2023-09-06 Nr. AB-15882-3-63-3-01414-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-534-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01414-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. O. komercinės firmos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. liepos 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. O. komercinės firmos skundą atsakovui Klaipėdos teritorinei muitinei (trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. O. komercinė firma (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir atsakovas) 2023 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. 10000508557 „Dėl mokestinės nepriemokos nepradėjimo (sustabdymo)“ dalį, kuria nuspręsta pradėti 778 Eur muito išieškojimą iš pareiškėjo; 2) panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 10000508634 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje“. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti užtikrinimo priemonę ir sustabdyti ginčijamų sprendimų vykdymą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. liepos 27 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą, tačiau netenkino jo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas; antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika.

Įvertinęs kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, skundo reikalavimus, pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir nurodytas priežastis, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, turi būti taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo inicijuoto ginčo esmę sudaro tai, ar atsakovas pagrįstai pradėjo priverstines muito mokesčio išieškojimo procedūras, netenkindamas pareiškėjo 2023 m. liepos 10 d. prašymo dėl muito mokestinės nepriemokos išieškojimo stabdymo. Teismas nurodė, kad ginčijamais sprendimais nuspręsta iš pareiškėjo sąskaitų, esančių kredito įstaigose, išieškoti 778 Eur sumą, kurios dydis, teismo vertinimu, pats savaime paneigia neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos atsiradimo bei padarymo riziką. Teismas akcentavo, kad priešingi šiuo klausimu pareiškėjo argumentai dėl neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos atsiradimo bei rizikos padarymo iš esmės yra siejami su aplinkybe, kad jis negali laisvai disponuoti savo lėšomis ir kitu turtu, nes jie yra areštuoti baudžiamojoje byloje priimtu nutarimu. Tai reiškia, kad minėtas neigiamas pasekmes pareiškėjui gali sukelti arba sukelia minėtas nutarimas baudžiamojoje byloje, o ne atsakovo priimti sprendimai dėl 778 Eur sumos išieškojimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, siekdamas išvengti neigiamų materialių-finansinių pasekmių, turi inicijuoti atitinkamas teisines procedūras baudžiamojoje byloje.

Įvertinęs šioje byloje inicijuoto ginčo dalyką, teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nesustabdžius ginčijamų sprendimų vykdymo bus ar galės būti pareiškėjui padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl nėra ABTĮ 70 straipsnyje nustatytų sąlygų visumos (nėra antrosios sąlygos), dėl to pareiškėjo prašymas netenkinamas.

III. Pareiškėjas L. O. komercinės firma padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. liepos 27 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti užtikrinimo priemonę ir stabdyti išieškojimą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nenurodė argumentų dėl to, jog pareiškėjo skundas nėra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas, tačiau konstatavo nesant tik antrosios ABTĮ 70 straipsnyje numatytos sąlygos, kas leidžia teigti, jog teismas nenustatė akivaizdžių pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo nepagrįstumo požymių. Pareiškėjo teigimu, skundo forma ir turinys atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus, pareiškėjo reikalavimas yra grindžiamas skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jis pripažintinas preliminariai pagrįstu. Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju egzistuoja ir antroji sąlyga, nes, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės (t. y. laikinai nesustabdžius išieškojimo pagal skundžiamus sprendimus), pareiškėjas patirs didelę žalą, kurios pašalinimas būtų objektyviai neįmanomas, o pareiškėjo skundo tenkinimo atveju būtų neįmanoma įvykdyti teismo sprendimo, nes nebūtų įmanoma grįžti į padėtį iki sprendimų priėmimų.

Pareiškėjas pažymi, kad teismą tikriausiai suklaidino šioje byloje sąlyginai nedidelė išieškotinų mokesčių suma, tačiau, pareiškėjo nuomone, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą lemiamą reikšmę derėtų priskirti ne išieškomai mokesčių sumai konkrečiai tik šioje byloje, tačiau aplinkybei, jog tokių išieškojimų pareiškėjo atžvilgiu muitinė vykdo labai daug ir bendra jų suma yra kelių milijonų vertės. Pareiškėjas teigia, kad jo finansinė padėtis yra prasta, o priverstinai išieškojus šioje byloje ginčijamą mokestinę nepriemoką – dar labiau pablogėtų. Pareiškėjo atžvilgiu atsakovas yra priėmęs ne vieną apskųstiems sprendimams tapatų administracinį aktą, todėl kiekvienas papildomas net ir sąlyginai nedidėlės sumos (kaip ir ginčo atveju) priverstinis išieškojimas turės įtakos tam, kad bendra išieškoma suma pareiškėjui yra ženkli ir tokių sumų priverstinis išieškojimas (jų visuma) turės didelių neigiamų padarinių bei neigiamai paveiks pareiškėjo apyvartines lėšas, atsiskaitymus su darbuotojais, padarys žalą normaliai įmonės veiklai, sutrikdys atsiskaitymą su kreditoriais. Priverstinis išieškojimas kelia bankroto grėsmę, o tai kelia riziką viešojo intereso pažeidimui (bankroto atveju pareiškėjas liautųsi vykdęs veiklą, mokėti mokesčius valstybei, nebegalėtų atsiskaityti su kreditoriais, turėtų atleisti darbuotojus ir pan.).

Pareiškėjas nurodo, kad ikiteisminiame tyrime, apie kurį užsiminė teismas skundžiamoje nutartyje, yra pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – laikinasis nuosavybės teisės apribojimas, todėl yra areštuotas didelės vertės įvairus pareiškėjo turtas. Minėta baudžiamojo poveikio priemone, be kita ko, siekiama užtikrinti civilinį ieškinį dėl galimai nesumokėtų mokesčių valstybei.

Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamu atveju neatmetama galimybė, kad nesustabdžius ginčijamų sprendimų vykdymo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, pareiškėjas prarastų galimybę toliau verstis veikla. Pareiškėjo įsitikinimu, ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl tikėtina, kad išnagrinėjus šį skundą pareiškėjui nereikės mokėti sprendimais apskaičiuotos mokestinės nepriemokos. Tačiau nesustabdžius sprendimų vykdymo ir tenkinus pareiškėjo skundą, bus neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą, nes ginčijamų sprendimų pagrindu nurašius pinigines lėšas nuo pareiškėjui priklausančių banko sąskaitų, pareiškėjas nebeturės apyvartinių lėšų ir nebegalės tęsti savo veiklos, todėl bus priverstas kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo.

Atsakovas Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas mano, kad teismas pagrįstai nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai padarė išvadą, kad neigiamas pasekmes pareiškėjui gali sukelti arba sukelia ne atsakovo priimti ginčo sprendimai dėl 778 Eur sumos išieškojimo, o būtent nutarimas baudžiamojoje byloje. Atsakovo teigimu, pareiškėjui nepagrindus būtinų sąlygų, leidžiančių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jo atskirasis skundas atmestinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, teismas pagrįstai nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip ir atsakovas, mano, jog neigiamas pasekmes pareiškėjui gali sukelti arba sukelia ne atsakovo priimti ginčo sprendimai dėl 778 Eur sumos išieškojimo, o būtent nutarimas baudžiamojoje byloje, dėl to pareiškėjas, siekdamas išvengti neigiamų materialių-finansinių pasekmių, turi inicijuoti atitinkamas teisines procedūras baudžiamojoje byloje. Kadangi pareiškėjas nepagrindė būtinų sąlygų, leidžiančių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. liepos 27 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. 10000508557 ir 2023 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 10000508634 vykdymą (išieškojimą), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018). Proporcingumo principas reikalauja įvertinti neigiamas pasekmes, kurios realiai gali atsirasti pareiškėjui jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų taikyta, o teismas jo skundą patenkintų, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui ir tretiesiems asmenims byloje, taip pat visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, o teismas pareiškėjo skundą byloje atmestų. Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinių ginčų bylose, kai yra prašoma stabdyti atitinkamo viešojo administravimo subjekto, įgyvendinančio įstatymų leidėjo suteiktus valstybės vykdomosios valdžios įgaliojimus, priimto administracinio akto (toje byloje pareiškėjo ginčijamo) galiojimą, turi būti paisoma ir viešojo intereso, t. y. turi būti vertinamas ginčijamo akto sustabdymas neigiamų pasekmių viešajam interesui prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-212-822/2023).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia tuo, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės bus sustabdyta įmonės veikla, nesustabdžius ginčijamų sprendimų vykdymo ir tenkinus pareiškėjo skundą, bus neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą, nes ginčijamų sprendimų pagrindu nurašius pinigines lėšas nuo pareiškėjui priklausančių banko sąskaitų, pareiškėjas nebeturės apyvartinių lėšų ir nebegalės tęsti savo veiklos, todėl bus priverstas kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į tai, kad nors šioje byloje išieškotina muito suma sąlyginai nėra didelė, tačiau pareiškėjo atžvilgiu muitinė pradėjusi ne vieną išieškojimą ir bendra skolos suma yra kelių milijonų vertės. Be to, ikiteisminiame tyrime pareiškėjo atžvilgiu yra pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – laikinasis nuosavybės teisės apribojimas, todėl yra areštuotas didelės vertės įvairus pareiškėjo turtas ir jis neturi teisės juo disponuoti. Taigi, šiuo atveju pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindžia finansinių sunkumų grėsme ir dėl to galinčiomis kilti neigiamomis pasekmėmis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-440/2010, 2011 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011 ir kt.). Būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas siekiant išvengti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos.

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, galima tam tikra neigiama įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009 ir kt.). Atitinkamai aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, per se (savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėjas neįrodo, jog teismui, priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio mėn. 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė nuotrauką iš SEB interneto banko apie rezervuotas lėšas, kurioms, pareiškėjo teigimu, dėl ikiteisminiame tyrime pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonė taikomi apribojimai, banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti pareiškėjo piniginių lėšų likutis (b. l. 55–58), taip pat informaciją apie darbuotojų skaičiaus pokytį, Klaipėdos teritorinės muitinės vykdomus kitus išieškojimus pareiškėjo atžvilgiu. Teisėjų kolegijos manymu, pareiškėjo pateikti duomenys sudaro pagrindą vertinti, jog pareiškėjas šiuo metu turi finansinių sunkumų, tačiau minėti duomenys nepatvirtina, jog nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės – nesustabdžius Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. 10000508557 ir 2023 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 10000508634 vykdymo dėl 778 Eur muito mokesčio išieškojimo – jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjui jo nurodytas neigiamas pasekmes gali sukelti arba sukelia nutarimas baudžiamojoje byloje dėl pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės – laikinojo nuosavybės teisės apribojimo, o ne atsakovo priimti sprendimai dėl 778 Eur muito mokesčio išieškojimo. Pastebėtina, kad tai skunde iš dalies patvirtino ir pats pareiškėjas, teigdamas, jog sumokėti muitą arba pateikti garantiją jis negali ne tik dėl to, kad toks sumokėjimas ar garantijos pateikimas padarytų pareiškėjui neatitaisomos žalos ir jis patirtų didelių ekonominių sunkumų, tačiau ir dėl objektyvių nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių – pritaikyto viso jo turto arešto.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija atsakovo paskaičiuoto muito dydžio ar savo pareigos sumokėti muito mokestį, pareiškėjas iš esmės nesutinka su atsakovo sprendimu pradėti muito išieškojimo procedūrą, t. y. pareiškėjas siekia įrodyti, jog atsakovas turėjo sustabdyti muito mokestinės nepriemokos išieškojimą, nes atsakovo reikalavimas sumokėti muitą buvo užtikrintas baudžiamojo poveikio priemonėmis. Teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamu atveju, net ir atsižvelgiant į tai, jog 778 Eur muito mokestis buvo užtikrintas baudžiamojo poveikio priemonėmis ir atsakovas priėmė ginčijamus sprendimus, kuriais nusprendė išieškoti iš pareiškėjo tą pačią 778 Eur dydžio muito mokestinę nepriemoką, įvertinus faktą, jog atsakovo sprendimai pradėti išieškojimo veiksmus būtų nukreipti į tą pačią pinigų sumą, kuri ir buvo užtikrinta baudžiamojo poveikio priemonėmis, o pareiškėjas paties muito mokestinės nepriemokos fakto šioje byloje neginčija, jo teiginiai, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės (nesustabdžius išieškojimo) jam kils skunde nurodytos neigiamos pasekmės, yra deklaratyvaus pobūdžio ir vertintini kaip nepagrindžiantys būtinumo taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjo nurodytas neigiamas pasekmes jam sukelia ikiteisminiame tyrime jo atžvilgiu pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – laikinasis nuosavybės teisės apribojimas, todėl pareiškėjas, siekdamas išvengti neigiamų materialių-finansinių pasekmių, turi inicijuoti atitinkamas teisines procedūras baudžiamojoje byloje. Atsakovo priimti sprendimai dėl 778 Eur muito mokesčio išieškojimo iš esmės nekeičia pareiškėjo finansinės situacijos, nes minėta suma, kaip patvirtino pats pareiškėjas, yra užtikrinta baudžiamojo poveikio priemonėmis ir rezervuota pareiškėjo banko sąskaitoje. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu vykdant ginčijamus atsakovo sprendimus minėta suma būtų nurašyta iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigoje, pareiškėjas turėtų pagrindą kreiptis į baudžiamąją bylą nagrinėjančią instituciją dėl baudžiamojo poveikio priemonės apimties taikymo sumažinimo, esant įvykdytam vienam iš reikalavimų.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui neįrodžius, jog nagrinėjamoje byloje nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ABTĮ 70 straipsnio nuostatas ir pagrįstai netenkino jo prašymo sustabdyti Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. 10000508557 ir 2023 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 10000508634 vykdymą (išieškojimą). Dėl nurodytų priežasčių, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl skundžiama teismo nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. O. komercinės firmos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė