2017-11-22 Nr. AB-21644-3-62-3-00901-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2262-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00901-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. A. padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK buvo nuo 2011 m. lapkričio 28 d. iki 2016 m. vasario 15 d. Gyvenamojo ploto trūko apie 1 kv. m. ir daugiau. Nebuvo suteiktas laisvalaikio kambarys, drabužių ir avalynės džiovykla, kambarys maisto produktams laikyti. Akcentavo, jog būriuose nebuvo evakuacinio išėjimo. Paminėjo, kad šiferinio stogo lakštuose yra asbesto, kuris pavojingas sveikatai, gyvybei. Gyvenamosiose patalpose buvo pilna parazitų, nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas bei ventiliacija. Pažymėjo, kad turėjo naudotis pasenusia ir netvarkinga metaline lova, todėl negalėjo ramiai miegoti, kamuodavo nuovargis, jautė organizmo išsekimą, sąnarių, kaklo ir nugaros skausmus. Ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų plotas buvo labai mažas. Atsakovas kalinamų asmenų neaprūpino darbinėmis pajamomis, nemokėjo pašalpų iš socialinės paramos fondų, neišdavė tualetinio popieriaus, dantų šepetėlių, dantų pastos, prieš einant į dušą muilo. Šios kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, žeminančios orumą, kankinančios, pavojingos sveikatai. Tokiomis sąlygomis kalinamas pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią depresija, nervingumu, nemiga. Senaties termino prašė netaikyti, kadangi ginčo laikotarpiu nebuvo supažindintas su jo teisėmis ir pareigomis.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė taikyti senaties terminą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad pareiškėjas buvo apgyvendintas būriuose Nr. 2 ir Nr. 4, taip pat atliko nuobaudas kamerų tipo patalpose Nr. 9 ir Nr. 2. Akcentavo, jog pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos. Atsakovas pažymėjo, kad ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos. Pažymėjo, kad bendrabučio tipo patalpose galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Patalpos, įskaitant ir kameras, kuriose gyveno pareiškėjas, įrengtos laikantis teisinio reglamentavimo. Įstaigos 3 sektoriaus kamerų tipo patalpų kamerose veikė mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Buvusių kamerų tipo patalpų 3 sektoriaus kameros buvo vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Gyvenamosios patalpos apšviečiamos natūraliai per langus bei dirbtiniu apšvietimu. Nurodė, kad įstaigoje periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Asbesto danga kelia pavojų tik tuomet, kai yra ardoma ar laužoma, o pataisos namuose nevykdomi jokie tokio pobūdžio darbai. Įstaigoje yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios, pataisos namai yra apsirūpinę pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė D. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK prašo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad įstatymų nežinojimas teismų praktikoje nuosekliai laikoma subjektyvaus pobūdžio aplinkybe, nesudarančia pagrindo termino atnaujinimui. Be to, pareiškėjas nurodė, kad dėl pažeistų teisių jautė pažeminimą, kančią, psichologinį diskomfortą, taigi spręsta, kad nurodytų galimų neteisėtų veiksmų laikotarpiu jis suvokė ir (ar) turėjo suvokti apie savo teisių pažeidimą. Pareiškėjo ir jo atstovo nurodomi argumentai nelaikyti svarbiomis, nuo pareiškėjo valios nepriklaususiomis aplinkybėmis, sukliudžiusiomis jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 1 dalimi, 1.131 straipsnio 2 dalimi, taikė senaties terminą ir ginčą nagrinėjo nuo 2013 m. gegužės 22 d. iki 2016 m. vasario 15 d.

7. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) nenumato, jog į šių taisyklių 111.1 punkte įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą – 3,1 kv. m – neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, taip pat tai, kad patalpos plotas, be kita ko, buvo užstatytas nuteistųjų lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, darė išvadą, jog pareiškėjui 906 dienas nebuvo užtikrinta sąlyga į teisės aktuose numatytą bendrabučio tipo patalpoms taikomą ploto normą (atitinkamai trūko 0,93 kv. m ir 1,06 kv. m). Pažymėta, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas buvo apskaičiuotas atsižvelgiant į patalpoje esančių lovų skaičių, todėl tai neatspindi faktinės padėties. Atskirais laikotarpiais pareiškėjui galėjo tekti ir didesnis gyvenamasis plotas, nei nurodytas atsakovo Pravieniškių PN-AK dokumentuose, kadangi, bylos duomenimis, bendrabučio tipo miegamieji atskirais laikotarpiais nebuvo užpildyti.

8. Teismas iš atsakovo pateiktų duomenų nustatė, kad kalinimo kamerų tipo patalpose laikotarpiais minimalaus ploto vienam asmeniui reikalavimas nebuvo pažeistas, pareiškėjui tekdavo nuo 3,65 kv. m ir 3,66 kv. m ploto.

9. Nors pareiškėjas atkreipė dėmesį į kameros plotą, kurį užima sanitarinio mazgo plotas, tačiau nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytą kameros plotą, skaičiuojant minimalų kameros plotą.

10. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas neneigia, kad sanitarinis mazgas buvo atitvertas 1,5 m aukščio sienele. Pareiškėjas ginčija tik tai, jog kamerose sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas atskiroje patalpoje, tačiau teismas rėmėsi Higienos normos HN 76:2010 21, 2 punktų, Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.5 punkto nuostatomis ir nurodė, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas būtų susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl minėti higienos normos reikalavimai šiuo atžvilgiu netaikytini ir atsakovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini.

11. Pareiškėjas teigė, jog atlikdamas bausmę 4 būryje patyrė nepatogumus ir orumo pažeminimą, kadangi sanitariniame mazge buvo nepakankamas įrenginių bei inventoriaus skaičius. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą atsakovo atstovas nepateikė jokių duomenų apie sanitarinio inventoriaus skaičių 4 būryje, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai liko nepaneigti.

12. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad sanitariniame mazge trūko inventoriaus, tačiau šios aplinkybės nedetalizavo (ko konkrečiai trūko), neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, todėl šie argumentai nevertinti kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui.

13. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.6.-5.10. punktuose nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys, drabužių ir avalynės džiovykla, kambarys maisto produktams laikyti. Atsakovas duomenų ar argumentų, kad būriuose būtų įrengtas laisvalaikio kambarys, džiovykla bei kambarys maisto produktams susidėti, nepateikė, todėl šis atsakovo pažeidimas pripažintas nustatytu.

14. Pareiškėjas skundėsi ir tuo, kad lovos buvo dviaukštės, netinkamos naudoti, pasenę ir netvarkingos, tačiau nepateikė šią aplinkybę pagrindžiančių duomenų. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad jei nuteistojo lova yra sulūžusi ar netinkama naudoti, jis gali apie tai informuoti būrio viršininką, kuris organizuos lovos remontą ar pakeitimą kita. Pažymėta, jog teisės aktai nereglamentuoja, kad nuteistųjų gultai būtų vieno ar dviejų aukštų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į būrio viršininką ar pataisos namų administraciją dėl lovos remonto ar pakeitimo kita, o pataisos namų administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti, todėl pareiškėjo argumentas atmestas kaip nepagrįstas.

15. Pareiškėjas teigė, jog jam nebuvo nemokamai išduodamos higienos priemonės – tualetinis popierius, muilas, dantų šepetėliai ir pasta. Atsakovas nurodė, kad šios higienos priemonės pareiškėjui buvo išduodamos. Teisės aktai nenumato galimybės neribotai skirti nuteistajam higienos priemonių. Be to, esant didesniam poreikiui už įstatymo numatytas galimybes ar siekiant naudoti aukštesnės kokybės higienos priemones, jas galima įsigyti už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas. Atkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškėjas nepagrindė bei neindividualizavo dėl to jam kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Pareiškėjas savo nurodytų aplinkybių taip pat nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, todėl teismas netikėti Pravieniškių PN-AK paaiškinimais ir oficialiai pateikta informacija neturėjo pagrindo. Materialinio aprūpinimo normose numatyta, kad dantų šepetėlis, pasta yra išduodami tik suimtiems asmenims. Pareiškėjas nagrinėjamo ginčo laikotarpiu nebuvo suimtasis. Pareiškėjo argumentai dėl neišduodamų higienos priemonių atmesti kaip nepagrįsti.

16. Byloje nebuvo pateikta įrodymų apie asbesto sukeltą žalą pareiškėjo sveikatai. Taip pat akcentuota, kad, bylos duomenimis, Pravieniškių PN-AK yra sudaryti ir iškabinti žmonių evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios, sudarytas ir suderintas personalo veiksmų planas kilus gaisrui bei gaisrinės instrukcijos, kurios pakabintos visuose būriuose, įstaiga yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais. Atsakovo neteisėti veiksmai dėl asbesto naudojimo, evakuacinių planų bei nepasiruošimo gaisro atvejui, nekonstatuoti.

17. Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl pataisos įstaigos patalpose buvusių parazitų. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sąlygų (parazitų) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Atsakovo į bylą pateikta tarp UAB „Dezinfa“ ir Pravieniškių PN-AK sudaryta paslaugų teikimo 2014 m. lapkričio 18 d. sutartis Nr. KN-P-2014/392/76-145 (prieš tai galiojo 2011 m. spalio 24 d. sutartis Nr. KN-P-2011/200/71-161) teismui nekėlė abejonių, jog pataisos įstaigoje pastoviai atliekamas kenkėjų naikinimas, t. y. teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Atsakovas pažymėjo, jog informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale ir esant poreikiui įstaigos administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Pareiškėjo teiginiai dėl parazitų buvimo ir neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikyti nepagrįstais.

18. Paneigti pareiškėjo argumentai dėl netinkamo apšvietimo ir ventiliacijos patalpoje, kadangi Higienos normos HN 76:2010 24 punkte numatyta, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir orlaides. Kauno visuomenės sveikatos centro 2014 m. rugpjūčio 18 d. patikrinimo aktu Nr. 36-1280(7) nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų vėdinimas užtikrinamas per langus, o patalpų dirbtinė apšvieta atitinka normas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Pravieniškių PN-AK patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, netinkamos apšvietos ar drėgmės.

19. Į bylą pateikta 2016 m. birželio 15 d. Pravieniškių PN-AK 3-čio sektoriaus apsaugos ir priežiūros skyriaus pažyma Nr. 4311-1661 patvirtino, kad pareiškėjas pataisos namų 3-čiame sektoriuje nėra buvęs ilgalaikiuose pasimatymuose, todėl teismas laikė, kad pareiškėjo argumentai dėl ilgalaikių pasimatymų kambarių netinkamų plotų, atmestini kaip nepagrįsti. Nustatyta, kad nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjas neturėjo trumpalaikių pasimatymų, todėl pareiškėjo teiginys, kad trumpalaikių pasimatymų kambariuose mažai vietos, laikytas nepagrįstu ir atmestas.

20. Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl socialinės pašalpos skyrimo į Pravieniškių PN-AK administraciją, byloje nebuvo. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, išskyrus abstrakčius teiginius (nenurodė kada konkrečiai kreipėsi su prašymais dėl pašalpos skyrimo ir kokiems konkretiems būtiniausiems reikmenims įsigyti), todėl teismas darė išvadą, jog pareiškėjas šioje skundo dalyje neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

21. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas yra pateikęs į bylą fotonuotraukas, jo teigimu, įrodančias netinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK, teismas negali jomis vadovautis, nes neaišku, ar jos iš tiesų padarytos patalpose, kur laisvės atėmimo bausmę atliko pareiškėjas, taip pat negalima nustatyti nuotraukų autentiškumo ir tokių įrodymų pateikimas negali prieštarauti teisės aktų nustatytai tvarkai. Kadangi Bausmių vykdymo kodekso 1 priede pateikiamas sąrašas daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, tarp jų 14 punkte nurodyti fotoaparatai, pareiškėjo pateiktos nuotraukos, padarytos pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką, negali būti pripažintos įrodymais šioje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 5 dalis).

22. Teismas darė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu iš viso 906 paras bendrabučio tipo patalpose neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, taip pat liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrenginių skaičiaus, dėl būriuose neįrengtų laisvalaikio kambarių, džiovyklos bei kambario maisto produktams susidėti, todėl konstatuota, kad Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į kalinimo metu pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, pažeidimo trukmę – 906 paros, įvertinus tai, kad pažeidimas buvo tęstinis, taip pat konstatavus kitus higieninių ir buitinių sąlygų neatitikimus, daryta išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

23. Byloje nebuvo jokių duomenų, kad būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme.

Įvertinus pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, buvo galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Ginčo kontekste svarbios ir bausmės atlikimo Pravieniškių PN-AK bendrosios sąlygos – t. y., kad ši įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, jog šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla.

Daryta išvada, jog santykinai mažą patalpų plotą iš dalies kompensavo suteikta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus ribose (ABTĮ 57 str.). Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, esant duomenims apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų nebuvo kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją ir į Psichologinę tarnybą, nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis ar kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintas 1 500 Eur ir ši suma priteista iš atsakovo.

III. 24. Pareiškėjas D. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą ir tenkinti skundą.

25. Teigia, kad pareiškėjo supažindinimas su vidaus tvarka pasirašytinai yra pagrindas teigti, kad nuo minėtos dienos pareiškėjas sužinojo apie savo pareigas ir atsakomybę. Tačiau šiuo atveju atsakovas nepateikė įrodymų, jog D. A. buvo tinkamai supažindintas su savo teisėmis, todėl jis nesuprato, kad galėjo ginti savo teises. Pareiškėjas prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą.

26. Mano, kad turi būti pripažinta, jog pertekliniai baldai yra grubus pažeidimas ir jų neteisėtai užimamas plotas turi būti išskaičiuojamas iš bendro patalpos ploto.

27. Teigia, kad tai, jog nebuvo suteiktas laisvalaikio kambarys, kambarys maisto produktams susidėti, drabužių ir avalynės džiovykla, tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo gyvenamojo ploto sumažėjimui. Sanitarinių mazgų patalpos yra per mažos tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui.

28. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, nenustatant pažeidimo dėl gyvenamojoje aplinkoje laisvai prieinamo civilinėje apyvartoje uždrausto asbesto buvimo.

29. Nurodo, kad atsakovas suteikė pasenusį ir netvarkingą metalinį dviaukštį gultą, neatitinkantį teisės aktuose nustatyto naudojimo laiko ir konstrukcijos. Pareiškėjo miegas buvo neramus, neišsimiegama, kamuodavo nuovargis, buvo juntamas organizmo išsekimas, sąnarių, kaklo ir nugaros skausmai.

30. Teigia, kad pareiškėjas neturtinę žalą (5 000 Eur) įvertino visais jam žinomais aspektais.

31. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantys Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis; reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

32. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes ir nepilnai įvertino pateiktus įrodymus.

33. Pažymi, kad pareiškėjas nenurodė priežasčių, kodėl jis nepadavė teismui skundo per ieškinio senaties terminą, todėl 3 metų terminas nėra neproporcingai trumpas siekiant apginti pažeistas savo teises.

34. Pažymi, kad ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos. Akcentuoja, kad pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Pareiškėjas drausmines nuobaudas atliko kamerose, kuriose minimalaus ploto vienam asmeniui reikalavimas nebuvo pažeistas. Nenustatyta, kad pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Mano, jog vien tik deklaratyvūs teiginiai, kad pažeidžiamos teisės, negali būti pagrindas žalos atlyginimo priteisimui.

35. Mano, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pažeistai teisei apginti.

36. Pareiškėjas D. A. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.

37. Pažymi, kad atsakovas pripažįsta, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas. Atsakovas neišdėstė ir nedetalizavo savo paaiškinimų dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių, nepateikė naujų įrodymų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Byla pirmąja instancija buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 1 dalimi, ši administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta pagal proceso normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

39. Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 23 straipsnio 3 dalis nustato, kad prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.

40. Identiška nuostata yra įtvirtinta ir nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančiame Administracinių bylų teisenos įstatyme (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija). Šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.

41. Skundą pareiškėjo vardu pirmosios instancijos teismui padavė pareiškėjo atstovas nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ pirmininkas R. M. (b. l. 6–22), tačiau byloje nėra jokio dokumento, patvirtinančio pareiškėjo atstovo įgaliojimus.

42. Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

43. Kadangi prie skundo nėra pridėto įgaliojimo ar kitokio dokumento, patvirtinančio pareiškėjo atstovo įgaliojimus, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, turėjo nutartimi nustatyti terminą trūkumams pašalinti.

44. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi nutaręs priimti pareiškėjo skundą (b. l. 2), neįvertino, ar skundas atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 23 straipsnio reikalavimus, tuo pažeidė procesinės teisės normas.

45. Dėl šio procesinės teisės normos pažeidimo apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės nustatyti, ar skundą pareiškėjo vardu padavęs asmuo yra įgaliotas vesti bylą.

46. Ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

47. Teismas skundą (prašymą) palieka nenagrinėtą, jeigu skundą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 103 straipsnio 3 punktas; Administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 105 straipsnio 3 punktas).

48. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti arba skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio įstatymo 103 ir 105 straipsniuose nurodytos aplinkybės (Administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 144 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

49. Kadangi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nesilaikė Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 37 straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 146 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. A. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys