2018-10-09 Nr. AB-17935-3-61-3-02298-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-705-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02298-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) įpareigoti Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) bei Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) administraciją suteikti pilnavertį medikamentinį aptarnavimą bei gydymą; 2) įpareigoti Lukiškių TI-K administraciją leisti pareiškėjui turėti bent minimalius reikmenis, būtinus fizioterapiniams pratimams atlikti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus: nurodyti atsakovą; išreikšti pageidavimą dėl rašytinio proceso; suformuluoti reikalavimus dėl Departamento ir Lukiškių TI-K sprendimų bei pateikti šių sprendimų gavimo datą pagrindžiančius dokumentus; jeigu yra praleistas šių sprendimų apskundimo terminas, pateikti teismui prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą; reikalavimus suformuluoti taip, kad juos išsprendus galėtų būti realiai apgintos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai; sumokėti žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio.

Pareiškėjas 2018 m. liepos 23 d. pateikė skundo papildymą, kuriame prašė: 1) Lukiškių TI-K administraciją ir Departamentą pripažinti kaltais dėl visiško neveiklumo sprendžiant sveikatos problemas dėl to, kad Lukiškių TI-K nėra ir neskiriami vaistai bei joks gydymas; 2) įpareigoti Lukiškių TI-K administraciją sudaryti sąlygas kasdieninei mankštai – fizioterapijai dėl sveikatos būklės arba leisti su savimi turėti mankštos kilimėlį ir kitas priemones, reikalingas pratimams atlikti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Lukiškių TI-K administraciją sudaryti sąlygas kasdieninei mankštai – fizioterapiniams pratimams atlikti dėl sveikatos būklės arba leisti turėti su savimi mankštos kilimėlį ir kitas priemones, reikalingas mankštai – fizioterapiniams pratimams atlikti; tačiau atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą pripažinti kaltais Lukiškių TI-K administraciją ir Departamentą dėl visiško neveiklumo sprendžiant sveikatos problemas, dėl to, kad nėra ir neskiriami vaistai, gydymas.

Teismas nurodė, kad administraciniame teisme nagrinėtini tik tokie ginčai, kurių išsprendimas sukeltų asmeniui tiesiogines teisines pasekmes. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatos neįtvirtina administracinių teismų kompetencijos priimti abstrakčius sprendimus, įpareigojančius viešojo administravimo subjektus veikti taip, kaip įtvirtinta teisės aktuose, nes tokia pareiga nekvestionuojama. Todėl, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo reikalavimą Lukiškių TI-K administraciją ir Departamentą pripažinti kaltais dėl visiško neveiklumo sprendžiant sveikatos problemas, dėl to, kad nėra ir neskiriami vaistai, neskiriamas gydymas, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka.

II. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, nurodo, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrinamas tinkamas gydymas, nes pareiškėjas negalėjo įsigyti reikiamų vaistų, jų negalėjo perduoti ir pareiškėjo artimieji, todėl prašo: 1) įpareigoti Lukiškių TI-K administraciją ir Departamentą užtikrinti sveikatos priežiūrą Lukiškių TI-K, įskaitant kompetentingą gydytojų personalą bei vaistų skyrimą laiku; 2) Lukiškių TI-K administraciją ir Departamentą pripažinti kaltais dėl neveiklumo sprendžiant sveikatos problemas, dėl to, kad Lukiškių TI-K neskiriamas gydymas ir vaistai.

Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Nurodo, kad nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurias nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Jeigu kurios nors sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, ligoniai siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, užtikrinant nuteistųjų apsaugą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti dalį pareiškėjo skundo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė, ji turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. ABTĮ aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Viena iš tokių sąlygų yra skundo dalykas – pareiškėjo reikalavimas, apibrėžiantis administracinės bylos nagrinėjimo ribas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pasisakydamas dėl skundo reikalavimo, t. y. dėl to, kokį sprendimą teismas yra prašomas priimti, yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88 str.) bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009, 2017 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-126-492/2017 ir kt.)

Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Kitaip tariant, skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas skundų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., administracines bylas Nr. A14-261/2007, Nr. AS146-669/2009, Nr. AS146-20/2012 ir kt.). Tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjams jokių teisinių pasekmių. Reikalavimai pripažinti, išaiškinti, nustatyti tam tikrus veiksmus (sprendimus) nepagrįstais nelaikytini tinkamais reikalavimais ir gali būti tik motyvai teismui priimant sprendimą. Teiginiai dėl atitinkamų aplinkybių pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiški reikalavimai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patikslintame skunde teismo, be kita ko, prašė pripažinti Lukiškių TI-K administraciją ir Departamentą kaltais dėl visiško neveiklumo sprendžiant sveikatos problemas dėl to, kad Lukiškių TI-K nėra ir neskiriami vaistai bei gydymas. Šis pareiškėjo suformuluotas patikslinto skundo reikalavimas neatitinka anksčiau aptartų su teismui reiškiamų reikalavimų formulavimu susijusių nuostatų, nes juo iš esmės prašoma tik konstatuoti tam tikras aplinkybes, t. y. Departamento ir Lukiškių TI-K administracijos kaltę. Šiuo reikalavimu nesiekiama apginti kokias nors galbūt pažeistas pareiškėjo teises, o jo tenkinimo atveju pareiškėjui nekiltų jokių teisinių pasekmių. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė šį reikalavimą priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Pareiškėjas atskirajame skunde neišreiškė jokių konkrečių nesutikimo su šia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalimi motyvų. Pareiškėjo argumentai, kad Lukiškių TI-K nuo 2018 metų pradžios jam nebuvo skiriamas reikalingas gydymas ir kad jis negalėjo įsigyti vaistų, nėra susiję su ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumu ir pagrįstumu, todėl nagrinėjant atskirąjį skundą teisinės reikšmės neturi.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad atskirajame skunde pareiškėjas prašė įpareigoti Lukiškių TI-K administraciją ir Departamentą užtikrinti sveikatos priežiūrą Lukiškių TI-K, įskaitant kompetentingą gydytojų personalą bei vaistų skyrimą laiku, tačiau tokio reikalavimo pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teiktame patikslintame skunde nereiškė. Pareiškėjui tokio reikalavimo neišreiškus, pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nei atsisakė, nei priėmė šį pareiškėjo reikalavimą, t. y. jo apskritai nevertino. Taigi ginčas dėl šio pareiškėjo reikalavimo (ne)priėmimo nėra kilęs, todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl jo taip pat nepasisako.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas bei padarė teisingas išvadas dėl pareiškėjo skundo dalies priimtinumo. Skundžiama teismo nutarties dalis yra pagrįsta, jos panaikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė