarnyba. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ginčo objektai yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, tik jų patikėtiniai yra skirtingi.

14. Tarnyba pažymėjo, kad valstybinės žemės sklypų formavimas nėra betikslis procesas. Žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), visų pirma, formuojami šiuose žemės sklypuose esantiems pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų pagrindinę paskirtį. Visa ši teritorija yra saugotina, joje taikoma specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „Nacionaliniai ir regioniniai parkai“. Tarnyba nurodė, kad žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), negali būti privatizuoti, ir abejojo, ar UAB „Talša“ nuosavybės teise priklausantiems pastatams, kurių didelė dalis sudegę ir sunykę, eksploatuoti yra reikalingas taksuotas miškas, kuris 2011 m. detaliuoju planu buvo įtrauktas į projektuojamų žemės sklypo ribas. Atsakovas teigė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalimi, valstybinių draustinių, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų draustinių, taip pat rekreacinių zonų valstybinė žemė, miškai, vandenys, krūmai, pelkės, akmenynai ir kita nenaudojama žemė neparduodama, išskyrus pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą parduodamą namų valdų, asmeninio ūkio, taip pat mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę bei iki 1 hektaro žemės ūkio veiklai tinkamus naudoti žemės plotus, įsiterpusius tarp privačios žemės sklypų.

15. Tarnyba pažymėjo, kad jeigu ir būtų suformuoti pareiškėjo reikalaujamo dydžio valstybinės žemės sklypai, jie pagal Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalies nuostatas negalėtų būti privatizuojami, o jeigu Bendrovė pageidautų sudaryti tokio žemės sklypo nuomos sutartį, žemės sklypo dalis, kurioje yra taksuotas miškas, nebūtų nuomojama. Valstybine žemės nuomos sutartimi būtų išnuomota tik ta žemės sklypo dalis, kurioje nėra taksuoto miško.

16. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Tarnybos Šiaulių skyriaus specialistai, 2018 m. sausio 31 d. tikrindami UAB „Mikera“ matininko R. M. parengtas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bylas, nustatė, kad šiuose žemės sklypuose yra taksuoto miško (žemės sklype (duomenys neskelbtini) – 1,23 ha, žemės sklype (duomenys neskelbtini) – 0,0200 ha), šių žemės sklypų ribos kerta registruotą miškų ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris patikėjimo teise buvo perduotas VĮ Valstybinių miškų urėdijai, todėl kadastrinius matavimus buvo atsisakyta derinti. UAB „Mikera“ 2018 m. vasario 14 d. kreipėsi į Tarnybos Šiaulių skyrių dėl išvados dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir teritorijų planavimo dokumento tikslinimo būtinumo bei Tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. kovo 14 d. raštu Nr. 31SD-1774-(14.31.104.) buvo informuotas, kad (duomenys neskelbtini) 1 ir (duomenys neskelbtini) esantys žemės sklypai galės būti matuojami, kai bus patikslintas detalusis planas arba valstybinių miškų plotai.

17. Atsakovas pažymėjo, kad ginčijami Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Nurodė, kad nėra pagrindo panaikinti Tarnybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. lSS-2266-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kadangi tai yra atsakymas į Bendrovės skundą. Teigė, kad tokio rašto panaikinimas pareiškėjo norimų teisinių pasekmių nesukeltų, kadangi atsakyme buvo paaiškinti teisės aktai, kuriais vadovaujantis, buvo atlikti kadastriniai matavimai, ir atsakyta, kodėl Tarnyba nebegali administracine tvarka keisti sprendimo, kuriuo buvo suformuotas miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro duomenys gali būti keičiami esant patikėtinio sutikimui su patikslintais duomenimis, ir esant pateiktai naujai žemės sklypo kadastro duomenų bylai.

18. Teismo posėdyje atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

19. Atsakovas VĮ Valstybinių miškų urėdija prašė pareiškėjo UAB „Talša“ skundą atmesti kaip nepagrįstą ir jam priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

20. VĮ Valstybinių miškų urėdija paaiškino, kad ji patikėjimo teise valdo Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. savivaldybėje (toliau – ir Miško žemės sklypas), kuris buvo suformuotas Šiaulių apskrities Šiaulių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos Kurtuvėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu (projektinis Nr. 352), parengtu 2002 m., ir paženklintas natūroje neišsiplečiant už suprojektuoto sklypo ribų bei įregistruotas Tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 31SK-219-(14.31.110). Analogiškos minėto miško žemės sklypo ribos buvo įregistruotos Miškų valstybės kadastre (t. y. Miško žemės sklypo ribos atitinka Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapiuose įbraižytas VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šiaulių regioninio padalinio Kurtuvėnų girininkijos 98 kvartalo 19 sklypo ir 104 kvartalo 6 sklypo valstybinių miškų ribas). Įrašas apie Miško žemės sklypo įregistravimą Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2016 m. kovo 8 d. Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostata, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

21. VĮ Valstybinių miškų urėdija pažymėjo, kad neturėjo teisės tenkinti UAB „Talša“ 2018 m. rugsėjo 11 d. prašymo tikslinti Miško žemės sklypo ribas. Teigė, kad tokie veiksmai reikštų, jog jais siekiama sumažinti VĮ Valstybinių miškų urėdijai patikėjimo teise perduotų valstybinės miško žemės sklypų ribas, o tokie veiksmai prieštarautų imperatyvioms Lietuvos Respublikos miškų įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatoms, draudžiančioms bet kokį daiktinių teisių į patikėtiniams perduotus miško žemės sklypus suvaržymą. VĮ Valstybinių miškų urėdija pažymėjo, kad neturi jokio teisinio pagrindo savo sprendimais ir (ar) veiksmais keisti Miško žemės sklypo kadastro duomenų. Galiojantys teisės aktai nenustato VĮ Valstybinių miškų urėdijos, kaip valstybės turto patikėtinio, teisės keisti jai perduotų miško žemės sklypų ribų, todėl jos 2018 m. spalio 18 d. sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti Bendrovės 2018 m. rugsėjo 11 d. prašymą patikslinti Miško žemės sklypo ribas, buvo teisėtas ir VĮ Valstybinių miškų urėdija neturėjo teisinio pagrindo priimti kitokio sprendimo. Priešingu atveju, toks VĮ Valstybinių miškų urėdijos sprendimas ar atlikti atitinkami veiksmai būtų neteisėti, kaip viršijantys viešojo administravimo subjekto įgaliojimus ir kompetenciją.

22. VĮ Valstybinių miškų urėdija nurodė, kad aplinkybė, jog parengtas detalusis planas buvo suderintas su VĮ Šiaulių miškų urėdija, teisiškai nėra reikšmingas. Teisės aktai reguliuojantys teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ir šių dokumentų derinimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose (viešosiose įstaigose, valstybinėse įmonėse) tvarką, nenumato, kad valstybės įmonės miškų urėdijos vykdytų planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengimą ir (ar) šių dokumentų derinimą.

23. VĮ Valstybinių miškų urėdijos nuomone, ginčijami Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

24. Teismo posėdyje atsakovo VĮ Valstybinių miškų urėdijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija prašė pareiškėjo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

26. Administracija paaiškino, kad jos direktorius 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A l505(8.1) „Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini) kaime tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypų suformavimo prie nuosavybės teise priklausančių naudojamų pastatų (statinių) detalųjį planą (duomenys neskelbtini), kurio planavimo organizatorius yra pareiškėjas, tačiau detalusis planas nebuvo įgyvendintas (nebuvo atlikti suformuotų žemės sklypų kadastriniai matavimai). Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2010 m. sausio 18 d. gavo VĮ Šiaulių miškų urėdijos 2010 m. sausio 14 d. raštą Nr. S-55 „Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini)“ ir 2010 m. sausio 20 d. rašte Nr. S-l19(8.28) „Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini)“ VĮ Šiaulių miškų urėdiją informavo dėl jos direktorius 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu patvirtinto detaliojo plano. Administracijos direktorius, atsižvelgęs į pareiškėjo 2010 m. kovo 24 d. prašymą dėl detaliojo teritorijos planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo ir sutarties sudarymo, 2010 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. A-461 pagal sutartį teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas perdavė pareiškėjui detaliajam planui vykdyti (duomenys neskelbtini) Administracijos direktorius 2011 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. A-440(8.1) „Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini) tvirtinimo“ patvirtino Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu patvirtinto detaliojo plano (duomenys neskelbtini) koregavimo projektą, sumažinant suformuotus sklypus (planavimo organizatorius – Bendrovė). Detalusis planas teisės aktų nustatyta tvarka buvo parengtas, paviešintas, apsvarstytas, suderintas Nuolatinėje statybos komisijoje ir patikrintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos. Detalusis planas VĮ Šiaulių miškų urėdijos buvo suderintas vadovaujantis Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2010 m. gegužės 19 d. patvirtintomis planavimo sąlygomis detaliojo plano dokumentui rengti Nr. S-965(l.9). Patvirtintas detalusis planas buvo įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad sutinka su Tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. kovo 14 d. rašte Nr. 31SD-1774-(14.31.104.) išdėstyta pozicija. Pažymėjo, kad vadovaujantis Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265 patvirtinto Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo 6 punktu, pareiškėjas, kaip planavimo iniciatorius, raštu gali teikti pasiūlymą dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo savivaldybės administracijos direktoriui pagal siūlomos planuoti teritorijos buvimo vietą.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Komisija tinkamai ir išsamiai ištyrė bei įvertino pateiktus įrodymus, nustatė reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė bei aiškino ginčo klausimą reguliuojančių teisės aktų nuostatas.

II. 29. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Talša“ skundą atmetė kaip nepagrįstą ir atsakovui VĮ Valstybinių miškų urėdijai iš Bendrovės priteisė 707,85 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

30. Išsamiai aptaręs faktines bylos aplinkybes, teismas akcentavo, kad ginčas šioje byloje kilo dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei VĮ Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomo Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuoto Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 31SK-219-(14.31.110.), ribų tikslinimo taip, kad ribos atitiktų detalųjį planą, patvirtintą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. A-440(8.1.).

31. Teismas pareiškėjo argumentą, kad VĮ Valstybinių miškų urėdija 2018 m. spalio 18 d. sprendimu nepagrįstai atsisakė patikslinti valstybės patikėjimo teise valdomo Miško žemės sklypo ribas taip, kad jos atitiktų detalųjį planą, patvirtintą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. A- 440(8.1.), laikė nepagrįstais. Akcentavo, kad teisės aktai nenustato galimybės keisti žemės sklypo ribų pagal parengtus kitų žemės sklypų detaliuosius planus ar kitų žemės sklypų formavimo dokumentus. Žemės sklypo ribos gali būti nustatomos ir keičiamos tik pagal tokį teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, į kurio nagrinėjimo ribas formuojamas ar pertvarkomas žemės sklypas patenka.

32. Teismas akcentavo, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. A-440(8.1) „Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini) kaime tvirtinimo“ buvo patvirtintas detaliojo plano, patvirtinto 2009 m. lapkričio 26 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1505(8.1.) „Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini) kaime tvirtinimo“, koregavimo dokumentas, sumažinant šiuo detaliuoju planu suformuotų žemės sklypų (projektiniai Nr. 01 ir Nr. 02), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dydžius. Pagal minėtą dokumentą, gali būti matuojami tik formuojami žemės sklypai (projektiniai Nr. 01 ir Nr. 02), esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau negali būti matuojamas Miško žemės sklypas.

33. Teismas pažymėjo, kad teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai negali prieštarauti aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, rengiant naujus teritorijų planavimo dokumentus, turi būti įvertinti visų toje teritorijoje galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais suprojektuotų žemės sklypų ribos, valstybės ir visuomenės interesai.

34. Teismas atkreipė dėmesį, kad Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 12 d. sprendime Nr. 31SK-219-(14.31.110.), kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo (projektinis Nr. 352, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Šiaulių r. sav., kadastro duomenys, žemės sklypo kadastro duomenų byloje nurodyta, jog 967,9495 ha ploto žemės sklypas yra suformuotas pagal Šiaulių apskrities Šiaulių rajono savivaldybės Bubių seniūnijos Kurtuvėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-1860. Atsižvelgus į tai, miškų ūkio paskirties žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo matuojamas pagal minėto žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius. Taip pat buvo atsižvelgta į Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 patvirtintą Šiaulių rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miško plotų schemą M1:50000, nes pagal Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 2 punktą, miškų tvarkymo schemos priskiriamos specialiojo teritorijų planavimo dokumentams.

35. Teismas akcentavo, kad įrašas apie Miško žemės sklypo įregistravimą Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2016 m. kovo 8 d. Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostata, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

36. Teismas atkreipė dėmesį, kad VĮ Valstybinių miškų urėdija 2018 m. spalio 18 d. sprendime aiškiai nurodė, jog žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapiuose įbraižytas VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šiaulių regioninio padalinio Kurtuvėnų girininkijos 98 kvartalo ir 19 sklypo ir 104 kvartalo 6 sklypo valstybinių miškų ribas. VĮ Valstybinių miškų urėdija šiam savo teiginiui pagrįsti pateikė Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro kartografinės duomenų bazės fragmentą (M1:5000), iš kurio, matyti, kad į pagal 2011 m. patvirtintu detaliuoju planu formuojamus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patenka taksuotas miškas.

37. Teismas nurodė, kad Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms“ valstybės įmonėms miškų urėdijoms buvo pavesta patvirtintuose valstybinės reikšmės miškuose vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą – atkurti, prižiūrėti, saugoti miškus, racionaliai naudoti miškų išteklius ir prekiauti mediena bei miško ištekliais, o Tarnybai buvo pavesta suformuoti šio nutarimo 1.1 punkte nurodytus valstybinės reikšmės miškų žemės sklypus, rengiant ar keičiant žemės reformos žemėtvarkos projektus arba kitus specialiuosius ar detaliuosius planus, ir įregistruoti šiuos sklypus Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu. Be to, šiame nutarime buvo nutarta įregistruotus Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu valstybinės reikšmės miškų žemės sklypus perduoti patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms valstybinėms funkcijoms atlikti.

38. Teismas pažymėjo, kad VĮ Valstybinių miškų urėdija nuo 2016 m. kovo 8 d. patikėjimo teise valdo Miško žemės sklypą, suformuotą Tarnybos 2016 m. vasario 12 d. sprendimu, atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimų nuostatas, ir jame, vadovaudamasi Miškų įstatymo nuostatomis, įgyvendina valstybines funkcijas. Žemės įstatymo 7 straipsnio 5 punkte yra nurodoma, kad miško žemės sklypų ar kitų valstybinės žemės sklypų patikėtiniai negali jiems perduotų miško žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jų naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo.

39. Teismas akcentavo, kad VĮ Valstybinių miškų urėdiją teisės aktai įpareigoja valdyti jai patikėjimo teise perduotus valstybinės miško žemės sklypus būtent tokius, kokie jai buvo perduoti teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.109 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos valdo, naudoja atitinkamai valstybės ar savivaldybės joms perduotą turtą, juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybių įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reguliuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepažeisdamos įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Patikėjimo teisės turinys neapima jokių veiksmų, kuriais turto patikėtinis galėtų keisti jam patikėjimo teise perduoto turto apimtis.

40. Teismas sprendė, kad Komisijos 2018 m. gruodžio 12 d. sprendime buvo pagrįstai konstatuota, jog VĮ Valstybinių miškų urėdija valdo patikėjimo teise Lietuvos Respublikai priklausantį Miško žemės sklypą ir neturi teisės savo sprendimu tikslinti jo ribų, kadangi sprendimas dėl Miško žemės sklypo suformavimo ir įregistravimo kadastre buvo priimtas kito viešojo administravimo subjekto – Tarnybos Šiaulių skyriaus – ir VĮ Valstybinių miškų urėdija neturi teisės savo sprendimu keisti Tarnybos 2016 m. vasario 12 d. sprendimo.

41. Pacitavęs Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio nuostatas, teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog galiojantys teisės aktai nenustato VĮ Valstybinių miškų urėdijos, kaip valstybės turto patikėtinio, teisės keisti jai perduoto Miško žemės sklypo ribų, VĮ Valstybinės miškų urėdijos 2018 m. spalio 18 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kaip buvo nustatyta ir Komisijos 2018 m. gruodžio 12 d. sprendime, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti nurodytų sprendimų.

42. Teismas pažymėjo, kad Komisijos 2019 m. sausio 9 d. sprendime buvo konstatuota, jog ginčas kilo dėl Tarnybos 2016 m. vasario 12 d. sprendimo, kuris laikytinas sprendimu patvirtinti kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą). Pacitavęs Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 12 punkto nuostatą, teismas akcentavo, kad Komisija pagrįstai nustatė, jog Tarnybos 2016 m. vasario 12 d. sprendimas yra būtent sprendimas dėl žemės sklypo suformavimo, o Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalis nustato, kad neteisėtai priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikina teismas.

43. Teismas pažymėjo, kad Komisija pagrįstai nustatė, jog Bendrovė siekia suformuoti žemės sklypą namų valdos tikslais, t. y. įgyvendinant Žemės reformos įstatymo nuostatas, o šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalis nustato, jog Tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Būtent tokia išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka buvo išnagrinėtas pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 11 d. skundas, pateiktas Tarnybai, kuri skundą atsisakė tenkinti bei priėmė 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą.

44. Teismas nurodė, kad Komisija pagrįstai pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai įstatymai nustato privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką, asmuo į įstatyme numatytą išankstinio ginčo nagrinėjimo instituciją gali kreiptis tik vieną kartą. Pakartotinis kreipimasis į ikiteisminę ginčo nagrinėjimo instituciją tuo pačiu klausimu gali būti vertinamas kaip netinkamas teisių gynimo būdas, be kita ko, neturintis įtakos termino paduoti skundą administraciniam teismui skaičiavimui. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, jog Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką.

45. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad Komisija pagrįstai priėmė 2019 m. sausio 9 d. sprendimą nutraukti administracinę bylą, kadangi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis bei Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalis nustato kitokią ginčo nagrinėjimo tvarką.

46. Teismas akcentavo, kad Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 12 d. sprendimu buvo suformuotas žemės sklypas (nekilnojamas daiktas) ir 2016 m. kovo 9 d. viešame registre buvo įregistruoti miško paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys bei miško paskirties žemės sklypas buvo perduotas patikėjimo teise valdyti VĮ Valstybinių miškų urėdijai. Vyriausybės 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 1077 „Dėl valstybinės miškų paskirties žemės sklypų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdija“ nutarė perduoti valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus, o taip pat perduoti VĮ Valstybinių miškų urėdijai 967,9495 ha ploto žemės sklypą, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdai: apsauginių miškų sklypai, rekreacinių miškų sklypą.

47. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, žemės sklypas yra teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, o vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pacitavęs Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalių bei 5 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismas pažymėjo, kad Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 12 d. sprendimu suformuotas žemės sklypas buvo formuojamas vadovaujantis Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 patvirtinta Šiaulių rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miško plotų schema M1:50000 bei Šiaulių apskrities Šiaulių rajono savivaldybės Bubių seniūnijos Kurtuvėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-1860. Minėti dokumentai pagal Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, priskirtini specialiesiems teritorijų planavimo dokumentams. Vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, kad Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 12 d. sprendimas prieštarauja 2011 m. patvirtintam detaliajam planui. Iš 2011 m. patvirtinto detaliojo plano bei valstybinio miško plotų schemos teismas nustatė, kad pagal detalųjį planą, suprojektuotuose žemės sklypuose (projektinis Nr. 01 ir Nr. 02) žemės ribos sutampa su valstybinės reikšmės miško ribomis, pažymėtomis valstybinio miško plotų schemoje.

48. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo prašomu panaikinti Tarnybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu jam buvo pateiktas aiškus atsakymas, kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo atlikti kadastriniai matavimai, ir atsakyta, kodėl Tarnyba negali administracine tvarka keisti sprendimo, kuriuo buvo suformuotas miškų ūkio paskirties žemės sklypas ir kadastro duomenys.

49. Teismo nuomone, Tarnybos Šiaulių skyrius pagrįstai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suprojektuoti žemės sklypai galės būti matuojami patikslinus detalųjį planą arba tada, kai bus patikslintos valstybinės reikšmės miškų plotų schemos. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Tarnybos Šiaulių skyrių per trisdešimties dienų terminą nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos patvirtinti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribas, nustatytas UAB „Mikera“ matininko R. M. Teismas sutiko su Tarnybos atsiliepime nurodyta aplinkybe, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), visų pirma, turi būti formuojami šiuose žemės sklypuose esantiems pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų pagrindinę paskirtį, todėl pagrįsta yra abejonė ar šių pastatų eksploatacijai yra reikalingas taksuotas miškas, kuris 2011 m. detaliuoju planu buvo įtrauktas į projektuojamų žemės sklypų ribas. Teismas akcentavo, kad valstybinės žemės nuomos sutartimi gali būti išnuomojamas tik ta žemės sklypo dalis, kurioje nėra taksuoto miško.

50. Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas patenkino atsakovo VĮ Valstybinių miškų urėdijos prašymą ir jam iš Bendrovės priteisė 707,85 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimą. Teismas atsakovo išlaidas laikė pagrįstomis, būtinomis ir realiomis.

III. 51. Pareiškėjas UAB „Talša“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, tenkinti.

52. Bendrovė taip pat prašo kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą, klausiant, ar valstybės kliudymas UAB „Talša“ naudotis jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais, esančiais žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklausančiais valstybei (šių sklypų valdytoju UAB „Talša“ nebuvo), remiantis tuo, kad žemės sklypo dalyje įvyko savaiminis miško išaugimas, pažeidžia UAB „Talša“ teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe, nustatytą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) Protokolo Nr. 1 1 straipsnio 1 dalyje.

53. Savo poziciją Bendrovė grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jos skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad jos ginčijamiems atsakovo priimtiems sprendimams turi būti taikomos ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, kurių nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi.

54. Bendrovė pažymi, kad iš byloje esančio 2011 m. vasario 1 d. Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolo matyti, jog protokolo nutartį pasirašė ir Tarnybos Šiaulių žemėtvarkos skyrius, o tai įrodo, jog ši įstaiga aiškiai suvokė 2016 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 31SK-219-(l4.31.110.) prieštaravimą anksčiau priimtiems sprendimams, atliekant kompleksinį derinimą. Akcentuoja, kad VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2018 m. spalio 18 d. sprendime Nr. S-2032 yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys.

55. Bendrovės nuomone, panaikinus skundžiamus tarnybos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos sprendimus, kaip neturintys pagrindo, turi būti panaikinti ir skundžiami Komisijos sprendimai.

56. UAB „Talša“ akcentuoja, kad nuosavybės teise priklausančiais statiniais, esančiais žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), naudojosi ir gali naudotis tik kaip statinių kompleksu, kuriam naudotis pagal paskirtį taip pat yra reikalinga tam tikra teritorija, apimanti abu sklypus, ir atitinkanti istoriškai suformuotą žemės sklypą, atitinkantį buvusios pionierių stovyklos ribas. Akcentuoja, kad atsakovai teigė, jog dalyje žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra miškas ir todėl siekia sumažinti sklypų ribas, tačiau dėl savaiminio miško išaugimo negali būti ribojamos pareiškėjo teisės naudotis statinių kompleksu, nes jis nebuvo žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valdytoju ir nėra atsakingas už savaiminį miško išaugimą dėl sklypų nepriežiūros.

57. Bendrovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, nesant tam jokio pagrindo, teigė, kad valstybinės žemės nuomos sutartimi gali būti išnuomojamas tik ta žemės sklypo dalis, kurioje nėra taksuoto miško, nes šioje byloje nebuvo sprendžiamas žemės nuomos klausimas, o būtent taip pirmosios instancijos teismui motyvuojant sprendimą, kyla klausimas ar dėl sklypo nepriežiūros įvykęs savaiminis miško išaugimas gali riboti teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Atsižvelgusi į tai, Bendrovė mano, kad yra pagrindas kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl konsultacinės išvados pateikimo.

58. Pacitavęs Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas teigia, kad VĮ Valstybinių miškų urėdija neabejotinai yra valstybės įstaiga, o jos tikslas, be kita ko, turi būti tarnauti žmonėms, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje. VĮ Valstybinių miškų urėdijos vadovo tiesioginė pareiga yra atstovauti įmonei, kuriai jis vadovauja, todėl jeigu jis nevykdo savo tiesioginių funkcijų ir šias funkcijas perduoda advokatui, teismas negali laikyti advokato išlaidų būtinomis ir jų priteisti.

59. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

60. Tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reguliuojančias ginčo santykį, ir priėmė teisėtą bei teisingą sprendimą. Savo poziciją atsakovas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą.

61. Tarnybos nuomone, Bendrovės nurodytais pagrindais nėra pagrindo kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl konsultacinės išvados gavimo. Teigia, kad pareiškėjo teiginiai apie valstybės trukdymą juridiniam asmeniui naudotis jo nuosavybe, yra deklaratyvūs ir neparemti jokiais įrodymais. Nėra požymių, kad nėra garantuojama Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuosavybės apsauga ar pažeidžiama juridinio teisė netrukdomai naudotis savo nuosavybe. UAB „Talša“ nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, kad realiai valstybės institucijos ar įstaigos trukdė ar trukdo jai naudotis nuosavybe (pastatais (esamais ir nugriuvusiais) ir kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir valstybine žeme, esančia aplink šiuos pastatus, ribojo ar riboja galimybę naudotis žeme, trukdo ar nesudaro sąlygų eksploatuoti pastatus ir kitus statinius pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų pagrindinę paskirtį, trukdė ar trukdo remontuoti ir prižiūrėti, ar ateityje kaip nors ribos galimybę naudotis nuosavybe (ribos patekimą į statinius, ribos galimybę statinius prižiūrėti, aptarnauti, remontuoti, nugriauti). Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Bendrovės nuosavybės teise valdomų pagrindinių pastatų ir jų priklausinių (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirtis yra poilsio, negyvenamoji.

62. Tarnyba pažymi, kad UAB „Talša“ neteikė įrodymų apie formuojamuose valstybiniuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)A faktiškai esančių jai nuosavybės teise priklausančių sudegusių, nugriuvusių ir apleistų pastatų ir kitų statinių dabartinę faktinę būklę, neįvardijo nei vieno konkretaus pastato ar statinio, kuriuo valstybė ribotų naudotis ar ateityje sudarytų kokias nors kliūtis naudotis, taip pat neįvardijo nei vieno pastato, kuriuo nebegali naudoti dėl valstybinio miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo. Nurodo, kad teritorija, kurioje yra pareiškėjo pastatai, patenka į Kurtuvėnų regioninį parką, todėl vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalimi, jis turi teisę tik nuomotis valstybinę žemę arba naudotis nesudaręs nuomos sutarties. Akcentuoja, kad UAB „Talša“ nuomos mokesčio už faktinį žemės naudojimą nemokėjo, sklypo neprižiūrėjo, tačiau Tarnyba neturi jokių duomenų, kad pareiškėjui būtų buvę taikomi kokie nors ribojimai naudotis pastatais.

63. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad būtent Bendrovė yra teisėta valstybinės žemės, kurioje yra jai nuosavybės teise priklausantys pastatai, naudotoja, ir būtent ji, o ne valstybės ar savivaldybės institucijos buvo atsakingos už teritorijos, kurioje šiuo metu yra apleisti pastatai ir kiti statiniai, priežiūrą. Už takų, kiemo tarp pastatų, aikštelių šienavimą, šlavimą, valymą neginčijamai buvo atsakingas pats pareiškėjas, tačiau šios pareigos nevykdė ir neužstatytoje teritorijoje užaugo miškas. Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkto nuostatomis, užtikrinti žemės naudojimą pagal paskirtį ir naudojimo būdą yra žemės naudotojo (pastatų savininko) pareiga. Atsakovo nuomone, yra aišku ir suprantama, kad pastatų savininkui daugelį metų nesirūpinant pastatų ir kitų statinių būkle, ilgą laiką neeksploatuojant šių pastatų pagal paskirtį, nesirūpinant tinkama apsauga, neprižiūrint teritorijos aplink statinius, nuo ilgalaikio gamtos poveikio suiro dalies 1935 m., 1951–1962 m. statytų pastatų (ypač medinių) konstrukcijos, dėl kitų asmenų veikos buvo išdaužyti pastatų langai, durys, kieme tarp statinių, ant takų, ant apgriuvusių pamatų ir prie jų savaime išaugo medžiai bei krūmai.

64. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme niekas neįrodinėjo aplinkybės, jog žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), matininkas paženklino ne taip, kaip nustatyta 2011 m. balandžio 4 d. koreguotame detaliajame plane, tačiau iš byloje pateiktų dokumentų yra aišku, kad formuojami valstybinės žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kerta registruoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį patikėjimo teise valdo VĮ Valstybinių miškų urėdija, ribą, ir, kad taksuotas miškas nėra reikalingas pastatams eksploatuoti. Atsakovui yra akivaizdu, jog detalųjį planą ir atliekant jo koregavimą, nebuvo įvertintas Šiaulių apskrities Šiaulių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-1860, kuriame buvo suprojektuotas miškų ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. 352). Detaliojo plano koregavimas buvo atliktas pagal tuo metu galiojusios Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 patvirtintos Šiaulių rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miško plotų schemos pasikeitimus, tačiau galbūt nebuvo įvertinti valstybinių miškų taksacijos duomenys. Tarnyba pažymi, kad 967,9495 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 352, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Šiaulių r. sav., buvo suformuotas pagal Šiaulių apskrities Šiaulių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius ir buvo priimtas Šiaulių skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 12 d. sprendimas 31SK-219-(14.31.110.), kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo (projektinis Nr. 352, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Šiaulių r. sav., kadastro duomenys.

65. Tarnybos nuomone, esant neatitikimui tarp detaliojo plano, kuriame yra suprojektuoti kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas rekreacinės teritorijos ir žemės reformos žemėtvarkos projekto, ir į tai, kad pagal detalųjį planą į formuojamus žemės sklypus patenkantis taksuotas miškas nėra reikalingas Bendrovės pastatams eksploatuoti, turi būti koreguojamas detalusis planas taip, kad formuojamų valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos nekirstų registruoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos. Remiantis pakeistu detaliuoju planu, bus galima atlikti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus.

66. Atsakovas pažymi, kad miškas nėra reikalingas pastatams eksploatuoti, įstatymų leidėjas nėra numatęs miško nuomoti, todėl taksuotas miško plotas turi būti priskirtas prie miškų ūkio paskirties žemės sklypo. Pažymi, kad Bendrovė neįvardijo, kokius konkrečius statinius konkrečiame formuojamame žemės sklype kerta ir kas kerta (suformuotas miškų ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybinės reikšmės miškų schemoje pažymėti miškų plotai ar kiti valstybiniai miškų plotai).

67. Tarnyba pažymi, kad į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka ne tik valstybinės reikšmės miškas, kurio ribos buvo pažymėtos Šiaulių rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miško plotų schemoje, patvirtintoje Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154, bet ir kiti valstybei nuosavybės teise priklausantys miškai. Akcentuoja, kad ne tik valstybinės reikšmės miškus, bet ir kitus valstybei nuosavybės teise priklausančius miškus patikėjimo teise valdo VĮ Valstybinių miškų urėdija.

68. Atsakovo nuomone, pareiškėjo reikalavimas panaikinti Komisijos sprendimus yra nepagrįstas. Taip pat nepagrįsti yra ir jo teiginiai, kad atsakovų priimti sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.

69. Tarnyba akcentuoja, kad atsižvelgus į tai, jog apie Šiaulių skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 31SK-219-( 14.31.110.) tapo žinoma tik jau esant įregistruotam žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), o valstybinės žemės patikėtinis VĮ Valstybinių miškų urėdija su juo sutinka ir neprašo keisti, šį sprendimą pakeisti ar panaikinti gali tik teismas.

70. Atsakovas VĮ Valstybinių miškų urėdija prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o UAB „Talša“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

71. Savo poziciją atsakovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo atsiliepime į Bendrovės skundą. VĮ Valstybinių miškų urėdijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o Bendrovės prašymas dėl kreipimosi į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą neturėtų būti tenkinamas. Akcentuoja, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl savaiminio miško dalyje žemės sklypo užaugimo turėtų būti vertinamos kritiškai, kadangi ginčo objektais tapusiose Miško žemės sklypo dalyse, t. y. kvartalo Nr. 98 sklypo Nr. 19 ir kvartalo Nr. 104 sklypo Nr. 6, medžių amžius siekia atitinkamai 133 metus ir 78 metus. Kita vertus, Miško žemės sklypas nedaro įtakos Bendrovės teisei netrukdomai naudotis savo nuosavybe – statiniais.

72. VĮ Valstybinių miškų urėdija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies ir 40 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teisę proceso šaliai teisinės pagalbos tikslais pasitelkti advokatą ir palankaus jai sprendimo atveju reikalauti iš kitos proceso šalies atlyginti tokias patirtas teisinės pagalbos išlaidas.

73. Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija prašo pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Administracija savo poziciją grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jos atsiliepime į Bendrovės skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 74. Pareiškėjas byloje inicijuotu ginču siekia, kad Miško žemės sklypo ribos ir konfigūracija būtų pakeisti pagal detaliojo plano, patvirtinto Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. A-440(8.1.) sprendinius (toliau – ir Detalusis planas) ir tokiu būdu galėtų būti suformuoti žemės sklypai Nr. 1 ir 2, kurie yra reikalingi jam priklausantiems statiniams eksploatuoti.

75. Byloje nustatyta, kad Miško žemės sklypas yra suformuotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1425 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 Nutarimo Nr. 1154 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintos valstybinės reikšmės miško plotų schemos; Šiaulių apskrities Šiaulių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-1860 „Dėl Šiaulių rajono Kurtuvėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ sprendinius bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 31SK-219-(14.31.110.) (1 t., b. l. 149). Šio Miško žemės sklypo kadastro duomenys (ribos, konfigūracija ir kt.) 2016 m. kovo 9 d. įregistruoti Nekilnojamojo turto registro duomenų banke Lietuvos Respublikos vardu, o patikėjimo teisė valdyti šį sklypą perduota Valstybinių miškų urėdijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 1077 (1 t. b. l. 93–100).

76. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą „Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.“ Žemės įstatymo 2 straipsnio 27 dalies ir 37 straipsnio 1 dalies nuostatas žemės valdos projektas – žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo (sklypų) formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir panašiai) ir jis nėra priskiriamas specialiojo teritorijų planavimo dokumentų kategorijai.

77. Teritorijų planavimo dokumentų hierarchiją ir jų taikymo sąlygas reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalį kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant. To paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti tarpusavyje suderinti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

78. Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad Detaliojo plano sprendiniai negali prieštarauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1425 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 Nutarimo Nr. 1154 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintos valstybinės reikšmės miško plotų schemos bei ją detalizuojančios Šiaulių apskrities Šiaulių rajono savivaldybės Bubių seniūnijos Kurtuvėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-1860 sprendiniams.

79. Dėl ko pareiškėjo reikalavimas Miško žemės sklypo ribas ir konfigūraciją pakeisti pagal Detaliojo plano sprendinius yra nepagrįstas bei neteisėtas. Tai, kad Detaliojo plano sprendiniai neatitinka minėtų valstybinės reikšmės miško plotų schemos bei ją detalizuojančios žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių pripažįsta pats pareiškėjas bei atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

80. Šiuo atveju pareiškėjas norėdamas įgyvendinti savo teisę suformuoti žemės sklypus Nr.1 ir 2, reikalingus jam priklausantiems statiniams eksploatuoti, gali inicijuoti kitas viešojo administravimo procedūras, kurių metu kompetentingos institucijos turėtų priimti sprendimus dėl minėtų teritorijų dokumentų keitimo, suderinant tarpusavyje šių dokumentų sprendinius.

81. Šio ginčo pobūdis lemia ir tai, kad nėra faktinių prielaidų tenkinti pareiškėjo prašymą kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą, klausiant, ar valstybės kliudymas UAB „Talša“ naudotis jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais, esančiais žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklausančiais valstybei (šių sklypų valdytoju UAB „Talša“ nebuvo), remiantis tuo, kad žemės sklypo dalyje įvyko savaiminis miško išaugimas, pažeidžia UAB „Talša“ teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe, nustatytą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) Protokolo Nr. 1 1 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui kliūtis gauti žemės sklypus iš valstybės be aukciono, t. y. lengvatinėmis sąlygomis, sudaro ne savaiminio miško išaugimas tam tikroje vietovėje, o teritorijų planavimo dokumentų sprendinių tarpusavio prieštaravimai, dėl kurių nėra galimybės apibrėžti tikslias minėtų sklypų ribas. Todėl kol pareiškėjui nustatyta tvarka nėra paskirti žemės sklypai nėra pagrindo teigti, kad juose išaugęs miškas, pažeidžia pareiškėjo nuosavybės teises naudotis jam priklausančiais pastatais. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas šioje byloje neginčija minėtų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių bei nekelia reikalavimo viešojo administravimo subjektams pašalinti šiuose dokumentuose esančius prieštaravimus.

82. Kolegija sutinka ir su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis byloje nagrinėjamais klausimais, ir jų detaliai nebekartoja.

83. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius