03a09d5c-acda-4232-823d-685ff4e0ffac · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-5419-423/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01233-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija 37.2; 20.2.3.2; (S) 55.1.1; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 25 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui T. M., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas T. M. skundu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 2). PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

2) nurodė bei teismo posėdžio metu patikslino, kad laikotarpiu nuo 2017-06-30 iki 2018-06-03 atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) bendrabučio bei kamerų tipo patalpose, kuriuose buvo pažeistos jo teisės dėl netinkamo kalinimo, gyvenamojo ploto vienam asmeniui teko mažiau, nei numatyta teisės aktuose minimali norma. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kalinimo sÄ lygos neatitiko teisės aktų reikalavimų, 3-o lokalinio sektoriaus pastato sienos, lubos ir laiptai yra apgriuvę, lovų spyruoklės iÅ¡sitampiusios, dėl ko iÅ¡linksta stuburas ir nepatogu miegoti, skauda nugarÄ .

Bendrabučio tipo tualetų patalpose buvo neaukÅ¡tos pertvaros, trÅ«ko privatumo atliekant gamtinius reikalus. Pertvaros buvo iÅ¡ plokščių, kurios sunkiai valomos, nehigieniÅ¡kos. Tualeto patalpoje tarp įrengtų pisuarų nebuvo pertvarų, neįrengtos spintelės susidėti tualeto reikmenims, virÅ¡ praustuvių neįrengti veidrodžiai ir lentynėlės. Dėl Å¡ių neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , garbės ir orumo pažeminimÄ .

Tokiais veiksmais atsakovas padarė pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis vertina 3 000 Eur suma ir praÅ¡o jÄ priteisti iÅ¡ atsakovo. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime (b. l. 6-11) nurodė kad, minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma pareiÅ¡kėjo atžvilgiu tiek bendrabučio tipo, tiek kamerų tipo patalpose nebuvo pažeista. Alytaus pataisos namų baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas. Kameros aprÅ«pintos naujais baldais ir inventoriumi.

Baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpos įrengtos pagal remonto atlikimo metu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Atsakovas nurodė, kad reikÅ¡minga aplinkybė yra ta, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri yra ne kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi, pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių bendrabučio tipo patalpose nebuvo ribojama, nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys laisvai judėti įstaigos teritorijoje.

Pareiškėjo gyvenamosios patalpos buvo įrengtos vadovaujantis teisės aktais. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpos įrengtos vadovaujantis teisės aktais. Visuose sanitariniuose mazguose yra įrengtos lentynėlės ir veidrodis. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis.

PareiÅ¡kėjo argumentai nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s bei nepagrįsti. Atsakovas praÅ¡o skundÄ atmesti. Skundas atmestinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad jam atliekant bausmę Alytaus PN nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimÄ tinkamomis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2017-06-30 iki 2018-06-03 jam atliekant bausmę Alytaus PN trÅ«ko gyvenamojo ploto normos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo Alytaus PN sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .

Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-04-21 sprendimÄ P. prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Netinkamas laikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjas grindžia ploto trÅ«kumu gyvenamosiose patalpose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 111.2. punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.

Teismas taip pat pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į Å¡ių taisyklių 111.1 ir 111.2. punkte įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Kadangi teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas patalpos plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Objektyvių duomenų apie konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje gyvenamojoje patalpoje metu joje buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.

Ä® bylÄ pateikti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2017-06-30 iki 2017-08-10, nuo 2017-08-11 iki 2017-08-30, nuo 2017-09-06 iki 2017-09-18 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpÄ Nr. 18, kuri yra 12,21 kv. m. ploto, jame įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,07 kv. m. (laikotarpiu nuo 2017-08-30 iki 2017-09-06 pareiÅ¡kėjas buvo etapuotas); laikotarpiu nuo 2017-09-18 iki 2017-10-09, nuo 2017-10-12 iki 2017-10-25, nuo 2017-10-31 iki 2017-11-23, nuo 2017-11-29 iki 2018-01-22 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpÄ Nr. 29, kuri yra 15,10 kv. m. ploto, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,77 kv. m. (laikotarpiu nuo 2017-10-09 iki 2017-10-12, nuo 2017-10-25 iki 2017-10-31, nuo 2017-11-23 iki 2017-11-29 pareiÅ¡kėjas buvo etapuotas); laikotarpiu nuo 2018-01-22 iki 2018-01-24 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpÄ Nr. 11, kuri yra 12,14 kv. m. ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,06 kv. m. (laikotarpiu nuo 2018-01-24 iki 2018-01-31 pareiÅ¡kėjas buvo etapuotas); laikotarpiu 2018-01-31 iki 2018-02-09 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpÄ Nr. 29, kuri yra 15,10 kv. m. ploto, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,77 kv. m.; laikotarpiu nuo 2018-02-09 iki 2018-04-18, nuo 2018-04-23 iki 2018-05-30 nuteistasis paskirtas į 11 bÅ«rio 5 miegamÄ jÄ patalpÄ , kurioje yra 46,25 kv. m. ploto, joje įrengta 12 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas - 3,85 kv. m. (laikotarpiu nuo 2018-04-18 iki 2018-04-23, nuo 2018-05-30 iki 2018-06-01 pareiÅ¡kėjas buvo etapuotas); laikotarpiu nuo 2018-06-01 iki 2018-06-03 nuteistasis paskirtas į 17 bÅ«rio 8 miegamÄ jÄ patalpÄ , kuri yra 35,85 kv. m. ploto, joje įrengta 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas - 4,48 kv. m. (b. l. 14-19).

PareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, pagrįsti skunde nurodytoms aplinkybėms dėl patalpų ploto trÅ«kumo, nepateikė. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais oficialiais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, todėl jais remiasi. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sÄ lygų.

Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad minimalaus pareiÅ¡kėjui tenkančio ploto norma nebuvo pažeista, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika (žr. 2016-10-20 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr. 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai (Ä®sakymas Nr. V-124) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr.

EŽTT 2009-07-30 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010-04-08 sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012-05-31 sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, jog Å¡ioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareikėjo argumentų dėl baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog nebuvo užtikrintas jo privatumas sanitariniame mazge. Teismo posėdžio metu patikslino, kad privatumas nebuvo užtikrintas jam atliekant bausmę bendrabučio tipo patalpose, taigi privatumo užtikrinimo kamerų tipo patalpose teismas neanalizuoja. EŽTT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad vertinant, ar nebuvo virÅ¡yta priimtina kentėjimo riba, prie tokių veiksnių priskirtina ir galimybė privačiai naudotis tualetu.

Pagal EŽTT praktikÄ privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi bÅ«ti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat Å¡ios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu iÅ¡vadÄ , kad kalinimo sÄ lygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95), 2002 m. liepos 15 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99).

Vis dėlto EŽTT konstatuoja kalinamo asmens privatumo pažeidimÄ naudojantis tualetu, kuris sudaro pagrindÄ pripažinti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (t. y., kai pripažįstama, kad kalinimo sÄ lygos virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, žemino asmens garbę ir orumÄ ) paprastai tuo atveju, kai asmuo naudojosi nevisiÅ¡kai ar visiÅ¡kai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu (žr., pvz., EŽTT 2008 m. spalio 9 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 62936/00) 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje C. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09), 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje V. ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12).

Taigi aplinkybė, kad buvo naudojamasi neatskirtu ar nevisiÅ¡kai atskirtu tualetu kameroje, t. y. patalpoje, kuri yra gyvenamosios paskirties, matant kitiems asmenims ir Å¡iems asmenims patiems tuo metu nesinaudojantiems tualetu, pagal EŽTT praktikÄ paprastai gali sudaryti prielaidas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad tualetai nėra uždaroje patalpoje, tačiau atskirti ne visiÅ¡kai aukÅ¡tomis sienelėmis, kÄ atsiliepime patvirtina ir atsakovo atstovas (b. l. 6-11). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų.

Nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti suteiktas nevisiÅ¡kas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, prieÅ¡ingai nei kamerų atveju, tualetais Å¡ioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Kaip matyti, Å¡ios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant EŽTT paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje. Taigi įvertinus minėtas nustatytas aplinkybes, t. y. unitazai, kuriais naudojosi pareiÅ¡kėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y.

Å¡iuo aspektu kankinančioms, nežmoniÅ¡koms ir (ar) žeminančioms sÄ lygoms pripažinti (LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). Teismas atkreipia dėmesį, kad teisės aktai nereglamentuoja pertvarų tarp pisuarų. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad sanitariniuose mazguose nebuvo įrengtos lentynėlės ir veidrodis. Nors atsakovas atsiliepime nurodo, kad visuose sanitariniuose mazguose buvo įrengtos lentynėlės ir veidrodis, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintų „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – AprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos) 7.1 punktas numato, kad lentynėlė asmens higienos priemonėms turi bÅ«ti virÅ¡ kiekvienos praustuvės, taip pat ir sieninis veidrodis (7.3 p.). Kadangi Å¡iuo atveju įrodinėjimo naÅ¡ta dėl nurodytų sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams tenka įstaigos administracijai, o atsakovo atstovas tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, Å¡ioje skundo dalyje konstatuotinas teisės akto pažeidimas.

PareiÅ¡kėjas skunde reiÅ¡kė pretenzijas dėl pastato avarinės bÅ«klės, nurodė, kad sienos, lubos laiptai yra apgriuvę. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu į bylÄ pateikė statinio pripažinimo avariniu 2008-02-27 aktÄ (b. l. 40-41). Atsakovo atstovas pateikė teismui Statybos-remonto darbų rangos 2010-02-26 sutartį Nr. 52, sudarytÄ tarp UAB „Stamita“ ir Alytaus PN, kuria buvo vykdomi remonto darbai bei pažymas apie atliktų darbų ir iÅ¡laidų vertę (b. l. 23-29). Teismo vertinimu tiek pareiÅ¡kėjo, tiek atsakovo atstovo pateikti dokumentai neapima ginčo laikotarpio ir negali bÅ«ti vertintini.

Kita vertus, teismas pažymi, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teises ar teisėti interesai. PareiÅ¡kėjas konkrečių atvejų, kuomet dėl prastos statinio bÅ«klės buvo sukeltas tariamas pavojus jo sveikatai ar gyvybei, nenurodė, nesiejo Å¡io pažeidimo su konkrečiai jam pasireiÅ¡kusiomis individualiomis neigiamomis pasekmėmis.

Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas atsakovui kėlė pretenzijas dėl konkrečių statinio bÅ«klės sÄ lygotų jo teisių ar interesų pažeidimų, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų ir neturtines žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino dėl netinkamų naudoti lovų bÅ«klės, nurodė, kad lovų spyruoklės iÅ¡sitampiusios, dėl ko iÅ¡linksta stuburas ir nepatogu miegoti, skauda nugarÄ .

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad nuteistieji aprÅ«pinami geros kokybės baldais, tame tarpe ir lova, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Teismo vertinimu, atsakovui nepateikus jokių duomenų apie lovų bÅ«klę, t. y. jų amžių, stabilumÄ , tinkamumÄ naudoti ir kt., kas yra susiję su Higienos normos HN 76:2010 6 punkte įtvirtintu reikalavimu laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims sudaryti saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , kadangi naudojant netinkamos kokybės lovas, kyla grėsmė kalinamųjų sveikatai ir saugumui, jiems nesudaromos sÄ lygos gerai pailsėti, konstatuotina, kad lovos Alytaus PN neatitiko amžiaus ir bÅ«klės reikalavimų (žr.

LVAT 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-48-552/2018). Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad dėl lovų keliamų nepatogumų ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas kreipėsi į atsakovo atstovÄ , o Å¡is į jo praÅ¡ymus (skundus) nereagavo. Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sÄ lygas.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui Å¡iose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui jo buvimo Alytaus PN metu jam tenkantis plotas atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tuo tarpu nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl kitų nustatytų higienos normų pažeidimų (lentynėlių ir veidrodžio nebuvimo sanitariniame mazge) bei dėl netinkamos naudoti lovos atsirado kokios nors sunkios pasekmės. Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Taip pat atsižvelgtina į tai, jog byloje nenustatyta, kad Alytaus PN administracija kuriuo nors pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam prastas kalinimo sÄ lygas ar kitaip jas blogino, taip pat į tai, kad Alytaus PN netinkamos kalinimo sÄ lygos (higienos normos pažeidimai) iÅ¡ esmės nepakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai, todėl, įvertinus, kad pareiÅ¡kėjui tam tikrÄ laikÄ nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos tam tikros higienos normos, LVAT praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, teismas vertina, jog Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sÄ lygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .

Tokia iÅ¡vada atitinka naujausiÄ LVAT formuojamÄ praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (žr. LVAT nutartį byloje Nr. A-3592-502/2017). Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista T. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Asta Urbonienė