2018-12-19 Nr. AB-23563-3-61-3-00235-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2060-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00235-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Č. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. Č. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD, atsakovas) direktoriaus 2016 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. VR-P-224 „Dėl J. Č.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamu Įsakymu jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Įsakymas priimtas atsižvelgiant į 2016 m. spalio 31 d. pažymą Nr. VR-1.3-373 (toliau – ir Pažyma), taip pat 2016 m. gruodžio 6 d. išvadą apie tyrimo rezultatus Nr. VR-1.3-394 (toliau – ir Išvada). Tarnybinė nuobauda jam paskirta nesilaikant esminių tarnybinio nusižengimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūrų. Atliekant Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros veiklos patikrinimą ir surašant Pažymą, jam buvo formuluojami gana abstraktūs ir nepagrįsti kaltinimai, tačiau nesudaryta galimybė susipažinti su kaltinimo esme (dalyku), pateikti paaiškinimų. Tik užbaigus tarnybinės veiklos tikrinimą, buvo paprašytas pateikti paaiškinimą, tačiau 2016 m. lapkričio 7 d. pranešimas dėl nusižengimo neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) priede nustatytos formos. Įsakyme dėl tarnybinio nusižengimo nėra tinkamai kvalifikuoti tarnybiniai nusižengimai, neaišku, kada buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, kokios aplinkybės lėmė tarnybinio nusižengimo atsiradimą, kokias pasekmes padaryti nusižengimai sukėlė ir t. t. Kadangi nėra fiksuotas tarnybinio nusižengimo padarymo laikas, teigė, kad tarnybiniai nusižengimai padaryti prieš daugiau negu 6 mėn., todėl turi būti taikomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pusės metų senaties terminas. Tyrimas, kurio išvadomis remiantis pareiškėjas buvo nubaustas, prasidėjo 2016 m. rugpjūčio 31 d., pažeidimai Pažymoje fiksuoti 2016 m. spalio 31 d., tačiau tarnybinė nuobauda skirta 2016 m. gruodžio 20 d., praėjus daugiau negu mėnesiui nuo tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo dienos, t. y. pažeidžiant VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą (nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos).

3. Nurodė, kad Įsakyme suformuluoti 7 pažeidimai, kiekvienas nusižengimas kvalifikuotas atskirai, kaip konkretaus teisės akto nuostatos nevykdymas. Įsakymo 1 punkte nurodyto pažeidimo jis nepadarė, kadangi žurnalą tikrino, jame esančios skiltys užpildytos. Kontroliuojamų objektų sąrašas buvo sudarytas, jis pateiktas ir tikrintojams, todėl nesupranta, kaip kitaip jis galėtų apsiginti nuo jam pateiktų nepagrįstų kaltinimų. Dėl Įsakymo 3 punkte nurodyto pažeidimo, neva neužtikrino tinkamo kontroliuojamų objektų bylų tvarkymo, bylose trūksta kai kurių dokumentų (įrašų apie administracinių poveikio taikymą), nurodo, kad jis kvalifikuotas netinkamai, kadangi Pažymoje, nei Įsakyme nekonstatuota, kas, kokioje byloje nepadarė konkretaus įrašo (nepridėjo konkretaus dokumento) ir kada tai buvo padaryta, todėl nenustačius vykdytojo tarnybinio nusižengimo, negalima konstatuoti, kad kontrolė nebuvo tinkamai vykdoma. Be fakto, kad byloje trūksta dokumento, būtina peržiūrėti ir tai, ar jis objektyviai galėjo ir privalėjo pastebėti, jog kai kuriose bylose trūksta dokumentų, įvertinti kas atsakingas už jas, kada turėjo atsirasti įrašas apie taikytas administracinio poveikio priemones, kaip reikia kontroliuoti ir kada tai turėjo būti padaryta. Šiuo atveju konstatuota, kad netinkamai užpildyta byla ir pareiškėjas nevykdė kontrolės, tačiau tokie teiginiai nepakankami pažeidimui konstatuoti, jis neturėjo galimybės pasiaiškinti dėl šių pažeidimų nei tarnybinės veiklos tikrinimo, nei tarnybinio patikrinimo metu (nebuvo suformuluoti konkretūs kaltinimai), todėl 3 punkte nurodytas pažeidimas yra nepagrįstas. Įsakymo 4 punkte taip pat nepagrįstai nurodytas nusižengimas, kadangi už dokumentacijos tvarkymą Ukmergės r. agentūroje atsakinga Ukmergės r. agentūros vyriausioji specialistė I. S.. Jis, kaip (duomenys neskelbtini), kontroliuoja, kad dokumentai būtų tvarkomi laikantis pagrindinių taisyklių, tačiau negali apsiginti nuo abstraktaus kaltinimo, nes nesukonkretinus, kieno pažeidimas, kokiu metu padarytas, jo negalima kaltinti visais įmanomais pažeidimais tik dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjas nurodė, kad taip pat nepadarė ir Įsakymo 5 punkte nurodyto pažeidimo, kadangi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas nuo 2009 m., kai buvo priimtas aptariamas įsakymas, yra iš esmės pasikeitęs: darbo vietų saugumą turi vertinti darbdavio įgaliotas ar pasamdytas ekspertas, o darbų saugos dokumentacija kaip nors centralizuotai Vilniaus RAAD neatnaujinama. Jo pareigybės aprašyme nėra pareigos rūpintis darbuotojų sauga ir sveikata, jis nėra atsakingas už šią sritį. Nesutinka ir su Įsakymo 6 punkte nurodytu pažeidimu (teikdamas 2015 m. ataskaitą pateikė duomenis, kurie neatitinka registruose pateikiamų duomenų). Paaiškino, kad vykdyti patikrinimą vietoje paprastai siunčiami 2 pareigūnai, jų vykimas į patikrinimą vienaip yra fiksuojamas registre, kitaip – veiklos ataskaitoje. Jeigu reikia nurodyti, kiek patikrinimų vykdė agentūros pareigūnai, tai kiekvienas iš jų vykdė patikrinimą, tačiau bendroje ataskaitoje šis patikrinimas žymimas kaip vienas patikrinimas, dėl šios priežasties gali objektyviai skirtis duomenys, pateikiami ataskaitoje ir pateikiami registre. Ši problema žinoma Vilniaus RAAD darbuotojams, kurie priima pareiškėjo teikiamas ataskaitas, jas kontroliuoja, be to, jeigu registro duomenys prieinami, kyla klausimas, kokiu tikslu apskritai sudaromos ataskaitos. Dėl nurodytų priežasčių ataskaitoje duomenys patikslinami, sukonkretinami ir pateikiami įvairiais pjūviais. Nesutinka su kaltinimu, jog buvo pateikiami netikslūs duomenys: toks teiginys grindžiamas, lyginant skirtingų šaltinių, skirtingais metodais susumuotus duomenis, todėl yra nepagrįstas. Pareiškėjas nurodo, kad Įsakymo 7 punkte nurodytas pažeidimas taip pat yra nepagrįstas. Jis negalėjo žinoti, kad nuvykus į iškvietimo vietą pagal gautą pranešimą gali prireikti laikinojo medžiotojo bilieto (blanko), todėl tokioje situacijoje surašė protokolą (fiksavo pažeidimą) ir nepildė kito dokumento. Šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip tarnybinis nusižengimas. Be to, šis įvykis buvo 2015 m. gruodžio mėn., akivaizdu, kad yra praėjęs 6 mėn. senaties terminas, todėl jis negali būti baudžiamas dėl šių pažeidimų.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad beveik visi pažeidimai konstatuoti kaip kontrolės trūkumas, netinkamas vadovavimas, tačiau tokios išvados padarytos neatlikus esminės situacijos analizės: ar padaryti pažeidimai (netinkamai pildomi dokumentai ir pan.) yra kurio nors pavaldaus pareigūno kaltė, ar jie objektyviai atsakingi už tai, ar tai yra tik kontrolės, vadovavimo pareigūnams klausimas. Šiuo atveju akivaizdu, kad su juo buvo elgiamasi kryptingai, tendencingai aiškinamos įvykių aplinkybės, neišsamiai tiriami padaryti nusižengimai, todėl tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai.

6. Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikius valstybės tarnautojų tarnybinę atsakomybę reglamentuojančius norminius teisės aktus. Pareiškėjo skunde neteisingai nustatyta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pradžios data ir dėl šios priežasties daromos procesinių terminų skaičiavimo klaidos. Oficiali informacija apie pareiškėjo tarnybinį nusižengimą Vilniaus RAAD gauta 2016 m. spalio 31 d., gavus Pažymą apie Ukmergės r. agentūros veiklos patikrinimo rezultatus, būtent Pažymos pagrindu, 2016 m. lapkričio 7 d. Vilniaus RAAD direktorius pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą. Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakyme Nr. VR-V-130 „Dėl komisijos sudarymo“ (toliau – ir įsakymas Nr. VR-V-130) (keistas Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. rugsėjo 12 d. įsakyme Nr. VR-V-140) sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) Ukmergės r. agentūros veiklai patikrinti. Vilniaus RAAD direktorius 2016 m. rugsėjo 19 d. patvirtino Ukmergės r. agentūros patikrinimo planą ir terminus, su kuriuo pasirašytinai supažindintas Ukmergės r. agentūros (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjas. Atlikusi Ukmergės r. agentūros patikrinimą, Komisija pateikė Vilniaus RAAD direktoriui Pažymą. Taigi Ukmergės r. agentūros veiklos patikrinimas buvo Vilniaus RAAD struktūrinio padalinio vidaus kontrolės forma, bet ne sudėtinė Ukmergės r. agentūros (duomenys neskelbtini) J. Č. tarnybinio nusižengimo procedūros dalis.

8. Nurodė, kad visos informavimo procedūros apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą dėl pareiškėjo atliktos tinkamai. Pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas 2016 m. lapkričio 7 d., tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas asmuo pasirašytinai 2016 m. lapkričio 8 d. įteikė pareiškėjui pranešimą apie galimą tarnybinį nusižengimą (toliau – ir Pranešimas). Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jam įteiktas Pranešimas neatitinka Taisyklių priede nustatytos formos. Pareiškėjui įteiktas Pranešimas atitinka Taisyklių priede pateiktą pavyzdinę formą, pareiškėjui įteikta Pažyma kartu su patikrinimo planu, tokiu būdu pateikiant visą turimą su tyrimu susijusią medžiagą. Pažymoje detalizuoti Ukmergės r. agentūroje nustatyti konkretūs veiklos trūkumai, teisės aktų nesilaikymo atvejai, taigi pareiškėjas disponavo visa informacija, kurios pagrindu 2016 m. lapkričio 15 d. pateikė paaiškinimą (toliau – ir Paaiškinimas), kurio turinys įrodo, jog pareiškėjas suvokė, kuo yra kaltinamas, paaiškino tarnybinio nusižengimo tyrimui svarbias, esmines aplinkybes.

9. Atsakovas nesutinka su skunde nurodytais teiginiais, kad Pažymoje nurodyti trūkumai yra abstraktūs, nenurodomos konkrečios pažeidimų aplinkybės, t. y. aiškiai nėra kvalifikuoti tarnybiniai nusižengimai, kadangi Pažymoje įvardyti konkretūs faktai, pažeisti teisės aktai, o kadangi Pažyma surašyta ne vykdant tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūras, bet atliekant Vilniaus RAAD struktūrinių padalinių vidaus kontrolę, joje negalėjo būti tarnybinių nusižengimų kvalifikacijos, nes šie klausimai, atliekant Ukmergės r. agentūros patikrinimą, nebuvo sprendžiami. Pažymėjo, kad Taisyklių priede nėra reikalavimo pranešime apie įtarimus padarius tarnybinį nusižengimą kvalifikuoti tarnybinius pažeidimus. Pagal Taisyklių 13 punktą, tik atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą, jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas, t. y. nurodomas atitinkamas VTĮ straipsnis, jo dalis ir punktas.

10. Akcentuoja, kad Išvadoje nurodyti pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėties objektyvieji, subjektyvieji elementai, padarymo laikas, įvardyti taikomi senaties terminai ir kitos reikšmingos aplinkybės, kaip to reikalauja Taisyklių 13 punktas. Taigi tiek Išvada, tiek Įsakymas atitinka teisės aktų reikalavimus, keliamus šių dokumentų turiniui ir formai. Pagal teismų praktiką, administracinis aktas, kuriame paskirta tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada, yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina kartoti motyvuotos išvados; patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi.

11. Atsakovas nurodo, kad nesutinka ir su pareiškėjo skundo argumentais dėl VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytų senaties terminų tarnybinei nuobaudai skirti pažeidimo, kadangi įvertinus aplinkybę, jog pareiškėjo tarnybinio nusižengimo požymiai nustatyti atliekant Ukmergės r. agentūros veiklos patikrinimą, šiuo atveju taikomas specialusis 3 m. nuo pažeidimo padarymo tarnybinės nuobaudos skyrimo senaties terminas. VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 1mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Pareiškėjas mano, jog yra pažeistas šis procedūrinis terminas. Remiantis teismų praktika, tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui. Išvada Vilniaus RAAD direktoriui įteikta 2016 m. gruodžio 6 d., o skundžiamas Įsakymas priimtas 2016 m. gruodžio 20 d., taigi 1 mėnesio terminas nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos šiuo atveju nepraleistas. Išvadoje išsamiai išnagrinėti tarnybinio nusižengimo sudėties elementai ir visos aplinkybės, turinčios reikšmės tarnybinio nusižengimo kvalifikavimui ir nuobaudos skyrimui.

12. Pažymėjo, kad pareiškėjas klaidingai interpretuoja Įsakymo punktus. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog neaišku, kaip turėtų būti užfiksuoti Žurnalo tikrinimai kas pusmetį. Ukmergės r. agentūros Žurnale nebuvo Ukmergės r. agentūros (duomenys neskelbtini) antspaudo, parašo ir atžymos apie atliktą patikrinimą, kurie įrodytų atlikto patikrinimo faktą, todėl fiksuotas paminėto įsakymo 6 punkto pažeidimas. Įsakymo 1.2 punkte suformuluotas kaltinimas ne dėl kontroliuojamų objektų sąrašo nesudarymo, bet dėl nekokybiško kontroliuojamų objektų sąrašo sudarymo (2015 m., 2016 m. kontroliuojamų objektų sąraše vykdomos ūkinės veiklos keliamos rizikos aplinkai vertinimas atliktas tik apie 30 procentų ūkio subjektų, vykdančių ūkinę veiklą Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje). Pažymoje, Išvadoje ir Įsakyme aiškiai ir konkrečiai nurodyti pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys ūkio subjektų keliamos rizikos aplinkai vertinimo procedūras, kurias įvykdžius tinkamai, sudaromas pagrįstas ir objektyvus (ūkinės veiklos vertinimo aplinkai rizikingumo aspektu) kontroliuojamų objektų sąrašas. Išvadoje ir Pažymoje konkrečiai nurodytos faktinės aplinkybės, kokiose konkrečiai kontroliuojamose ūkio subjektų bylose trūksta informacijos apie administracinių poveikio priemonių taikymą, todėl pareiškėjas nepagrįstai skunde teigia, jog nėra konkrečios informacijos. Pažymėtina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo metu išsamiai ir visapusiškai nagrinėtas Paaiškinimas ir visi neaiškumai aiškinti pareiškėjo naudai.

13. Atsakovas dėl Įsakymo 1.3 punkte suformuluoto kaltinimo nurodo, kad Ukmergės r. agentūros patikrinimo metu nustatyta, jog 9 patikrintose kontroliuojamų objektų bylose nekaupiama informacija apie ūkio subjektams taikytas administracines poveikio priemones po patikrinimų. Paaiškinime nurodyta, jog ūkio subjektų bylose nekaupiama informacija apie ūkio subjektui taikytas poveikio priemones, nes to nereikalauja joks teisės aktas (be to, iš Paaiškinimo matyti, jog pareiškėjui yra akivaizdu, apie kokias konkrečiai bylas kalbama). Ukmergės r. agentūros patikrinimo metu pagrįstai konstatuota, jog kontroliuojamų objektų bylose trūksta informacijos apie taikytas poveikio priemones po patikrinimo. Pažymoje paminėtos bylos, kuriose nėra informacijos apie taikytas poveikio priemones.

14. Pažymėjo, kad skunde iš esmės neginčijami Ukmergės r. agentūroje egzistuojantys dokumentų tvarkymo trūkumai, bet iš esmės ginčijamas padalinio vadovo atsakomybės klausimas dėl vadovaujamo padalinio dokumentacijos tvarkymo bei kritikuojamas kaltinimo nekonkretumas. Pagal Ukmergės r. agentūros (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.12 punktą Ukmergės r. agentūros (duomenys neskelbtini) atsakingas už vadovaujamo padalinio dokumentų ir archyvo tvarkymą. Pažymoje fiksuoti Ukmergės r. agentūros dokumentacijos tvarkymo trūkumai yra esminiai, susiję su sisteminių, esminių dokumentų tvarkymo taisyklių nesilaikymu padalinyje.

Tiek Išvadoje, tiek Pažymoje yra nustatytų dokumentų tvarkymo srities trūkumų detalizacija, nurodant konkrečias faktines aplinkybes. Pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl nuo 2009 m. įvykusių Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pakeitimų vertina kaip neturinčius teisinės reikšmės, kadangi Pažymoje nustatyti trūkumai tik darbuotojų instruktavimo srityje. Dėl Įsakymo 6 punkto nurodė, kad pareiškėjo poziciją šiuo klausimu vertina kaip siekį bet kokiomis priemonėmis išvengti atsakomybės už netikslių ataskaitų apie padalinio 2015 m. veiklą pateikimą.

Nurodė, kad Ukmergės r. agentūros patikrinimo metu nustatyta, jog už šiurkštų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimą pareiškėjas 2015 m. gruodžio 1 d. medžiotojui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, paėmė iš jo medžiotojo bilietą, tačiau laikinojo medžiotojo bilieto, kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 28 d. įsakyme Nr. D-1031 patvirtinto Medžiotojo bilieto paėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 4 punkte, neišdavė.

Laikinasis medžiotojo bilietas yra griežtos atskaitomybės dokumentas, kurį išduoda pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą ir paėmęs medžiotojo bilietą. Tai reiškia, kad asmuo turėdamas laikinąjį medžiotojo bilietą, iki galutinio sprendimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo gali dalyvauti medžioklėse, medžioti (tai gali tęstis net keletą mėnesių). Neišdavus laikino medžiotojo bilieto, suvaržomos asmens teisės. Pareigūnas turi pasirūpinti medžiotojų laikinų bilietų blankais, vykdydamas gyvosios gamtos kontrolę, nes nekaltumo prezumpcijos principai reikalauja, kad kol nėra įsiteisėjęs nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, nebūtų be teisinio pagrindo ribojamos žmogaus, nors ir pažeidusio aplinkosaugos reikalavimus, teisės.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo J. Č. skundą atmetė.

16. Teismas nustatė, kad Vilniaus RAAD direktorius 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakyme Nr. VR-V-130 „Dėl komisijos sudarymo“ sudarė Komisiją Ukmergės r. agentūros veiklai patikrinti, o 2016 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. VR-V-140 pakeitė Komisijos sudėtį, pavedė Komisijai iki 2016 m. rugsėjo 19 d. pateikti derinimui patikrinimo planą ir jo vykdymo terminus, taip pat įpareigojo atitinkamą valstybės tarnautoją su šiuo įsakymu supažindinti pareiškėją. Komisija pateikė 2016 m. rugsėjo 19 d. Ukmergės r. agentūros patikrinimo planą ir terminus (toliau – ir Planas), jį patvirtino Vilniaus RAAD direktorius, patikrinimo terminas – nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2016 m. spalio 31 d. Komisija, 2016 m. rugsėjo–spalio mėnesiais atlikusi Ukmergės r. agentūros (toliau – ir Agentūra) veiklos patikrinimą, kurio tikslas – įvertinti Vilniaus RAAD struktūrinio padalinio veiklos kokybę, 2016 m. spalio 31 d. pažymoje Nr. VR-1.3-373 „Apie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros veiklos patikrinimo rezultatus“ pateikė tokias išvadas ir siūlymus.

17. Vilniaus RAAD 2016 m. lapkričio 7 d. pranešime apie galimą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui nurodė, kad yra duomenų, jog pareiškėjas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą: Vilniaus RAAD 2016 m. spalio 31 d. gauta Pažyma, kurioje fiksuoti Agentūros darbo trūkumai, o už Agentūros darbo planavimą, organizavimą ir tinkamą funkcijų vykdymą, veiklos kokybę atsakingas pareiškėjas, bei prašė pateikti paaiškinimą dėl įtarimų, padarius tarnybinį nusižengimą, per 5 darbo dienas nuo Pranešimo gavimo dienos, su Pranešimu pateikė Pažymą. Pareiškėjas su Pažyma pasirašytinai susipažino 2016 m. lapkričio 8 d. ir nurodė, kad su joje nurodytais tendencingais, netikrais, bei iškraipytais patikrinimo rezultatais ir trūkumais nesutinka. Pareiškėjas pateikė 2016 m. lapkričio 15 d. paaiškinimą, kuriame nurodė, kad su Pranešime ir Pažymoje išvardytais Agentūros darbo veiklos kokybės rezultatais negali sutikti dėl neteisingo, tendencingo vertinimo ir padėties iškraipymo, neatsakingo ir nekvalifikuoto bei paskubomis atlikto tyrimo, kad, įvertinus turimus žmogiškuosius išteklius, Agentūros darbas organizuojamas tinkamai. Taip pat paaiškino dėl kiekvieno nurodyto pažeidimo, išdėstė nuomonę dėl Pažymoje esančių netikslumų bei esamos padėties iškraipymo atvejų, trūkumų.

18. Atsakovas 2016 m. gruodžio 5 d. surašė motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus, kuri Vilniaus RAAD gauta 2016 m. gruodžio 6 d. reg. Nr. VR-1.3-394, kurioje pasiūlyta už Išvadoje nurodytus tarnybinius nusižengimus pareiškėjui skirti VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Išvadoje nurodyta, kad Ukmergės r. agentūros (duomenys neskelbtini) 2015 m. kas pusmetį netikrino Žurnalo pildymo, tuo pažeisdamas Vilniaus RAAD direktoriaus 2011 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. VR-V-214 nustatytą teršalų normatyvų viršijimo fiksavimo ir sankcijų taikymo dokumentų registracijos tvarkos 6 punkto nuostatas (kvalifikuojamas kaip VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas) bei netinkamai atliko Pareigybės aprašymo 7.12 punkte nustatytas funkcijas (kvalifikuojamas kaip VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimas).

Šio tyrimo metu įvertinus tai, jog Žurnalo apimtis nėra didelė (tik 4 kortelės), nenustatyta objektyvių aplinkybių, kurios Agentūros (duomenys neskelbtini) būtų trukdžiusios atlikti Žurnalo patikrinimus, todėl konstatavo, jog Žurnalas netikrintas dėl aplaidumo, nerūpestingai, neatidžiai atliekant tarnybines pareigas. Išvadoje taip pat nurodyta, kad patikrinimą atlikęs pareigūnas pagrįstai konstatavo, jog kontroliuojamų objektų bylose trūksta informacijos apie taikytas poveikio priemones po patikrinimo. Pažymoje paminėtos bylos, kuriose nėra informacijos apie taikytas poveikio priemones:

UAB „Vilkma“, UAB „Malmedis“, VĮ „Vilniaus regiono keliai“, UAB „Transervisas“, UAB „Gindraja“, UAB „Sopena group (Baltic)“, Kadrėnš HE, R. P. O. ūkis, UAB „Ukmergės keliai“. Pažymoje konstatuota, jog pranešimai apie planinius patikrinimus nerasti šiose bylose: Jasiuliškių socialinės globos namai, UAB „Ukmergės gelžbetonis“, UAB „Alnitransa“, Kadrėnų HE, UAB „Ukmergės keliai“. Įvertinus Pažymos dalį dėl ūkio subjektų kontrolės, Paaiškinime nurodytas aplinkybes, Agentūroje 2015 m., 2016 m. kontroliuojamų objektų sąraše vykdomos ūkinės veiklos keliamos rizikos aplinkai vertinimas atliktas tik apie 30 procentų ūkio subjektų, vykdančių ūkinę veiklą Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje (2015 m. neįvertinti 75 procentai ūkio subjektų, 2016 m.

– 72 procentai), tuo pažeidžiant Vilniaus RAAD direktoriaus 2015 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. VR-V-28 2 punktą, 2015 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. VR-V-244 „Dėl Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių patvirtinimo“ 4 punktą, nesilaikant Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos direktoriaus 2014 m. lapkričio 17 d. įsakyme Nr. 1T-85 patvirtintos Ūkio subjektų, vykdančių ūkinę veiklą, kuriai nereikia gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolė leidinių ar taršos leidinių, vykdomos ūkinės veiklos keliamos rizikos aplinkai vertinimo tvarkos aprašo reikalavimų, tuo pažeidžiant VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 punktą, nes netinkamai vykdyta Pareigybės aprašymo 7.1 punkte nustatyta funkcija planuoti ir organizuoti agentūros darbą.

Taip pat nurodyta, kad Ukmergės r. agentūros (duomenys neskelbtini) neužtikrino tinkamo kontroliuojamų objektų bylų tvarkymo, kaip to reikalauja Pareigybės aprašymo 7.12 punktas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 11 d. įsakyme Nr. D1-145 patvirtintų Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo 33 punktas, nes ne visose ūkio subjektų bylose yra informacija apie administracinio poveikio priemonių taikymą (kvalifikuojamas kaip VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimas).

Kiti šios srities trūkumai, fiksuoti Pažymoje, dėl patikrinimą atlikusio pareigūno ir J. Č. paaiškinime nurodytų nesutapimų, įvertinus teismų formuojamus principus, vertinti valstybės tarnautojo, kurio veika tiriama, naudai.

19. Teismas taip pat nurodė, kad Išvadoje vertinant J. Č. subjektyviuosius tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, veiksmuose yra tarnybinio aplaidumo požymių, neatsakingai atliekant tarnybines pareigas, neskiriant pakankamai dėmesio kontroliuojamų objektų planų sudarymui. Tyrimo metu nenustatyta objektyvių aplinkybių, kurios galėjo trukdyti (duomenys neskelbtini) užtikrinti, jog Agentūros kontroliuojamų objektų sąrašas apimtų visus Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančius ūkinės veiklos objektus.

Ukmergės r. agentūra – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Ukmergės rajone vykdantis padalinys, todėl šio padalinio veiklai ypač svarbu turėti tinkamą kontroliuojamų objektų sąrašą, atlikti rizikos vertinimą, kas sudarytų sąlygas atsakingai ir objektyviai užtikrinti tinkamą ūkio subjektų atranką patikrai. Išvadoje dėl dokumentacijos plane numatytų bylų tvarkymo ir padalinio dokumentų valdymo nurodyta, kad Pažymoje fiksuoti trūkumai įrodo, jog pažeisti VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimai, Pareigybės aprašymo 7.12 punktas, netinkamai vykdytas Vilniaus RAAD direktoriaus 2009 m. gegužės 6 d.

įsakymas Nr. VR-V-101 „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymo“. Tarnybinio nusižengimo subjektyvieji sudėties elementai vertintini kaip neatsargumas, nepakankamas atidumas, tyčios požymių nenustatyta. Išvadoje dėl ataskaitų teikimo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), teikdamas 2015 m. veiklos ataskaitą ir joje pateikdamas duomenis apie vykdytus patikrinimus, nagrinėtus prašymus, skundus neatitinkančius atitinkamuose registruose pateiktų duomenų, pažeidė Vilniaus RAAD direktoriaus 2012 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. VR-V-131 3 punktą, bei siųsdamas pranešimus, neatitinkančius Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d.

įsakyme Nr. Dl-145 patvirtintų Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo 21 punkto reikalavimų, padarė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą. Pareiškėjas už šiurkštų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimą 2015 m. gruodžio 1 d. medžiotojui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, paėmė iš jo medžiotojo bilietą, tačiau laikinojo medžiotojo bilieto neišdavė, tokiu būdu pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Išvadoje, įvertinus skundų nagrinėjimo ir privalomųjų nurodymų vykdymo eigą, nurodyta, kad ne visais tirtais atvejais pareiškėjams atsakyta (iš 15 atsakyta 4). Agentūros (duomenys neskelbtini) turi įvertinti Pažymoje pateiktą informaciją. Paaiškinime pateikta informacija, jog atsakymai buvo siunčiami elektroniniu paštu, tačiau šio tyrimo ribose nėra galimybių patikrinti, ar atsakymai nebuvo tvarkingai sukomplektuoti ir tai yra dokumentacijos tvarkymo pažeidimas, ar atsakymai apskritai nebuvo pateikti.

20. Teismas nustatė, kad Išvadoje, remiantis teismų praktika, konstatuota, jog J. Č. skirti tarnybinę nuobaudą kliūčių nėra, nes šiuo atveju taikomas 3 m. senaties terminas nuo pažeidimų padarymo dienos, nes pažeidimai nustatyti atliekant Ukmergės r. agentūros veiklos patikrinimą. Vilniaus RAAD direktorius, vadovaudamasis VTĮ 28 straipsniu, 29 straipsnio 1, 2 dalimis, 3 dalies 2 punktu, 30 straipsnio 1, 3, 6 dalimis, Taisyklių 14.1 punktu, Pažyma, atsižvelgdamas į Išvadą, 2016 m. gruodžio 20 d. įsakyme Nr. VR-P-224 „Dėl J. Č.“ pripažino, kad pareiškėjas, Ukmergės rajono agentūros (duomenys neskelbtini), padarė tarnybinį nusižengimą, pažeisdamas VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, ir už Įsakymo 1 punkte nurodytą tarnybinį nusižengimą paskyrė VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

21. Teismas, vertindamas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su procedūriniais pažeidimais priimant Įsakymą, nurodė, kad Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakyme Nr. VR-V-130 „Dėl komisijos sudarymo“ sudaryta komisija Ukmergės r. agentūros veiklai patikrinti. Atlikusi patikrinimą, Komisija pateikė Vilniaus RAAD direktoriui Pažymą, taigi Ukmergės r. agentūros veiklos patikrinimas buvo Vilniaus RAAD struktūrinio padalinio vidaus kontrolės forma, bet ne sudėtinė Ukmergės r. agentūros (duomenys neskelbtini) J.

Č. tarnybinio nusižengimo procedūros dalis. Nors skunde pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimų, nes pranešimas apie tarnybinį nusižengimą įteiktas tik 2016 m. lapkričio 7 d. – po to, kai jau buvo nustatyti pažeidimai 2016 m. spalio 31 d. pažymoje, tačiau Pažymoje nebuvo nustatyta jokių pareiškėjo padarytų pažeidimų, nes ji surašyta ne pareiškėjo, o Ukmergės r. agentūros atžvilgiu. Teismo vertino, kad pareiškėjui įteiktas Pranešimas atitinka Taisyklių priede pateiktą pavyzdinę formą, su Pranešimu pareiškėjui įteikta Pažyma kartu su patikrinimo planu, tokiu būdu pateikiant visą turimą su tyrimu susijusią medžiagą.

Pažymoje detalizuoti Ukmergės r. agentūroje nustatyti konkretūs veiklos trūkumai, teisės aktų nesilaikymo atvejai, tad pareiškėjas disponavo visa informacija, kurios pagrindu pasinaudojo teise pateikti paaiškinimą tarnybinio nusižengimo tyrimo metu ir šį paaiškinimą pateikė 2016 m. lapkričio 15 d. Paaiškinimo turinys įrodo, jog pareiškėjas suvokė, kuo yra kaltinamas, ir paaiškino tarnybinio nusižengimo tyrimui svarbias, esmines aplinkybes. Teismas pabrėžė, jog Pažymoje įvardyti konkretūs faktai, nurodyti teisės aktai, o kadangi Pažyma surašyta ne vykdant tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūras, bet atliekant Vilniaus RAAD struktūrinių padalinių vidaus kontrolės procedūras, todėl Pažymoje negalėjo būti tarnybinių nusižengimų kvalifikacijos, nes šie klausimai, atliekant Ukmergės r. agentūros patikrinimą, nebuvo sprendžiami.

Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad Įsakyme nėra tinkamai kvalifikuoti tarnybiniai nusižengimai, nėra aišku, kada padarytas tarnybinis nusižengimas, kokios aplinkybės lėmė tarnybinio nusižengimo atsiradimą, kokias pasekmes padaryti nusižengimai sukėlė ir pan., nurodė, kad administracinis aktas, kuriame paskirta tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina kartoti motyvuotos išvados. Išvadoje nurodyti pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėties objektyvieji, subjektyvieji elementai, padarymo laikas, įvardyti taikomi senaties terminai ir kitos reikšmingos aplinkybės, kaip to reikalauja Taisyklių 13 punktas.

Tiek Išvada, tiek Įsakymas atitinka teisės aktų reikalavimus, keliamus šių dokumentų turiniui ir formai. Teismas akcentavo, kad lingvistiškai aiškinant VTĮ 30 straipsnio 1 dalį, įstatymo leidėjas yra išskyręs 3 atvejų grupes, kai netaikomas bendrasis 6 mėnesių terminas nuobaudai paskirti, vienas iš šių atvejų – kai atliktas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, šiuo atveju taikomas 3 m. nuo nusižengimo padarymo dienos specialusis terminas nuobaudai paskirti. Kompetentingo subjekto tarnybinis patikrinimas gali būti atliekamas su tikslu įvertinti institucijos, skyriaus ar pareigūno veiklą ir būti apskritai nesusijęs su tarnybinės atsakomybės taikymu, tai savo paskirtimi yra viena iš tarnybinės veiklos vidaus ar išorinės kontrolės formų.

Įvertinęs aplinkybę, jog pareiškėjo tarnybinio nusižengimo požymiai nustatyti atliekant Ukmergės r. agentūros veiklos patikrinimą, teismas sprendė, kad šiuo atveju taikomas specialusis 3 m. nuo pažeidimo padarymo tarnybinės nuobaudos skyrimo senaties terminas. VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Remiantis teismų praktika, tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui.

Nagrinėjamu atveju Išvada Vilniaus RAAD direktoriui įteikta 2016 m. gruodžio 6 d., o skundžiamas Įsakymas priimtas 2016 m. gruodžio 20 d., todėl teismas sprendė, kad 1 mėnesio terminas nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos nepraleistas.

22. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad jis nepadarė Įsakyme konstatuotų 7 tarnybinių pažeidimų, nurodė, kad Vilniaus RAAD direktoriaus 2011 m. gruodžio 31 d. įsakyme Nr. VR-V-214 nustatyta teršalų normatyvų viršijimo fiksavimo ir sankcijų taikymo dokumentų registracijos tvarka ir šio įsakymo 6 punkte Vilniaus RAAD agentūrų (duomenys neskelbtini), taip pat ir Ukmergės r. agentūros (duomenys neskelbtini), įpareigotas kartą per pusmetį tikrinti Teršalų normatyvų viršijimo fiksavimo ir sankcijų taikymo žurnalą, šiuos patikrinimus fiksuoti padalinio vadovo antspaudu, parašu ir atžyma apie atliktą patikrinimą šiame žurnale.

Todėl kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo argumentus, jog neaišku, kaip turėtų būti užfiksuoti Žurnalo tikrinimai kas pusmetį. Ukmergės r. agentūros Žurnale nebuvo Ukmergės r. agentūros (duomenys neskelbtini) antspaudo, parašo ir atžymos apie atliktą patikrinimą, kurie įrodytų atlikto patikrinimo faktą, todėl fiksuotas paminėto įsakymo 6 punkto pažeidimas. Teismas pritarė atsakovo nuomonei, kad pareiškėjas klaidingai interpretuoja Įsakymą (jo 1.2 punktą), kadangi jame suformuluotas kaltinimas ne dėl kontroliuojamų objektų sąrašo nesudarymo, bet dėl nekokybiško kontroliuojamų objektų sąrašo sudarymo.

Pažymoje, Išvadoje ir Įsakyme aiškiai ir konkrečiai nurodyti pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys ūkio subjektų keliamos rizikos aplinkai vertinimo procedūras, kurias įvykdžius tinkamai, sudaromas pagrįstas ir objektyvus (ūkinės veiklos vertinimo aplinkai rizikingumo aspektu) kontroliuojamų objektų sąrašas. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje ir Pažymoje konkrečiai nurodytos faktinės aplinkybės, kokiose konkrečiai kontroliuojamose ūkio subjektų bylose trūksta informacijos apie administracinių poveikio priemonių taikymą, todėl pareiškėjas nepagrįstai skunde teigia, jog nėra konkrečios informacijos (Įsakymo 1.3 punktas).

Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su Įsakymo 1.4 punktu, teismas nurodė, kad skunde iš esmės neginčijami Ukmergės r. agentūroje egzistuojantys dokumentų tvarkymo trūkumai, bet iš esmės ginčijamas padalinio vadovo atsakomybės klausimas dėl vadovaujamo padalinio dokumentacijos tvarkymo bei kritikuojamas kaltinimo nekonkretumas. Pagal Ukmergės rajono agentūros (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 7.12 punktą Ukmergės r. agentūros (duomenys neskelbtini) atsakingas už vadovaujamo padalinio dokumentų ir archyvo tvarkymą.

Pažymoje fiksuoti Ukmergės r. agentūros dokumentacijos tvarkymo trūkumai yra esminiai, susiję su sisteminių, esminių dokumentų tvarkymo taisyklių nesilaikymu padalinyje. Tiek Išvadoje, tiek Pažymoje yra nustatytų dokumentų tvarkymo srities trūkumų detalizacija, nurodant konkrečias faktines aplinkybes. Teismas dėl Įsakymo 1.5 punkte nurodyto pažeidimo pažymėjo, kad Vilniaus RAAD direktoriaus 2009 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. VR-V-101 1 punkte struktūrinių padalinių vadovams pavesta teisės aktuose nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus vykdyti darbuotojų pirminį, periodinį (ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių), papildomą ir tikslinį instruktavimus darbo vietoje bei struktūriniuose padaliniuose pildyti Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalus, šio pavedimo paskirtis – užtikrinti darbuotojų instruktavimų vykdymą padaliniuose.

Prieš šio įsakymo priėmimą dar 2008 m. buvo vykdomi padalinių vadovų, taip pat ir pareiškėjo, darbų saugos mokymai pagal programą „Darbdavio, jam atstovaujančio asmens civilinės saugos mokymai, programos kodas 260086210“, kurios metu suteikta informacija, būtina pasirengti tinkamam padalinio darbuotojų instruktavimui. Pažymoje nustatyti trūkumai tik darbuotojų instruktavimo srityje, tad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl nuo 2009 m. įvykusių Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pakeitimų neturi teisinės reikšmės. Pažymėjo, kad net ir aktualios redakcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 6 punkte įtvirtinta darbdavio pareiga organizuoti arba pavesti darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimus ir būtent darbuotojų instruktavimų srityje nėra pasikeitimų.

Teismas pareiškėjo teiginius dėl pažeidimų, nurodytų Įsakymo 6 ir 7 punktuose, taip pat vertino kaip nepagrįstus. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad tarnybinė nuobauda skundžiamu Įsakymu pareiškėjui paskirta pagrįstai, todėl nėra jokio pagrindo Įsakymą panaikinti.

III. 23. Pareiškėjas J. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas iš esmės atkartojo atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus, todėl vienpusiškas bylos aplinkybių įvertinimas lėmė nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad objektyviai tarnybinį patikrinimą lėmė išankstinis Vilniaus RAAD vadovo nusistatymas, o Agentūros patikrinimas organizuotas ne jos veiklos įvertinimui ir jos pagerinimui, o surasti ar nustatyti tarnybinio nusižengimo požymių, tarnybinės atsakomybės taikymui pareiškėjo atžvilgiu.

25. Pareiškėjas nurodo, kad nepagrįstas teismo teiginys, jog tyrimo metu nenustatyta objektyvių aplinkybių, kurios galėjo trukdyti Agentūros (duomenys neskelbtini) užtikrinti, kad Agentūros kontroliuojamų objektų sąrašas apimtų visus Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančius ūkinės veiklos objektus. Ukmergės r. agentūra - aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Ukmergės rajone vykdantis padalinys, todėl šio padalinio veiklai ypač svarbu turėti tinkamą kontroliuojamų objektų sąrašą, atlikti rizikos vertinimą, kas sudarytų sąlygas atsakingai ir objektyviai užtikrinti tinkamą ūkio subjektų atranką patikrai.

Kaip nurodyta Paaiškinime, toks sąrašas yra, tik jame nėra tokių ūkio subjektų, kaip kirpyklos, draudimo įmonės, kaimo bendruomenės ir kiti ūkio subjektai, kurie nevykdo neigiamą poveikį aplinkai turinčios veiklos. Toks visų objektų veiklos vertinimo reikalavimas yra perteklinis, biurokratinis, žinant, kad dėl didelės darbų apimties ir žmogiškųjų išteklių trūkumo, vis tiek nebūtų atliekamas. Darbas agentūroje organizuojamas pagal departamento kasmet nustatomas darbo gaires ir prioritetus. Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės informacinės sistemos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugpjūčio 14 d.

įsakymu Nr. Dl-664 „Dėl Aplinkos apsaugos kontrolės informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, nustatyta, kad Aplinkos apsaugos kontrolės informacinės sistemos tikslas sudaryti sąlygas vykdyti efektyvią aplinkos apsaugos kontrolę, perkeliant duomenų apie Aplinkos apsaugos pažeidimus, Aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi ir kontrolę rinkimą, tvarkymą, valdymą ir teikimą į elektroninę erdvę. Vilniaus RAAD atsakingi darbuotojai nei 2016 m., nei dabar neužtikrino šios sistemos pilno taikymo aplinkosauginiame darbe, vietoje to yra prikurta įvairių elektroninių ir rašytinių ataskaitų, kurios yra perteklinis darbas, jame „pasiklysta“ ne tik ūkio subjektus kontroliuojantys pareigūnai, bet ir atsakingi Vilniaus RAAD pareigūnai, atsiranda galimybių visokiems biurokratinių ataskaitų taisymams departamento „geresnio įvaizdžio“ naudai, vėlesnių koregavimų.

Vilniaus RAAD vadovas neužtikrino, kad ši sistema būtų taikoma kasdieniame darbe. Apie šių nuostatų reikalavimų nesilaikymą nebuvo pažymėta Agentūros patikrinimo Pažymoje, tačiau nepaisant to, atsakomybė už trūkumus, atsiradusius neveikiant šiai sistemai, yra taikoma pareiškėjo atžvilgiu.

26. Pareiškėjo teigimu, skundžiamo sprendimo 12.3 punkte neteisingai nurodoma, jog pažeisti VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimai. Kaip nurodyta paaiškinime, Agentūra naudoja tokias instrukcijas, kokias pateikė departamentas, pažymi, kad jis yra toks pats kontroliuojantis pareigūnas, tik jau daug metų neinstruktuotas darbų ir priešgaisrinės saugos klausimais. Tačiau į šį argumentą neatsižvelgė nei Agentūrą tendencingai tikrinę departamento pareigūnai, nei teismas.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamo sprendimo 12.4 punkte netinkamų ataskaitų teikimas neįrodytas, kadangi jos yra parengtos pagal darbo rodiklius, jų vykdymą, prirašymų, nuslėpimų, iškraipymų nebuvo nustatyta, tačiau teismas rėmėsi tik atsakovo nurodytais faktais ir neatsižvelgė į jo pateiktus argumentus. Skundžiamo sprendimo 12.5 punkte nurodytas pažeidimas formalus, perteklinis, biurokratinis, dėl to niekas nenukentėjo, veiksmo neskundė, laikinojo medžiotojo bilieto pasiimti neatvyko. Pažeidimo padarymo vietoje buvo paimtas medžioklinis šautuvas, todėl medžioklė negalėjo būti tęsiama, teisė į gynybą nebuvo apribota ar suvaržyta, nepaisant to už šias aplinkybes pareiškėjas baudžiamas tarnybinės atsakomybės taikymu. Pareiškėjo teigimu, skundžiamo sprendimo 12.6 punkte skundų nagrinėjimo eiga konstatuota ydingai - neįsigilinta į aplinkybes, priežastis ir padarinius. Jei tyrimo ribose nėra galimybių patikrinti ar atsakymai buvo tinkamai sukomplektuoti, negalima teigti, kad tai yra dokumentacijos tvarkymo pažeidimas, tačiau teismas nepagrįstai konstatavo pažeidimą dėl dokumentų tvarkymo ir nepaisė pareiškėjo nurodytų argumentų.

28. Nesutinka su sprendimo 12.10 punktu dėl termino tarnybinei nuobaudai skirti. Pagal VTĮ 30 straipsnio 1 punktą, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Pažyma vadovui pateikta 2016 m. spalio 31 d., tada jam turėjo paaiškėti apie neva padarytą tarnybinį nusižengimą. Tarnybinė nuobauda paskirta 2016 m. gruodžio 20 d., todėl teisės aktų nustatytas terminas praleistas, tačiau teismas sprendė, kad jis nėra praleistas.

29. Akcentuoja, kad Pažymoje nėra pažymėta, jog dėl Ukmergės r. agentūros (duomenys neskelbtini) aplaidumo buvo padaryta žala valstybei, atskiriems asmenims ir pan. Vilniaus RAAD vadovas nesigilino į aplinkybes, priežastis, pasekmes, netaikė jokios atsakomybės nei galimai aplaidžiai pareigas vykdžiusiems Agentūros ir departamento pareigūnams, nei tendencingai patikrinimo Pažymoje iškreiptus duomenis nurodžiusiems asmenims. Klaidos ir netikslumai buvo nurodyti Paaiškinime dėl patikrinimo Pažymos, tačiau Vilniaus RAAD vadovas nesiėmė priemonių prieš melagingus, iškreiptus duomenis pateikusius tikrinimą atlikusius pareigūnus. Teismas nevertino pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog visi kaltinimai nėra konkretūs, o tik formalūs. Pagrindinė trūkumų esmė yra tai, kad Vilniaus RAAD direktorius ignoruoja Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės informacinės sistemos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. D1-664 „Dėl Aplinkos apsaugos kontrolės informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“.

30. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neišanalizavo visų bylai reikšmingų aplinkybių ir vienareikšmiškai nenustatė visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų pareiškėjo veikloje, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl sprendimas turi būti panaikintas.

31. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

32. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartojo skundo motyvus, kuriuos teismas sprendime detaliai išnagrinėjo ir dėl kiekvieno pasisakė. Naujų argumentų ar teisinių sprendimo trūkumų apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo, todėl palaiko teismo sprendime išdėstytą apelianto nurodytų argumentų įvertinimą ir išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

34. Pagal ABTĮ 56 straipsnį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 ir 2 dalis, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra; tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių ABTĮ nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus ABTĮ numatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

35. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis) ir netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas.

36. Byloje nenustatyta, kad tarnybiniu patikrinimu siekta susidorojimo su pareiškėju. Tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas tikslinėmis pagrindinėmis pareiškėjo veiklos kryptimis, todėl konstatuoti pareiškėjo nurodomų aplinkybių, kad Vilniaus RAAD vadovo siekis buvo ne Ukmergės rajono agentūros veiklos įvertinimas ir jos pagerinimas, o susidorojimas su pareiškėju, teisinio pagrindo nėra.

37. Dėl Nutarties 25 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų. Vilniaus RAAD direktoriaus 2011 m. gruodžio 31 d. įsakyme Nr. VR-V-214 nustatyta teršalų normatyvų viršijimo fiksavimo ir sankcijų taikymo dokumentų registracijos tvarka, kurioje agentūrų (duomenys neskelbtini) įpareigoti kartą per pusmetį tikrinti specialų žurnalą, patikrinimus fiksuoti antspaudu, parašu ir atžyma apie atliktą patikrinimą (I tomas, b. l. 141-143). Šios tvarkos pareiškėjas nesilaikė, todėl pagrįstai pripažintas nurodyto teisės akto 6 punkto pažeidimas. Skundžiamo įsakymo 1.2 punkte pareiškėjas pripažintas kaltu dėl nekokybiško kontroliuojamų objektų sąrašo sudarymo. Teisės aktai, nurodyti skundžiamame įsakyme, įpareigoja užtikrinti, kad kontroliuojamų objektų sąrašas atitiktų objektyvumo ir pagrįstumo kriterijus pagal ūkinės veiklos rizikingumą, ką užtikrina teisės aktų, apibrėžiančių ūkio subjektų keliamos rizikos aplinkai vertinimo procedūras, reikalavimų įgyvendinimas. Nustatytų reikalavimų nevykdymas pagrįstai pripažintas tarnybiniu pažeidimu vadovaujantis VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Pareiškėjo argumentai, kad visų objektų veiklos vertinimo reikalavimas yra perteklinis, biurokratinis, žinant, kad dėl didelės darbų apimties ir žmogiškųjų išteklių trūkumo, vis tiek nebūtų atliekamas, teisėjų kolegijos vertinami kaip nepagrįstas jam pareikštų kaltinimų dėl netinkamo pareigų vykdymo interpretavimas, nes reikalavimas visų objektų vertinimui nėra nustatytas.

38. Pareiškėjo argumentai, kad nėra užtikrinamas Aplinkos apsaugos kontrolės informacinės sistemos tinkamas veikimas, teisėjų kolegijos vertinami kaip nepagrįstas siekis paneigti jam teisės aktais nustatytų pareigų, vykdomų įprasta tvarka ir būdu, privalomumą.

39. Ukmergės rajono agentūros (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 7.12 punkte nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) yra atsakingas už vadovaujamo padalinio dokumentų ir archyvo tvarkymą (I tomas, b. l. 8). Patikrinimo metu nustatyti Ukmergės r. agentūros dokumentacijos tvarkymo trūkumai, jie įvardijami, yra konkretūs ir esminiai, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti padarytą tarnybinį nusižengimą.

40. Vilniaus RAAD direktoriaus 2009 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. VR-V-101 1 punkte struktūrinių padalinių vadovams pavesta teisės aktuose nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus vykdyti darbuotojų pirminį, periodinį (ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių), papildomą ir tikslinį instruktavimus darbo vietoje bei struktūriniuose padaliniuose pildyti Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalus, šio pavedimo paskirtis – užtikrinti darbuotojų instruktavimų vykdymą padaliniuose. Prieš šio įsakymo priėmimą 2008 m. buvo vykdomi padalinių vadovų, taip pat ir pareiškėjo, darbų saugos mokymai pagal programą „Darbdavio, jam atstovaujančio asmens civilinės saugos mokymai, programos kodas 260086210“, kurios metu suteikta informacija, būtina pasirengti tinkamam padalinio darbuotojų instruktavimui. Byloje neįrodyta, kad dėl iš esmės pasikeitusios darbo funkcijos, žinių stokos, susidariusios dėl darbdavio neveikimo – esminių pokyčių instruktavimo procese pareiškėjas neturėjo galimybių vykdyti jam pavestų užduočių. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad nebuvo padarytas tarnybinis pažeidimas.

41. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 12.4, 12.5 ir 12.6 punktuose išdėstytų motyvų nepagrįstumas, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pakartotinai dėl jų pasisakyti pripažindama pirmosios instancijos teismo argumentus pagrįstai, nes pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas Nutarties 34 punkte nurodytų įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių, pasisakė dėl visų esminių skunde nurodytų pareiškėjo argumentų, juos vertino, o tai, kad įrodymų vertinimas nėra palankus pareiškėjui, nesant teisinių pagrindų kitokiam jų įvertinimui, nėra pagrindo pripažinti, kad nebuvo paisoma pareiškėjo argumentų, o taip pat konstatuoti, kad pažeidimas neįrodytas arba yra tik formalus.

42. Dėl senaties termino. VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakcija) nustatyta, jog tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

43. Taigi VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakcija) yra įtvirtinti du – 6 mėnesių ir 3 metų terminai tarnybinei nuobaudai skirti, kurie yra naikinamieji terminai, nes nėra numatyta galimybė šiuos terminus atnaujinti ar pratęsti, o pasibaigus šiems terminams yra nebegalima asmens traukti atsakomybėn už padarytus tarnybinius nusižengimus. Tačiau šiems terminams taikyti yra numatytos skirtingos sąlygos. Draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, yra įtvirtintas kaip bendrojo pobūdžio taisyklė, o draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, yra įtvirtintas, kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės, t. y. kaip specialioji taisyklė bendrosios taisyklės atžvilgiu. Toks šių taisyklių tarpusavio sąveikos pobūdis lemia, kad draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, taikomas visais tais atvejais, kurie nepatenka į draudimo skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, reguliavimo sferą. Ir priešingai, draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, taikomas tik tais atvejais, kurie yra numatyti tik šios taisyklės (teisės normos) dispozicijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-369-438/2016).

44. Šiuo atveju kompetentingo subjekto tarnybinis patikrinimas atliktas siekiant įvertinti Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros veiklos kokybę (I tomas, b. l. 87). Tai yra viena iš struktūrinio padalinio vidaus kontrolės formų. Tokiais kaip šis atvejais yra teisinis pagrindas taikyti 3 metų senaties terminą. Šis terminas nepažeistas.

45. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė