2022-01-19 Nr. AB-1686-2-68-3-09199-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-39-756/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09199-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija), 3 070 Eur turtinės žalos atlyginimą, priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti 1 815 Eur patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 28 d. ant pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio adresu: (duomenys neskelbtini), užvirto medis ir sugadino minėtą transporto priemonę (buvo sugadinti automobilio kėbulo statramsčiai, variklio dangtis, priekiniai sparnai, priekinis stiklas, šoniniai veidrodžiai, kitos automobilio dalys). Po pastebėto įvykio pareiškėjas į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus, kurie 2019 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato pažymoje Nr. 10-S-78928(1.46E-10) nurodė, kad iš surinktos informacijos matyti, kad šiuo atveju žala atsirado ne dėl kito asmens tyčinės ar netyčinės veikos, o dėl nuo žmogaus nepriklausančių aplinkybių, ir kad dėl atitinkamos žalos reikia kreiptis į teismą. Pareiškėjo teigimu, dėl šio įvykio jis patyrė žalą, sumažėjo pareiškėjui priklausančio automobilio vertė. Dėl turto vertės sumažėjimo dydžio nustatymo pareiškėjas kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją UAB „Autosigma“, kuris pateikė kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, nustatęs, kad transporto priemonės rinkos vertė iki apgadinimo sudarė 3 950,00 Eur, o transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai – 3 550,00 Eur; transporto priemonės likutinė vertė - 887,00 Eur.

3. Siekdamas sumažinti patirtą žalą ir suprasdamas, kad laikui bėgant automobilio vertė dar labiau sumažės, pareiškėjas ėmė aktyviai ieškoti apgadinto automobilio pirkėjo, galinčio sumokėti didžiausią kainą, ir galiausiai 2020 m. sausio 18 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjui už sugadintą automobilį buvo sumokėta 1 050 Eur. Atitinkamai, pagal faktinę apgadinto automobilio realizavimo kainą pakoregavus nepriklausomo turto vertintojo nustatytą likutinę jo vertę, pareiškėjo dėl jam priklausiusios transporto priemonės sugadinimo patirti nuostoliai yra lygūs 2 900 Eur (3 950 Eur – 1 050 Eur = 2 900 Eur). Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad už nepriklausomo vertintojo suteiktas vertinimo paslaugas jis papildomai sumokėjo 170 Eur, bendra pareiškėjo nuostolių, kuriuos pareiškėjas reikalauja atsakovo atlyginti, suma yra 3 070 Eur.

4. Pareiškėjo įsitikinimu, savivaldybės teritorijoje augančių medžių priežiūra yra savivaldybių funkcija, kurios įgyvendinimas detaliai reglamentuojamas teisės aktų, todėl Administracijos argumentas, jog įstatymuose neįtvirtinta jo (atsakovo) pareiga rūpintis kiekvienu savivaldybės teritorijoje augančiu medžiu, bei teiginiai, kad savivaldybė neturi objektyvios galimybės apsaugoti sveikų medžių nuo vėjo ir kitų meteorologinių reiškinių (net jeigu jie ir nuspėjami), o pareiga atidžiai rūpintis savo turtu tokiu atveju kyla patiems gyventojams, kurie turi kur kas objektyvesnę galimybę išvengti pavojaus esant nuspėjamai dideliam vėjui, yra klaidingi. Teisės aktuose yra detaliai nustatyta, kokius veiksmus, siekdama užtikrinti želdynų ir želdinių apsaugą bei tvarkymą, turi atlikti savivaldybės administracija. Tokia pareiga yra aiškiai reglamentuota ir už jos nevykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė. Kadangi nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, pareiškėjo naudai iš atsakovo turėtų būti priteisiama patirta 3 070 Eur žala.

5. Atsakovas Administracija su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Administracija nurodė, kad jai puikiai žinoma tiek pareiškėjo nurodoma, tiek ir nenurodoma Lietuvos teismų praktika bylose dėl žalos atlyginimo medžiams apvirtus ant transporto priemonių. Administracijai taip pat yra žinomi ir savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių tvarkymą, priežiūrą bei stebėseną reglamentuojantys teisės aktai – Administracija jais vadovaujasi ir jų reikalavimus vykdo (nuolat atlieka želdynų ir želdinių priežiūros darbus - laisto, tręšia, genėja, šiltina želdynus ir želdinius, taip pat vykdo nuoseklią želdynų ir želdinių inventorizaciją, būklės registraciją).

7. Paaiškino, kad kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje esanti teritorija, būtent kurioje ir augo ant pareiškėjo automobilio nugriuvęs medis yra valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kuris savivaldybei nėra priskirtas. Kaip matyti iš pridedamo Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo, šis valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise šį Žemės sklypą valdo valstybinės žemės patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – ir NŽT).

Teisės aktuose atitinkamiems subjektams taip pat yra įtvirtintos ir pareigos, susijusios su valstybinės reikšmės miškų sanitariniu kirtimu, priežiūra, tvarkymu, inventorizacija ir kitais veiksmais. Vietos savivaldos institucijų tarp šių subjektų nėra - atitinkamos valstybinio miško tvarkymo, kirtimo, priežiūros, inventorizavimo ir kitos funkcijos yra numatytos valstybinės reikšmės miškų savininkams ir valdytojams, Valstybinei miškotvarkos tarnybai (atlieka miškų inventorizaciją), Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui arba jo agentūroms (išduoda leidimus kirsti avarinės ar pavojingos būklės medžius miškuose), Valstybinėms miškų urėdijoms (vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą - atkuria, prižiūri, saugo, racionaliai naudoja miškų išteklius) ir kt.

Esant situacijai, kuomet ginčas vyksta dėl valstybinio miško teritorijoje augusio medžio (ir tai patvirtina Savivaldybės į bylą pateikti įrodymai), byloje turėtų būti vadovaujamasi būtent miške augančio medžio priežiūrai, apsaugai ir tvarkymui aktualiu teisiniu reglamentavimu, įtvirtintu Miškų įstatyme ir jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose, o ne nagrinėjamai situacijai neaktualiais želdynų ir želdinių priežiūrą reglamentuojančiais teisės aktais. Administracija nagrinėjamu atveju nėra laikytina tinkamu atsakovu, privalančiu atlyginti pareiškėjui dėl galimai nugriuvusio medžio padarytą žalą, kadangi, kaip patvirtina pridedami dokumentai, ji nėra nei savininkė, nei valdytoja (duomenys neskelbtini) esančio valstybinio miško žemės sklypo, kuriame augo pareiškėjo nurodomas nugriuvęs medis, o atitinkamos pareigos, susijusios su valstybinių miškų tvarkymu, priežiūra, inventorizacija ir išsaugojimu, specialiuose teisės aktuose pagal kompetenciją yra įtvirtintos kitiems subjektams.

8. Atsakovo nuomone, pareiškėjas reikšdamas reikalavimą Administracijai dėl žalos atlyginimo, neabejotinai turi įrodyti Administracijos, kaip žalą tariamai sukėlusio asmens, civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį, kadangi priešingu atveju atsakovo kaltė nebus preziumuojama. Nagrinėjamu atveju Administracijos civilinės atsakomybės sąlygų pareiškėjas neįrodė. Pareiškėjo skunde nurodomos Savivaldybės pareigos, susijusios su želdynų ir želdinių tvarkymu savivaldybės teritorijoje, šiuo konkrečiu atveju yra neaktualios, pareiškėjo nurodomas pareigas savivaldybės vykdo tik miestų ir kaimų teritorijose esančiuose valstybiniuose arba savivaldybėms priskirtuose (patikėjimo teise valdomuose) žemės sklypuose, tačiau ne valstybinės reikšmės miškuose.

9. Atsakovo teigimu, savivaldybė neturi teisės savo nuožiūra kirsti ar genėti medžių valstybinės reikšmės miškuose. Tuo tarpu aplinkybė, kad gavusi gyventojų skundus ar prašymus dėl konkrečių medžių savivaldybė reaguoja, rodo savivaldybės nuosekliai vykdomą politiką dėl efektyvaus „vieno langelio principo“ įgyvendinimo. Savivaldybė negalėjo atlikti jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su valstybinės reikšmės miško tvarkymu, priežiūra, apsauga, išsaugojimu ar kitais darbais, nes šie darbai (pareigos), teisės aktuose Savivaldybei nėra numatyti.

10. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo prašoma priteisti patirtos žalos suma, pažymėdamas, kad vien išlaidų turėjimo faktas neturėtų lemti išvados apie pareiškėjo patirtą žalą. Matyti, kad pareiškėjas savo neva faktiniu nuostoliu (2 900 Eur) laiko skirtumą tarp galimos šio neapgadinto automobilio kainos rinkoje (3 950 Eur) ir faktiškai už parduotą apgadintą automobilį gautos sumos (1 050 Eur). Tačiau atsakovo teigimu, vertinimo ataskaitoje nurodoma automobilio rinkos kaina yra tik preliminari, nustatyta nevertinant iki įvykio buvusios šio automobilio būklės, nusidėvėjimo ir kitų parametrų, paprastai turinčių įtakos automobilio pardavimo kainai rinkoje.

Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kokia buvo pareiškėjo automobilio būklė, nusidėvėjimas ir kiti parametrai dar prieš įvykį. Tai, kad preliminariai tokio automobilio rinkos kaina gali siekti 3 950 Eur, konkrečiu nagrinėjamu atveju nebūtinai reiškia, kad būtent tiek rinkoje būtų kainavęs ir šis konkretus pareiškėjo automobilis. Toje vietoje, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, pareiškėjas automobilį buvo pastatęs neleistinu būdu, t. y. dalinai užvažiavęs ant šaligatvio. (Duomenys neskelbtini) gatvėje kol kas nėra tokį stovėjimo būdą (dalinai ant šaligatvio) numatančių kelio ženklų, o pats pareiškėjas į bylą taip pat nėra pateikęs duomenų, pateisinančių tokį stovėjimo būdą.

Pareiškėjas pažeidė įstatyme įtvirtintus transporto priemonių statymo reikalavimus, ir tai neabejotinai buvo tiesioginė pareiškėjo patirtos žalos atsiradimo priežastis, jeigu automobilis nebūtų pastatytas neleistinoje vietoje draudžiamu būdu, žala automobiliui nebūtų kilusi. Byloje nėra įrodymų apie nukentėjusio asmens ar liudytojų parodymus, įvykio aprašymo ar kitų duomenų apie įvykio vietoje buvusių pareigūnų veiklą. Tai, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvykę vis dėlto nebuvo, patvirtina ir parengtos Policijos pažymos turinys, iš kurio akivaizdu, kad ši pažyma teikiama tik kaip atsakymas į išnagrinėtą pareiškėjo pateiktą pranešimą ROIK 0119000700467 (dėl automobilio (duomenys neskelbtini) valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl ši Policijos pažyma patvirtina tik tai, kad pareiškėjas kreipėsi į policiją su pranešimu dėl žalos. Sprendžiant šioje byloje pareiškėjui atlygintos žalos klausimą, neabejotinai turėtų būti vertinama kol kas nenuginčyta akivaizdi aplinkybė, kad pareiškėjo patirta žala pareiškėjui vienareikšmiškai kilo dėl jo paties neteisėtų, kaltų veiksmų - t. y. automobilio statymo neleistinoje vietoje, draudžiamu būdu.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė bylą išspręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus.

12. NŽT neginčija aplinkybės, jog žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), besiribojantis su (duomenys neskelbtini), kurioje įvyko incidentas bei buvo apgadintas pareiškėjui priklausantis automobilis, yra valstybinis miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos. Ir nors Vilniaus miesto savivaldybei (duomenys neskelbtini) miško kvartalas, kuriame augo pareiškėjo automobilį apgadinęs medis, Vyriausybės nutarimu nebuvo perduotas patikėjimo teise savivaldybės funkcijoms įgyvendinti, tačiau atsakovas turėjo pareigą tvarkyti ir prižiūrėti šį miesto mišką, kadangi ne tik valdė (duomenys neskelbtini), atlikdamas šio kvartalo kraštovaizdžio formavimo kirtimą, iškertant ne tik nepageidaujamų rūšių medžius bei krūmus, bet ir avarinius, pavojingai pasvirusius, labai pažeistus, džiūstančius medžius ir sausuolius, bet ir tokia pareiga - prižiūrėti mišką, buvo patikėta teisės aktų pagrindu.

13. NŽT paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) kvartalas yra priskirtinas Vilniaus miesto miškams. Vilniaus miesto savivaldybė administruoja 4 girininkijas: Vingio, Valakupių, Panerių ir Pavilnių, o bendras šių miškų plotas yra 5514 ha. Šiuo projektu yra apibrėžtos ir savivaldybių pareigos: vykdyti projekte numatytus miškų atkūrimo, naudojimo ir kitus reikiamus miško tvarkymo darbus jos administruojamuose miškų plotuose. Taip pat pažymėjo, jog 2013 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto skyriuje vyko susitikimas su atsakovo atstovais ir VĮ miškų urėdijos atstovais, kurio metu protokole Nr. 49PRT-(14.49.101.)-10 buvo užfiksuota, jog perduoti Vilniaus miesto teritorijoje esančius valstybinės reikšmės miškus valdyti patikėjimo teise atsakovui ir VĮ miškų urėdijoms. Administracija 2020 m. birželio 22 d. raštu Nr. A51-80061/20(3.3.2.26E-ŽEM) kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių nurodydama, jog „Vyriausybei priėmus nutarimą perduoti patikėjimo teise Vilniaus miesto savivaldybei viešosios paskirties rekreacijai ir poilsio reikmėms Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teise valdomus valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus, esančius Vilniaus mieste, bus kreipiamasi dėl priėmimo-perdavimo akto (-ų) pasirašymo“. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas turi pareigą administruoti, kurią ir prisiima tvarkydamas Vilniaus mieste esančius miškus, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) kvartalo mišką. NŽT neturi nei teisės, nei pareigos savo nuožiūra šalinti, tvarkyti, nuolat prižiūrėti želdinių, miško. NŽT, kaip viešojo administravimo subjektas gali veikti tik neperžengdamas savo turimos kompetencijos ribų, o Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytas teisinis reglamentavimas nenumato NŽT atlikti funkcijų susijusių su miško, želdinių ir želdynų priežiūra, stebėsena.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Administracijos 3 070 Eur turtinės žalos atlyginimą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė pareiškėjui iš atsakovo Administracijos 1 200 Eur teismo išlaidų.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausė automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis). Pagal UAB „Autosigma“ kilnojamojo turto vertinimo išvadą Nr. A200110201 (toliau – ir Išvada) Automobilio rinkos vertė iki apgadinimo buvo 3 950 Eur, transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai – 3 550 Eur, transporto priemonės likutinė vertė – 887 Eur.

16. Teismas taip pat nustatė, kad žemės sklypas, kuriame įvyko incidentas, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o jį patikėjimo teise valdo NŽT. Vilniaus AVPK 2019 m. gruodžio 30 d. rašte Nr. 10-S-78928(1.46E-10) „Dėl informacijos į pranešimą ROIK 0119000700467“ (toliau – ir Pažyma) nurodė, kad šiuo atveju žala atsirado ne dėl kito asmens tyčinės ar netyčinės veiklos, o dėl nuo žmogaus nepriklausančių aplinkybių.

17. Pagal 2020 m. sausio 18 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėjas pardavė T. M. automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 050 Eur, o pagal 2020 m. sausio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija Al Nr. 496 ir banko „Luminor“ 2020 m. sausio 22 d. išrašą pareiškėjas už kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. A200110201 UAB „Autosigma“ sumokėjo 170 Eur sumą.

18. Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis 6.263 straipsnio 1 dalimi, išaiškino, kad kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens.

19. Teismas išaiškino, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadinasi, pagal CK 6.246–6.249 straipsnių, CK 6.271 straipsnio nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Atitinkamo viešojo administravimo subjekto veiksmai galėtų būti pripažinti neteisėtais tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atitinkamos valdžios institucijos darbuotojai neįvykdė atitinkamais (konkrečiais) teisės aktais jiems priskirtų funkcijų, arba veikė ne taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo srityje pagal tuos teisės aktus ir tai tiesiogiai darė įtaką asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį ir žalos dydį. Sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

20. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktą, viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 punktas); organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos (2 punktas). Pagal šio įstatymo 18 straipsnį želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (1 dalis); želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos (2 dalis).

21. Teismas vadovaudamasis paminėtomis teisės aktų nuostatomis, sprendė, kad savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo užtikrinti šios savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugą, tvarkymą, vykdyti jų būklės stebėseną, t. y. iš esmės užtikrinti, kad jos teritorijoje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Ši savivaldybės pareiga cituojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012; 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-362-438/2015).

22. Teismas nustatęs, kad žemės sklypą nuosavybės teise valdo Lietuvos Respublika, o valstybinės žemės patikėjimo teise – NŽT, ir įvertinęs NŽT nuostatus, taip pat tarnybos vykdomas funkcijas, priėjo prie išvados, kad galiojantys teisės aktai nenustato pareigos NŽT prižiūrėti medžius, kurie auga patikėjimo teise valdomame žemės sklype. Tokia pareiga, atsižvelgus į anksčiau nurodytą reglamentavimą, numatyta savivaldybei, todėl šiuo atveju Administracija buvo atsakinga už medžio, kuris apgadino pareiškėjui nuosavybės teise priklausiusį Automobilį, priežiūrą.

23. Teismas nenustatė duomenų, kad Administracija būtų vykdžiusi žemės sklype augančių želdinių, šiuo atveju – nuvirtusio medžio, priežiūrą, vykdė stebėjimą ar ėmėsi kitų būtinų priemonių. Taip pat nepateikė duomenų, kad iki įvykio nurodytoje teritorijoje želdinius inventorizavo, todėl teismas nusprendė, kad Administracija tinkamai neatliko pareigos, kuri apima ir medžių fiziologinės būklės vertinimą, nors pareigą vykdyti tinkamą ir savalaikę medžių ir krūmų priežiūrą savivaldybei nustato teisės aktai. Teismas, be kita ko, nenustatė duomenų, jog pareiškėjo automobilis buvo pastatytas draudžiamoje vietoje, kaip teigė atsakovas, todėl šių argumentų nevertino.

24. Pirmosios instancijos teismas nustatęs visas civilinės atsakomybės sąlygas atsakovo atsakomybei kilti, nusprendė pareiškėjui iš atsakovo priteisti 3 070 Eur turtinės žalos atlyginimą, nuo 2020 m. balandžio 3 d. priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą bei 1 815 Eur jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

III. 25. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, arba sumažinti pareiškėjui priteistinos žalos dydį nustačius paties pareiškėjo atsakomybę už jam kilusią žalą.

26. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą tinkamai neįvertinęs byloje esančių įrodymų ir Administracijos paaiškinimų apie tai, kad nagrinėjamu atveju žalą lėmė ir paties pareiškėjo neatsargumas, todėl pareiškėjui priteistina žala turėjo būti sumažinta arba iš viso nepriteista. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą iškėlė klausimą dėl pareiškėjo atsakomybės pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, numatančią, jog tuo atveju, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą apskritai atmestas. Prie tokių veiksmų įstatyme nurodytas nukentėjusiojo asmens rizikos prisiėmimas reiškia, kad asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, jog jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, prisiimant jų padarinių riziką. Tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė šiuos argumentus vertinti, todėl atsakovo vertinimu, toks atsisakymas nepagrįstai lemiamą reikšmę suteikė tik vienos rūšies įrodymui ir vienai aplinkybei, kad įvykio vietoje pareiškėjui nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už stovėjimą draudžiamoje vietoje.

26.2. Nagrinėjamu atveju už automobiliui kilusią žalą yra atsakingas pats pareiškėjas, nes šias aplinkybes patvirtina byloje esančios nuotraukos, iš kurių matyti, kad pareiškėjas automobilį buvo pasistatęs draudžiamoje vietoje. Taigi elgdamasis priešingai, automobilį pasistatęs neleistinoje vietoje ir būdu, pareiškėjas tokiais veiksmais taip pat prisidėjo prie neigiamų pasekmių ir žalos atsiradimo.

26.3. Pirmosios instancijos teismas prieidamas prie išvados, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjui surašytą administracinės teisės pažeidimo protokolą, neįvertino savivaldybės administracijos argumentų apie tai, kad policijos pareigūnų įvykio vietoje apskritai net nebuvo. Nors pareiškėjas skunde ir nurodo, kad iš karto po pastebėto įvykio į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus, kurie parengė pažymą, tačiau pareiškėjas savo teiginio apie į įvykio vietą iškviestus pareigūnus nepagrindė, byloje nėra duomenų apie nukentėjusiojo asmens ar liudytojų parodymus, nėra įvykio vietos schemos, aprašymo arba bet kokių kitų duomenų apie įvykio vietoje buvusių pareigūnų veiklą. Taigi priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, policijos pažyma jokiu būdu nepaneigia išdėstytų aplinkybių apie pareiškėjo atsakomybę, kurią jis prisiėmė palikdamas automobilį stovėti draudžiamoje vietoje.

26.4. Teismas, spręsdamas atlygintinos žalos klausimą, turėjo įvertinti byloje esančius nenuginčytus įrodymus, kad pareiškėjo patirta žala pareiškėjui vienareikšmiškai kilo dėl jo paties neatsargių ir neteisėtų veiksmų.

27. Pareiškėjas G. K. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

27.1. CK 6.282 straipsnio 1 dalis, kuria remiasi atsakovas, buvo pacituota netiksliai, t. y. praleidžiant nuostatas apie žalos padariusio asmens kaltę ir kitokį įstatyminį reguliavimą. Paminėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: „Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.“ Taigi bet kokiu atveju, net ir esant nukentėjusio asmens kaltei, turi būti įvertinta ir atsakovo kaltė. Ši teisės norma nėra imperatyvi, t. y. net ir esant nukentėjusio asmens kaltei, žalos atlyginimas ne privalo, o tik gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą ne privalo, o tik gali būti atmestas.

27.2. Dėl automobilio pastatymo aplinkybių paaiškino, kad nors tiksliai ir neprisimena bei nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų, tačiau, automobilis dėl užkritusio medžio buvo pastumtas į šoną ir nuotraukose užfiksuota jo vieta neatitinka jo pastatymo vietos, t. y. automobilis buvo pastatytas būtent greta šaligatvio, nekliudant transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Nepaisant to, automobilio pastatymas dalinai ant šaligatvio arba greta jo nebūtų turėjęs jokios įtakos žalos atsiradimui, nes medis krito iš šono ir jei automobilis būtų stovėjęs greta šaligatvio, automobilis būtų apgadintas dar labiau, nes būtų užkritęs didesnis medžio plotas. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kuria remiasi atsakovas, pagrindas sumažinti žalos atlyginimą arba atmesti reikalavimą atlyginti žalą yra tik toks nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, kuris padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, o šiuo atveju tokios aplinkybės neegzistuoja. Be to, pats atsakovas pažymi, kad įstatyme nurodytas nukentėjusiojo asmens rizikos prisiėmimas reiškia, kad asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, jog jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, ir prisiima jų padarinių riziką – tačiau net ir tuo atveju, jei pareiškėjas būtų žinojęs ir supratęs, kad stato automobilį draudžiamoje vietoje, tai tokiu atveju pareiškėjas būtų prisiėmęs būtent su tuo susijusią riziką – riziką, kad pažeidžia KET ir dėl to jam gali būti taikoma atitinkama administracinė atsakomybė, bet ne riziką, kad ant automobilio užvirs medis, ko niekada, net ir nukentėjusiam asmeniui pažeidžiant kokias nors taisykles, neturėtų būti.

27.3. Pareiškėjas nesutinka, kad atsakovo argumentai dėl automobilio pastatymo vietos buvo teismo ignoruojami, nes atsakovo pacituotoje sprendimo dalyje nurodyta, kad būtent duomenys apie tai, kad pareiškėjas automobilį buvo pasistatęs draudžiamoje vietoje, nevertintini, kadangi tokių duomenų nėra, bet ne tai, kad su tuo susiję atsakovo argumentai nevertintini. Jau vien iš pateiktos citatos matyti, kad teismas šiuos atsakovo argumentus įvertino, jų neignoravo, o būtent, argumentus įvertino kaip nepagrįstus.

27.4. Nesutinka ir su atsakovo nuomone, kad teismas lemiamą reikšmę suteikė tik vienos rūšies įrodymui – policijos protokolui. Teismas nekonstatavo, kad atsakovo įrodinėjamas aplinkybes galėtų patvirtinti tik protokolas, o nurodė, kad tokie duomenys nėra nustatyti ar užfiksuoti ir protokolą pateikė tik kaip pavyzdį. Kita vertus, pagal atsakovo įrodinėjamų aplinkybių pobūdį, būtent policijos protokolas ir galėtų patikimiausiai tokias aplinkybes įrodyti. Visos kitos aplinkybės, kuriomis atsakovas norėtų tokį faktą įrodyti, tebūtų ir tėra tik prielaidos, nuomonė ir abejonės.

27.5. Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad policijos pareigūnai nebuvo atvykę į įvykio vietą, priešingu atveju byloje pateikta policijos pažyma negalėjo būti gauta. Be to, šiuos atsakovo teiginius paneigia ir kartu su ieškiniu byloje pateiktos nuotraukos, kuriose aiškiai matyti į įvykio vietą iškviestų ir atvykusių policijos pareigūnų automobilis.

27.6. Teismas, priimdamas sprendimą visus įrodymus ir paaiškinimus įvertino tinkamai, jokios teisės normos nepažeistos ir pagrindo sumažinti ar atsisakyti priteisti pareiškėjui žalos atlyginimą nėra. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turėtų būti paliktas nepakeistu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Ginčas byloje kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios Administracijai tinkamai nevykdant savarankiškosios funkcijos, susijusios su želdinių priežiūra, atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino visiškai, konstatavęs, kad dėl ant pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio automobilio užvirtus medžiui, dėl ko šis buvo apgadintas, atsakinga yra Administracija, todėl turi atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą pareiškėjui. Atsakovas apeliaciniame skunde, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir skundą atmesti, teigia, kad pareiškėjas neįrodė būtinų sąlygų savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti – neteisėtų savivaldybės tarnautojų ar darbuotojų veiksmų, taip pat, kad prašoma atlyginti žala atsirado dėl nuvirtusio medžio, teismas neįvertino aplinkybių, šalinančių arba mažinančių atsakovo atsakomybę, t. y. nukentėjusio asmens neatsargumo.

21. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Kadangi aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra nustatyta, apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, materialinės teisės aiškinimu ir taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

22. Papildomai pažymėtina, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad prašoma atlyginti žala galėjo atsirasti ne vien dėl užvirtusio medžio, o dėl pareiškėjo veiksmų, nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su būtinų sąlygų savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti buvimu, pagrįstumu: teisės aktai – Vietos savivaldos įstatymas, Želdynų įstatymas, CK ir Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės, patvirtintos Aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d.

įsakymu Nr. D1-45, nustato savivaldybei pareigą prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėta, kad savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-21/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-360/2013).

Vadovaudamasi minėtomis teisės aktų normų nuostatomis, Savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo užtikrinti šios savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugą, tvarkymą, vykdyti jų būklės stebėseną, t. y. iš esmės užtikrinti, kad jos teritorijoje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Savivaldybės turi pareigą vykdyti želdynų ir želdinių stebėseną, inter alia siekiant nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją).

Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012; 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-362-438/2015). Kadangi, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, o atsakovas apeliaciniame skunde neginčijo, medis apgadinęs pareiškėjo automobilį, šiuo atveju augo ne privačioje, o Savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje (žr.

NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. gegužės 31 d. susitikimo su Vilniaus miesto savivaldybės ir VĮ Miškų urėdijų atstovais posėdžio protokolo Nr. 49PRT-(14.49.101.)-10 1 punktą, kuriuo nutarta perduoti Vilniaus miesto teritorijoje esančius valstybinės reikšmės miškus valdyti patikėjimo teise Vilniaus miesto savivaldybei ir VĮ Miškų urėdijoms), ir nesant duomenų, kad želdynų priežiūros funkcijas šioje teritorijoje Savivaldybė buvo perdavusi kitiems subjektams, buvo pakankamas pagrindas konstatuoti Savivaldybę netinkamai vykdžius teisės aktuose nustatytą pareigą prižiūrėti ir tvarkyti želdinius šioje teritorijoje.

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ko pasekmėje ant pareiškėjui nuosavybės teise priklausiusio automobilio užvirto medis, kuris apgadino automobilį. Padarytą žalą pareiškėjui patvirtina ir byloje pateiktos įvykio vietos nuotraukos.

23. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su automobilį valdžiusio asmens nepakankamu atsargumu parenkant automobilio stovėjimo vietą, nesant pateiktų juos pagrindžiančių įrodymų, laikytini deklaratyviais, grindžiamais vien prielaidomis. Atsakovas, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą vertinti, kad automobilis buvo pastatytas vietoje, kurioje būtų draudžiama tai daryti ar kad buvo sąlygos įvertinti galimą medžio kritimo riziką. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesirėmė pavieniais įrodymais, kaip teigia atsakovas savo apeliaciniame skunde. Teismas vertino atsakovo paaiškinimus dėl pareiškėjo neatsargumo pastačius automobilį galbūt neleistinoje vietoje, tačiau šiuos atsakovo argumentus teisingai pripažino nepagrįstais, todėl pagrindo nepriteisti arba sumažinti priteistinos žalos dydį nėra.

24. Dėl kitų atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes šios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir dėl jų tinkamai pasisakyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, arba neturinčios įtakos procesinei bylos baigčiai. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

25. Pareiškėjas prašo priteisti jo naudai iš atsakovo Administracijos 1 694 Eur jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog šios normos formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).

27. Pagal Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), kurių 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

28. Byloje pateikta PVM sąskaita faktūra serija AGP Nr. 2021.01_2 ir banko „Luminor“ 2021 m. sausio 26 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 30 patvirtina, kad pareiškėjas advokatų kontorai „Ginkus ir partneriai“ sumokėjo 1 694 Eur sumą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui.

29. Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis apskaičiuojamas taikant koeficientą 1,3. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui sumokėjo 2021 m. sausio 26 d. (žr. Luminor banko lėšų pervedimo nurodymą Nr. 30), taigi apskaičiuojant maksimalų galimą priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį taikytinas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris 2020 m. III ketvirtį buvo 1 454,8 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali galima priteisti suma sudaro 1 891,24 Eur (1 454,8 x 1,3).

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomas realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-64-520/2015; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019). Tai reiškia, kad ne visos faktiškai proceso dalyvių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjo prašoma priteisti suma turėtų būti mažintina vadovaujantis tuo, kad byla nėra sudėtinga tiek faktinėmis, tiek teisinėmis aplinkybėmis, nereikalaujanti specifinių teisinių žinių bei didelių laiko sąnaudų, be to, ginčytinu klausimu yra susiformavusi teismų praktika, todėl už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui G. K. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė