2025-03-12 Nr. AB-4389-3-61-3-00280-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-373-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00280-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 25S15508 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui leidimas Nr. 760363032 laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2025 m. gruodžio 12 d.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti Sprendimo galiojimą. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė tuo, kad, panaikinus leidimą laikinai gyventi, bus panaikinti ir pareiškėjo turėto leidimo pagrindu išduoti leidimai jo dviems mažamečiams vaikams, o taip pat pareiškėjo sutuoktinės prašymas dėl laikino leidimo išdavimo šeimos susijungimo pagrindu (sutuoktiniui turint laikiną leidimą gyventi) būtų netenkinamas. Nesustabdžius Sprendimo vykdymo, iš Lietuvos turėtų išvykti ne tik pareiškėjas, bet ir visi jo šeimos nariai, o tai sukeltų itin skaudžias neigiamas pasekmes jo sergančiam mažamečiui sūnui, kurio gydymas tiesiog nutrūktų neribotam laikui. Pareiškėjas turėtų pareigą išvykti iš Lietuvos nesuteikus galimybės jam pateikti teismui paaiškinimus. Pareiškėjui išvykus į Ukrainos Respubliką, kur realiai vyksta karas, kiltų pavojus jo sveikatai ir gyvybei. Tai iš esmės prieštarautų ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (toliau – ir Konvencija), bet ir protingumo ir proporcingumo principams. Pareiškėjui Lietuva ir vienintelis pajamų šaltinis.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. sausio 29 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, tačiau netenkino jo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika šių nuostatų taikymo ir aiškinimo aspektu ir sprendė, kad pareiškėjas niekaip nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos ar ginčijamu Sprendimu būtų panaikinti leidimai laikinai gyventi ir jo šeimos nariams. Taigi, šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, teismo vertinimu, reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo bus ginamos prevenciškai, nes atsakovo Sprendimas savaime nereiškia ir padarinių kilimo, nes tam reikalingas kitas atsakovo sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo metu nebūtų proporcingas, nes pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius šios priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 29 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Sprendimo galiojimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pareiškėjo prašymą sprendė formaliai, neįsigilindamas į susiklosčiusią faktinę situaciją ir neindividualizuodamas pareiškėjo situacijos esminio pablogėjimo teismui nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės bei neatsižvelgė į tai, kad Migracijos departamentas, teismui netaikius užtikrinimo priemonės, iškart panaikins ir pareiškėjo mažamečių vaikų turėtus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.

2. Kai tik teismas priėmė skundžiamą nutartį, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl užtikrinimo priemonės taikymo, Migracijos departamentas 2025 m. vasario 4 d. M. K. (gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje) atžvilgiu priėmė Sprendimą, dokumento registracijos Nr. 25S35874, kuriuo buvo nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760366370, galiojantį iki 2025 m. gruodžio 12 d., ir A. K. (gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje) atžvilgiu priėmė Sprendimą, dokumento registracijos Nr. 25S36194, kuriuo buvo nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760368735, galiojantį iki 2025 m. gruodžio 12 d. Atitinkamai pareiškėjo Lietuvoje gimę vaikai – M. K. ir A. K., neteko turėtų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje bei atitinkamų socialinių garantijų, teisės lankyti ugdymo įstaigą, lankytis pas šeimos gydytoją. Abiejuose pareiškėjo mažamečių vaikų atžvilgiu priimtuose sprendimuose panaikinti leidimus atsižvelgta į tai, kad motinai 2024 m. gruodžio 17 d. buvo priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, o tėvui 2025 m. sausio 16 d. priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi ir teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

3. Pirmosios instancijos teismui atmetus pareiškėjo prašymą dėl užtikrinimo priemonių taikymo, nukentėjo ir pareiškėjo mažamečiai vaikai, kadangi migracijos tarnyba, nors ir buvo gavusi pareiškėjo prašymą sustabdyti visų klausimų, susijusių su jo nepilnamečiais vaikais sprendimą iki kol bus priimtas galutinis sprendimas administracinėje byloje, kadangi pareiškėjo vaikams išduoti leidimai laikinai gyventi yra tiesiogiai susieti su pareiškėjo turimu leidimu laikinai gyventi galiojimu ir, nesant galimybės jiems gauti leidimus laikinai gyventi kitais Įstatyme nustatytais pagrindais, tačiau tokio pareiškėjo prašymo netenkino bei panaikino mažamečių vaikų turimus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, tuo pačiu atimdami iš mažamečių vaikų atitinkamas socialines garantijas. Taigi būtent pareiškėjo ginčijamo Sprendimo pagrindu (ir teismui netaikius pareiškėjo atžvilgiu užtikrinimo priemonių) buvo panaikinti leidimai laikinai gyventi ir pareiškėjo šeimos nariams – abiem mažamečiams pareiškėjo vaikams, gimusiems ir augusiems Lietuvoje.

4. Teismui netaikius pareiškėjo prašomos užtikrinimo priemonės kilo žala ne tik pačiam pareiškėjui, kuriam nustojo galioti turimos socialinės garantijos, kurias pareiškėjas dirbdamas ir mokėdamas mokesčius Lietuvos Respublikoje nepertraukiamai turėjo nuo 2020 m. rugpjūčio mėn., bet kilo didelė žala ir pareiškėjo mažamečiams vaikams, kurie gimė ir auga Lietuvoje, o, panaikinus jiems išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, mažamečiai vaikai, kaip neturintys leidimo laikinai gyventi, neteko teisės lankyti ugdymo įstaigą, gauti medicininę priežiūrą iš šeimos gydytojo bei neteko kitų galimybių, kurias jiems suteikė turėtas leidimas. Pareiškėjo mažamečiams vaikams yra daroma neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala – abu vaikai negali tęsti ugdymo savo įprastoje ugdymo įstaigoje, o mažametis M. K. praranda galimybę tęsti jam skirtą gydymą dėl turimo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), o taip pat lankyti tą ugdymo įstaigą, kurioje mažamečiui jau yra teikiama atitinkama visų specialistų ((duomenys neskelbtini) ir kt.) pagalba.

5. Pareiškėjas teismui teiktame skunde nurodė, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas dėl įvykusio nesusipratimo, kurį sąlygojo ta aplinkybė, jog Migracijos departamentas neturi tiesioginės galimybės matyti tai, kokias socialines išmokas gauna asmuo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, o taip pat negali matyti asmens, vykdančio individualią veiklą, gaunamų pajamų, kurios teisės aktų nustatyta tvarka turi būti deklaruotos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki gegužės 1 dienos. Pareiškėjas teisėtai ir nepertraukiamai gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. (įdarbintas akcinėje bendrovėje (toliau – ir AB) „Kauno baldai“ pagal darbo sutartį Nr. 4534, sudarytą 2020 m. rugpjūčio 10 d., kuri, 2025 m. sausio 16 d. panaikinus laikinąjį leidimą gyventi ir apie tai 2025 m. sausio 7 d. informavus darbdavį, buvo nutraukta šalių susitarimu, suteikiant pareiškėjui galimybę grįžti į šią darbo vietą išsprendus laikinojo leidimo gyventi klausimą). Pareiškėjas 2024 m. liepos 23 d. išlaikė valstybinės kalbos egzaminą, o 2024 m. spalio 16 d. – Konstitucijos pagrindų egzaminą. Pareiškėjo sutuoktinė, Lietuvoje teisėtai gyvenanti nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. pagal Lietuvos nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d., suteikusią galimybę teisėtai dirbti Lietuvos Respublikoje, 2025 m. sausio 13 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, sutuoktinio leidimo laikinai gyventi pagrindu.

6. Pareiškėjas visą laiką gaudavo legalias pajamas bei vaiko priežiūros išmokas (kurios buvo skirtos atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turėjo darbo stažą įmonėje AB „Kauno baldai“, mokėjo visus mokesčius nuo darbo užmokesčio, todėl vaiko priežiūros atostogų metu pareiškėjas turėjo teisę gauti teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotas vaiko priežiūros išmokas). Pareiškėjas gyvendamas Lietuvos Respublikoje siekė sąžiningai laikytis visų teisės aktų reikalavimų, sąžiningai dirbo, mokėjo mokesčius. Pareiškėjas sėkmingai 4,5 metų įgyvendina leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pratęsimo sąlygas, be to, Lietuvos Respublika yra ir pareiškėjo ekonominių interesų centras. Pareiškėjo vaikai yra gimę (duomenys neskelbtini), o Ukrainoje dėl karo padėties net nėra buvę, juo labiau, kad beveik visi tiek pareiškėjo, tiek ir jo sutuoktinės artimiausi žmonės – tėvai, broliai, legaliai gyvena ir dirba Lietuvoje. Su Ukraina pareiškėjas nebesieja ateities, kadangi beveik visą savo, kaip suaugusiojo asmens gyvenimą, gyvena ne Ukrainoje. Iš pareiškėjo yra atimti teisėti lūkesčiai kreiptis dėl nuolatinio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, kaip užsieniečiui nepertraukiamai išgyvenusiam Lietuvoje beveik 5 metus.

7. Pareiškėjo mažamečiai vaikai ne tik prarado turėtus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, bet ir pasibaigus pareiškėjo turimai teisei laikinai gyventi Lietuvoje (t. y. pareiškėjas, kaip Ukrainos pilietis, turi teisę 90 dienų per metus legaliai gyventi Lietuvoje), pareiškėjui turint pareigą išvykti iš Lietuvos (kitaip jo atžvilgiu bus priimtas atitinkamas sprendimas jį deportuoti), iš Lietuvos turės išvykti ir pareiškėjo vaikai. Išvykimas į Ukrainą sukeltų grėsmę ne tik pareiškėjo, bet ir jo mažamečių vaikų bei sutuoktinės sveikatai ir gyvybei. Atitinkamai tiek pareiškėjui, tiek jo šeimos nariams būtų padaryta neatitaisoma žala, kurią labiausia patirtų mažamečiai pareiškėjo vaikai, nes būtų sutrikdytas vaikų vystymasis, kadangi vaikai ne tik prarastų jų turimą stabilią įprastinę gyvenimo aplinką bei Lietuvos Respublikos suteikiamą saugumą visomis prasmėmis. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, kad pareiškėjas su vaikais būtų priversti palikti Lietuvą dar net nepasibaigus teisminiam procesui, tai galėtų sąlygoti ne tik pareiškėjo, bet ir jo šeimos narių neigiamą požiūrį į visas Lietuvos institucijas.

8. Valstybei egzistuoja pozityvi pareiga užtikrinti pareiškėjo privatų ir šeimos gyvenimą, tačiau teismui netaikius užtikrinimo priemonės ir atsiradus pareiškėjo pareigai išvykti iš Lietuvos į Ukrainos Respubliką, kartu su mažamečiais vaikais, tokia situacija būtų nesuderinama ir neproporcinga su Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje numatytomis sąlygomis.

9. Nagrinėjamu atveju egzistuoja abi reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos, t. y. pareiškėjo skundas yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas, antra, nesustabdžius Sprendimo galiojimo, pareiškėjas turėtų pareigą išvykti iš Lietuvos Respublikos nesuteikus galimybės pareiškėjui pateikti teismui paaiškinimų. Be kita ko, pareiškėjui išvykus į Ukrainos Respubliką, t. y. valstybę, kurioje šiuo metu vyksta karas ir vykdomi aktyvūs kariniai veiksmai iš esmės visoje teritorijoje, realiai kiltų pavojus jo sveikatai ir gyvybei, o tai sukeltų neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą žalą.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą akcentuoja, kad pareiškėjas nenurodė, kokia neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala galėtų dėl to kilti, taip pat argumentai, susiję su sprendimais dėl leidimų laikinai gyventi panaikinimo pareiškėjo vaikams, atmestini ir todėl, jog sprendimai panaikinti leidimus laikinai gyventi pareiškėjo vaikams nėra ginčo dalykas šioje administracinėje byloje. Pareiškėjas skunde pateikia bendrą informaciją apie savo šeimos narius, taip pat nurodo, kad pareiškėjas išlaikė lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminą, nekeitė darbo vietos 5 metus ir kt., tačiau šie argumentai nepagrindžia, kokia didelė ar neatitaisoma žala gali kilti pareiškėjui, jei nebus taikoma pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, kaip Ukrainos pilietis, turi teisę būti Lietuvos Respublikoje 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, nes Ukraina yra valstybė, įtraukta į Trečiųjų šalių, kurių piliečiams netaikomas reikalavimas turėti vizą kertant valstybių narių išorines sienas, kai buvimo trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, sąrašą. Taip pat ginčijamu Sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, todėl pareiškėjo prašymas grindžiamas su ginčo dalyku nesusijusiu pagrindu. Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nesukuria prielaidos manyti, jog šis straipsnis nustato absoliutų teisinį pagrindą valstybės teritorijoje neteisėtai esančių užsieniečių legalizavimui. Pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 29 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nustatęs, jog pareiškėjas neįrodė, kad nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pareiškėjo ginčijamo Sprendimo pagrindu (ir teismui netaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės) Migracijos departamento 2025 m. vasario 4 d. sprendimais Nr. 25S35874 ir Nr. 25S36194 buvo panaikinti leidimai laikinai gyventi ir pareiškėjo šeimos nariams – mažamečiams vaikams M. K. ir A. K., gimusiems ir augusiems Lietuvoje. Panaikinus jiems išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, mažamečiai vaikai neteko atitinkamų socialinių garantijų, teisės lankyti ugdymo įstaigą, gauti medicininę priežiūrą iš šeimos gydytojo bei kitų galimybių, kurias jiems suteikė turėtas leidimas, dėl ko mažamečiams vaikams yra daroma neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala. Pareiškėjas teisėtai ir nepertraukiamai gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d., visą laiką gaudavo legalias pajamas bei vaiko priežiūros išmokas; 2024 m. liepos 23 d. išlaikė valstybinės kalbos egzaminą, o 2024 m. spalio 16 d. – Konstitucijos pagrindų egzaminą; sėkmingai 4,5 metų įgyvendina leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pratęsimo sąlygas, be to, Lietuvos Respublika yra ir pareiškėjo ekonominių interesų centras. Pareiškėjo vaikai yra gimę (duomenys neskelbtini), o Ukrainoje dėl karo padėties net nėra buvę, juo labiau, kad beveik visi tiek pareiškėjo, tiek ir jo sutuoktinės artimiausi žmonės – tėvai, broliai, legaliai gyvena ir dirba Lietuvoje. Išvykimas į Ukrainą sukeltų grėsmę ne tik pareiškėjo, bet ir jo mažamečių vaikų bei sutuoktinės sveikatai ir gyvybei.

Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė Migracijos departamento 2025 m. vasario 4 d. sprendimus Nr. 25S35874 ir Nr. 25S36194, kuriais pareiškėjo mažamečiams vaikams M. K. ir A. K. buvo panaikinti leidimai laikinai gyventi. Migracijos departamento 2025 m. vasario 4 d. sprendimai priimti, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui priimtas Sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, ir teismas ginčijama nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Kadangi Migracijos departamento 2025 m. vasario 4 d. sprendimų pridėjimo prie bylos poreikis atsirado vėliau, šie dokumentai pridedami prie bylos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje yra išvardytos taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tarp jų – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., LVAT 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2782-520/2024). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2782-520/2024 ir kt.).

Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui leidimą Nr. 760363032 laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2025 m. gruodžio 12 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, ir asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis, pareiškėjas gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. (įdarbintas AB „Kauno baldai“ pagal darbo sutartį, sudarytą 2020 m. rugpjūčio 10 d., kuri, 2025 m. sausio 16 d. panaikinus laikinąjį leidimą gyventi, buvo nutraukta šalių susitarimu, suteikiant pareiškėjui galimybę grįžti į šią darbo vietą išsprendus laikinojo leidimo gyventi klausimą). Pareiškėjas yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje. Pareiškėjo mažamečiai vaikai M. K. ir A. K., gimė ir augo Lietuvoje, lanko ugdymo įstaigas, registruoti viešoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. M. K. nustatytas (duomenys neskelbtini), pastoviai lankosi pas specialistus. Pareiškėjo teigimu, panaikinus vaikams išduotus leidimus laikinai gyventi jų tėvo (pareiškėjo) leidimo laikinai gyventi pagrindu, mažamečiai vaikai neteko atitinkamų socialinių garantijų, teisės lankyti ugdymo įstaigą, gauti medicininę priežiūrą iš šeimos gydytojo bei kitų galimybių, kurias jiems suteikė turėtas leidimas, dėl ko mažamečiams vaikams yra daroma neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala. Be to, mažametis vaikas M. K. praranda galimybę tęsti jam skirtą gydymą dėl turimo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), o taip pat lankyti tą ugdymo įstaigą, kurioje mažamečiui jau yra teikiama atitinkama visų specialistų ((duomenys neskelbtini)) pagalba. Tiek pareiškėjui, tiek jo šeimos nariams būtų padaryta neatitaisoma žala, kurią labiausia patirtų mažamečiai pareiškėjo vaikai, nes būtų sutrikdytas vaikų vystymasis, kadangi vaikai prarastų jų turimą stabilią įprastinę gyvenimo aplinką bei Lietuvos Respublikos suteikiamą saugumą visomis prasmėmis. Tokia situacija būtų nesuderinama ir neproporcinga su Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje numatytomis sąlygomis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje keliamo ginčo pobūdį, nustatytas bylos aplinkybes, Migracijos departamento Sprendimu sukeliamus teisinius padarinius, tai, kad pareiškėjo ginčijamo Sprendimo pagrindu (ir teismui netaikius pareiškėjo prašomos užtikrinimo priemonės) Migracijos departamento 2025 m. vasario 4 d. sprendimais Nr. 25S35874 ir Nr. 25S36194 buvo panaikinti leidimai laikinai gyventi ir pareiškėjo mažamečiams vaikams M. K. ir A. K., gimusiems ir augusiems Lietuvoje, taip pat atsižvelgusi į tai, kad administracinė byla dėl Sprendimo bus nagrinėjama 2025 m. kovo 18 d. (paskirtas teismo posėdis), nesant duomenų, jog pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, piktnaudžiautų procesu, sprendžia, kad šiuo atveju, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui ir jo šeimos nariams (nepilnamečiams vaikams).

Šiuo aspektu pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr., pvz., LVAT 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-111-463/2024 ir kt.).

Pažymėtina, kad panašiais atvejais, pasikeitus teisiniam reguliavimui, kuriame nėra įtvirtintas administracinio sprendimo dėl leidimo gyventi panaikinimo apskundimo teismui suspensyvinis efektas (skundo padavimas nesustabdo sprendimo vykdymo), reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos ir kitose bylose (žr., pvz., LVAT 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-646-624/2024; 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-777-520/2024; 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-131-602/2025).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus argumentus, kuriais jis grindžia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, mažamečių vaikų interesus ir kitas svarbias aplinkybes, šiuo atveju yra tikslinga taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju atitinka protingumo, proporcingumo principus, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 29 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo V. K. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. tenkinti pareiškėjo V. K. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. 25S15508 galiojimą iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė