03ad403f-e598-47ce-abed-bf40a780ba0b · Panevėžio apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-189-229/2019

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00488-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10.; 21.10.4.; 21.10.5.

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2019 m. lapkričio 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Bilevičienė,

sekretoriaujant Raimundai Å ateikienei,

dalyvaujant pareiškėjui G. A. L.,

pareiškėjo atstovei E. L.-Č.,

nedalyvaujant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos įgaliotam atstovui,

nukentėjusiajam A. M. nedalyvaujant,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo G. A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundÄ dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. spalio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-3607-2019.

Teismas

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. spalio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-3607-2019 (toliau – skundžiamas nutarimas) pareiÅ¡kėjas G. A. L. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda. Skundžiamu nutarimu buvo konstatuota, kad 2019 m. rugsėjo 7 d., 8.52 val. adresu - (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjas, vairuodamas automobilį „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir manevruodamas atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo deÅ¡inio Å¡ono, kliudė bei apgadino paliktÄ stovėti automobilį ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Tokiais savo veiksmais pareiÅ¡kėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 9 ir 222 punktų reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas G. A. L., nesutikdamas su skundžiamu nutarimu, pateikė skundÄ teismui, kuriuo prašė teismo panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti, o jeigu teismas laikytų, kad pateiktų duomenų nepakanka administracinio nusižengimo teisenai nutraukti, prašė teismo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, administracinės nuobaudos neskirti arba paskirti mažesnę baudÄ negu numatyta minimali baudÄ . Skundas yra grindžiamas tuo, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jame nėra visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertintos visos eismo įvykio aplinkybės, iÅ¡vados dėl pareiÅ¡kėjo kaltės padarytos, remiantis pavieniais įrodymais, nevertinant jų visumos.

Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ , nurodė, kad kontakto su kitu automobiliu jis nepajuto ir apie eismo įvykį sužinojo tik iÅ¡ atvykusių policijos pareigÅ«nų, todėl jo kaltės dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos nėra. Tuo tarpu teismų praktika Å¡iuo klausimu yra aiÅ¡ki ir ji reikalauja, kad kaltė dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, gali pasireikÅ¡ti tik tiesiogine tyčia – sÄ moningu veikimu. O Å¡iuo atveju nei jis pats, nei jo žmona E. L. nepajuto automobilių kontakto.

Juolab automobilių kontaktas buvo nestiprus ir jo negalėjo pajausti, nes jo automobilio važiavimo greitis buvo mažas, o tiek pareiškėjo automobilio bamperis, tiek ir šalia stovėjusio automobilio sparno juosta (ant kurios yra pažeidimai) yra plastikiniai, nukentėjusiojo automobilis apgadintas nežymiai. Nors skundžiamas nutarimas priimtas, remiamasi vien eismo įvykio vietoje padarytomis fotonuotraukomis, tačiau jose vaizdas yra išdidintas, juolab dėl ant automobilio esančių nešvarumų, todėl pažeidimai atrodo didesni negu faktiškai yra.

Taip pat pažymėjo, kad jokių eismo įvykio pėdsakų ant savo automobilio neslėpė, paliko automobilį toje pačioje vietoje, iÅ¡ kurios iÅ¡važiavo, o taip iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinęs žmogus nesielgtų. Juolab eismo įvykis įvyko namo, kuriame jis gyvena jau 50 metų, kieme, kur kaimynai jį pažįsta ir žino, kokiu automobiliu važinėja, todėl puikiai suprato, kad pasiÅ¡alinus iÅ¡ eismo įvykio vietos, kaltininko nustatymas nebÅ«tų apsunkintas. Be to, jis neturėjo jokio motyvo palikti eismo įvykio vietÄ , nes jo automobilis buvo ir yra apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o jis pats turėjo ir turi teisę vairuoti.

Å iuo atveju vertintini ir kiti duomenys, t. y. jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, vairavimo stažas didelis, tokio pobÅ«džio teisės pažeidimÄ padarė pirmÄ kartÄ , jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nors ir nesutinka, kad skundžiamame nutarime nėra nurodyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 9 dalyje.

PareiÅ¡kėjas G. A. L. teismo posėdžio metu savo skundÄ palaikė, prašė teismo panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ ir papildomai paaiÅ¡kino, kad jis turi daugiau nei 50 metų vairavimo patirties ir iki Å¡iol aktyviai naudojasi savo automobiliu iÅ¡vykoms į kitus miestus. Dėl minimo eismo įvykio aplinkybių detalizavo, kad 2019 m. rugsėjo 7 d., apie 9.00 val. ryto pareiÅ¡kėjas kartu su žmona E. L. savo automobiliu „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡vyko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) namo kiemo. Tuo metu iÅ¡ galo buvo užstatytas kitas automobilis, todėl manevravimas iÅ¡važiuojant iÅ¡ stovėjimo vietos buvo apsunkintas, kadangi Å¡alimais stovėjo kiti automobiliai, tame tarpe ir nukentėjusiojo „Ford“ automobilis, tačiau tuo metu iÅ¡važiavo be problemų. Atgal grįžo apie 15.00 val. ir į tÄ pačiÄ vietÄ pastatė savo automobilį. PažiÅ«rėjus krepÅ¡inio varžybas, į jo namus atvyko policijos pareigÅ«nai ir pakvietė iÅ¡eiti į kiemÄ apžiÅ«rėti automobilių. Priėjęs prie automobilių, pastebėjo įbrėžimus ant savo automobilio deÅ¡inės pusės bamperio ir ant gretimais stovėjusio nukentėjusiojo automobilio Å¡ono, kurie užfiksuoti nuotraukose byloje. Tik tuomet suprato, kad matomus apgadinimus ant automobilių galėjo padaryti jis pats. AiÅ¡kino pareigÅ«nams, kad nejuto automobilių kontakto, tačiau vis tiek policijos pareigÅ«nai surašė jam protokolÄ .

PareiÅ¡kėjo atstovė E. L.-Č. teismo posėdyje palaikė pareiÅ¡kėjo skundÄ , prašė teismo panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ ir paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo atveju yra reikalinga nustatyti, ar pareiÅ¡kėjas suvokė, kad padarė eismo įvykį, ir jo siekį pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, tačiau nedidelės padarytos žalos pobÅ«dis ir pareiÅ¡kėjo elgesys po eismo įvykio, juolab motyvo pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos nebuvimas rodo, kad jis vis dėl to visų Å¡ių aplinkybių nesuvokė. Pakartojo tas pačias minimo eismo įvykio aplinkybes.

SkundžiamÄ nutarimÄ priėmusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ , kuriame prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundÄ nagrinėti, institucijos atstovui teisminiame nagrinėjime nedalyvaujant. Tuo tarpu dėl paties skundo atsiliepime nurodoma, kad su skundo reikalavimu nesutinkama, kadangi skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas, atsižvelgiant ir įvertinus visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Skunde nurodyta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo, nesupratęs, jog padarė kitiems asmenims turtinę žalÄ (kaip nurodė pareiÅ¡kėjas: jis nepajuto kontakto tarp transporto priemonių), turėtų bÅ«ti vertinama, kaip siekimas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Kaip matyti iÅ¡ eismo įvykio vietoje darytų fotonuotraukų, kitų administracinio nusižengimo bylos dokumentų, eismo įvykis įvyko Å¡viesiu paros metu, esant geram matomumui, o transporto priemonių sugadinimai buvo pakankamai žymÅ«s. Be to, eismo įvykio metu transporto priemonės susidÅ«rė priekinėmis dalimis, kontaktas tarp automobilių buvo pakankamai ilgas, tęstinis, t. y. savo vairuojamo automobilio priekine deÅ¡inės pusės bamperio dalimi nubraukė nukentėjusiojo stovėjusios transporto priemonės ne tik deÅ¡inės pusės priekinį ratÄ bei priekinį sparnÄ , bet ir pažeidė priekines deÅ¡inės pusės duris, palikdamas apgadinimo žymę beveik per visÄ durų plotį. Taigi, vairuotojui, kurio sveikatos bÅ«klė atitinka keliamus reikalavimus, nepastebėti aptariamu konkrečiu atveju įvykusio eismo įvykio metu atsiradusių transporto priemonių apgadinimų, o tuo pačiu nesuprasti, jog buvo padaryta turtinė žala kitam asmeniui, objektyviai nebuvo įmanoma.

Skundas tenkinamas.

ANK 641 straipsnyje nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 600 iki 850 eurų.

Teismų formuojamoje praktikoje, kurioje yra analizuojama administracinės atsakomybės už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, taikymo klausimas laikomasi pozicijos, kad pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos atveju turi bÅ«ti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai iÅ¡vengti atsakomybės, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.).

Pažymėtina, jog kaltė dėl Å¡io administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik tiesiogine tyčia – sÄ moningu veikimu, todėl svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo apgadinta kita transporto priemonė ir, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos pasiÅ¡alina neteisėtai – turėdamas pareigÄ pasilikti, tačiau sÄ moningai jÄ ignoruodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartis administracinio teisė pažeidimo byloje Nr. 2AT-54-2014).

Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Tuo tarpu eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas, analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ . Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos, jis elgiasi neteisėtai.

Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir panaÅ¡iai, tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 19 d. nutartį byloje Nr. 2AT-11-2012, 2013 m. vasario 12 d. nutartį byloje Nr. 2AT-8-2013).

Å is aptartas klausimas yra ypatingai reikÅ¡mingas administracinės atsakomybės taikymui administracinės atsakomybės taikymo pagrindai reikalauja, kad bÅ«tų laikomasi bendrųjų Å¡ios rÅ«Å¡ies teisinės atsakomybės sÄ lygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, kuriÄ sudaro objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, o nenustačius bent vieno bÅ«tinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Å iuo atveju iÅ¡ byloje surinktų įrodymų negalima daryti neginčijamos iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjas pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, suprasdamas visas daromo teisės pažeidimo aplinkybes ir tikslingai siekdamas iÅ¡vengti už tai atsakomybės. Tiek skunde, tiek ir teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas neigė jutęs automobilių kontaktÄ , todėl pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos, nežinodamas, jog padarė KET pažeidimÄ . Vertindamas tokį pareiÅ¡kėjo keliamÄ klausimÄ , teismas pažymi, kad ANK 569 straipsnio 4 dalis įpareigoja, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Todėl konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima, tik įvertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ . Tuo tarpu iÅ¡ byloje surinktų kitų įrodymų taip pat negalima daryti iÅ¡vados, jog skundžiamame nutarime nurodytų automobilių kontaktas galėjo bÅ«ti toks stiprus, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo nesuvokti, jog įvyko eismo įvykis, dėl ko jis pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Visų pirma, teismas vertina byloje esančias fotonuotraukas, kuriose yra užfiksuoti pareiÅ¡kėjo ir nukentėjusiojo automobiliams padaryti apgadinimai, kuriuos tiek pareiÅ¡kėjas, tiek ir skundžiamÄ nutarimÄ priėmusi institucija yra linkusios traktuoti skirtingai, t. y. institucija atsiliepime nurodo bÅ«tinybę vertinti tai, kad eismo įvykio metu abu automobiliai susidÅ«rė priekinėmis dalimis, kontaktas tarp automobilių buvo pakankamai ilgas ir tęstinis, o pats eismo įvykis įvyko Å¡viesiu paros metu, todėl negalima nepastebėti tokių eismo įvykio metu atsiradusių apgadinimų ant automobilių, o tuo tarpu pareiÅ¡kėjas nurodo bÅ«tinybę vertinti maÅ¾Ä jo automobilio važiavimo greitį tuo metu, apgadinimai padaryti ant plastikinių automobilių dalių, o patys automobiliai apgadinti nežymiai.

Todėl skundžiamÄ nutarimÄ priėmusios institucijos pozicija, iÅ¡dėstyta atsiliepime, pareiÅ¡kėjo tiesioginę tyčiÄ padaryti ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ grindžiant tik padarytų apgadinimų pobÅ«džiu ant minimų automobilių, nėra tinkama ir pagrįsta. Juolab kiti byloje esantys duomenys nepatvirtina tokio kvalifikuojančio požymio buvimo pareiÅ¡kėjo veiksmuose, t. y. byloje esantys pareiÅ¡kėjo žmonos E. L. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai taip pat patvirtina pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kad eismo įvykio metu jokio juntamo automobilių kontakto nebuvo, o nukentėjusiojo, kuris taip pat buvo tiesioginis įvykių liudytojas, raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai yra ganėtinai nekonkretÅ«s, tačiau juose nėra nurodoma apie minimų automobilių kontakto galimÄ didelį garsÄ ar smÅ«ginę jėgÄ , dėl ko toks minimų automobilių kontaktas bÅ«tų buvęs akivaizdžiai juntamas.

Visos Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės nepaneigia to, jog pareiÅ¡kėjas galėjo ir nesuprasti, jog kliudė kitÄ automobilį ir jį apgadino.

Paties kaltininko veiksmai po įvykio taip pat neduoda pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad jis iÅ¡ eismo įvykio pasiÅ¡alino tyčia, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės ir galima daryti netgi prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ dėl to, t. y. pareiÅ¡kėjas pripažino padarytus apgadinimus ant automobilių, nors ir savalaikiai to nepastebėjo, nenustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, pareiÅ¡kėjas bÅ«tų sustojęs ar bent stabtelėjęs, galimai suabejojęs dėl įvykusio eismo įvykio, be to jis sugrįžęs namo pastatė savo automobilį į tÄ pačiÄ vietÄ , kurioje įvyko eismo įvykis, juolab nebandė maskuoti ar panaikinti automobilio apgadinimų, nesislapstė nuo tyrimÄ atlikusių policijos pareigÅ«nų. Å iuo atveju vertintina ir pareiÅ¡kėjo nurodyta reikÅ¡minga kita aplinkybė, kad minimas eismo įvykis įvyko daugiabučio namo kieme, kur kaimynai jį pažįsta, dėl ko suprato, kad pasiÅ¡alinus iÅ¡ eismo įvykio vietos, kaltininko nustatymas nebÅ«tų apsunkintas. Taip pat iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad jis turėjo vairuotojo pažymėjimÄ , jo automobilis buvo draustas, jai atlikta techninė apžiÅ«ra. Taigi, akivaizdžių priežasčių tyčia, piktybiÅ¡kai pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos teismas nenustatė. Ä®vertinus Å¡ias objektyvias aplinkybes, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas Å¡ioje konkrečioje situacijoje nesuvokė apie padarytus eismo įvykio metu minimų automobilių apgadinimus ir tokiu bÅ«du nesuvokė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. IÅ¡ eismo įvykio vietos jis pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Taigi jo veiksmuose nebuvo tyčios ir tikslo tyčia pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės.

Remiantis Å¡ioms aplinkybėms, nenustačius asmens veiksmuose tiesioginės tyčios padaryti ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teismas

Â

n u t a r i a:Â

PareiÅ¡kėjo G. A. L. skundÄ â€“ tenkinti.

Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. spalio 7 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-3607-2019 ir administracinio nusižengimo teisenÄ G. A. L. atžvilgiu dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėja Rita Bilevičienė