03af1bc077bd11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-15/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02281-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. T. skundą, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. T. (toliau – ir pareiškėja) 2012 m. rugsėjo 3 d. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.7.)-S-1336-12, kuriuo atsisakyta pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjos skundą priimti atsisakė, remdamasis tuo, jog pareiškėja į teismą kreipėsi praleidusi terminą.

Teismas išdėstė, jog pareiškėjos skundžiamas sprendimas buvo priimtas 2012 m. balandžio 11 d. Nurodė, jog kaip matyti iš sprendimo lydraščio, jis jai buvo išsiųstas taipogi 2012 m. balandžio 11 d. Tačiau pareiškėja su skundu dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo į teismą kreipėsi tik 2012 m. rugsėjo 3 d., t. y. akivaizdžiai praleidusi įstatymo numatytą terminą. Vadovaujantis šiomis aplinkybėmis, teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, skundą priimti atsisakė. Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėja atnaujinti termino neprašo, tačiau tai netrukdo jai pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, kartu pateikiant motyvuotą ir objektyviais įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

II. Pareiškėja 2012 m. rugsėjo 13 d. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą, kurį įvardijo „dėl antrinės teisinės pagalbos neteikimo nuo 2012 m. balandžio 11 d. (1.7)S-1336-12 prašau panaikinti sprendimo“.

Pareiškėja prašyme išvardijo aplinkybes, susijusias su tuo, jog jai trūksta teisinės pagalbos, su teisinės pagalbos tarnybos netinkamais veiksmais, su buto, esančio (duomenys neskelbtini) perdavimo aplinkybėmis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2012 m. rugsėjo 28 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkantį atskirąjį skundą, kuriame būtų aiškiai suformuluotas reikalavimas, atitinkantis ABTĮ 151 straipsnyje nurodytas galimas priimti nutarčių rūšis.

Pareiškėja 2012 m. rugsėjo 28 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė „panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo“.

Prašyme išdėstė aplinkybes, susijusias su buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimu, nurodė prašanti kompensacijos bei grąžinti butą, taip pat pakartojo prašanti panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.7.)-S-1336-12.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 1 d. nutartimi priėmė pareiškėjos atskirąjį skundą ir perdavė jį nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismas išdėstė, jog pareiškėja 2012 m. rugsėjo 13 d. padavė teismui prašymą (atskirąjį skundą), kuriuo iš esmės nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą. Pareiškėjai buvo nustatytas terminas iki 2012 m. rugsėjo 28 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti. 2012 m. rugsėjo 28 d. pareiškėja padavė teismui prašymą (atskirąjį skundą), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti jos skundą.

Teismas konstatavo, jog atskirasis skundas yra paduotas nustatytu terminu nutarčiai apskųsti, iš esmės atitinka ABTĮ 130 straipsnio ir 148 straipsnio keliamus reikalavimus, todėl yra priimtinas ir kartu su byla perduotinas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos ginčo objektas – Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos teismui teiktą skundą.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjai L. T. (toliau – ir pareiškėja) pirmą kartą padavus atskirąjį skundą teismas nustatė jai terminą trūkumams pašalinti, nes iš atskirojo skundo nebuvo aišku, koks yra jos skundo reikalavimas pagal ABTĮ 151 straipsnį. 2012 m. rugsėjo 28 d. (pagal gavimo datą), teikdama prašymą (atskirąjį skundą) pakartotinai, pareiškėja nurodė, jog „prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį“, todėl vertinant pirmąjį (b. l. 15) ir antrąjį (b. l. 19) jos prašymą kartu laikytina, jog ji siekė būtent 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarties panaikinimo.

Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjos skundą priimti atsisakyta remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas įtvirtina, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis savo ruožtu numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Atkreiptinas dėmesys, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Viena teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų – reikalavimas, kad nebūtų pažeisti kreipimosi į teismą terminai.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, sprendžia, jog iš bylos rašytinės medžiagos akivaizdu, kad pareiškėja terminą skundui dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.7.)-S-1336-12 paduoti praleido. Pažymėtina, jog byloje esantis lydraštis (b. l. 2) akivaizdžiai parodo, jog ginčijamas sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas dar 2012 m. balandžio 11 d. adresu, kurį ji pati nurodo kaip savo gyvenamąją vietą. Tačiau pareiškėja į teismą, siekdama ginčyti minėtą sprendimą, kreipėsi tik 2012 m. rugsėjo 3 d. (pagal skundo gavimo datą), t. y. gerokai praleidusi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą skundui paduoti.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja nė viename iš savo rengtų procesinių dokumentų nenurodo, kodėl, jos manymu, terminas nebuvo praleistas, nepateikia jokių duomenų, kurie bylotų, jog faktinė ginčijamo sprendimo gavimo data buvo kur kas vėlesnė, nei teismo nurodytoji, ar kitų aplinkybių, kuriomis pagrįstų teismo nutartyje padarytų išvadų klaidingumą. Pareiškėja taip pat neprašė ir neprašo atnaujinti praleisto termino, nors tokia galimybė jai apygardos administracinio teismo buvo išaiškinta, nenurodo jokių svarbių priežasčių, lėmusių termino praleidimą.

Remiantis minėtomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė skundą priimti, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius