03b6c4e8-5296-40d1-aa74-cd3f0ddf56b0 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-232-894/2023 Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00060-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.2.; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos KriaučiÅ«naitės, Tomo Romeikos ir Rasos UrbanavičiÅ«tės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų R.

Ž. ir O. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K. Ž. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams O. K. ir R. Ž. dėl susitarimų nutraukti nuomos sutartis pripažinimo negaliojančiais ir žemės Å«kio paskirties žemės sklypo nuomininko teisių perkėlimo, trečiasis asmuo V. Ž. . Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas K. Ž. (toliau – ieÅ¡kovas) patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti 2021 m. gruodžio 1 d. susitarimÄ dėl 2021 m. rugsėjo 2 d. nuomos sutarties nutraukimo, sudarytÄ tarp atsakovų O.

K. ir R. Ž. (toliau – atsakovai), negaliojančiu ir grÄ Å¾inti atsakovus į pirminę padėtį, buvusiÄ iki 2021 m. gruodžio 1 d. susitarimo dėl 2021 m. rugsėjo 2 d. žemės nuomos sutarties nutraukimo sudarymo dienos bei perkelti ieÅ¡kovui nuomininko teises ir pareigas pagal 2021 m. rugsėjo 2 d. nuomos sutartį, sudarytÄ tarp atsakovų dėl 7,00 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nuomos bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė O. K. apie sprendimÄ nuomoti žemės sklypÄ kitam asmeniui bei nuomos sÄ lygas privalėjo praneÅ¡ti ieÅ¡kovui, tinkamai vykdžiusiam nuomos sutartį, tačiau atsakovė apie sprendimÄ nuomoti žemės sklypÄ bei nuomos sÄ lygas ieÅ¡kovo neinformavo, tuo pažeisdama ieÅ¡kovo, kaip žemės naudotojo (nuomininko) teisinius ir ekonominius interesus, pažeidė ieÅ¡kovo pirmumo teisę atnaujinti sutartį. Nurodė, kad ieÅ¡kovas, kaip Å«kininkas, visus žemės sklypus naudojo savo Å«kio reikmėms ir gerino jų bÅ«klę.

Kadangi ieÅ¡kovas yra žemės sklypo bendraturtis, be to, dar iki pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo žemės sklypÄ nuomojo ilgÄ laikÄ , pagrįstai tikėjosi, jog sutartis yra tęsiama, o Å¡alims susitikus bus sudaryta raÅ¡ytinė nuomos sutartis arba sutarties priedas dėl termino pratęsimo. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 29 d. ieÅ¡kovui tapo žinoma apie atsakovų 2021 m. rugsėjo 2 d. sudarytÄ Å¾emės sklypo dalies nuomos sutartį, kuri vieÅ¡ajame registre įregistruota 2021 m. spalio 17 d.

Apie tai, kad atsakovė veda derybas su kitu asmeniu ieÅ¡kovas nežinojo, jam nebuvo pasiÅ«lyta pasinaudoti pirmumo teise iÅ¡sinuomoti žemės sklypo dalį. IeÅ¡kovas iÅ¡siuntė pretenzijÄ atsakovams, tačiau atsakovė nesutiko geranoriÅ¡kai tartis. Net ir pripažinus, kad atsakovai sudarė raÅ¡ytinį susitarimÄ , jis nebuvo registruotas vieÅ¡ajame registre, nebuvo iÅ¡vieÅ¡intas ir žinomas tretiesiems asmenims. VisÄ ankstesnį nuomos laikotarpį ieÅ¡kovas laiku mokėjo nuomos mokestį. Nei žodžiu, nei raÅ¡tu atsisakymo nuomotis žemės sklypo dalies nepareiÅ¡kė.

3. Atsakovas R. Ž. atsiliepime prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodė, kad jam yra žinoma, jog atsakovė buvo siÅ«liusi ankstesniam žemės sklypo nuomininkui – ieÅ¡kovui pasinaudoti pirmumo teise tomis pačiomis sÄ lygomis iÅ¡sinuomoti jai priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį, tačiau pastarasis atsisakė. IeÅ¡kovo interesai dėl pirmumo teisės nuomotis žemę pažeisti nebuvo. Nepradėjus Å¡ios sutarties vykdyti (žemės sklypas nebuvo nei apdirbtas, nei apsėtas ar pan.), ji buvo nutraukta, Å¡alims pasiraÅ¡ius 2021 m. gruodžio 1 d. susitarimÄ dėl 2021 m. rugsėjo 2 d.

žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo. IeÅ¡kovas nutylėjo, kad apie nutrÅ«kusius žemės nuomos sutartinius santykius atsakovas buvo informavęs ieÅ¡kovÄ dar iki Å¡ios civilinės bylos iÅ¡kėlimo (atsakydamas į jam pareikÅ¡tÄ 2021 m. gruodžio 15 d. pretenzijÄ ). Atsakovo įsitikinimu, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė ne dėl tariamo pažeistų teisių gynimo, tačiau siekdamas senyvo amžiaus atsakovei daryti spaudimÄ dėl nuomos sutarties sudarymo arba žemės sklypo pardavimo.

4. Atsakovė O. K. su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nuolat prašė parduoti jam jos žemės sklypo dalį, o ji su jo pasiÅ«lymu nesutikdavo, nes sklypÄ planavo dirbti pati su savo giminaičiais. IeÅ¡kovas kreipėsi į jÄ 2021 m. vasarÄ dėl žemės sklypo dalies pardavimo. Su ieÅ¡kovo pasiÅ«lymu nesutiko, pasiÅ«lė sklypÄ nuomotis, tačiau ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė, kad nuoma jo nedomina ir jis nuomos atsisako. I. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 12 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkino, pripažino 2021 m. gruodžio 1 d. susitarimÄ dėl 2021 m. rugsėjo 2 d. nuomos sutarties nutraukimo, sudarytÄ tarp atsakovų negaliojančiu ir grÄ Å¾ino atsakovus į pirminę padėtį, buvusiÄ iki 2021 m. gruodžio 1 d. susitarimo dėl 2021 m. rugsėjo 2 d.

žemės nuomos sutarties nutraukimo sudarymo dienos; perkėlė ieÅ¡kovui nuomininko teises ir pareigas pagal 2021 m. rugsėjo 2 d. nuomos sutartį, sudarytÄ tarp atsakovų dėl 7,00 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nuomos; priteisė ieÅ¡kovui lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų po 1 780,24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti; priteisė iÅ¡ atsakovų valstybei po 32,04 Eur iÅ¡laidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

6. Teismas nustatė, kad nuosavybės teise ieÅ¡kovui priklauso 15/22 dalys, o atsakovei 7/22 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). 2020 m. birželio 25 d. žemės sklypo nuomos sutartimi atsakovė iki 2021 m. rugsėjo 1 d. iÅ¡nuomojo savo 7 ha sklypo dalį ieÅ¡kovui už 220 Eur už 1 ha nuomos mokestį. 2021 m. rugsėjo 2 d. žemės sklypo nuomos sutartimi savo žemės sklypo dalį atsakovė penkerių metų laikotarpiui iÅ¡nuomojo atsakovui už 250 Eur/ha. 2021 m. gruodžio 15 d. ieÅ¡kovas iÅ¡siuntė pretenzijÄ atsakovams dėl pažeistos pirmumo teisės. Atsakovė 2022 m. sausio 17 d. laiÅ¡ke nurodė, jog neketina nuomoti žemės ieÅ¡kovui ir nemano, kad sutarties atnaujinimo pirmumo teisę yra pažeidusi.

Atsakovai 2021 m. gruodžio 1 d. susitarimu nutraukė 2021 m. rugsėjo 2 d. jų sudarytÄ Å¾emės sklypo nuomos sutartį. IeÅ¡kovas reikalauja teismo pripažinti 2021 m. gruodžio 1 d. atsakovų susitarimÄ negaliojančiu ir perkelti ieÅ¡kovui nuomininko teises ir pareigas pagal atsakovų 2021 m. rugsėjo 2 d. sudarytÄ Å¾emės sklypo nuomos sutartį.

7. Dėl susitarimo nutraukti nuomos sutartis. Teismas nustatė, kad 2021 m. gruodžio 1 d. atsakovų susitarimas dėl 2021 m. rugsėjo 2 d. nuomos sutarties nutraukimo (toliau – Susitarimas) nėra įregistruotas. IeÅ¡kovas nurodė, kad Susitarimas naikintinas Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.81 straipsnio pagrindu, nes atsakovė nutraukė nuomos sutartį su atsakovu žinodama apie iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ , atsakovai elgėsi nesÄ Å¾iningai, pasiraÅ¡ydami susitarimÄ , siekė ne nuomos santykių nutraukimo, bet neteisėtų tikslų, t. y. sÄ moningai apriboti ieÅ¡kovo pirmenybės teises į nuomos sutarties atnaujinimÄ ir ieÅ¡kinio patenkinimÄ .

IeÅ¡kovas, sužinojęs apie nuomos sutarties tarp atsakovų sudarymÄ , 2021 m. gruodžio 15 d. pateikė atsakovams pretenzijÄ apie jo, kaip nuomininko pirmumo teisės pažeidimÄ ir nurodė, jog savo pažeistas teises gins teisme. Atsakovė 2022 m. sausio 14 d. nenurodė aplinkybių, jog nuomos sutartis nutraukta ir sudarytas susitarimas, o atsakovas savo 2022 m. sausio 17 d. atsakyme į pretenzijÄ nurodė, kad Å¡iai dienai nuomos sutartys nutrauktos, tačiau jokio susitarimo ieÅ¡kovui pateikta nebuvo. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sutiko su ieÅ¡kovo pozicija, kad jei Å¡alys bÅ«tų bent pasiraÅ¡iusios nutraukimÄ , jau nekalbant apie jų įregistravimÄ vieÅ¡ajame registre, akivaizdu, kad tokie susitarimai bÅ«tų pateikti kartu su atsakymais į ieÅ¡kovo pretenzijÄ .

Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, jog dėl ieÅ¡kovo pasakytų frazių ar veiksmų, sutarčių vykdymas tapo negalimas vien tik dėl ieÅ¡kovo netinkamo elgesio. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pasiraÅ¡ydami 2021 m. gruodžio 1 d. susitarimÄ dėl 2021 m. rugsėjo 2 d. žemės sklypų nuomos sutarties nutraukimo, atsakovai siekė ne turto nuomos santykių nutraukimo, bet akivaizdžiai neteisėtų tikslų, t. y. sÄ moningai apriboti ieÅ¡kovo pirmenybės teises į nuomos sutarčių atnaujinimÄ ir ieÅ¡kinio patenkinimÄ (CPK 185 straipsnis).

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai veikė prieÅ¡ingai ieÅ¡kovo interesams, nepagrįstai atėmė iÅ¡ ieÅ¡kovo pirmumo teisę atnaujinti sutartis ir tokie atsakovų veiksmai, laikytini prieÅ¡ingais objektyvųjį sÄ Å¾iningumÄ iÅ¡reiÅ¡kiančio teisės principo bona fide turiniui, prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, todėl atsakovų sudarytÄ 2021 m. gruodžio 1 d. susitarimÄ teismas pripažino niekiniu ir negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, o Å¡alis grÄ Å¾ino į pirminę padėtį, buvusiÄ iki 2021 m. gruodžio 1 d. susitarimo dėl 2021 m. rugsėjo 2 d.

žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo.

8. Dėl nuomininko pirmumo teisės atnaujinti žemės nuomos sutartį. Teismas nustatė, kad 2020 m. birželio 25 d. žemės sklypo dalies nuomos sutartis, sudaryta tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės, buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre. Byloje nėra nustatyta, kad ieÅ¡kovas, kaip nuomininkas bÅ«tų netinkamai vykdęs savo įsipareigojimus pagal žemės nuomos sutartį. Teismas nurodė, kad 2020 m. birželio 25 d. žemės nuomos sutartis nebuvo nutraukta, nėra negaliojanti pagal įstatymÄ , todėl sutarties Å¡alims ji turėjo įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Teismas nurodė, kad nuomininko pirmumo teisė yra siejama su trimis pagrindinėmis sÄ lygomis – nuomos sutarties termino pasibaigimu, kitų asmenų pretendavimu iÅ¡sinuomoti turtÄ (Å¡iuo atveju žemės sklypÄ ) ir nuomininko pareiga tvarkingai vykdyti įsipareigojimus pagal nuomos sutartį. Nagrinėjamu atveju žemės nuomos sutartis pasibaigė 2021 m. rugsėjo 1 d., todėl teismo vertinimu, nuomos sutarties terminas su ieÅ¡kovu buvo pasibaigęs. Teismas vertino, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog į ieÅ¡kovo siÅ«lymÄ pratęsti nuomos sutartį buvo atsakyta konkrečiomis sutarčių sÄ lygomis, kurias ieÅ¡kovas galimai galėjo priimti ir vykdyti, t. y. byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė ieÅ¡kovui atskleidė visas sutarties sÄ lygas, kurios yra numatytos jos sutartyje su atsakovu, ypač esminę sÄ lygÄ â€“ terminÄ , kuris yra ypač svarbus Å«kininkaujant ir investuojant į dirbamos žemės kokybę.

Teismas nurodė, kad pagal CK 6.482 straipsnio 2 dalyje numatytÄ sÄ lygÄ , atsakovė turėjo praneÅ¡ti ieÅ¡kovui apie Å¡io pirmumo teisę, numatytÄ CK 6.566 straipsnyje sudaryti nuomos sutartį naujam terminui. Be kita ko, Å¡i pareiga buvo įraÅ¡yta ir 2020 m. birželio 25 d. nuomos sutartyje. Teismas nustatė, kad atsakovė CK 6.482 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos neįvykdė ir pažeidė ieÅ¡kovo teisėtus interesus. Atsakovė, nepraneÅ¡usi ieÅ¡kovui, sudarė naujÄ ginčo žemės sklypo nuomos sutartį su atsakovu nepraėjus vienerių metų terminui, o praėjus vienai dienai – 2021 m. rugsėjo 2 d.

Teismo manymu, tuo atveju, jei ieÅ¡kovas bÅ«tų atsisakęs nuomoti žemės sklypÄ , veikdamas kaip protingas ir sÄ Å¾iningas asmuo, jis nebÅ«tų turėjęs jokio tikslo ir intereso investuoti į žemės sklypus, juos gerinti ne savo naudai. Teismas, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju egzistavo CK 6.566 straipsnyje įtvirtintos sÄ lygos, dėl kurių ieÅ¡kovas turėjo pirmumo teisę atnaujinti nuomos sutartį, todėl atsakovė neteisėtai sudarė ginčo sklypo nuomos sutartį su atsakovu, taip pažeisdama ieÅ¡kovo, kaip žemės sklypo nuomininko, pirmumo teisę atnaujinti žemės sklypo nuomos sutartį.

Teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

9. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas turėjo 3 990,48 Eur (su PVM) advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir sumokėjo 408 Eur žyminį mokestį. Teismas, remdamasis protingumo, proporcingumo principais, atsižvelgęs į bylos sudėtingumÄ , ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ pripažino pagrįsta. Tačiau teismas, įvertinęs, kad ieÅ¡kovas kaip Å«kininkas yra PVM mokėtojas, todėl jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pripažino paslaugų verte be PVM.

Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ atsakovų priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ už advokato paslaugas, teismas sumažino PVM mokesčio suma iki 3 152,48 Eur, ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų priteisė po 1 576,24 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidoms bei po 204 Eur sumokėtam žyminiam mokesčiui atlyginti. Teismas valstybei iÅ¡ atsakovų priteisė po 32,04 Eur iÅ¡laidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. II. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10.

Apeliaciniame skunde atsakovai prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog tarp atsakovų 2021 m. gruodžio 1 d. susitarimas dėl 2021  m. rugsėjo 2 d. nuomos sutarties nutraukimo (toliau - Susitarimas) prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, todėl pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Ieškovas neįrodė, jog pagrindinis ir vienintelis Susitarimų sudarymo tikslas buvo priešingas viešajai tvarkai ar gerai moralei, tai yra, neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos; 10.2. Teismas ignoravo garso įrašuose girdimus akivaizdžius ieškovo grasinimus, jų nevertino, todėl pažeidė įrodinėjimo taisykles ir padarė visiškai neteisingas išvadas. Teismas nesivadovavo pateiktais garso įrašais, kaip įrodymais, ir nenurodė jokių to motyvų. Teismas nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, jog atsakovas dėl šių grasinimų nesikreipė į teisėsaugos institucijas.

Itin agresyvus ir neprognozuojamas ieÅ¡kovo bei jo sÅ«nų elgesys lėmė atsakovo sprendimÄ nutraukti nuomos santykius ir nesikreipti į teisėsaugos institucijas; 10.3. Teismo iÅ¡vada, kad Susitarimas nesÄ Å¾iningas, motyvuojant tuo, jog atsakovai neva siekė ne turto nuomos sandorių nutraukimo, bet sÄ moningai apriboti ieÅ¡kovo pirmenybės teises į nuomos sutarčių atnaujinimÄ ir ieÅ¡kinio patenkinimÄ , yra nepagrįsta. Teismo nurodytas tariamas atsakovų nesÄ Å¾iningas tikslas – apriboti ieÅ¡kovo teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ objektyviai negalėjo egzistuoti, kadangi Susitarimo sudarymo dienÄ ieÅ¡kinys dar net nebuvo pateiktas.

Susitarimo pasiraÅ¡ymÄ lėmė visiÅ¡kai kiti gyvenimiÅ¡ki motyvai, kurie buvo paaiÅ¡kinki ir pagrįsti patikimais įrodymais. Atsakovų tikslai sudarant SusitarimÄ buvo visiÅ¡kai teisėti ir sÄ Å¾iningi. Vertindamas atsakovės sÄ Å¾iningumÄ , teismas neatsižvelgė į teismų praktikoje nurodytus subjektyvius kriterijus: atsakovės amžių, iÅ¡silavinimÄ , patirtį. Teismas atsakovės teisinį elgesį vertino pagal komercine veikla užsiimančiam asmeniui taikomus kriterijus. Toks vertinimas yra nesÄ Å¾iningas atsakovės atžvilgiu ir iÅ¡ esmės neteisingas; 10.4.

Teismas nepagrįstai rėmėsi nelogiÅ¡ku ieÅ¡kovo argumentu, jog „jei Å¡alys bÅ«tų bent pasiraÅ¡iusios nutraukimÄ , jau nekalbant apie jų įregistravimÄ vieÅ¡ajame registre, akivaizdu, kad tokie susitarimai bÅ«tų pateikti kartu su atsakymais į pretenzijÄ â€œ. Pats ieÅ¡kovas teikdamas pretenzijÄ jokių įrodymų apie pretenzijoje nurodomus faktus nepridėjo; 10.5. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė pati negalėtų dirbti žemės, t. y. organizuoti ir vykdyti Å«kininkavimo veiklos.

Toks teismo požiÅ«ris atsakovės atžvilgiu yra diskriminacinis dėl jos amžiaus ir galimai dėl socialinės padėties. Ä® bylÄ yra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad po Nuomos sutarties nutraukimo atsakovė pati organizavo jai priklausančios žemės dirbimÄ , įregistravo žemės Å«kio valdÄ , pateikė paraiÅ¡kÄ dėl paramos už žemės Å«kio naudmenas, sudarė sutartis dėl grÅ«dų pardavimo; 10.6. Teismas nepagrįstai sprendė, jog Nuomos sutarties sudarymas pažeidė ieÅ¡kovo teises.

Teismas nemotyvavo, dėl kokių priežasčių nesivadovavo atsakovės paaiÅ¡kinimais, jog ieÅ¡kovas buvo suinteresuotas ne nuomos santykių tęsimu, o žemės sklypo dalies įgijimu, ir atsakovei darė psichologinį spaudimÄ dėl žemės pardavimo; 10.7. Teismas nevertino, kad atsakovei ginčo žemės sklypo dalis turi ypatingÄ , sentimentaliÄ vertę, ir yra brangi asmeniÅ¡kai. Tai yra jos protėvių žemė. Todėl atsakovei teismo sprendimas yra skaudus ne tik dėl teismo įvykdyto neteisingumo, bet ir dėl pasekmių – ji yra verčiama leisti Å¡ia žeme prieÅ¡ jos valiÄ naudotis asmeniui, kuris su ja elgėsi netinkamai moralės normų prasme, darė psichologinį spaudimÄ dėl Å¡ios žemės pardavimo.

Atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ nebeturėti nuomos santykių su ieÅ¡kovu, o teismas sudarydamas ieÅ¡kovui galimybes naudotis atsakovės žeme, pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus; 10.8. Teismas netinkamai vertino įrodymus, nenurodė argumentų, dėl ko nesivadovauja svarbiais įrodymais, dėl jų visiÅ¡kai nepasisakė, ignoravo svarbias teisingam ginčo iÅ¡sprendimui aplinkybes, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

11. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime, atsikirsdamas į apeliacinio skundo argumentus, ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės atkartojo sprendimo motyvus ir papildomai nurodė tokius argumentus: 11.1. Atsakovų garso įraÅ¡o (Balsas002) itin didelė apimtis, garso kokybė yra labai prasta, todėl atsakovas privalėjo aiÅ¡kiai nurodyti, kokios frazės, kuriose minutėse sakomos.

Atsakovas Å¡ios pareigos neatliko, tiesiog pateikė USB laikmenÄ su garso įraÅ¡ais ir neprašė jų perklausyti byloje. Atsakovas privalėjo iÅ¡raÅ¡yti konkrečias frazes ir laikus iÅ¡ Å¡io garso pokalbio. Pokalbių įraÅ¡ai buvo atlikti 2021 m. rugpjūčio 14, 17 ir 18 d., o pati Nuomos sutartis tarp atsakovų sudaryta 2021 m. rugsėjo 2 d., Susitarimas dėl Sutarties nutraukimo pasiraÅ¡ytas neva 2021 m. gruodžio 1 d., vadinasi jokie pokalbiai ir bendravimas su ieÅ¡kovu nebuvo priežastis sudaryti nei Nuomos sutartį, nei SusitarimÄ dėl Sutarties nutraukimo.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad dokumentai ir pozicija buvo dirbtinai kuriami civilinės bylos nagrinėjimo eigoje ir tik tam, kad pagrįstų atsakovų pozicijÄ , kad neva ieÅ¡kovo neteisėti veiksmai lėmė sutarties nutraukimÄ , kai pokalbiai vyko dar iki nuomos sutarties sudarymo; 11.2. Teismas rėmėsi garso įraÅ¡ais ir padarė iÅ¡vadas, kurios Å¡iuo atveju nepalankios atsakovams. Teismas neturėjo pareigos iÅ¡cituoti visų trijų garso įrašų sekundžių tikslumu. Garso įraÅ¡ai padaryti dar 2021 m. rugpjūčio mėnesį slaptai, neinformuojant ieÅ¡kovo ir jo sÅ«nų, kai jokie civiliniai ginčai tarp Å¡alių nevyko.

Todėl kyla didelė abejonė dėl Å¡ių garso įrašų teisėtumo; 11.3. Patys atsakovai nurodė, kad atsakovė iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai teikė parodymus, vadinasi suprato ir kaip sudarė Sutartį, ir kodėl bei kokiu tikslu sudarė SusitarimÄ ; 11.4. Byloje esantys įrodymai ir Å¡alių paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad atsakovė nei planavo ateinančius penkerius metus Å«kininkauti, nei Å«kininkauja Å¡iuo metu. Visi aktyvÅ«s atsakovės veiksmai buvo atlikti atsakovo pagalba, ir iniciatyva. Prie visų darbų, dokumentų kÅ«rimo prisidėjo ir atsakovas, kuris teismo posėdžio metu to ir neneigė, o patvirtino, kad jo įmonės technika ir jo brolis dirba atsakovei žemę.

Tikėtina, kad nors pats atsakovas asmeniÅ¡kai nevaldantis žemės ir technikos, o vadovaujantis žemės Å«kio bendrovei, turi visas galimybes apdirbti atsakovės žemę, kuri pati to padaryti niekaip negalėtų; 11.5. Kadangi apeliaciniame skunde kalbama tik apie susitarimo dėl nuomos sutarties nutraukimo teisinį vertinimÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovai neginčija pažeistos ieÅ¡kovo pirmumo teisės; 11.6. Pagrįsta teismo iÅ¡vada, kad visos trys CK 6.566 straipsnyje nurodytos sÄ lygos egzistavo ir ieÅ¡kovas turėjo pirmumo teise iÅ¡sinuomoti žemės Å«kio paskirties žemės sklypus.

12. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo V. Ž. prašė apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime trečiasis asmuo pritarė ieÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytiems argumentams. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra bÅ«dinga ribota apeliacija, kuri pasireiÅ¡kia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų praÅ¡ymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai). Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 15.

IeÅ¡kovas K. Ž. nuo 2014 m. sausio 10 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. nuomojo E. M. priklausiusį 22 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovas K. Ž. pagal 2020 m. birželio 23 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1735 nuosavybėn įgijo dalį (15/22) minėto žemės sklypo. 2020 m. birželio 23 d. Dovanojimo sutarties Nr. 1730 pagrindu aptariamo žemės sklypo dalį (7/22) įgijo atsakovė O. K. . 2020 m. birželio 25 d. Žemės sklypo nuomos sutartimi O.

K. iÅ¡nuomojo savo sklypo dalį K. Ž. . Minėta Žemės sklypo nuomos sutartis baigėsi 2021 m. rugsėjo 1 d. O. K. 2021 m. rugsėjo 2 d. Žemės sklypo nuomos sutartimi jai priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį – 7 ha penkerių metų laikotarpiui iÅ¡nuomojo atsakovui R. Ž. . 2021 m. gruodžio 15 d. ieÅ¡kovo atstovė iÅ¡siuntė pretenzijÄ atsakovams dėl pažeistos pirmumo teisės (dokumento numeris CBP-710 priedai). Atsakovė O. K. 2022 m. sausio 17 d. Atsakyme į 2021 m. gruodžio 16 d. pretenzijÄ nurodė, jog neketina nuomoti žemės ieÅ¡kovui, taip pat nurodė, jog buvo žodžiu pasiÅ«liusi K.

Ž. i pasinaudoti pirmumo teise sudarant naujÄ Å¾emės sklypo nuomos sutartį (dokumento numeris DOK-77793 priedas). Atsakovai O. K. ir R. Ž. 2021 m. gruodžio 1 d. sudarė SusitarimÄ dėl 2021 m. rugsėjo 2 d. Žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo (toliau – ir Susitarimas) (dokumento numeris DOK-39438 priedas).

16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar buvo paneigta ieškovo, buvusio atsakovei O. K. i priklausančios žemės sklypo dalies nuomininko, pirmumo teisė atnaujinti žemės nuomos sutartį. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo K. Ž. patikslintas ieškinys dėl atsakovų susitarimo nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį pripažinimo negaliojančiu, žemės sklypo nuomininko teisių ir pareigų perkėlimo ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo 17. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas siekė atnaujinti nuomos sutartį. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė, nepraneÅ¡usi ieÅ¡kovui, 2021 m. rugsėjo 2 d., t. y. jau sekančiÄ dienÄ po ankstesnės sutarties pasibaigimo, sudarė naujÄ ginčo žemės sklypo dalies nuomos sutartį. Taigi, pačių nuomos santykių atsakovė neatsisakė, todėl ji privalėjo įgyvendinti įstatymo nustatytas sÄ lygas, užtikrinant ankstesnio nuomininko teises.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokiÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę: CK 6.482 straipsnyje įtvirtinta nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti nuomos sutartį nėra imperatyvi, todėl, vadovaujantis bendraisiais civilinės teisės principais ir nepažeidžiant esminės Å¡alių lygybės, Å¡alys derybų keliu yra laisvos iÅ¡ anksto susitarti dėl nuomininko nesinaudojimo pirmenybės teise atnaujinti nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018, 30 punktas). Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovo ir atsakovės 2020 m. birželio 25 d. Žemės sklypo nuomos sutarties 14 punktu Å¡alys buvo susitarę, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui, nuomininkas turi pirmumo teisę iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ .

19. Nuomininko pirmumo teisė yra siejama su trimis pagrindinėmis sÄ lygomis – nuomos sutarties termino pasibaigimu, kitų asmenų pretendavimu iÅ¡sinuomoti turtÄ (Å¡iuo atveju žemės sklypÄ ) ir nuomininko pareiga tvarkingai vykdyti įsipareigojimus pagal nuomos sutartį. CK 6.482 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti sutartį, t. y. nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmenybės teisę, palyginti su kitais asmenimis, atnaujinti sutartį. Tokia nuomininko teisė taip pat nustatyta ir CK 6.566 straipsnyje.

20. Pažymėtina, kad nors Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.566 straipsnyje įtvirtintas naujos žemės nuomos sutarties sudarymas tokiomis pačiomis sÄ lygomis, tačiau žemės nuomos sutarties atnaujinimo bÅ«dai nenustatyti. CK 6.566 straipsnis yra specialioji norma CK 6.482 straipsnio, nustatančio nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti sutartį, atžvilgiu. CK 6.482 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta galimybė Å¡alių susitarimu keisti atnaujinamos nuomos sutarties sÄ lygas. Taip įgyvendinamas sutarties Å¡alių laisvės principas, suteikiantis teisę žemės savininkui ir nuomininkui laisvai apsispręsti, kokiomis sÄ lygomis sudaryti atnaujinamÄ sutartį.

Taigi, vertinant nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti sutartį, turėtų bÅ«ti laikomasi nuostatų, kad sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti keičiamos nustatant naujas, bet ankstesnis nuomininkas turi teisę atnaujinti savo pasibaigusiÄ sutartį naujomis sÄ lygomis, kurios yra tokios pačios, kokios siÅ«lomos naujam nuomininkui. Å iuo atveju sÄ lygų tapatumas lyginamas tarp naujajam nuomininkui siÅ«lomų nuomos sÄ lygų ir ankstesniojo nuomininko sutikimo laikytis Å¡ių naujų sutarties sÄ lygų.

21. Žemę turi siekti iÅ¡sinuomoti kiti asmenys tokiomis pačiomis, kaip pasibaigusios žemės nuomos sutarties, sÄ lygomis, tačiau jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių žemės savininkas ketina siÅ«lyti keisti žemės nuomos sÄ lygas, tokį pasiÅ«lymÄ jis visų pirma turėtų pateikti esamam žemės nuomininkui, t. y. sutarties Å¡alys turi bendradarbiauti, o varžymasis turi vykti sÄ Å¾iningai.

22. Apeliantai teigia, jog O. K. pagrindinė sÄ lyga iÅ¡nuomojant žemę buvo galimybės kitam asmeniui naudotis žeme laikinumas, todėl R. Ž. pažadėjus, jog nuomos sutartis bus nutraukta, kai tik nuomotoja turės galimybę ir pageidaus žemę naudoti pati, O. K. sutiko leisti jam žemę iÅ¡sinuomoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokį apeliantų teiginį paneigia į bylÄ pateikta 2021 m. rugsėjo 2 d. atsakovų sudaryta Žemės sklypo nuomos sutartis (dokumento numeris DOK-25180 priedas), kurios 2 punkte įtvirtintas Å¡alių sutartas žemės nuomos terminas – penkeri metai (iki 2026 metų), kai, tuo tarpu, su ieÅ¡kovu 2020 m. birželio 25 d. pasiraÅ¡ytos Žemės sklypo nuomos sutarties terminas buvo tik vieneri metai.

23. Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi 2022 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , nustatė, jog atsakovė O. K. Å¡iame teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad esminė sÄ lyga sudarant sutartį su R. Ž. buvo ta, kad Å¡is nuomininkas perduos nuomotojai žemę, kai tik jai reikės. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokius atsakovės paaiÅ¡kinimus paneigia į bylÄ pateikta atsakovų pasiraÅ¡yta 2021 m. rugsėjo 2 d. Žemės sklypo nuomos sutartis (dokumentas numeris DOK-25180). Aptariamos sutarties turinys patvirtina, kad nuomotojo reikalavimu sutartis galėjo bÅ«ti nutraukiama vieninteliu atveju – jeigu nuomininkas savavaliÅ¡kai pakeičia pagrindinę tikslinę žemės sklypo naudojimo paskirtį (žr. sutarties 10.1.1. punktÄ ).

24. Apeliantų teigimu, atsakovė O. K. yra verčiama leisti ginčo žeme prieÅ¡ jos valiÄ naudotis asmeniui, kuris su ja elgėsi netinkamai moralės normų prasme, darė psichologinį spaudimÄ dėl Å¡ios žemės pardavimo. Atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ nebeturėti nuomos santykių su ieÅ¡kovu, o teismas sudarydamas ieÅ¡kovui galimybes naudotis atsakovės žeme, pažeidė Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantų argumentus laiko nepagrįstais. Minėta, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės sudarytos 2020 m. birželio 25 d. Žemės sklypo nuomos sutarties 14 punkte nustatyta, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui, nuomininkas turi pirmumo teisę iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ .

25. Pagal Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Sutarties Å¡alys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties Å¡alies pareigÄ vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties Å¡alies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Sutarties vykdymas yra jos Å¡alių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sÄ Å¾iningumo ir geros valios sÄ lygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Tai reiÅ¡kia, kad sutarties Å¡alis negali elgtis prieÅ¡ingai tiems lÅ«kesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sÄ lygas, suformavo kitai sutarties Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė O. K. neginčijo 2020 m. birželio 25 d. Žemės sklypo nuomos sutarties, sudarytos su ieÅ¡kovu K. Ž. , ir (ar) atskirų Å¡ios sutarties sÄ lygų. Atsakovė O. K. taip pat neįrodinėjo, kad pagal minėtÄ sutartį prisiimtų įsipareigojimų nuomininkas K. Ž. nevykdė tvarkingai. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė O. K. į bylÄ nėra pateikusi objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ apie 2020 m. birželio 25 d. Žemės sklypo nuomos sutarties vykdymo laikotarpiu buvusį esminių aplinkybių pasikeitimÄ , kuris galėtų pateisinti minėtos sutarties nevykdymÄ .

27. Apeliantų teigimu, teismas nesivadovavo atsakovo R. Ž. į bylÄ pateiktais garso įraÅ¡ais, kaip įrodymais, ir nenurodė jokių to motyvų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu atsakovų teiginiu. IÅ¡ teismo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad atsakovai 2021 m. rugsėjo 2 d. Žemės sklypo nuomos sutarties sÄ lygas suderino dar iki 2021 rugsėjo 1 d., vertino atsakovo į bylÄ pateiktus garso įraÅ¡us. Dėl susitarimo dėl nuomos sutarties nutraukimo prieÅ¡taravimo gerai moralei 28.

Civilinio kodekso 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandorio turinys geros moralės požiÅ«riu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sÄ Å¾iningumo ir nesÄ Å¾iningumo) sampratÄ . Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kintas Å¡ios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės vieÅ¡oji tvarka ar gera moralė turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; kt.).

Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties Å¡alių ketinimai iÅ¡ tiesų turi labai svarbiÄ reikÅ¡mę. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi bÅ«ti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties Å¡alių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, prieÅ¡ingo vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimÄ . Tokius Å¡alių ketinimus privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003).

29. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sÄ Å¾iningas ir teisingas asmuo vykdo teisinius reikalavimus ir netrukdo kitiems asmenims naudotis jų teisėmis. Jeigu asmuo sÄ moningai atlieka veiksmus, dėl kurių kitam asmeniui užkertamas kelias pasinaudoti jam priklausančiomis teisėmis, tai vertybiniu požiÅ«riu yra netoleruotinas ir moraliÅ¡kai smerktinas elgesys. Geros moralės neatitinka ir asmens veiksmai sudaryti sutartį su vienu asmeniu, o paskui jÄ nutraukti tik tam, kad bÅ«tų užkirstas kelias kitam asmeniui naudotis pirmenybės teise sudaryti sandorį.

Å ie veiksmai ne visada gali bÅ«ti susiję su teisinių imperatyvų pažeidimu (tada sandoris bÅ«tų niekinis dėl prieÅ¡taravimo teisiniam imperatyvui, CK 1.80 straipsnis), bet jie gali bÅ«ti teismo vertinami kaip neatitinkantys geros moralės. Pažymėtina, kad pareiga bÅ«ti sÄ Å¾iningam nustatyta tiek ikisutartiniuose, derybiniuose, santykiuose, tiek sudarant, vykdant ir nutraukiant sutartį, tai yra vienas fundamentalių sutarčių teisės principų (CK 6.158 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

30. Apeliantai nurodo, kad itin agresyvus ir neprognozuojamas ieÅ¡kovo bei jo sÅ«nų elgesys lėmė atsakovo sprendimÄ nutraukti nuomos santykius ir nesikreipti į teisėsaugos institucijas. Tokius savo teiginius apeliantai iÅ¡ esmės įrodinėjo atsakovo R. Ž. į bylÄ pateiktais garso įraÅ¡ais (dokumento numeris DOK-96288 priedai).

31. Pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯rodinėjimo priemonės leistinumas suprantamas kaip informacijos, sudarančios įrodymų turinį, gavimas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Vertinant garso įraÅ¡o, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumÄ , visų pirma turi bÅ«ti vertinama, ar Å¡is įrodymas buvo gautas, nepažeidžiant subjektų, užfiksuotų įraÅ¡e, teisių ir interesų, jų teisės į privatų gyvenimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2004); atsižvelgiama į įraÅ¡o padarymo aplinkybes, fiksavimo bÅ«dÄ , priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2005).

Apie tai, ar garso įraÅ¡as yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi bÅ«ti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įraÅ¡o padarymo aplinkybes, fiksavimo bÅ«dÄ , priemones ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-302/2010; kt.).

32. Teismų praktikoje garso įraÅ¡as pripažintas leistina įrodinėjimo priemone tuo atveju, kai Å¡alis siejo paskolos santykiai, skolininkas skolÄ yra grÄ Å¾inęs, tačiau kita Å¡alis Å¡ios aplinkybės nepripažįsta. Garso įraÅ¡o darymas to ginčo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingoms aplinkybėms teisingai nustatyti, kai pokalbyje dėl skolos grÄ Å¾inimo dalyvauja abi sandorio Å¡alys, teismų jurisprudencijoje pripažįstamas teisėtu įrodymų rinkimu, nes dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos Å¡ių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2010; 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-969/2017 41 punktÄ ).

33. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo darytus garso įraÅ¡us vertino, jais rėmėsi, vadinasi, pripažino leistina įrodinėjimo priemone byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡io įrodymo leistinumo klausimas byloje buvo iÅ¡spręstas tinkamai. Ä®raÅ¡ytuose pokalbiuose buvo sprendžiami ir (ar) derinami klausimai, susiję su ieÅ¡kovo ir atsakovo vykdoma veikla (žemės nuoma, žemės pirkimu/pardavimu, žemės Å«kio veikla), vadinasi, Å¡ių įrašų turinys nėra susijęs su pokalbyje dalyvavusių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis. Å iame kontekste pažymėtina, kad nors ieÅ¡kovas ir kvestionuoja Å¡ių įrodymų leistinumÄ , tačiau Å¡iais garso įraÅ¡ais bylos nagrinėjimo metu taip pat rėmėsi kaip įrodymais.

34. Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi 2022 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , nustatė, jog Å¡iame teismo posėdyje atsakovas R. Ž. paaiÅ¡kino, kad Arnas Ž. jam paskambino 2021 m. rugpjūčio 14 d., o pas ieÅ¡kovÄ ir jo sÅ«nus Å«kyje atsakovas lankėsi 2021 m. rugpjūčio 17 d. (2022 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo1 val. 24 min.). Teisėjų kolegija pažymi, jog į bylÄ pateikti 2021 m. rugpjūčio 14 d. A. Ž. ir R. Ž. pokalbio garso įraÅ¡as bei 2021 m. rugpjūčio 17 d. ieÅ¡kovo ir jo sÅ«nų Å«kyje vykusio R.

Ž. bei ieÅ¡kovo ir jo sÅ«nų pokalbio garso įraÅ¡as buvo padaryti dar iki atsakovams R. Ž. ir O. K. i sudarant 2021 m. rugsėjo 2 d. sutartį dėl ginčo žemės sklypo dalies nuomos. Atsakovas R. Ž. įrodinėjo, kad tarp jo ir ieÅ¡kovo bei ieÅ¡kovo sÅ«nų 2021 m. rugpjūčio mėnesį įvykę pokalbiai, kuriuos jis vertino kaip grasinimus ir spaudimÄ nenuomoti iÅ¡ atsakovės ginčo žemės sklypo dalies, nulėmė atsakovo sprendimÄ 2021 m. gruodžio 1 d. nutraukti 2021 m. rugsėjo 2 d. sudarytÄ Å½emės sklypo nuomos sutartį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiÄ atsakovo pozicijÄ paneigia ta aplinkybė, kad R. Ž. po minėtų pokalbių nepakeitė savo apsisprendimo pasiraÅ¡yti 2021 m. rugsėjo 2 d. Žemės sklypo nuomos sutartį su O. K. . Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi į bylÄ pateiktus visus tris pokalbių garso įraÅ¡us (dokumento numeris DOK-96288 priedai), vertina, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ byloje esančių duomenų visumos pagrįstai sprendė nesant pagrindo konstatuoti buvus tiesioginį priežastinį ryšį tarp galimai ieÅ¡kovo atsakovui R.

Ž. daryto spaudimo nenuomoti ieškovo anksčiau nuomotos žemės sklypo dalies ir 2021 m. gruodžio 1 d. atsakovų sudaryto sandorio dėl 2021 m. rugsėjo 2 d. Žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo.

35. Apeliantų teigimu, teismo iÅ¡vada, kad Susitarimas nesÄ Å¾iningas, motyvuojant tuo, jog atsakovai neva siekė ne žemės nuomos sandorio nutraukimo, bet sÄ moningai apriboti ieÅ¡kovo pirmenybės teises į nuomos sutarties atnaujinimÄ , yra nepagrįsta. Susitarimo pasiraÅ¡ymÄ lėmė visiÅ¡kai kiti gyvenimiÅ¡ki motyvai, kurie buvo paaiÅ¡kinti ir pagrįsti patikimais įrodymais. Atsakovų tikslai sudarant SusitarimÄ buvo visiÅ¡kai teisėti ir sÄ Å¾iningi. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų argumentais neturi pagrindo sutikti.

36. Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi 2022 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , nustatė, kad atsakovė O. K. , teikdama paaiÅ¡kinimus teismui nurodė, kad susitikusi su R. Ž. pasiÅ«lė jam iÅ¡sinuomoti ginčo žemės sklypo dalį: „aÅ¡ jums iÅ¡nuomočiau, užsibaigtų valakyta su Ž. “. O. K. taip pat paaiÅ¡kino, kad Ž. nepasitikėjo (2022 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 57 min. 00 s.; 1 val. 15 min.).

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad O. K. paaiÅ¡kinimai apie Susitarimo sudarymo aplinkybes buvo nenuoseklÅ«s. Viena vertus, atsakovė teigė, kad R. Ž. 2021 m. lapkričio pabaigoje jai praneÅ¡damas apie sutarties nutraukimÄ , nurodė kad sutartį nutraukia, kadangi jis nėra Å«kininkas, neturi technikos. Kita vertus, atsakovė teigė, kad sutarties nutraukimo priežastimi R. Ž. nurodė Ž. grasinimus (2022 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 1 val. 17 min.). 38. 2022 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje O.

K. taip pat paaiÅ¡kino, kad R. Ž. 2021 m. lapkričio mėnesio pabaigoje praneÅ¡us apie 2021 m. rugsėjo 2 d. pasiraÅ¡ytos Žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimÄ , ji apsidžiaugė, kad galės žemę dirbti pati ir sutiko nutraukti sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie O. K. paaiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja atsakovės atliktiems veiksmams. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tuo atveju, jei O. K. bÅ«tų turėjusi tikslÄ jai priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį dirbti pati, ji nebÅ«tų inicijavusi 2021 m. rugsėjo 2 d.

Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo su R. Ž. penkeriems metams. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, pagrįstai sprendė, kad pasiraÅ¡ydami 2021 m. gruodžio 1 d. SusitarimÄ dėl 2021 m. rugsėjo 2 d. Žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo, atsakovai siekė ne turto nuomos santykių nutraukimo, bet akivaizdžiai neteisėtų tikslų, t.y. sÄ moningai apriboti ieÅ¡kovo pirmenybės teises į 2020 m. birželio 25 d.

Žemės sklypo nuomos sutarties atnaujinimÄ . Atitinkamai pagrįsta laikytina teismo sprendimo dalis, kuria tokie atsakovų veiksmai pripažinti prieÅ¡taraujančiais gerai moralei, o atsakovų 2021 m. gruodžio 1 d. Susitarimas pripažintas niekiniu ir negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu. Dėl įrodinėjimo taisyklių (ne)pažeidimo 39. Apeliantų teigimu, teismas ignoravo garso įraÅ¡uose girdimus akivaizdžius ieÅ¡kovo grasinimus, jų nevertino, todėl pažeidė įrodinėjimo taisykles ir padarė visiÅ¡kai neteisingas iÅ¡vadas.

Tokius atsakovų argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais.

40. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartÄ pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-420-969/2015). IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 pastraipa).

Ä®rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi įrodymų prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ bylos duomenų darydamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas iÅ¡vadas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantai, teikdami argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo, teismui vertinant įrodymus, siekia, jog bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka iÅ¡ naujo bÅ«tų vertinamos skunde iÅ¡vardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais teiginiais, padarytos kitokios iÅ¡vados nei ginčijamame sprendime.

Aplinkybė, kad atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus ir taip pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga, įvertinus byloje esančius įrodymus atskirai, nesuteikiant nė vienam iÅ¡ jų iÅ¡ anksto nustatytos didesnės įrodomosios galios.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypo nuo teismų praktikos įrodymų vertinimo klausimais. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato.

43. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žemės nuomininko pirmumo teisės atnaujinti žemės nuomos sutartį, bei gerai moralei prieÅ¡taraujančio sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinius santykius, ir jas aiÅ¡kinančiÄ kasacinio teismo praktikÄ , teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 44. BendrÄ sias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovams jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos.

45. Ä® bylÄ pateiktas ieÅ¡kovo atstovės praÅ¡ymas dėl 1 663,75 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ priteisimo iÅ¡ atsakovų. Pateikti Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai (DOK-4834). IeÅ¡kovo K. Ž. praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos, įrodytos, protingo dydžio, nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių.

Apeliacinį skundÄ atmetus, Å¡ios iÅ¡laidos ieÅ¡kovui priteistinos iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iÅ¡ kiekvieno po 831,88 Eur (1 663,75 / 2). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui K. Ž. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovų O. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R.

Ž. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 831,88 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 88 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Laima KriaučiÅ«naitė Tomas Romeika Rasa UrbanavičiÅ«tė