03ba6cfb-ebfa-488a-bfe8-4f72bf75ad92 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-230-516/2020 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00914-2019-2 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.2.4 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020m. kovo 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės prekybos namų „V.V.V.“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovė įpareigota pateikti ieÅ¡kinio ir praÅ¡ymo vertimus į čekų kalbÄ , civilinėje byloje Nr. e2-956-390/2020 pagal uždarosios akcinės bendrovės prekybos namų „V.V.V.“ netiesioginį ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“ vardu, atsakovams V.

V. , uždarajai akcinei bendrovei „Testona“, uždarajai akcinei bendrovei „Haupas NT“, tretieji asmenys – V. Š., R. M. , dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Kauno apygardos teisme 2019 m. lapkričio 13 d. gautas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) prekybos namų „V.V.V.“ netiesioginis ieškinys, pareikštas ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Manfula“ vardu, atsakovams V.

V., UAB „Testona“, UAB „Haupas NT“, tretieji asmenys – V. Š., R. M., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

2. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakė priimti UAB prekybos namų „V.V.V.“ netiesioginį ieškinį vadovaudamasis civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

3. Kauno apygardos teisme 2019 m. lapkričio 22 d. gautas UAB prekybos namų „V.V.V.“ atskirasis skundas, kuriuo praÅ¡oma panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį ir ieÅ¡kinį priimti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi sutiko su UAB prekybos namų „V.V.V.“ atskiruoju skundu ir panaikino Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį. Nustatė UAB prekybos namams „V.V.V.“ 15 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminÄ ieÅ¡kinio ir praÅ¡ymo atlikti veiksmus trÅ«kumams paÅ¡alinti.

5. Kadangi vienas iÅ¡ atsakovų – V. V. , yra Čekijos pilietis ir jo adresas yra Čekijoje, o ieÅ¡kovė teismui nepateikė jokių duomenų apie Å¡io atsakovo kalbines žinias, todėl teismas nusprendė įpareigoti ieÅ¡kovę pateikti ieÅ¡kinio su priedais ir praÅ¡ymo dėl veiksmų atlikimo su priedais vertimÄ Ä¯ čekų kalbÄ . III. Atskirojo skundo argumentai 6. IeÅ¡kovė UAB prekybos namai „V.V.V.“ atskirajame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio priėmimo perduoti Kauno apygardos teismui spręsti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 6.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad vienas iÅ¡ atsakovų yra Čekijos pilietis ir jo adresas yra Čekijoje, tačiau padarė klaidÄ spręsdamas, jog reikia pateikto ieÅ¡kinio su priedais ir praÅ¡ymo dėl veiksmų atlikimo su priedais vertimo į čekų kalbÄ . IÅ¡ ieÅ¡kinio priedų Nr. 6, Nr. 7., Nr. 8 (paskolos sutartys, kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartis) matyti, kad jie visi yra sudaryti dvejomis (lietuvių ir rusų) kalbomis, pasiraÅ¡yti atsakovo V.

V. , taigi, V. V. yra suprantama arba lietuvių, arba rusų kalba. Be to, iÅ¡ priedo Nr. 18 matyti, kad atsakovas V. V. pagal įgaliojimÄ Nr.1-3283 yra atstovaujamas A. R., kuri, tikėtina, yra Lietuvos Respublikos pilietė. Taigi, vertimas į čekų kalbÄ nėra reikalingas, taip pat nėra aiÅ¡ku, ar reikia dokumentų vertimo į rusų kalbÄ , nes gali paaiÅ¡kėti, kadV. V. arba supranta lietuvių kalbÄ , arba jis gali veikti per atstovę A. R. 6.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasirėmė Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2015 m. rugsėjo 16 d.

Sprendimo Alpha Bank Cyprus, C-519/13, 42 punktu ir jame nurodyta teismo praktika. Minėtoje byloje buvo sprendžiami Reglamente Nr. 1393/2007 numatytos tipinės formos įteikimo bÅ«tinumo ir kiti įteikimo problematikos klausimai bei aptariamas dokumentų vertimo klausimas tipinės formos (o ne procesinių dokumentų) vertimo aspektu. 6.3. Pirmosios instancijos teismo suformuluotas reikalavimas iÅ¡versti ieÅ¡kinį ir jo priedus yra aiÅ¡kiai perteklinis. Europos Teisingumo Teismas sprendime Weiss und Partner (C-14/07, EU:C:2008:264)nurodė, kad „dokumentai, kurie atlieka tik įrodomÄ jÄ funkcijÄ ir nėra bÅ«tini reikalavimo dalykui ir pagrindui suprasti, nėra bylos iÅ¡kėlimo dokumento sudedamoji dalis“; to paties sprendimo 74 punkte teismas taip pat nurodė, jog „įrodomųjų dokumentų vertimas gali pareikalauti daug laiko, nors bet kuriuo atveju Å¡is vertimas nėra reikalingas procedÅ«rai, kuri vyksta perduodančios valstybės teisme Å¡ios valstybės kalba“.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta įpareigoti ieÅ¡kovę pateikti ieÅ¡kinio ir praÅ¡ymo su priedais vertimus į čekų kalbÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Vienas iÅ¡ svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali bÅ«ti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du ir (ar) bet kokia forma.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡i teisė, kaip ir bet kuri kita, turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016). Kreipimosi į teismÄ , bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, kurios kreipdamasis į teismÄ , privaloma laikytis, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse.

11. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieÅ¡kinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, iÅ¡skyrus kai dalyvaujantys byloje asmenys nemoka valstybinės kalbos. Tokiu atveju teismui turi bÅ«ti pateikti Å¡ių dokumentų vertimai į jiems suprantamÄ kalbÄ (CPK 113 straipsnio 3 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio ir jo priedų vertimo į atsakovui – Čekijos piliečiui, suprantamÄ Äekų kalbÄ nepateikė, grįsdama tai aplinkybe, kad iÅ¡ ieÅ¡kinio priedų Nr. 6, Nr. 7., Nr. 8 (paskolos sutartys, kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartis) matyti, kad jie visi yra sudaryti dvejomis (lietuvių ir rusų) kalbomis, pasiraÅ¡yti atsakovo V. V., todėl V. V. yra suprantama arba lietuvių, arba rusų kalba.

13. Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovui V. V., sudariusiam minėtas sutartis rusų – lietuvių kalbomis, rusų kalba turėtų bÅ«ti suprantama. Be to, kitoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-976-587/2020 (informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis CPK 179 straipsnis 3 dalis), kurioje V. V. taip pat yra atsakovas, procesiniai dokumentai jam buvo iÅ¡versti į rusų kalbÄ ir jis juos priėmė. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliante, kad, tikėtina, jog atsakovas supranta rusų kalbÄ .

Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (toliau – Reglamentas) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad adresatas gali atsisakyti priimti įteikiamÄ dokumentÄ arba grÄ Å¾inti dokumentÄ gaunančiajai agentÅ«rai per vienÄ savaitę, jei įteikiamas dokumentas nėra parengtas kalba, kuriÄ supranta adresatas, arba valstybės narės, kurioje turi bÅ«ti įteikiamas dokumentas, oficialiÄ ja kalba, ir nėra pridėtas vertimas į vienÄ iÅ¡ nurodytų kalbų.

Taigi, atsakovas turi teisę atsisakyti priimti jam adresuotus procesinius dokumentus, jei jie bus pateikti jam nesuprantama kalba.

14. CPK 135 straipsnio 2 dalis numato, kad prie ieÅ¡kinio turi bÅ«ti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimus. Taigi, ieÅ¡kinio priedai yra sudedamoji ieÅ¡kinio dalis, iÅ¡ kurių kita Å¡alis sprendžia apie ieÅ¡kinio pagrįstumÄ ir gali tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybÄ . Procesinių dokumentų priedų vertimų nepateikimas į adresatui suprantamÄ kalbÄ sÄ lygotų Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimus, atsakovas negalėtų tinkamai atsikirsti į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, ir tokiu bÅ«du nebÅ«tų įgyvendintas rungtyniÅ¡kumo principas.

Todėl pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti ir ieškinio priedų vertimus yra pagrįstas ir neperteklinis. Apeliantė, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pareikštas keliems atsakovams, gali prašyti pirmosios instancijos teismo leisti pateikti ieškinio ir prašymo priedų vertimus tik toje apimtyje, kuri susijusi konkrečiai tik su atsakovu V. V., nes tai atitiktų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus.

15. Apeliantė taip pat nurodo, kad galimai nėra bÅ«tinybės pateikti procesinių dokumentų vertimo ir į rusų kalbÄ , nes atsakovas Lietuvos Respublikoje turi atstovę – A. R., kuri, galimai atstovaus atsakovÄ . Su Å¡iuo apeliantės argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

16. IÅ¡ ieÅ¡kinio priedo Nr. 18 (iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ LR Hipotekos registro) visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokioje apimtyje iÅ¡duotas įgaliojimas A. R., ar jis vis dar galioja, nes sudarytas dar 2016 metais. Be to, vien tas faktas, kad atsakovas yra iÅ¡davęs įgaliojimÄ konkrečiame civiliniame santykyje veikti jo vardu kitam asmeniui, nesudaro pagrindo spręsti apie tai, kad nurodytam asmeniui suteikta teisė atstovauti atsakovui teisme, priimti procesinius dokumentus ir pan. Å iuo atveju teismui kyla poreikis įvertinti atsakovo pozicijÄ Å¡iuo klausimu, o tam jis turi bÅ«ti tinkamai informuotas apie teisminio proceso jo atžvilgiu inicijavimÄ , kad galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybÄ , taip pat tam, kad tinkamai pasinaudotų jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise bÅ«ti atstovaujamam procese.

17. Jokių kitų argumentų ar įrodymų, kad atsakovas V. V. moka lietuvių kalbÄ , apeliantė nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti ieÅ¡kinio ir jo priedų vertimÄ Ä¯ atsakovui suprantamÄ kalbÄ yra visiÅ¡kai pagrįstas.

18. Apeliacinis teismas pažymi, kad tiek nacionalinėje, tiek Europos SÄ jungos teisėje numatyti procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikÅ¡dami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikÅ¡tus reikalavimus iÅ¡nagrinėti ir priimti pagrįstÄ spendimÄ .

19. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų kalbos reikalavimus (CPK 113 straipsnio 3 dalis), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama iš esmės nepakeista CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), papildant nutarties rezoliucinę dalį išvada, jog procesinių dokumentų vertimus apeliantė gali pateikti arba čekų, arba kita atsakovui suprantama kalba (2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse 8 straipsnio 1 dalis).Dėl kitų atskirojo skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

20. SkundžiamÄ nutartį, kuria ieÅ¡kovei buvo nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, palikus iÅ¡ esmės nepakeistÄ , teismas nustato naujÄ 15 dienų terminÄ teismo įpareigojimams įvykdyti, terminÄ pradedant skaičiuoti nuo Å¡ios nutarties gavimo dienos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ .

Nutarties rezoliucinę dalį, kuria nuspręsta nustatyti UAB prekybos namams „V.V.V.“ 15 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminÄ ieÅ¡kinio ir praÅ¡ymo atlikti veiksmus trÅ«kumams paÅ¡alinti – pateikti teismui jų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus vertimus į čekų kalbÄ , patikslinti ir iÅ¡dėstyti taip: „nustatyti UAB prekybos namams „V.V.V.“ 15 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminÄ ieÅ¡kinio ir praÅ¡ymo atlikti veiksmus trÅ«kumams paÅ¡alinti – pateikti teismui jų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus vertimus į čekų arba kitÄ atsakovui V.

V. suprantamÄ kalbÄ â€œ. Teisėja Rasa GudžiÅ«nienė