03a69901-91c4-4b26-aa35-853afa03e264 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-1015-340/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10500-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.7; 3.3.2.3; 3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos T. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos T. S. skundÄ dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros nutarimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys – Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja T. S. pateikė teismui skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2020 m. balandžio 3 d. nutarimÄ Nr. 2.VI-20 ir nukreipti bylÄ tolimesniam tyrimui arba iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo.

2. PareiÅ¡kėja nurodė, kad skundžiamu nutarimu iÅ¡ esmės nepagrįstai buvo atsisakyta tikrinti pareiÅ¡kėjos turto bÅ«klę. Anot pareiÅ¡kėjos, skundžiamame nutarime nurodytas keistas teiginys, kad pareiÅ¡kėja neatskleidė ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kėjos turto bÅ«klės ir jos neveiksnumo. Nurodė, kad globėjas yra asmuo, kuris valdo ir tvarko pareiÅ¡kėjos turtÄ bei turi teisę sudaryti sandorius pareiÅ¡kėjos vardu, yra įraÅ¡ytas pareiÅ¡kėjos sÄ skaitose. PareiÅ¡kėja teigė, kad turi dvi galimybes kreiptis į prokuratÅ«rÄ dėl netinkamo pareigos atlikimo ir globėjos nuÅ¡alinimo:

– į prokuratÅ«rÄ pagal sprendimo dėl asmens pripažinimo neveiksniu ir globėjos paskyrimo priėmimo vietÄ ; – į prokuratÅ«rÄ pagal neveiksnaus asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ (t. y. Vokietijoje) dėl turto patikrinimo (tik, anot pareiÅ¡kėjos, nei vienos iÅ¡ nurodytų sÄ skaitų pareiÅ¡kėja neatidarė). 3. 2020 m. balandžio 23 d. teisme buvo gautas pareiÅ¡kėjos elektroninis laiÅ¡kas, kuriame pareiÅ¡kėja papildomai nurodė, kad iÅ¡ viso pareiÅ¡kėja turėjo dvi Lietuvos taupomojo banko taupomÄ sias knygeles, tačiau jų nepalaikė, todėl jos turėjo bÅ«ti iÅ¡brauktos.

Pažymėjo, kad investicinės sÄ skaitos DNB NORD banke kilmė pareiÅ¡kėjai yra žinoma (Kuro aparatÅ«ros gamyklos akcijos); kitų sÄ skaitų pareiÅ¡kėja nebuvo atidariusi. 4. 2020 m. gegužės 4 d. teisme buvo gautas pareiÅ¡kėjos elektroninis laiÅ¡kas, kuriame pareiÅ¡kėja nurodė savo nesutikimo argumentus į suinteresuoto asmens atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytas aplinkybes.

5. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra prašė skundÄ atmesti. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje 2020 m. vasario 26 d. buvo gautas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas kreiptis į teismÄ dėl globėjos nuÅ¡alinimo, sprendimo dėl asmens pripažinimo neveiksniu panaikinimo nuo priėmimo dienos ir dėl padarytos žalos atlyginimo, kuriame pareiÅ¡kėja nurodė, jog 2003 m. (galbÅ«t) Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas sprendimas už akių dėl jos pripažinimo neveiksnia; jos globėja ir turto administratore paskirta N. N. G., gyvenanti Ukrainoje.

Taip pat praÅ¡yme pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad ji neturi asmeninio turto, jog jai bÅ«tų paskirta turto administratorė, nes visas jos turtas priklauso jos sutuoktiniui V. S., kuris yra IÄ® (duomenys neskelbtini) savininkas ir vadovas. Be to, pareiÅ¡kėjos neveiksnumas esÄ tariamas, nes jame nedalyvavo vienintelė jos artima giminaitė – sesuo L. M. (K.), gyvenanti Ukrainoje. Nurodė, kad prokuroras, gavęs minėtÄ praÅ¡ymÄ , atliko tyrimÄ â€“ patikrino VĮ Registrų centro Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro iÅ¡raÅ¡o duomenis, iÅ¡ kurių nustatė, jog pareiÅ¡kėja į šį registrÄ nėra įtraukta.

Be to, patikrino Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis bei nustatė, jog Lietuvos teismuose nėra ir nebuvo nagrinėjama jokių bylų dėl pareiÅ¡kėjos neveiksnumo ir jo peržiÅ«rėjimo. Tuo pagrindu 2020 m. vasario 27 d. raÅ¡tu pareiÅ¡kėjos papraÅ¡yta pateikti prokuratÅ«rai įrodymus, t. y. teismo sprendimÄ dėl jos pripažinimo neveiksnia ir globos nustatymo (bei globėjo paskyrimo), tačiau pareiÅ¡kėja iki nustatyto termino jokių dokumentų nepateikė, todėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2020 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 2.VI-17 buvo atsisakyta taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, nes nebuvo nustatyta, jog pareiÅ¡kėja yra pripažinta neveiksnia tam tikroje srityje ir jai nustatyta globa bei paskirtas globėjas.

Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjai pateikus skundÄ dėl nurodyto nutarimo, aukÅ¡tesnysis prokuroras, Å¡ioje byloje skundžiamu 2020 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 2.VI-20 paliko galioti 2020 m. kovo 16 d. nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, kuriame iÅ¡ esmės nurodė, jog nenustačius, kad pareiÅ¡kėja yra pripažinta neveiksnia, nebuvo galima nustatyti teisės akto pažeidimo, o kartu ir vieÅ¡ojo intereso pažeidimo; taip pat skundžiamame nutarime nurodyta, jog pareiÅ¡kėja neatskleidė ir nėra aiÅ¡ku, kaip skunde nurodyta aplinkybė dėl jos turto bÅ«klės bÅ«tų galėjusi suteikti kokiÄ nors informacijÄ apie jos pripažinimÄ neveiksnia.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėja, iÅ¡ esmės nesutikusi su paskutiniu nurodytu skundžiamame nutarime esančiu teiginiu, nevertina to, jog pilnamečiui asmeniui globa steigiama tik jį pripažinus neveiksniu tam tikroje srityje, o ne atvirkÅ¡tine tvarka. Prokurorai, neturėdami duomenų apie pareiÅ¡kėjai nustatytÄ neveiksnumÄ , nesprendė globėjo nuÅ¡alinimo ir žalos atlyginimo klausimų, kaip ir dėl pareiÅ¡kėjos pripažinimo veiksnia. Nurodė, kad nenustačius, jog pareiÅ¡kėja yra pripažinta neveiksnia tam tikroje srityje, prokuroras negali imtis vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonių, siekiant nustatyti jos turto bÅ«klės, nes veiksnaus asmens turtas ir/ar galimai jam padaryta žala nėra vieÅ¡ojo intereso gynimo sritis.

Pažymėjo, kad teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti. Nagrinėjamu atveju prokuroras atliko reikiamus tyrimo veiksmus, t. y. rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo iÅ¡vadÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos T.

S. skundo netenkino.

7. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjos teismui pateikto skundo turinį, nustatė, kad pareiÅ¡kėja skundžia aukÅ¡tesnio prokuroro nutarimÄ dėl to, kad skundžiamu nutarimu nepagrįstai buvo atsisakyta tikrinti pareiÅ¡kėjos turto bÅ«klę. Kita vertus, teismas nustatė, kad pagrindinis pareiÅ¡kėjos siekis, reiÅ¡kiant praÅ¡ymus/skundus prokuratÅ«rai ir teismui, yra teismo procesinių sprendimų (nors ir pareiÅ¡kėjos nenurodytų) dėl jos pripažinimo neveiksnia, globos nustatymo ir globėjos paskyrimo panaikinimas.

8. Teismas nurodė, kad prokuratÅ«ra analizavo teisinį reguliavimÄ , rinko tyrimui reikÅ¡mingus duomenis bei medžiagÄ , aiÅ¡kinosi faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo/skundo nagrinėjimui, taip pat kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ dėl papildomų duomenų pateikimo. Teismas nenustatė, kad prokuratÅ«ra neiÅ¡samiai ar nepakankamai atliko faktinės situacijos tyrimÄ bei bÅ«tų neatsakiusi į tyrimui reikÅ¡mingus klausimus. Vien tai, kad pareiÅ¡kėja nesutinka su prokuratÅ«ros atlikto tyrimo vertinimu nereiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėjos skundas nebuvo tinkamai iÅ¡nagrinėtas ar prokuratÅ«ra, motyvuodama nutarimus, atliko kokius nors procedÅ«rinius pažeidimus.

Teismas atkreipė dėmesį, jog tiek pareiÅ¡kėjos skundas prokuratÅ«rai, tiek skundas teismui yra abstraktaus pobÅ«džio, skunduose konkrečiai nenurodyta, kokie teisės aktai buvo pažeisti, kokių tyrimui reikÅ¡mingų procedÅ«rų buvo nesilaikyta, neįrodinėjama, kad prokurorai pažeidė konkrečias ProkuratÅ«ros įstatyme ir/ar kituose teisės aktuose nustatytas normas/taisykles. Teismas taip pat pažymėjo, jog nors nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro nutarimo prokuroro veiksmus teismas vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas įstatyme nustatytas procedÅ«ras, nepadarė pažeidimų, tačiau Å¡iuo atveju pritartina prokuratÅ«ros pozicijai, kad nesant duomenų (tokių duomenų nenustatė ir teismas), jog pareiÅ¡kėja bÅ«tų pripažinta neveiksnia tam tikroje srityje (atitinkamai jai nustatyta globa ir paskirtas glėbėjas), prokuratÅ«ra negali imtis vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonių, siekiant nustatyti jos turto bÅ«klės, nes veiksnaus asmens turtas ir/ar galimai jam padaryta žala nėra vieÅ¡ojo intereso gynimo sritis.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad aukÅ¡tesnysis prokuroras tinkamai neanalizavo pareiÅ¡kėjos skunde nurodytų faktų ir aplinkybių, bei kad tyrimas dėl pareiÅ¡kėjos skundo bÅ«tų atliktas neiÅ¡samiai, todėl teismas skundo dėl vieÅ¡ojo intereso priemonių taikymo netenkino (CPK 49 straipsnio 1 dalis; ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnis). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja T.

S. praÅ¡o įtraukti į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju suinteresuotu asmeniu pareiÅ¡kėjos pusėje: N. N. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos sÅ«nų N. V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančius adresu (duomenys neskelbtini); panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Nors pareiÅ¡kėja nurodė informacijÄ apie globėjÄ , jos vardÄ , pavardę ir gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiÅ¡kėjos skundÄ (turto tikrinimÄ ), informacijos Å¡altiniu nepasinaudojo, ir savo iniciatyva neįtraukė minėtos globėjos į bylÄ suinteresuotu asmeniu (CPK 47 straipsnio 1 dalis). 9.2. 2020 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 2.VI-20 prokuratÅ«ra paaiÅ¡kino:

„Skiriant globėjÄ yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančiÄ globÄ .“ Nagrinėjamu atveju vyksta bÅ«tent pirmosios sakinio dalies aplinkybė (pareiÅ¡kėja turi visus įrodymus dėl globėjos tikslų ir interesų). Teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi iÅ¡braukė iÅ¡ nagrinėjimo tokių aplinkybių galimybę.

10. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra atsiliepimu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos atsikirtimus: 10.1. Apeliantės skundas yra nekonkretus, nenurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos Å¡ios aplinkybės, tai yra nesuformuluotas aiÅ¡kus atskirojo skundo pagrindas (CPK 338 straipsnis, 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). 10.2.

Bylos nagrinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme buvo aukÅ¡tesniojo prokuroro 2020 m. balandžio 3 d. nutarimas Nr. 2.VI-20, kuriuo buvo atmestas pareiÅ¡kėjos skundas ir paliktas galioti prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones (2020 m. kovo 16 d. Nr. 2.VI-17). AukÅ¡tesnysis prokuroras patikrino, ar prokuroras atliko tyrimÄ â€“ rinko faktinius duomenis, juos analizavo, ir pripažino, kad tyrimas buvo iÅ¡samus. Jokio pagrindo tirti pareiÅ¡kėjos turto bÅ«klę nebuvo, nes pareiÅ¡kėja praÅ¡yme buvo nurodžiusi, kad jokio turto neturi.

Vėlesni argumentų, kurių nebuvo pirminiame praÅ¡yme, papildymai nedaro įtakos prokurorų (taip pat ir teismo) sprendimų pagrįstumui ir teisėtumui. Prokurorui atliekant vieÅ¡ojo intereso gynimo funkcijÄ neteikiami duomenys, sudarantys banko paslaptį (Bankų įstatymo 55 straipsnio 6 dalies 1 punktas), tokius duomenis iÅ¡ bankų galėjo gauti pati pareiÅ¡kėja, todėl visiÅ¡kai pagrįstai teismas skundžiamÄ nutartį motyvavo tuo, kad nenustatė, jog prokuroras neiÅ¡samiai ar nepakankamai atliko faktinės situacijos tyrimÄ bei bÅ«tų neatsakęs į tyrimui reikÅ¡mingus klausimus. 10.3.

CPK 443 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla; jeigu paaiÅ¡kėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas Å¡aukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotÄ asmenį. Apeliantė niekaip nepagrindė, su kokiomis minėtų asmenų teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Minėtų asmenų teisės ir pareigos gali atsirasti, pasikeisti ir pasibaigti (net jeigu kuris nors iÅ¡ jų ir bÅ«tų buvęs teismo paskirtas apeliantės globėju) ne Å¡ioje byloje priimto teismo sprendimo pagrindu, nes Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas nėra globos steigimas, globėjo paskyrimas, jo nuÅ¡alinimas nuo pareigų ir pan., o prokuroro priimto procesinio sprendimo pagal pareiÅ¡kėjos skundÄ prokuratÅ«rai galiojimas.

Suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi turėti ir procesinį teisinį, ir materialinį teisinį suinteresuotumÄ . Taigi, akivaizdu, kad Å¡ioje byloje kitų suinteresuotų asmenų negali bÅ«ti, nes joks asmuo, iÅ¡skyrus apeliantę, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Be to, toks reikalavimas galėjo bÅ«ti keliamas tik bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi suinteresuoti asmenys byloje turi teisę dalyvauti nuo pasirengimo bylÄ nagrinėti teisme stadijos – jiems turi bÅ«ti iÅ¡siųstas praneÅ¡imas dėl atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ pareiÅ¡kimÄ (praÅ¡ymÄ ) pateikimo.

Taigi visiÅ¡kai pagrįstai teismas savo iniciatyva neįtraukė minėtų asmenų į procesÄ suinteresuotais asmenimis. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmetamas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

12. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. balandžio 3 d. nutarimo, kuriuo paliktas galioti nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, panaikinimo.

13. Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo (toliau – ProkuratÅ«ros įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad prokuratÅ«ra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina vieÅ¡Ä jį interesÄ . Vienas iÅ¡ pagrindų pradėti tyrimÄ dėl galimai pažeisto vieÅ¡ojo intereso yra asmens pareiÅ¡kimas (praÅ¡ymas, skundas) dėl galimai pažeisto vieÅ¡ojo intereso (ProkuratÅ«ros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punktas). IÅ¡ teismui pateiktos Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2020 m. vasario 26 d. kreipėsi į prokuratÅ«rÄ su praÅ¡ymu, kuriuo prašė kreiptis į teismÄ dėl globėjos nuÅ¡alinimo, sprendimo dėl asmens pripažinimo neveiksniu panaikinimo nuo priėmimo dienos (tariamas neveiksnumas) ir dėl padarytos žalos „neveiksniam“ asmeniui atlyginimo.

ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokurorai gina vieÅ¡Ä jį interesÄ , kai nustato teisės akto pažeidimÄ , kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam paÅ¡alinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

14. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorė, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , 2020 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 2.VI-17 atsisakė taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, nenustačius teisinio pagrindo (Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros pateikta medžiaga, lapai 13-15). PareiÅ¡kėja nesutiko su 2020 m. kovo 16 d. iÅ¡nagrinėjimo rezultatu ir aptratÄ nutarimÄ apskundė aukÅ¡tesniajam prokurorui, t. y. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajai prokurorei. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros vyriausioji prokurorė, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ , 2020 m. balandžio 3 d. nutarimu pripažino pagrįstu bei teisėtu skundžiamÄ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. kovo 16 d. nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones (reg.

Nr. 2.VI-17) ir paliko jį galioti (Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros medžiaga, lapai 27-31). PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2020 m. balandžio 3 d. nutarimu, pateikė skundÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui. PareiÅ¡kėjos skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2020 m. balandžio 3 d. nutarimo skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi buvo atmestas.

15. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė specialių taisyklių, kuriomis vadovaujantis turi bÅ«ti sprendžiama dėl prokuratÅ«ros (prokuroro) nutarimo atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ civilinių teisių gynimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo. Visgi, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , patikrina, ar prokuroras, gavęs skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo iÅ¡vadÄ , t. y. patikrina tik tai, ar prokuroras, priimdamas sprendimÄ dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedÅ«rų (ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo iÅ¡vadÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo); teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

16. Pažymėtina ir tai, kad prokuroras, spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo, tiria ar nebuvo pažeisti konkretÅ«s materialiosios teisės aktai, kurie reguliuoja pareiÅ¡kėjo nurodytÄ faktinę situacijÄ (tarp konkrečių asmenų ir/ar institucijų susiklosčiusius individualius teisinius santykius). Tokio prokuroro tyrimo eigos procedÅ«ros numatytos ProkuratÅ«ros įstatyme, Generalinio prokuroro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo (toliau – Rekomendacijos) bei kituose prokuratÅ«ros veiklÄ reguliuojančiose teisės aktuose. Å iuo atveju pareiÅ¡kėja, nesutinkanti su Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros nutarimu, kuriuo paliktas galioti nutarimas atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, turi konkrečiai nurodyti bei pagrįsti, kokių tyrimo eigos procedÅ«rų prokuratÅ«ra, nagrinėdama pareiÅ¡kėjos skundÄ , nesilaikė, arba kokios konkrečiai tyrimo procedÅ«ros (teisės normos) buvo pažeistos.

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėja tyrimo procedūrų (teisės normų) pažeidimo apskritai neįrodinėjo, jokių su tuo susijusių aplinkybių nenurodė.

18. Kaip jau minėta, teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , patikrina, ar prokuroras, gavęs skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo iÅ¡vadÄ , t. y. patikrina tik tai, ar prokuroras, priimdamas sprendimÄ dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedÅ«ras (ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo iÅ¡vadÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo).

Nagrinėjamu atveju tiriant pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes, reikÅ¡mingas praÅ¡ymo nagrinėjimui, prokuratÅ«ra tikrino VĮ Registrų centro Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro iÅ¡raÅ¡o duomenis, iÅ¡ kurių nustatė, jog pareiÅ¡kėja į šį registrÄ nėra įtraukta (Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros pateikta medžiaga, lapas 11); taip pat, anot prokurorų, patikrino Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis bei nustatė, jog Lietuvos teismuose nėra ir nebuvo nagrinėjama jokių bylų dėl pareiÅ¡kėjos neveiksnumo ir jo peržiÅ«rėjimo.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, prokuratÅ«ra 2020 m. vasario 27 d. raÅ¡tu kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ , praÅ¡ydama pateikti prokuratÅ«rai įrodymus, t. y. teismo sprendimÄ dėl jos pripažinimo neveiksnia ir teismo nutartį dėl globos nustatymo ir globėjo (turto administratoriaus) paskyrimo (Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros pateikta medžiaga, lapas 10). PareiÅ¡kėjai iki nustatyto termino jokių dokumentų nepateikus, Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2020 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 2.VI-17 buvo atsisakyta taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, motyvuojant tuo, kad nenustačius, jog pareiÅ¡kėja yra pripažinta neveiksnia tam tikroje srityje ir jai nustatyta globa bei paskirtas globėjas, prokuroras neturi galimybės priimti procesinio sprendimo dėl jo veiksnumo, globėjos nuÅ¡alinimo ir žalos atlyginimo klausimų.

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra, skundžiamu 2020 m. balandžio 3 d. nutarimu palikdama galioti 2020 m. kovo 16 d. nutarimÄ , Å¡iuos argumentus pripažino pagrįstais ir teisėtais. Analizuojant tiek Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2020 m. kovo 16 d. nutarimo, tiek Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros vyresniosios prokurorės 2020 m. balandžio 3 d. nutarimo turinį matyti, kad prokuratÅ«ra analizavo pareiÅ¡kėjos nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , rinko tyrimui reikÅ¡mingus duomenis bei medžiagÄ , aiÅ¡kinosi faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo/skundo nagrinėjimui.

Faktinė situacijos analizė motyvuota teisės normų analize, padarytos atitinkamos iÅ¡vados. Nenustatyta, jog prokuratÅ«ra neiÅ¡samiai ar nepakankamai atliko faktinės situacijos tyrimÄ bei bÅ«tų neatsakiusi į tyrimui reikÅ¡mingus klausimus. Vien tai, kad pareiÅ¡kėja nesutinka su prokuratÅ«ros atlikto tyrimo vertinimu nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjos skundas nebuvo tinkamai iÅ¡nagrinėtas, ar prokuratÅ«ra, motyvuodama nutarimus, atliko kokius nors procedÅ«rinius pažeidimus.

19. Pažymėtina, jog nors teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro nutarimo, prokuroro veiksmus vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, vis dėlto Å¡iuo atveju sutiktina tiek su prokuratÅ«ros, tiek ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nesant duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų pripažinta neveiksnia tam tikroje srityje (atitinkamai jai nustatyta globa ir paskirtas glėbėjas) (tokių duomenų pareiÅ¡kėja nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui), prokuratÅ«ra negali imtis vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonių, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjos turto bÅ«klės, nes veiksnaus asmens turtas ir/ar galimai jam padaryta žala nėra vieÅ¡ojo intereso gynimo sritis.

Taip pat sutiktina su Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. balandžio 3 d. nutarime padaryta išvada, kad nenustačius, jog pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažinta neveiksnia, nebuvo galima nustatyti teisės akto pažeidimo, o kartu ir viešojo intereso pažeidimo; nesant duomenų, kad pareiškėja yra Vilniaus miesto apylinkės teismo pripažinta neveiksnia, prokuroras neturėjo teisinio pagrindo spręsti pareiškėjos veiksnumo, globėjos nušalinimo, žalos atlyginimo klausimų bei priimti atitinkamo procesinio sprendimo.

20. PareiÅ¡kėja atskiruoju skundu taip pat praÅ¡o įtraukti į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju suinteresuotu asmeniu pareiÅ¡kėjos pusėje: N. N. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos sÅ«nų N. V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančius adresu (duomenys neskelbtini); teigia, jog nors pareiÅ¡kėja nurodė informacijÄ apie globėjÄ , jos vardÄ , pavardę ir gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiÅ¡kėjos skundÄ (turto tikrinimÄ ), nurodytu informacijos Å¡altiniu nepasinaudojo ir savo iniciatyva neįtraukė minėtos globėjos į bylÄ suinteresuotu asmeniu (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

21. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju byla buvo nagrinėjama CPK XXV skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka. Pagal CPK 443 straipsnio 3 dalį suinteresuotas asmuo yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog ypatingosios teisenos bylose klausimas dėl asmens įtraukimo į bylos nagrinėjimÄ suinteresuotu asmeniu turi bÅ«ti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017).

Å iuo atveju klausimas dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas ir nagrinėjamas. Pažymėtina, kad Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų iÅ¡taisymas (lot. revisio prioris instantiae) (CPK 312, 314, 320 straipsniai). Taigi apeliacinės instancijos teismas, net ir nustatęs pareiÅ¡kėjos nurodomų asmenų teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, negalėtų jų įtraukti į bylos nagrinėjimÄ .

Tokiu atveju teismas, remdamasis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir esant teisiniam pagrindui, privalėtų panaikinti priimtÄ pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti Å¡iam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo, privalėtų spręsti klausimÄ dėl teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi turinčio asmens procesinės padėties ir jo įtraukimo į bylÄ .

22. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja apskirtai neįrodinėjo ir nepagrindė, kokį teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi turi pareiÅ¡kėjos praÅ¡omi įraukti į bylÄ asmenys. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjos nurodytus asmenis pripažinti suinteresuotais asmenimis byloje, kurioje sprendžiamas prokuratÅ«ros nutarimo teisėtumas, nebuvo pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo iniciatyva neįtraukė minėtų asmenų į procesÄ suinteresuotais asmenimis.

23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo konkrečiu atveju Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorė atliko visus bÅ«tinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino, savo iÅ¡vadÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo argumentavo tinkamai, todėl nepažeidė proceso normų, nustatančių praÅ¡ymo/skundo tyrimo procedÅ«ras. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros vyriausioji prokurorė, palikdama Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2020 m. kovo 16 d. nutarimÄ galioti, skundžiamame 2020 m. balandžio 3 d. nutarime pritarė prokurorės argumentams ir motyvams, kuriais remiantis prokurorė grindė savo iÅ¡vadÄ .

Pažymėtina, kad apsispręsti dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamÄ ieÅ¡kinį yra ne prokuroro pareiga, o prokuroro teisė, todėl vien ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja nesutinka su prokurorų padarytomis iÅ¡vadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.

24. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

25. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pareiÅ¡kėjos T. S. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis). Vadovaudamasi iÅ¡dėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Tatjana Žukauskienė