Legislator Case Law & Legislation
03b38f4c-3d9e-45fe-a236-464e0931bbc7 AI generated

03b38f4c-3d9e-45fe-a236-464e0931bbc7 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 03b38f4c-3d9e-45fe-a236-464e0931bbc7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kas antrÄ penktadienį 16.00 val. ir grÄ Å¾ina vaikus motinai J. G. tos pačios savaitės sekmadienį 20.00 val.; kiekvienÄ trečiadienį 16.00 val. ir grÄ Å¾ina vaikus motinai J. G. tos pačios dienos 20.00 val. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ iÅ¡ esmės paliko nepakeistÄ â€“ papildė sprendimo rezoliucinę dalį, nustatydamas vaikų ir tėvo bendravimo pereinamÄ jį 6 mėnesių laikotarpį, kurio metu tėvas Ž. P. su nepilnamečiais vaikais bendrauja tarpininkaujant Å¡eimos psichologui/psichoterapeutui pagal Å¡io specialisto sudarytÄ planÄ , paskirtÄ grafikÄ bei jo numatytoje vietoje.

Legislator headnote

AI generated

03b38f4c-3d9e-45fe-a236-464e0931bbc7 · Vilniaus apygardos teismas: Suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepime nesutiko su pareiÅ¡kėjo antstolio Roberto Vasiliausko praÅ¡ymu ir prašė jį atmesti. 4.1. Nurodė, kad vaikai yra sulaukę brandos, todėl skolininkė turi galimybę nedalyvauti tėvui atvykus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ pagal teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ . Vaikai geba savarankiÅ¡kai planuoti savo laikÄ , žino dienas, kai pagal nustatytÄ tvarkÄ jie turi bendrauti su tėvu, turi raktus nuo namų ir gali savarankiÅ¡kai atrakinti duris bei pagal savo amžių ir brandÄ gali spręsti, kada nori bendrauti su tėvu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2S-1247-855/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07746-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.9.1.3.; 3.1.9.5.; 3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ieÅ¡kotojo Ž. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjo antstolio Roberto Vasiliausko praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo J.

G.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas antstolis Robertas Vasiliauskas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas iÅ¡spręsti klausimÄ dėl baudos skyrimo J. G. dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. vykdomojo raÅ¡to Nr. e2-1364-930/2016 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3418-868/2014 nevykdymo, t. y. dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nevykdymo.

2. PraÅ¡yme nurodė, kad: 2.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3418-868/2014 nustatė Ž. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. L. P, gim. (duomenys neskelbtini)tvarkÄ , pagal kuriÄ : Ž. P. pasiima vaikus G. M. P. ir B. L. P. iÅ¡ jų motinos J. G. gyvenamosios vietos:

1. kas antrÄ penktadienį 16.00 val. ir grÄ Å¾ina vaikus motinai J. G. tos pačios savaitės sekmadienį 20.00 val.;

2. kiekvienÄ trečiadienį 16.00 val. ir grÄ Å¾ina vaikus motinai J. G. tos pačios dienos 20.00 val. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ iÅ¡ esmės paliko nepakeistÄ â€“ papildė sprendimo rezoliucinę dalį, nustatydamas vaikų ir tėvo bendravimo pereinamÄ jį 6 mėnesių laikotarpį, kurio metu tėvas Ž. P. su nepilnamečiais vaikais bendrauja tarpininkaujant Å¡eimos psichologui/psichoterapeutui pagal Å¡io specialisto sudarytÄ planÄ , paskirtÄ grafikÄ bei jo numatytoje vietoje.

Pasibaigus pereinamam laikotarpiui, bendraujama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendime nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. 2.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1364-930/2016 pakartotinai nustatė vaikų ir tėvo bendravimo pereinamÄ jį 6 mėnesių laikotarpį, nustatydamas, jog ieÅ¡kovas Ž. P. su vaikais bendrauja tarpininkaujant UAB „Psichologiniai sprendimai“ paskirtam psichologui ar psichoterapeutui, pagal jo sudarytÄ planÄ , paskirtÄ grafikÄ bei jo numatytoje vietoje.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Ž. P. su vaikais bendrauja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3418-868/2014 nustatyta bendravimo tvarka. Å io sprendimo pagrindu buvo iÅ¡duotas ir antstolio kontoroje 2017 m. kovo 2 d. vykdomasis raÅ¡tas Nr. e2-1364-930/2016. 2.3. Nurodytų procesinių sprendimų vykdymo metu, 2020 m. vasario 19 d. antstolis gavo iÅ¡ieÅ¡kotojo Ž. P. praneÅ¡imÄ , kad skolininkė J. G. piktybiÅ¡kai nevykdo teismo procesinių sprendimų dėl bendravimo su vaikais tvarkos. 2020 m. kovo 5 d. aktais Nr. B-20-179-114 ir Nr. B-20-179-115 antstolio buvo konstatuota, kad 2020 m. vasario 19 d. ir 2020 m. vasario 21 d. iÅ¡ieÅ¡kotojui Ž.

P. nebuvo sudaryta galimybė bendrauti su vaikais pagal vykdomajame dokumente ir 2014 m. balandžio 24 d. sprendime nurodytÄ bendravimo tvarkÄ . Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjas prašė teismo iÅ¡spręsti klausimÄ dėl baudos, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 6 ir 7 dalyse skyrimo J. G..

3. Suinteresuotas asmuo (iÅ¡ieÅ¡kotojas) Ž. P. atsiliepimu prašė tenkinti pareiÅ¡kėjo antstolio Roberto Vasiliausko praÅ¡ymÄ ir skirti skolininkei J. G. maksimaliÄ 300,00 Eur baudÄ už kiekvienÄ sprendimo nevykdymo dienÄ . 3.1. Nurodė, kad skolininkė visÄ laikÄ nuo procesinių sprendimų priėmimo sistemingai jų nevykdė ir piktybiÅ¡kai neatvesdavo vaikų bendravimui su tėvu tiek betarpiÅ¡kai, tiek pereinamuoju laikotarpiu, kai bendravimas turėdavo vykti dalyvaujant paskirtam psichologui.

Skolininkė neatidarydavo durų atvykus tėvui, neatsiliepdavo į skambučius bei elektroninius laiÅ¡kus, nuteikinėja vaikus prieÅ¡ tėvÄ . Už procesinių sprendimų nevykdymÄ skolininkei jau buvo paskirtos trys baudos, paskutinė - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-30512-1045/2017. Skolininkė buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį už piktybiÅ¡kÄ teismo sprendimo nevykdymÄ â€“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1478-1011/2019 jai paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-114-930/2019 konstatavo, kad skolininkė netinkamai vykdė motinos valdžiÄ , o Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartyje Nr. e2A-1987-912/2019 nurodė, kad skolininkė piktybiÅ¡kai nevykdė teismo sprendimo, kuriuo nustatytas vaikų bendravimas su tėvu pereinamuoju laikotarpiu ir tokiu bÅ«du pažeidė vaikų teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius ir kitais bÅ«dais netinkamai įgyvendino motinos valdžiÄ .

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesėkmingai skatino skolininkę vykdyti teismo sprendimÄ , tačiau skolininkė atsisako priimti specialistų pagalbÄ ir neatsižvelgia į rekomendacijas.

4. Suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepime nesutiko su pareiÅ¡kėjo antstolio Roberto Vasiliausko praÅ¡ymu ir prašė jį atmesti. 4.1. Nurodė, kad vaikai yra sulaukę brandos, todėl skolininkė turi galimybę nedalyvauti tėvui atvykus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ pagal teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ . Vaikai geba savarankiÅ¡kai planuoti savo laikÄ , žino dienas, kai pagal nustatytÄ tvarkÄ jie turi bendrauti su tėvu, turi raktus nuo namų ir gali savarankiÅ¡kai atrakinti duris bei pagal savo amžių ir brandÄ gali spręsti, kada nori bendrauti su tėvu.

Dėl šios priežasties, skolininkės dažnai nebūna namuose tėvo lankymosi valandomis. Vaikai gali laisvai bendrauti su tėvu įvairiomis ryšio priemonėmis, tai jiems neuždrausta. Vaikai turi teisę skųstis atitinkamoms institucijoms, jeigu mano, jog skolininkė pažeidžia jų teisę bendrauti su tėvu ar kitų ribojimų, tačiau jie to nedaro. Vaikų asmeniniai telefonai nėra blokuojami, nėra ištrinama juose esanti informacija, todėl nėra pagrindo laikyti, jog skolininkė elgiasi su vaikais netinkamai.

Skolininkė teigia, kad iÅ¡ieÅ¡kotojo teiginiai apie nuteikinėjimÄ prieÅ¡ vaikus yra nepagrįsti byloje esančiais įrodymais (psichologų ar psichiatrų pažymomis). Vaikų nenoras bendrauti su tėvu buvo iÅ¡ dalies nulemtas iÅ¡ieÅ¡kotojo veiksmų, t. y.: vaikų iÅ¡metimas iÅ¡ namų; visų vaikų asmeninių daiktų užrakinimas ir neatidavimas geranoriÅ¡kai; prievartiniai iÅ¡vedimai iÅ¡ ugdymo įstaigos, namų aplinkos; nuolatinis lankymasis vaikų mokykloje ir jų suprieÅ¡inimas su klasės draugais; neatsižvelgimas į vaikų užklasinę veiklÄ ir kt.

Skolininkės nuomone, 300,00 Eur baudos skyrimas už kiekvienÄ pradelstÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimo dienÄ bus galutinis skolininkės asmens finansinis sužlugdymas, tai pakenks vaikų interesams. Prievarta reikalauti matytis su biologiniu tėvu pagal teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ skolininkė neketina, jeigu vaikai nesijaučia saugÅ«s ir jeigu tai nėra jų laisvas, nepriklausomas asmeninis pasirinkimas.

5. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismui pateiktoje iÅ¡vadoje nurodė, kad teismo procesiniais sprendimais nustatyta Ž. P. ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka antstolio nurodytomis dienomis galimai nebuvo vykdoma, tačiau nėra patvirtinta, jog skolininkė kryptingai ir sistemingai siektų pažeidinėti vaikų teises, neleisti vaikams matytis ir bendrauti su tėvu. PrieÅ¡ingai, Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje turimais duomenimis, J.

G. rÅ«pinasi savo vaikais ir deda dideles pastangas teisingai ugdyti vaikus. Vilniaus Žvėryno gimnazijos, kurioje mokosi vaikai, direktorės nuomone, bÅ«tent iÅ¡ieÅ¡kotojas turėtų keisti savo netinkamÄ elgesį, dėl kurio vaikai vengia matytis su tėvu. IÅ¡ieÅ¡kotojas sukuria problemas ir į jas įtraukia vaikus, sukelia jiems stresÄ ir neigiamas emocijas. Pateiktuose vaiko nuomonės iÅ¡klausymo aktuose nurodyta, kad abu vaikai su tėvu bendrauti nenori. Nuo 2019 m. balandžio 17 d. abiem tėvams ir vaikams taikoma atvejo vadyba, kurios vienas iÅ¡ tikslų yra padėti tėvui atkurti ryšį su vaikais.

Tarnybos nuomone, teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymas be tuo pačiu teismo sprendimu nustatyto pereinamojo laikotarpio galimai neįmanomas, nes vaikai atsisako bendrauti su tėvu, o prievartos taikymas tokio pobÅ«džio byloje negalimas. Svarbu atsižvelgti ne tik į tai, ar formaliai teismo sprendimas nebuvo vykdomas, bet ir į aplinkybes, lėmusias jo nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ . Be to, baudos skyrimas galimai pakenktų vaikų interesams, nes jų poreikiai yra tenkinami iÅ¡ skolininkės lėšų, todėl paskyrus jai baudÄ , galimai nukentėtų vaikų iÅ¡laikymas ir kitų poreikių tenkinimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 1 d. nutartimi nutarė atsisakyti tenkinti pareiÅ¡kėjo antstolio Roberto Vasiliausko praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, pakankamų iÅ¡vadai, kad skolininkė kryptingai ir sistemingai bÅ«tų siekusi pažeidinėti vaikų teises ir siektų neleisti vaikams matytis ir bendrauti su tėvu, tuo tarpu byloje yra duomenų, kad nepilnamečiai vaikai savo noru ir toliau vengia bendrauti su tėvu ir neigiamai atsiliepia apie iÅ¡ieÅ¡kotojÄ .

8. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, - vaikų amžių ir brandÄ ; tai, jog nebuvo tinkamai įvykdytas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1364-930/2016 nustatytas pakartotinas 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis, tėvo ir vaikų ryÅ¡ys neatstatytas; vaikų motinai jau pritaikytos sankcijos už vykdomojo dokumento nevykdymÄ ; byloje pateikta įrodymų, kad vaikai savo noru vengia bendrauti su tėvu,; nuo teismų nustatytos bendravimo su tėvu tvarkos praėjo reikÅ¡mingas laiko tarpas, padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo skirti skolininkei baudÄ už vykdomojo raÅ¡to Nr. e2-1364-930/2016 nevykdymÄ , kadangi draudžiama priversti vaikus bendrauti su tėvu jiems to nenorint, o juo labiau skatinti vaikus bendrauti su tėvu pritaikant motinai pinigines sankcijas už procesiniais sprendimais nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymÄ .

9. Tesimas sutiko su iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos nuomone, jog pakartotinas baudos paskyrimas skolininkei pablogintų ne tik jos turtinę padėtį, tačiau ir neatitiktų nepilnamečių vaikų, kurie yra iÅ¡laikomi skolininkės, interesų, nes tai gali neigiamai paveikti vaikų poreikių tenkinimÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Atskiruoju skundu apeliantas (iÅ¡ieÅ¡kotojas) Ž. P. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartį ir skirti maksimaliÄ tęstinę baudÄ skolininkei J. G. už teismo sprendimo nevykdymÄ .

11. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principo, yra nukreipta į tolimesnį minimo principo ignoravimÄ , kadangi teismas, turėdamas informacijÄ apie skolininkei taikytas baudžiamÄ sias ir civilines priemones dėl teismo sprendimo nevykdymo ir kad Å¡ios priemonės iki Å¡iol nedaro jokio poveikio, turėjo imtis priemonių, kad teismo nutartis galiausiai bÅ«tų vykdoma, nes skolininkė piktybiÅ¡kai ir sistemingai ne tik nevykdo teismo nutarties, bet ir griauna vaikų identitetÄ . 11.2.

Vykdomojoje byloje yra daug informacijos, kuri atskleidžia, kad J. G. kryptingai ir sistemingai pažeidinėja vaikų teises, piktnaudžiauja motinos valdžia griaudama vaikų identitetÄ , o teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais yra nevykdomas bÅ«tent dėl jos kaltės. 11.3. IÅ¡ pateikto teismui J. G. atsiliepimo galima suprasti, kad didesnės baudos skyrimas turėtų poveikį ir sustabdytų teismo sprendimų nevykdymÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ios aplinkybės nevertino.

12. Atsiliepimų į atskirÄ jį skunda nebuvo pateikta. IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

13. PrieÅ¡ vertindamas atskirojo skundo argumentų pagrįstumÄ , apeliacinės instancijos teismas iÅ¡sprendžia apelianto (iÅ¡ieÅ¡kotojo) Ž. P. pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimÄ .

14. Suinteresuotas asmuo Ž. P. kartu su atskiruoju skundu pateikė 2013 m. birželio 26 d. – rugpjūčio 12 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktus, iÅ¡ kurių matyti, kad ambulatorinės kompleksinės teismo psichologinės-psichiatrinės ekspertizės nepilnamečiams vaikams B. L. P. ir G. M. P. buvo paskirtos ir atliktos 2012 metais Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-4427-868/2013 dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ie minėti ekspertizės aktai nėra susiję su Å¡ios bylos ginčo objektu, kuriam pagrįsti bÅ«tinybė bÅ«tų kilusi apeliacinės instancijos teisme, jie neabejotinai galėjo bÅ«ti pateikti dar nagrinėjant antstolio praÅ¡ymÄ pirmosios instancijos teisme, apeliantas nenurodė jokių priežasčių, dėl ko Å¡ie dokumentai nebuvo pateikti ankščiau, taip pat ir tai, kokias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas nagrinėjamos bylos aplinkybes jie gali patvirtinti ar paneigti, juos priimti atsisakytina, nevertinant kartu su kitais byloje esančiais įrodymais..

15. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas antstolio Roberto Vasiliausko pareiÅ¡kimas dėl baudos suinteresuotam asmeniui J. G. skyrimo. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas dėl pagrindo skirti/neskirti skolininkei baudÄ už teismo sprendimo nevykdymÄ buvimo, Å¡ioje byloje susiklosčius faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

16. CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobÅ«džio sprendimų vykdymo ypatumus. CPK 771 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai suraÅ¡o Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktÄ ir perduoda jį teismui (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų Å¡imtų eurų baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ arba privalomÄ jį nurodymÄ dienÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai.

Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopÄ funkcijÄ . Paprastai tai yra baudinio pobÅ«džio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir iÅ¡ieÅ¡koma į valstybės biudžetÄ (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymÄ CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkcijÄ , nes skiriama iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

17. IÅ¡ teismui pateiktos antstolio Roberto Vasiliausko vykdomosios bylos Nr. 0179/17/00671 nustatyta, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. e2-1364-930/2016 dėl iÅ¡ieÅ¡kotojo Ž. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. M. P. ir B. L. P.. Pagal nustatytÄ tvarkÄ pakartotinai nustatytas 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis, kuomet ieÅ¡kovas Ž. P. su nepilnamečiais vaikais bendrauja tarpininkaujant UAB „Psichologiniai sprendimai“ paskirtam psichologui ar psichoterapeutui, pagal jo sudarytÄ planÄ , paskirtÄ grafikÄ bei jo numatytoje vietoje. Atsakovė J. G. įpareigota užtikrinti nepilnamečių vaikų atvykimÄ paskirto specialisto nurodytu laiku, į jo nurodytÄ vietÄ . Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ieÅ¡kovas Ž. P. su nepilnamečiais vaikais bendrauja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu nustatyta tvarka, t. y.: Ž. P. pasiima vaikus G. M. P. ir B. L. P. iÅ¡ jų motinos J. G. gyvenamosios vietos:

1. kas antrÄ penktadienį 16.00 val. ir grÄ Å¾ina vaikus motinai J. G. tos pačios savaitės sekmadienį 20.00 val.;

2. kiekvienÄ trečiadienį 16.00 val. ir grÄ Å¾ina vaikus motinai J. G. tos pačios dienos 20.00 val.

18. Nagrinėjamu atveju praÅ¡ymas skirti skolininkei baudÄ motyvuojamas tuo, kad nepilnamečių vaikų motina J. G. piktybiÅ¡kai nevykdo teismo sprendimu nustatytos tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos: iÅ¡ieÅ¡kotojui nesudaromos galimybės bendrauti su vaikais pagal vykdomajame dokumente ir 2014 m. balandžio 24 d. sprendime nurodytÄ bendravimo tvarkÄ . Tuo tarpu skolininkė J. G. sprendimo bei vykdomojo raÅ¡to dėl bendravimo tvarkos nevykdymo esmine priežastimi nurodė tai, kad vaikai yra sulaukę brandos ir patys gali apsispręsti, ar nori bendrauti su tėvu, tačiau patys nenori su juo bendrauti, ir toks nenoras iÅ¡ dalies nulemtas paties tėvo netinkamų veiksmų.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Å i įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius yra pamatinė, nes visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

21. Kasacinio teismo plėtojamoje praktikoje nurodoma, jog tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Kasacinio teismo taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiÅ¡kia tinkamÄ vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ . Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iÅ¡ tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iÅ¡ jų elgesio, vaiko patirties, iÅ¡gyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vienÄ ar kitÄ norÄ lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikÅ¡mę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė skirti skolininkei J. G. baudÄ pagal antstolio praÅ¡ymÄ , spręsdamas, kad byloje nėra duomenų, jog skolininkė piktybiÅ¡kai ir sistemingai siektų pažeisti nepilnamečių vaikų teises ir jų teisėtus interesus ir neleisti vaikams matytis ir bendrauti su vaikų tėvu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡ia pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kadangi prieÅ¡ingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, byloje surinkta daugiau nei pakankamai duomenų apie sistemingÄ ir kryptingÄ vaikų teisių, susijusių su bendravimu su tėvu, pažeidimÄ : už procesinių sprendimų dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarkos nevykdymÄ skolininkei jau buvo paskirtos trys baudos, paskutinė - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-30512-1045/2017 – skolininkei J.

G. buvo paskirta 2,00 Eur bauda už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimÄ dienÄ ; skolininkė buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 254 straipsnį už piktybiÅ¡kÄ teismo sprendimo nevykdymÄ â€“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1478-1011/2019 jai paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-114-930/2019 teismas, be kita ko, konstatavo, kad skolininkė netinkamai įgyvendino motinos valdžiÄ ;

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1987-912/2019 nurodė, kad skolininkė piktybiÅ¡kai nevykdė teismo sprendimo, kuriuo nustatytas vaikų bendravimas su tėvu pereinamuoju laikotarpiu ir tokiu bÅ«du pažeidė vaikų teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius ir kitais bÅ«dais netinkamai įgyvendino motinos valdžiÄ . Taip pat vaikų bendravimo su tėvu tvarkos pažeidimÄ patvirtina antstolio Roberto Vasiliausko 2020 m. kovo 5 d. aktuose Nr. B-20-179-114 ir Nr. B-20-179-115 nustatytos aplinkybės, kad vykdant 2017 m. kovo 2 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomÄ jį dokumentÄ dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, 2020 m. vasario 19 d. ir 2020 m. vasario 21 d. 16.00 val., t. y. tėvo bendravimo su vaikais numatytu laiku, nebuvo sudaryta galimybė bendrauti su vaikais pagal teismo procesiniuose sprendimuose nurodytÄ bendravimo tvarkÄ . Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad skolininkė J. G., vykdydama teismo sprendimu jai pavestÄ prievolę, imtųsi aktyvių veiksmų užtikrinant nepilnamečių vaikų buvimÄ vaikų gyvenamojoje vietoje tuo metu, kai iÅ¡ieÅ¡kotojas turėjo teisę juos pasiimti.

BÅ«dama vis dar nepilnamečių vaikų įstatymine atstove bei asmeniu, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, motina neabejotinai turi pareigÄ užtikrinti bent vaikų buvimÄ jų gyvenamojoje vietoje tuo metu, kai tėvui nustatyta teisė su jais bendrauti, ir Å¡i pareiga negali bÅ«ti, kaip teigia skolininkė, perkeliama patiems nepilnamečiams vaikams vien dėl to, kad jie, motinos nuomone, yra pakankamai subrendę, savarankiÅ¡ki ir pan.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimo dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktÄ , tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuria nustatoma vaikų ir vieno iÅ¡ tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingÄ svarbÄ vykdant tokį sprendimÄ Ä¯gyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga.

Tinkamas sprendimo vykdymas Å¡iuo atveju apima ne tik susilaikymÄ nuo aktyvių veiksmų, darančių jo vykdymÄ negalimu, bet ir pareigÄ imtis reikiamų priemonių, kad bÅ«tų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryÅ¡io atkÅ«rimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaikų tėvui bendrauti su vaikais teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieÅ¡ingai nepilnamečių vaikų interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami.

24. Nors J. G. nurodo, jog patys vaikai atsisakė bendrauti su tėvu savo valia, tačiau Å¡iuo atveju byloje nėra duomenų, kad skolininkė vykdytų kooperavimosi pareigÄ ir bÅ«tų dėjusi sÄ Å¾iningas bei protingas tokioje situacijoje pastangas, siekiant, kad nepilnamečių vaikų ir tėvo bendravimas vyktų teismo sprendime nurodyta tvarka, tačiau Å¡ių pastangų nepakako vaikų ir tėvo kontaktui užmegzti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad identiÅ¡kos situacijos, kai tėvo ir vaikų bendravimas neįvykdavo, motinai motyvuojant tai vaikų nenoru ir pačių vaikų atsisakymu bendrauti su tėvu, buvo jau vykusios ir anksčiau, ir dėl tokių situacijų buvo pateiktas teismo vertinimas, konstatuojant, kad sprendimas galėtų bÅ«ti pripažintas neįvykdytu ne dėl suinteresuoto asmens J.

G. kaltės ir jai negalėtų bÅ«ti skiriama sankcija už sprendimo neįvykdymÄ tik tuo atveju, jei byloje surinkti įrodymai patvirtintų, kad nepilnamečiai vaikai atsisakė bendrauti su tėvu nepaisant motinos pastangų, kad jų pozicija buvo savarankiÅ¡ka, kategoriÅ¡ka ir nepakeičiame net ir esant motinos pastangoms, nes prieÅ¡ingu atveju tai sudarytų prielaidas pateisinti teismo sprendimo nevykdymÄ prisidengiant vaikų nuomone, kuri suformuota vaikų interesus pažeidžiančiu bÅ«du asmens, kuriam tenka pareiga siekti užtikrinti teismo nutarties realų įgyvendinimÄ (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1652-823/2014)Nagrinėjamos bylos atveju vėl susiklostė identiÅ¡ka situacija, kur vėlgi nėra įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog toks vaikų atsisakymas bendrauti su tėvu nenulemtas paties skolininkės nuteikinėjimo veiksmų ir jog skolininkė ėmėsi visų protingų ir bÅ«tinų pastangų, įgyvendino kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigÄ užtikrinant įsiteisėjusiame ir galiojančiame teismo sprendime jai, kaip nepilnamečių vaikų motinai, numatytų pareigų įgyvendinimÄ 25.

Nors skolininkė nuosekliai tvirtina, kad patys vaikai atsisako bendrauti su tėvu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaiko norai ne visais atvejais sutampa su jo interesais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaikų nenoras bendrauti su tėvu negali būti vertinamas kaip atitinkantis nepilnamečių vaikų interesus. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus.

Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007).

26. Pirmosios instancijos teismas, kaip dar vienÄ argumentÄ , dėl kurio atsisakoma skirti skolininkei baudÄ , nurodė, kad nors Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1364-930/2016 nustatytas pakartotinas 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis yra formaliai pasibaigęs, tačiau iÅ¡ieÅ¡kotojo bendravimas su vaikais, dalyvaujant psichologui, vyko netinkamai, todėl nebuvo atstatytas tėvo ryÅ¡ys su vaikais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog taip atsitiko bÅ«tent dėl skolininkės veiksmų ir kaltės, kas konstatuota tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-30512-1045/2017 dėl baudos jai skyrimo už pereinamojo laikotarpio įpareigojimų sistemingÄ nevykdymÄ , tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1478-1011/2019.

Kaip matyti iÅ¡ nurodytų procesinių sprendimų, visos pirmosios instancijos teismo konstatuotos pasekmės sÄ lygotos pačios skolininkės neteisėtų veiksmų.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jeigu skolininkės nuomone, Å¡iuo metu galiojanti nepilnamečių vaikų ir tėvo bendravimo tvarka neatitinka iÅ¡augusių ir labiau subrendusių bei savarankiÅ¡kų vaikų interesų, pasikeitė atitinkamos aplinkybės, susijusios su iÅ¡ieÅ¡kotojo netinkamu ar pan. elgesiu, ar su pačių vaikų elgesiu bei poreikiais, skolininkė turi teisę kreiptis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo su atskiru ieÅ¡kiniu, taip gindama savo nepilnamečių vaikų teises bei interesus, bet nespręsti iÅ¡kilusias problemas per jau įsiteisėjusio sprendimo vykdymo stadijÄ .

28. Teismo vertinimu, skolininkė turi prisiimti savo elgesio, neleidžiant iÅ¡ieÅ¡kotojui bendrauti su jų nepilnamečiais vaikais arba nededant tam pastangų, pasekmes. Nepilnamečių vaikų ir iÅ¡ieÅ¡kotojo bendravimas yra apsunkintas dėl skolininkės veiksmų, nors skolininkė turėtų siekti ne sumažinti vaikų ir tėvo bendravimÄ , o kad nenukentėtų vaikų interesai, jį skatinti ir dėti pastangas, kad tas bendravimas bÅ«tų maksimalus.

29. Teismas pažymi, kad bauda skolininkei skirtina ne už tai, kad vaikai atsisako bendrauti su tėvu, tačiau už tai, kad skolininkė, be kita ko, nevykdo iÅ¡ teismo nutarties kylančios pareigos kooperuotis su nepilnamečių vaikų tėvu ir aktyviais veiksmais skatinti vaikų ir tėvo bendravimÄ .

30. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartis panaikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės, patenkinant antstolio 2020 m. kovo 6 d. praÅ¡ymÄ skirti J. G. baudÄ už teismo nutarties nevykdymÄ .

31. Sprendžiant dėl J. G. skirtino baudos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi jai jau buvo skirta bauda už analogiÅ¡kus pažeidimus, susijusius su pereinamuoju vaikų tėvo bendravimo su vaikais laikotarpiu, į anksčiau suinteresuotam asmeniui paskirtos baudos dydį (2,00 Eur už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimÄ dienÄ ), konkrečių pažeidimų aplinkybes, į skolininkės turtinę padėtį ir į tai, kad J. G. iÅ¡laiko vaikus, protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo principus. Atsižvelgiant į Å¡iuos kriterijus, už teismo nutarties pažeidimÄ J. G. skirtina 3,00 Eur bauda už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimÄ dienÄ .

32. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u t a r i a : Apelianto Ž. P. atskirÄ jį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjo antstolio Roberto Vasiliausko praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo tenkinti. Skirti J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,00 Eur (trijų eurų 00 ct) baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimo dienÄ .

Nutartis neskundžiama. Teisėja Renata Volodko