03b8dfee-d149-4550-aaef-d7619362e7aa · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-1678-643/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07695-2021-1 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens L. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio Irmanto Gaidelio pareiÅ¡kimÄ dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys L.

L., S. F. (S. F.), iÅ¡vadÄ teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Antstolis Irmantas Gaidelis kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas spręsti klausimÄ dėl baudos paskyrimo L. L. (skolininkė) iÅ¡ieÅ¡kotojo S. F. naudai. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-26576-869/2019, teismas nustatė laikinÄ atsakovo S. F. bendravimo su nepilnamečiais vaikais D.

F. ir S. F. tvarkÄ , pagal kuriÄ :

1) S. F. turi teisę bendrauti su vaikais kas antrÄ (metų porinės savaitės) savaitgalį, paimant vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigų penktadienį, pasibaigus vaikų pamokoms ar užsiėmimams, ne vėliau kaip iki 16.30 val., ir grÄ Å¾inant vaikus sekmadienį 18.30 val. į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , jei su L. L. nesusitariama kitaip.

2) S. F. turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant vaikus iÅ¡ ugdymo įstaigų pasibaigus vaikų pamokoms ar užsiėmimams, ne vėliau kaip iki 16.30 val., ir grÄ Å¾inant vaikus tÄ pačiÄ dienÄ iki 18.30 val. į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , jei su L. L. nesusitariama kitaip.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-32507-984/2020 pakeitė 2019 m. spalio 9 d. nutartimi byloje patvirtintÄ laikinÄ atsakovo S. F. bendravimo su vaikais tvarkÄ , nustatydamas, jog kai vaikų ugdymo veikla nevyksta atsakovas turi teisę paimti nepilnamečius vaikus bendravimui iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos nuo 12.30 val. iki 13.00 val.

3. S. F. antstolių kontorÄ informavo, kad vaikų motina L. L. nevykdo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, kadangi tam tikromis datomis (2020 m. liepos 16 d., 21 d., 23 d., 24-26 d., 28 d., 30 d.; 2020 m. rugsėjo 1 d., 8 d., 15 d., 17 d., 18-20 d., 22 d., 24 d., 29 d. (bendravo tik su dukra); 2020 m. spalio 11 d.; 2020 m. gruodžio 17 d., 26 d., 27 d., 29 d., 31 d.; 2021 m. sausio 5 d., 12 d., 14 d., 19 d., 21 d., 22-24 d., 26 d., 28 d. (bendravo tik su dukra ); 2021 m. vasario mėn. 2 d., 4 d., 5-7 d. (bendravo tik su dukra)) neįvyko susitikimai su vaikais.

S. F. pažymėjo, kad L. L. neužtikrino jo teisės bendrauti su vaikais nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis, vaikų atostogų su mama metu, jam nebuvo suteikta informacija apie vaikų lankomas stovyklas, nebuvo užtikrintas bendravimas su vaikais kitomis dienomis, kai buvo praÅ¡oma jo nevažiuoti pas vaikus, motyvuojant, kad vaikai patys nenori. Taip pat, kelis kartus suinteresuotas asmuo L. L. atsisakė perduoti vaikus, motyvuodama bloga vaikų sveikatos bÅ«kle, paskirtais vizitais pas psichologÄ .

4. Suinteresuotas asmuo S. F. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad sutinka su antstolio pareiÅ¡kimu, prašė jį tenkinti. Teigė, jog yra motyvuotai informavęs antstolį dėl daugkartinių ir sistemingų suinteresuoto asmens L. L. veiksmų, grubiai pažeidžiančių vaikų teises ir dėl konkrečių jos padarytų pažeidimų, nevykdant teismo nutarties. S. F. pažymėjo, kad nors L. L. jau yra bausta už analogiÅ¡kus pažeidimus, tačiau iÅ¡vadų nepadarė, toks jos elgesys yra piktybinio pobÅ«džio, neatitinka geriausių mažamečių vaikų interesų ir laikytinas piktnaudžiavimu motinos valdžia.

5. Suinteresuotas asmuo L. L. teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ nesutikdama su pareiÅ¡kime nurodytomis aplinkybėmis ir duomenimis. Skolininkė pažymėjo, kad pareiÅ¡kime nėra suformuluotas pareiÅ¡kimo pagrindas ir dalykas, dėl ko nėra įmanoma tinkamai jį įvertinti. Atsiliepime L. L. nurodė, kad ji sudaro galimybę S. F. matytis su vaikais. Tačiau, vykdant tokį teismo sprendimo įpareigojimÄ , ji atsižvelgia ir į vaikų nuomonę. L. L. akcentavo, jog yra problematiÅ¡ka vykdyti teismo sprendimÄ , nes nepilnametis sÅ«nus atsisako vykti su tėčiu, didesnį prielankumÄ demonstruoja kartu gyvenančiai motinai.

L. L. pažymi, kad pareiÅ¡kėjas antstolis Irmantas Gaidelis nesiekia užtikrinti tinkamo teismo sprendimo vykdymo, nesiima priemonių, kad bÅ«tų stengiamasi atkurti vaikų tėvų tarpusavio ryšį. Nustatęs teismo sprendimo nevykdymo faktÄ antstolis privalėjo suraÅ¡yti Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – SVI) nustatytos formos aktÄ ir tik tuomet kreiptis į teismÄ dėl baudos skyrimo. Atsiliepime L. L. pažymėjo ir tai, kad antstolio suraÅ¡ytas aktas dėl teismo sprendimo nevykdymo yra apskųstas teismui.

Nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bandė spręsti situacijÄ , kas įrodo, kad antstolis netinkamai vykdė SVI 25 punkte nustatytų veiksmų eiliÅ¡kumo tvarkÄ , todėl tenkinti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ nėra pagrindo.

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ â€žDėl teismo nutarties nevykdymo“, kurioje nurodė faktines aplinkybes, jog suinteresuotų asmenų Å¡eima, kurioje auga mažamečiai vaikai D. F. ir S. F., dėl galimai pažeidžiamų vaiko teisių pažeidimų Tarnybai žinoma nuo 2019 m. kovo 5 d. Atvejo vadybos buvo ne kartÄ nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, susiję su abiejų atstovų pagal įstatymÄ teismo nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais nesilaikymu. 2021 m. sausio 11 d. nustatytas galimas smurtas prieÅ¡ vaikÄ ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai.

Tėvų tarpusavio santykiai yra itin konfliktiÅ¡ki, bei vaikai yra įtraukiami į tėvų tarpusavio konfliktus. Atvejo vadybos procesas taikomas Å¡eimai nuo 2019 m. birželio 12 d. Nurodoma, kad vaikų ir tėvo ryÅ¡iui stiprinti bÅ«tinas abiejų tėvų geranoriÅ¡kas sutarimas ir bendradarbiavimas. IÅ¡vadoje pažymima, kad teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas vaikų nuomone, kuri suformuota vaikų interesus pažeidžiančiu bÅ«du, todėl vertinant vaikų pareikÅ¡tÄ pozicijÄ , kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, ar Å¡i pozicija yra visiÅ¡kai savarankiÅ¡ka, kategoriÅ¡ka, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis.

Bendravimo su vaikais tvarkos užtikrinimas neturėtų bÅ«ti skatinamas baudinėmis sankcijomis, tačiau tokiais atvejais, kai nėra kitų svertų užtikrinti teisės normos laikymosi ar teismo sprendimo (įpareigojimo) vykdymo, lieka bÅ«das užtikrinti sprendimo vykdymÄ vadovaujantis CPK įtvirtinta teismo sprendimo vykdymo užtikrinimo tvarka. Teismui nusprendus tenkinti antstolio pareiÅ¡kimÄ ir skirti baudÄ L. L., nustatant baudos dydį Tarnyba iÅ¡vadÄ teikianti Tarnyba praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad baudÄ motina turėtų sumokėti iÅ¡ Å¡eimos lėšų ir tai gali turėti įtakos nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi antstolio pareiÅ¡kimÄ tenkino iÅ¡ dalies, paskyrė suinteresuotam asmeniui L. L. 400 Eur dydžio vienkartinę baudÄ už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. bei 2020 m. birželio 25 d. nutartimis nustatytos suinteresuoto asmens S. F. ir vaikų bendravimo tvarkos nevykdymÄ , jÄ priteisiant iÅ¡ieÅ¡kotojo S. F. naudai.

8. Pirmos instancijos teismas spręsdamas dėl baudos dydžio, atsižvelgė į tai, kad skolininkė iš esmės tapačius pažeidimus buvo jau du kartus bausta, tačiau jos elgesys iš esmės nesikeičia, pažeidimai yra daugkartiniai, nagrinėjamu atveju buvo nustatyta apie 30 bendravimo tvarkos nevykdymo epizodų, dėl to susidarė situacija, kai tiesioginis sūnaus bendravimas su tėvu nebevyksta.

9. Pirmos instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka nebuvo užtikrinta 2020 m. liepos 23-25 d., kai sūnus D. F. buvo stovykloje, o S. F. su močiute – Palangoje. Taip pat, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog 2020 m. rugsėjo 15 d., 17 d., 22 d., 24 d., 29 d. suinteresuotas asmuo S. F. nebendravo su sūnumi D. F. dėl jo paties kaltų veiksmų (dėl 2020 m. rugsėjo 10 d. įvykusio įvykio, kuomet savo sūnaus akivaizdoje įžeidžiamai užgauliojo I. L.). Teismas pažymėjo, kad vaiko nenoras savaime nepateisina bendravimo neužtikrinimo.

10. BylÄ nagrinėjantis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo L. L. teismo nustatytu suinteresuoto asmens S. F. bendravimo su vaikais metu suorganizavo vasaros stovyklÄ , nepateisina bendravimo tvarkos nevykdymo, tačiau prieÅ¡ingai, rodo, kad ji, derindama vaikų laisvalaikį, nepaiso teismo procesinio sprendimo ir tėvo teisės bendrauti su vaikais. Teismas pabrėžė, jog S. F. įvykdyti bendravimo tvarkos pažeidimai savaime nesuteikia L. L. teisės nevykdyti procesinio teismo sprendimo, kol jis nėra pakeistas.

11. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys patvirtino, jog sūnus D. F. nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. sirgo, todėl teismas sprendė, jog ligos atveju bendravimo su juo tvarka nebuvo vykdoma dėl objektyvių, nuo skolininkės L. L. nepriklausančių priežasčių. Tačiau, teismo vertinimu, minėtos aplinkybės nepateisino bendravimo su dukra S. F. neužtikrinimo. Taip pat, 2021 m. sausio mėn. 12 d., 14 d., 19 d., 21 d., 22-24 d., 26 d., 28 d. ir 2021 m. vasario mėn. 2 d., 4 d., 5-7 d. epizodai, kuomet suinteresuotas asmuo S. F. nebendravo su sūnumi po to, kai sūnus patyrė sužalojimų nesaugiai vežiojant jį rogutėmis, nebendravimo priežastys buvo grindžiami vaiko nenoru bendrauti su tėvu, tačiau, Vilniaus miesto apylinkės teismas atsižvelgęs į tai, jog byloje sprendžiamas ne S. F., o būtent L.

L. atsakomybės dėl bendravimo tvarkos nevykdymo klausimas, nurodė, kad skolininkės argumentai dėl tėvo elgesio, jo veiksmų nesudaro motinai pakankamo pagrindo nevykdyti teismo sprendimo ir savo nuožiÅ«ra siaurinti teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ .

12. Teismas pažymėjo, kad reikÅ¡mingos įtakos neigiamo sÅ«naus D. F. požiÅ«rio į tėvÄ formavimui turi motinos neigiamų nuostatų iÅ¡sakymas tėvo atžvilgiu vaikui ar vaiko akivaizdoje, tėvo nuvertinimas, skatinimas kalbėti apie tėvÄ neigiamai. Teismas pabrėžė, kad nurodyta ginčo Å¡alių sÅ«naus D. F. nenoro bendrauti su tėvu priežastis niekaip nepateisina suinteresuotų asmenų dukters S. F. nebendravimo su tėvu likusiÄ liepos mėnesio dalį ar tolimesnio D. F. nebendravimo su tėvu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ teisiniai argumentai 13. Suinteresuotas asmuo (toliau – skolininkė, apeliantė) L. L. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti 2022 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti pareiÅ¡kėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiÅ¡kimÄ , kaip nepagrįstÄ . Atskirojo skundo argumentai: 13.1. Pirmos instancijos teismas (toliau – Teismas) prieÅ¡tarauja pats sau, nes skundžiamojoje nutartyje Teismas nurodė, kad negalima perkelti visÄ kaltę vienam iÅ¡ tėvų dėl nurodytų Teismo nutarčių nevykdymo, tačiau vienasmeniÅ¡kai Apeliantei yra taikoma civilinė atsakomybė – vienkartinė 400 Eur bauda. 13.2.

L. L. nurodo, kad Teismas nepagrįstai teigė, jog ji pažeidė svarbiÄ vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareigÄ . 13.3. Apeliantės teigimu, Teismo argumentai, susiję su ekspertizės aktu yra negaliojantys, kadangi, minėtas dokumentas yra pateiktas civilinėje byloje, kuris nėra pirmos instancijos teismo įvertintas, kaip atskiras įrodymų Å¡altinis, tai statiÅ¡kas dokumentas, kuris susijęs su kitos civilinės bylos proceso Å¡alių įrodinėjimo dalyku. Taip pat suinteresuotas asmuo L. L. savo atskirajame skunde pažymi, kad Teismas, cituodamas teismo psichologinės ekspertizės aktus, parodo Å¡aliÅ¡kumÄ , nes jis nenurodo kitų teismo psichologų iÅ¡vadų, kuriose įvertintas vaikų tėvo elgesio įtaka patiems vaikams. 13.4.

Teismas nepagrįstai nurodo, kad skiriama skolininkei L. L. 400 Eur dydžio bauda už Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarčių nevykdymÄ yra iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ieÅ¡kotojo S. F. naudai, nes suinteresuotas asmuo, manipuliuodamas ir piktnaudžiaudamas savo Teismo sprendimų vykdymo procese teisėmis, siekia savanaudiÅ¡kai praturtėti savo nepilnamečių vaikų ir suinteresuoto asmens L. L. sÄ skaita, kadangi, iÅ¡ieÅ¡kotojas S. F. vaikų motinai L. L. skolingas virÅ¡ 6 000 Eur už vaikų iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, susidarymÄ . 13.5.

Pirmos instancijos teismas klaidingai nurodo, kad suinteresuotas asmuo L. L. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn. Tai bylos faktinių aplinkybių neatitinkantis Teismo teiginys, nes byloje pateikti duomenys patvirtina tai, kad L. L. atžvilgiu 2021 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.-301-1057/2021 nutartimi administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta. 13.6. Teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį iÅ¡imtinai laikėsi formalios teisės paskirties ir visiÅ¡kai nevertino Teismo sprendimo nevykdymo priežasčių ir veiksnių, kurie daro tiesioginę įtakÄ Teismo sprendimų vykdymui.

14. Suinteresuotas asmuo S. F. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ ir palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022m. balandžio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2VP-773-930/2022. Atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai: 14.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai vertino, jog byloje nėra pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad vaikų bendravimas su suinteresuotu asmeniu S. F. nevyko dėl paties suinteresuoto asmens veiksmų ar sÅ«naus nenoro bendrauti su tėvu.

PrieÅ¡ingai, ginčo nutartimi neginčijamai nustatyta, kad tokia vaiko psichologinė bÅ«klė iÅ¡ dalies galėjo bÅ«ti sukelta pačios apeliantės, todėl negali bÅ«ti vertinama vaiko nuomonė, kadangi ji suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu bÅ«du. 14.2. Suinteresuotas asmuo S. F. mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas visiÅ¡kai objektyviai iÅ¡tyrė byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, teisingai įvertino bylos faktinių aplinkybių visumÄ ir bylos dalyvių elgesį, apeliantės veiksmų pobÅ«dį ir tęstinumÄ , todėl daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai nutarė skirti apeliantei vienkartinę piniginę baudÄ už teismo nutarčių nevykdymÄ .Be kita ko, suinteresuotas asmuo S. F. praÅ¡o priteisti iÅ¡ apeliantės L.

L., suinteresuoto asmens S. F. naudai, bylinėjimosi iÅ¡laidas susijusias su atstovės suteikta teisine pagalba ruoÅ¡iant atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kas sudaro 290 Eur sumÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

16. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Dėl ginčo esmės 17. Byloje ginčas kilo dėl to, kad antstolis Irmantas Gaidelis kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas spręsti klausimÄ dėl baudos paskyrimo skolininkei L. L. iÅ¡ieÅ¡kotojo S. F. naudai. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo L. L. nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. bei 2020 m. birželio 25 d. nutartimis nustatytos suinteresuoto asmens S. F. ir vaikų bendravimo tvarkos. Pirmos instancijos teismas nutarė skirti suinteresuotam asmeniui L. L. 400 Eur baudÄ priteisiant iÅ¡ieÅ¡kotojo S. F. naudai.

18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria suinteresuotam asmeniui skirta bauda už teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl baudos (ne)skyrimo už antstolio įpareigojimo nevykdymÄ 19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus.

Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

20. Suinteresuotas asmuo L. L. teigia, jog skundžiamoje 2022 m. balandžio 27 d. nutartyje pirmos instancijos teismas prieÅ¡tarauja pats sau, nes teismas nurodė, kad negalima perkelti visÄ kaltę vienam iÅ¡ tėvų dėl nurodytų teismo nutarčių nevykdymo, tačiau vienasmeniÅ¡kai jai taikoma civilinė atsakomybė, t. y. vienkartinė 400 Eur bauda.

21. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir tėvo (motinos) atsakomybė nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis Å¡io straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai suraÅ¡o Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktÄ . Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytÄ terminÄ neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, suraÅ¡ytÄ aktÄ antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų Å¡imtų eurų baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ arba privalomÄ jį nurodymÄ dienÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai.

22. Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimÄ pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimÄ ), kuriais pasireiÅ¡kė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina Å¡iuos veiksmus (neveikimÄ ). Kiti, akte tiesiogiai nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankcijÄ pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl baudos skolininkei skyrimo, įvertina ne tik tai, ar formaliai teismo nutartis nebuvo vykdoma, bet ir aplinkybes, lėmusias jos netinkamÄ vykdymÄ (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-363-436/2019).

23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais, jog bylÄ nagrinėjantis teismas neturi pareigos konstatuoti, kad suinteresuotas asmuo L. L. už visus pažeidimus atsakinga vienasmeniÅ¡kai. Tačiau, pirmos instancijos teismas, iÅ¡ visų nurodytų aplinkybių, padarė tinkamÄ iÅ¡vadÄ , kad suinteresuotas asmuo L. L. neįrodė objektyvių ir pateisinamų priežasčių, dėl kurių dalyje iÅ¡ antstolio pareiÅ¡kime nurodytų atvejų, nevykdė teismo procesinio sprendimo dėl suinteresuoto asmens S. F. bendravimo su vaikais tvarkos.

Be kita ko, pirmos instancijos teismas tinkamai pažymėjo, kad suinteresuoto asmens S. F. veiksmai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi joje sprendžiamas suinteresuoto asmens L. L. atsakomybės klausimas. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai įvertino suinteresuoto asmens L. L. atsakomybės klausimÄ dėl suinteresuoto asmens S. F. bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymo.

24. Atskirajame skunde apeliantė pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog apeliantė L. L. pažeidė svarbiÄ vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareigÄ .

25. CK 3.165 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. BÅ«tent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbÄ gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikÄ , galės bÅ«ti geranoriÅ¡kai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

26. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymÄ nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymÄ negalimÄ , bet ir pareigÄ imtis reikiamų priemonių, kad bÅ«tų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryÅ¡io atkÅ«rimas ir palaikymas. Kartu tai reiÅ¡kia, kad tokio teismo sprendimo nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieÅ¡ingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais, kad pateikti duomenys nepagrindžia suinteresuoto asmens S. F. sutikimo, jog jo bendravimo laiku vaikas bÅ«tų leidžiamas į stovyklÄ . Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡alys turi kooperuotis, bendradarbiauti tarpusavyje ir ypač atsižvelgti į prioritetinius vaikų poreikius (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), todėl aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo L. L. teismo nustatytu vaikų tėvo S. F. bendravimo su vaikais metu suorganizavo vasaros stovyklÄ , pagrįstai pirmos instancijos teismo įvertinta, kaip nepateisinanti bendravimo tvarkos nevykdymo.

Tai rodo, kad L. L., derindama vaikų laisvalaikį, ignoruoja teismo procesinį sprendimÄ ir tėvo teisę bendrauti su vaikais. Ä®vertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad neužtikrindama suinteresuoto asmens S. F. bendravimo su vaikais, nedėdama pastangų sukurti galimybę vaikams bendrauti su tėvu L. L. nesiekė tinkamo bendradarbiavimo su vaikų tėvu, taip pažeisdama teismo nutartimi patvirtintÄ bendravimo tvarkÄ .

28. Be kita ko, apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismo teiginiai, susiję su ekspertizės aktu yra negaliojantys, kadangi, minėtas dokumentas yra pateiktas civilinėje byloje, kuris nėra pirmos instancijos teismo įvertintas, kaip atskiras įrodymų Å¡altinis. Taip pat atskirajame skunde pažymima, kad pirmos instancijos teismas, cituodamas teismo psichologinės ekspertizės aktus, parodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , nes nutartyje nėra nurodoma kitų teismo psichologų iÅ¡vadų.

29. Civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Ä®rodymai – civilinei bylai reikÅ¡mingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka.

30. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog faktinių duomenų įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

31. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Tai įrodo, kad bylÄ nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti visus įrodymus, kurie yra prijungti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas iÅ¡tyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, detaliai juos analizavo, sprendime nurodė padarytas iÅ¡vadas pagrindžiančius argumentus.

32. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tik ta aplinkybė, jog sprendimas ir jo motyvai neatitinka apeliantės pozicijos, ir jame nėra aptarti absoliučiai visi procesiniuose dokumentuose išdėstyti teiginiai ar apeliantės nurodyti įrodymai, savaime nereiškia, kad teismas yra šališkas, o nutartis yra nepagrįsta.

33. Suinteresuotas asmuo L. L. atskiruoju skundu taip pat kvestionuoja pirmos instancijos teismo nutartį, kuria 400 Eur bauda paskirta iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai. Apeliantės manymu, tokiu bÅ«du S. F. siekia praturtėti nepilnamečių vaikų sÄ skaita.

34. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės teiginiais, kadangi nors baudos skyrimas turėtų įtakos nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui, tačiau pirmos instancijos teismas tinkamai pažymėjo, kad vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius ir jų iÅ¡saugojimÄ , teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra viena pamatinių ir, be abejonės, itin reikÅ¡minga, ne mažiau svarbi nei kasdieniai materialiniai vaikų poreikiai. Apeliacinės instancijos teismas primena, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų Å¡imtų eurų baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ arba privalomÄ jį nurodymÄ dienÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai.

Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas už ne vienkartinį, o už sistemingÄ apeliantės teismo patvirtintos tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos pažeidimÄ (antstolis pareiÅ¡kime prašė baudÄ skirti dėl 30 bendravimo tvarkos nevykdymo epizodų).

35. Suinteresuotas asmuo L. L. nurodė, kad pirmos instancijos teismas klaidingai nurodė, jog apeliantė buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, kadangi, byloje pateikti duomenys patvirtina tai, kad L. L. atžvilgiu 2021 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.-301-1057/2021 nutartimi administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta.

36. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės teiginiu dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių neatitikimų, kadangi byloje yra pateikta Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio nusižengimo nutartis dėl administracinio nusižengimo nutraukimo. Tačiau, aptariama aplinkybė priimto teisinio rezultato neįtakoja.

37. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, iÅ¡imtinai laikėsi formalios teisės paskirties ir visiÅ¡kai nevertino teismo sprendimo nevykdymo priežasčių ir veiksnių, kurie daro tiesioginę įtakÄ minėto sprendimo vykdymui.

38. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės aukščiau minėtais argumentais, kadangi, pirmos instancijos teismas tinkamai iÅ¡analizavo ir įvertino objektyvius byloje nustatytus duomenis. Pažymima, kad teisingumo principas reikalauja (CPK 3 straipsnio 8 dalis) individualizuoti faktines bylos aplinkybes ir jas įvertinti visame ginčo kontekste skiriant baudÄ . Atsižvelgiant į tai, kad pateisinti vos keli bendravimo tvarkos su vaikais pažeidimai iÅ¡ daugelio (antstolis nurodė apie 30 epizodų), taip pat į tai, kad skolininkė L.

L. jau kartÄ teismo buvo įspėta už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarties dalies, taip pat buvo skirta 200 Eur bauda, dėl skyrium gyvenančio tėvo S. F. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nevykdymo. Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad suinteresuotas asmuo L. L. neįrodė objektyvių ir pateisinamų priežasčių, dėl kurių dalyje iÅ¡ antstolio pareiÅ¡kime nurodytų atvejų nevykdė teismo procesinio sprendimo dėl suinteresuoto asmens S. F. bendravimo su vaikais tvarkos.

39. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su baudos skyrimu, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ teismo nutartį naikinti. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 40. Suinteresuotas asmuo S. F. prašė priteisti iÅ¡ apeliantės L. L. bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ .

41.  Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42. Suinteresuotas asmuo S. F. pateikė duomenis apie tai, kad patyrė 290 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2022 m. gegužės 23 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 77410). Kadangi šalių interesas byloje priešingas (CPK 443 straipsnio 6 dalis), o 290 Eur bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl išieškotojui iš skolininkės priteistina 290 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: apeliantės L. L. atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti suinteresuotam asmeniui S. F. (S. F.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ suinteresuoto asmens L. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 290 Eur (du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė