03a08433-0c15-4ad5-b4ec-253f0daeebcb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr

         Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-219-624/2010

(Proceso Nr. 4-61-3-01172-2009-6)

  Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. vasario 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. B. ir nukentėjusiajai R. R., nedalyvaujant nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios ir administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusios institucijų atstovams, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinio

teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. B. skundÄ dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos

komisariato Kelių policijos valdybos 2009-09-23 nutarimo panaikinimo, n u s t a t ė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyresnysis patrulis E. B. 2009-07-16 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. F 525054 dėl to, kad jis, 2009-07-16, 14.20 val., Molėtų pl. 47B, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į pravažiuojantį automobilį ir abu automobilius sugadino. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 106 ir 119 punktų reikalavimus, administracinė atsakomybė už tokiÄ veikÄ numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. (b. l. 8).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Vilniaus apsk. VPK KPV AVS) vyresnysis specialistas 2009-09-23 nutarimu Nr. F 525054 E. B. už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymÄ , vadovaudamasis ATPK 127 str. 2 d. paskyrė 150 litų baudÄ (b. l. 5, 9).

E. B. kreipėsi į teismÄ su skundu ir praÅ¡o nutarimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ institucijai nagrinėti iÅ¡Â naujo. Nurodo, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis KET pažeidimo nepadarė. Automobilių susidÅ«rimo metu stovėjo įsijungęs geltonÄ mirksintį avarinį signalÄ . Dėl autoįvykio kalta automobilio „Toyota Avensis“ vairuotoja. PareigÅ«nas, priimdamas nutarimÄ , netyrė faktinių bylos aplinkybių, neteisingai jas įvertino, todėl priėmė neteisingÄ nutarimÄ .

Ä®vykio metu, 2009-07-16 apie 14.20 val. lijo liÅ«tinis lietus. Prie parduotuvės „Norfa“ , Molėtų pl., per vienÄ automobilį nuo jo automobilio, stovėjo didelis automobilis tamsintais stiklais ir kliudė matomumui. Jis įsijungė žibintus ir mirksinčius geltonus avarinius žibintus ir pajudėjo iÅ¡ stovėjimo vietos atbuline eiga. Pajudėjus apie 30 cm – sustojo ir po 20-40 sekundžių pajuto smÅ«gį: į jo automobilį įvažiavo automobilis „Toyota Avensis“ ir, pavažiavęs keletÄ metrų, sustojo.

PaaiÅ¡kinimuose pareigÅ«nams jis nurodė, kad jo automobilis susidÅ«rimo metu stovėjo. Pajutęs smÅ«gį, pažiÅ«rėjo į Å¡oninį veidrodėlį ir pamatė pravažiuojantį automobilį, kurio vairuotoja deÅ¡ine ranka dėliojo daiktus į rankinukÄ , gulėjusį ant priekinės keleivio sėdynės. „Toyota Avensis“ automobilio vairuotoja jo atsipraÅ¡inėjo, tik vėliau, apžiÅ«rėjusi automobilį ir jam papraÅ¡ius, paskambino ir pranešė apie autoįvykį, taip pat skambino ir kitiems asmenims.

Policija atvyko po 45 min. Pirmojo bylos nagrinėjimo metu policijoje jis prašė apžiÅ«rėti abu automobilius, užfiksuoti jų apgadinimus, paskirti autotechninę ekspertizę siekiant nustatyti susidÅ«rimo mechanizmÄ . Nagrinėjant bylÄ 2009-09-23, dalyvavo ir R. R., tačiau ji atvyko jau suremontuotu automobiliu. Abu automobiliai buvo nufotografuoti ir jis pripažintas kaltu dėl autoįvykio. Tačiau automobilio „Toyota Avensis“ sugadinimai ir liudytojos parodymai paneigia prielaidas, kad jo automobilis galėjo judėti, nes R.

R., įvažiavusi į jo automobilį, pasuko vairÄ kairėn ir todėl iÅ¡vengė didesnių sugadinimų. KET pažeidimÄ padarė R. R., ji įvažiavo į jo automobilį bei pripažino, kad labai skubėjo ir ieÅ¡kojo telefono. Parduotuvės „Norfa“ stovėjimo aikÅ¡telėje, prie parduotuvės sienos, yra 1.30 m Å¡aligatvis, o jo automobilis po įvykio nuo sienos yra 1.60 m atstumu. IÅ¡važiavęs vos 30 cm, net važiuodamas jis negalėjo sudaryti avarinės situacijos. Jo teiginius patvirtina ir automobilio „Toyota Avensis“ vairuotojos kaltę įrodo tai, kad visi automobiliai po įvykio jų stovinčius automobilius apvažinėjo pro „Toyota Avensis“ iÅ¡ kairės pusės. Tai leidžia teigti, kad dėl kilusio autoįvykio kalta R.

R.. Be to, kai atvyko pareigūnai, jam susidarė įspūdis, kad jie jau žino visas autoįvykio aplinkybes. Pažymėjo, kad pareigūnas pažeidė bylos nagrinėjimo terminus (ATPK 282 str.), taip pat pažeidė ATPK 284 str. ir neišsiaiškino itin svarbių faktinių administracinės bylos aplinkybių (b. l. 2-4).

Teismo posėdyje 2009-11-18 E. B. palaikė skundÄ . PaaiÅ¡kino, kad pareigÅ«nai susidÅ«rimo mechanizmo netyrė. Jis, pajudėjęs nuo sienos 30 cm, negalėjo sudaryti avarinės situacijos, nes aikÅ¡telėje važiuojamoji dalis yra plati. PareigÅ«nai įvykio vietos nefotografavo. Jo automobilis stovėjo, nes stipriai lijo, o dėl Å¡alia stovinčio kito automobilio tamsintais stiklais, jis nieko negalėjo matyti, todėl, įjungęs avarinį signalÄ , sustojo. Jam pajudėjus iÅ¡ vietos apie 20 cm, pajuto smÅ«gį. Dėl įvykio buvo pažeista viena apsauginė, dekoratyvinė automobilio juostelė. Po smÅ«gio veidrodėlyje matė, kaip automobilis „Toyota Avensis“ pravažiuoja ir už kelių metrų sustojo. Laisva važiuojamoji kelio dalis buvo 5.30 m, o automobilio „Toyota Avensis“ plotis yra apie 1.82 m. Byloje esančios fotonuotraukos įrodo, kad jis tikrai stovėjo, nes buvo kliudytas tik priekinis sparnas, o „Toyota Avensis“ sparnas toje vietoje yra ženkliai iÅ¡sikišęs. Jeigu jis bÅ«tų judėjęs, tai bÅ«tų atsitrenkta į dureles. Jo automobilis nevažiavo, todėl įbrėžimai buvo labai nežymÅ«s. Automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie „Norfos“ vienpusis judėjimas. Nežino, kokiu greičiu važiavo automobilio „Toyota Avensis“ vairuotoja, tačiau atsitrenkusi į jo automobilį, sustojo tik už keletos metrų. Taip pat pažymėjo, kad neaiÅ¡ku kas įvykio dienÄ vairavo automobilį, nes schemoje nurodyta, kad

vairavo R. P., o paaiÅ¡kinimÄ tÄ pačiÄ dienÄ rašė R. R.. Nukentėjusioji, dalyvaujanti teismo posėdyje, yra tas

pats asmuo, kuris dalyvavo eismo įvykyje. Pripažino, kad dėl autoįvykio yra ir jo kaltės. Matavimai buvo atliekami nuo sienos, o ne nuo Å¡aligatvio kraÅ¡to. Schemoje užfiksuoti duomenys neteisingi. Pajudėjęs apie 20-30 cm, jis sustojo, o ne važiavo, ir R. R. į jį atsitrenkė, o ne jis į jÄ . Taip pat paaiÅ¡kino, kad žalos atlyginimo klausimas nekyla, nes jis turi „Kasko“ draudimÄ ir žalÄ jam atlygina draudimas bet kokiu atveju. Prašė nutarimÄ panaikinti ir bylÄ nutrauktiÂ

Teismo posėdyje 2009-11-18 nukentėjusioji R. R. su skundu nesutiko ir paaiÅ¡kino, kad 2009-07-16, apie 14.20 val., Molėtų plente esančios parduotuvės „Norfa“ stovėjimo aikÅ¡telėje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas jos automobilis. Jai važiuojant parduotuvės „Norfa“ stovėjimo aikÅ¡tele iÅ¡važiavimo link, pajuto smÅ«gį į automobilio deÅ¡inį Å¡onÄ ir supratusi, kad įvyko eismo įvykis - sustojo. Ä®vykio metu buvo apgadinta priekinio deÅ¡inio sparno dalis prie vairuotojo durelių, sudaužytas posÅ«kio žibintas, priekinės vairuotojo durelės, deÅ¡inės pusės galinės durelės bei įbrėžtas galinis bamperis.

Ä® jos automobilį atsitrenkusio automobilio „Toyota Land Cruiser“ buvo sulenktas galinis bamperis. Tuo metu smarkiai lijo. IÅ¡ karto po įvykio automobilio „Toyota Land Cruiser“ vairuotojo pageidavimu buvo iÅ¡kviesta policija. Atvykę pareigÅ«nai nubraižė įvykio schemÄ ir įteikė pažymÄ , apie jos automobilio sugadinimus, taip pat kur kreiptis dėl žalos atlyginimo. Po kelių dienų kreipėsi į draudimo kompanijÄ dėl žalos atlyginimo. Automobilis Å¡iuo metu yra suremontuotas.

Pažymėjo, kad E. B. skunde nurodė naujų aplinkybių, kurios nebuvo minimos nei eismo įvykio dienÄ , nei dar kartÄ analizuojant įvykį policijoje. Ji aikÅ¡tele važiavo tiesiai, nesuko nei į kairę, nei į deÅ¡inę. E. B. iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio jÄ kaltino, kad nesilaikė deÅ¡inės rankos taisyklės. Automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje laisvai gali prasilenkti du automobiliai. Ji važiavo deÅ¡ine puse, arčiau automobilių, parkuojamų deÅ¡inėje pusėje, apie 20 km/h greičiu.

Kontakto metu automobilio „Toyota Land Cruiser“ nematė. Važiuodama žiÅ«rėjo tiesiai į keliÄ , nieko ant keleivio sėdynės netvarkė. Automobiliai po susidÅ«rimo stovėjo viduryje kelio. Nei jos vyras, nei artimi giminaičiai policijoje nedirba, anksčiau jos tėvas buvo policijos pareigÅ«nas, dirbo VRM sistemoje, tačiau dabar nedirba. Po eismo įvykio atvykęs asmuo su pėdos įtvaru buvo jos vyras. Eismo įvykio schemoje nurodyta pavardė R. P., nes po santuokos nebuvo pakeistas vairuotojo pažymėjimas, o likusius dokumentus ji pildė pagal pasÄ , kuriame jos pavardė yra R.

R.. Prašė E. B. skundÄ atmesti.

Teismo posėdyje 2009-11-18 liudytoja apklausta S. Z. parodė, kad E. B. pažįsta daug metų, jis buvo klientas antikvarinėje baldų parduotuvėje, kurioje ji dirbo. Eismo įvykio dienÄ ji vežė

pažįstamÄ Ä¯ svečius ir buvo užvažiavusi į parduotuvę „Norfa“, esančiÄ Molėtų

pl. Privažiavusi prie parduotuvės pagrindinio įėjimo sustojo iÅ¡ kairės pusės. Tuo metu stipriai lijo lietus, jos pažįstama nubėgo į parduotuvę, o ji atbuline eiga pavažiavo atgal, kad, grįžus pažįstamai, bÅ«tų lengviau ir greičiau iÅ¡važiuoti. Stovėjimo aikÅ¡telė yra sužymėta, eismas buvo intensyvus. Matė, kaip pravažiavo automobilis, kurio vairuotoja pasilenkusi kažkÄ darė. Netrukus atsisukusi pamatė, kad automobilis sustojęs, jokio garso negirdėjo. Tik iÅ¡lipus vairuotojai iÅ¡ automobilio, suprato, kad įvyko kažkas negero. Vietos aikÅ¡telėje buvo daug, tačiau vairuotoja buvo neatidi ir atsitrenkė į džipÄ . Pačio susidÅ«rimo nematė. Jos automobilis „Peugeot 206“ galinis stiklo valytuvas stovint įjungtas nebuvo. IÅ¡važiuodama pasuko į kairę, pravažiavo autoįvykio dalyvius ir iÅ¡važiavo iÅ¡ aikÅ¡telės. Automobiliai stovėjimo aikÅ¡telėje statomi skersai. AikÅ¡telėje judėjimas yra vienpusis, nes iÅ¡važiavimas yra tik į deÅ¡inę pusę, iÅ¡ kitos pusės iÅ¡važiavimo nėra (b. l. 50-54).

Teismo posėdyje 2010-01-21 liudytoju apklaustas G. Č. parodė, kad jis braižė autoįvykio schemÄ . Schemoje pažymėti atstumai matuoti nuo Å¡aligatvio kraÅ¡to, o ne nuo sienos. Administracinio teisės pažeidimo protokolÄ bei kitus įvykio dokumentus rašė jo porininkas, jis braižė tik įvykio schemÄ . Kokie Å¡alia stovėjo automobiliai nepamena. Automobilio „Toyota Land Cruiser“ buvo apgadintas kampas, jis kliudė kitÄ automobilį dekoratyviniu lanku. Jei automobilis „Toyota Land Cruiser“ butų stovėjęs, automobilio „Toyota Avensis“ apgadinimai bÅ«tų kitokie. Su įvykio schema buvo supažindinti abu įvykio dalyviai, jie schemoje pasirašė ir pastabų nereiÅ¡kė. Medžiaga įvykio tyrimo metu buvo grÄ Å¾inta papildyti tik dėl automobilių apžiÅ«rėjimo, tai vykdė porininkas.

Skundas netenkinamas.

ATPK 127 str.

2 d. nustato, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), - užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno Å¡imto litų iki dviejų Å¡imtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių <...>.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat Å¡ių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiÅ¡kas bylas. Bylai reikÅ¡minga ATPK 127 str. 2 d. aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika sprendžiant vieno iÅ¡ kelių eismo įvykyje dalyvavusių asmenų administracinės atsakomybės klausimÄ .

Lietuvos vyriausio administracinio teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ Nr. N5-1797/2007, 2007-06-11 nutartyje, apibÅ«dindama ATPK 127 str. 2 d. aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , nurodė, jog iÅ¡ formuojamos teismų praktikos matyti, kad kai autoįvykyje dalyvauja keli eismo dalyviai, turi bÅ«ti nustatoma, ar administracinėn atsakomybėn patraukto eismo dalyvio veiksmai (Kelių eismo taisyklių pažeidimas) buvo pagrindinė (tiesioginė) neigiamų pasekmių kilimo priežastis (sÄ lyga) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. N – 951/2005, 2005 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. N – 1017/2005, 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis byloje Nr. N3-1548-06, 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje Nr. N16–1861/2006, 2006 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. N3-1422/2006, 2006 m. lapkričio 3 d. nutartis byloje Nr. N5 – 1549/2006, 2007 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. N16 – 458/2007, daugelis kitų).

Nors teismų praktikoje nurodoma, kad tokiose bylose nesprendžiama dėl kito eismo dalyvio kaltės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis byloje Nr. N3-865-07), tačiau pripažįstama, kad kito eismo įvykio dalyvio veiksmai taip pat turi bÅ«ti įvertinami, kiek tai yra reikÅ¡minga sprendžiant atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybės klausimÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis byloje Nr. N12 -635–05). KET įtvirtintos įvairios eismo dalyvių tarpusavio pareigos, taisyklių 4 punkte įtvirtintas principas, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o 9 punkte įtvirtinta kiekvieno eismo dalyvio pareiga laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių.

Todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad eismo dalyvis, kuriam tenka atitinkama pareiga, Å¡iÄ pareigÄ turi vykdyti ir atsakyti už jos nevykdymÄ net ir tuo atveju, kai Å¡io dalyvio manymu kiti eismo dalyviai pažeidžia KET. Kita vertus, pripažįstama, kad eismo dalyvis nuo atsakomybės galėtų bÅ«ti atleidžiamas tik susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, jei kitas eismo dalyvis, pavyzdžiui, elgtųsi visiÅ¡kai neprognozuojamai, kas padarytų pareigos laikymÄ si visiÅ¡kai neįmanomu dalyku dėl asmens galimybių konkrečioje situacijoje suvokti tokios pareigos buvimÄ neturėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 10 d. nutartis byloje Nr. N12 - 1030 – 05).

Teismų praktikoje analizuojama, ar atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo ir galėjo numatyti galimÄ kitų automobilių judėjimÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis byloje Nr. N17-1663/2006, 2006 m. gruodžio 8 d. nutartis byloje Nr. N17 – 1794/2006).

Bylos medžiaga nustatyta, kad E. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis, 2009-07-16, 14.20 val., Molėtų pl. 47B, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į pravažiuojantį automobilį ir abu automobilius sugadino, tuo pažeidė KET 106 ir 119 p.

reikalavimus. Vilniaus apsk. VPK KPV AVS 2009-09-23 nutarimu Nr. F 525054 E. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymÄ paskyrė

150 litų baudÄ (b. l. 5, 8, 9).

Å ios bylos svarstymo dalykas - ar E. B. veikoje yra ATPK 127 str. 2 d., įtvirtinančio administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), numatyto pažeidimo sudėtis, - t. y. ar jis padarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytÄ Â KET 106 ir 119 p. reikalavimų pažeidimÄ , o jei padarė – ar Å¡is pažeidimas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimÄ . Administracinė atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. kyla tam eismo įvykio dalyviui, kurio veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis. KET 106 p. (2008-07-16 Nr.

768 redakcija) nustato, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas, prieÅ¡ sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, o 119 p. - važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams.

Pagal ABTÄ® 256 str., įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Å ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Ä®rodymus renka, prireikus ekspertÄ ar specialistÄ skiria pareigÅ«nai, turintys teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , taip pat administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjantis organas (pareigÅ«nas). Pagal ATPK 257 str., organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Ä®vertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ , yra pagrindas teigti, kad nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ negalimÄ (ATPK 250 str.), E. B. veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, administracinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai. Kaip nustatyta administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais įrodymais - administracinio

teisės pažeidimo protokolu (b. l. 8), Vilniaus m. VPK VP KPR vyresn. patrulio R. K. tarnybiniu pranešimu (b. l. 10), nukentėjusiosios R. R. rašytiniais bei teismo posėdyje duotais paaiškinimais

(b. l. 12, 50-54), eismo įvykio vietos schema (b. l. 11), fotolentele (b. l. 18-19), fotonuotraukomis (b. l. 74), liudytojo G. Č. teismo posėdyje duotais parodymais, kita byloje esančia medžiaga (b. l. 26-33, 36-41).

E.

B. tiek skunde, tiek ir teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad į jo automobilį atsitrenkė R. R. vairuojamas automobilis, nėra

patvirtinta byloje surinktais įrodymais: kaip teismo posėdyje paaiškino R. R., ji važiavo automobilių stovėjimo aikštele arčiau

deÅ¡inės kelio pusės apie 20 km/h greičiu ir pajuto, kad į jos automobilio deÅ¡inį Å¡onÄ atsitrenkė kitas automobilis, kontakto metu automobilio „Toyota Land Cruiser“ nematė. IÅ¡ eismo įvykio vietos schemos matyti, kad: automobilis „Toyota

Land Cruiser“ stovi įstrižu kampu į šaligatvį; atstumas nuo kelkraščio iki E. B. automobilio „Toyota Land Cruiser“ priekinio dešinio rato

aÅ¡ies yra 1.60 m; atstumas nuo kelkraščio iki automobilio deÅ¡inės pusės bamperio yra 1.30 m; atstumas nuo kelkraščio iki automobilio deÅ¡inės pusės galinio rato aÅ¡ies yra 4 m; atstumas nuo „Toyota Land Cruiser“ galinio kairio rato aÅ¡ies iki automobilio „Toyota Avensis“ deÅ¡inės pusės bamperio yra 1 m, o atstumas nuo kelkraščio iki automobilio „Toyota Avensis“ yra 6.10 m. Ä®vertinus minėtus duomenis (atstumus nuo kelkraščio iki E. B. automobilio „Toyota Land Cruiser“ priekinio deÅ¡inio rato aÅ¡ies ir iki automobilio deÅ¡inės pusės bamperio ir kt.), į eismo įvykio vietos schemoje ir fotonuotraukoje (b. l. 74, nuotraukos Nr. 2 ir 3) užfiksuotas automobilių padėtis po susidÅ«rimo, taip pat nesant duomenų, kurie patvirtintų E. B. nurodytÄ aplinkybę, kad atbulas pavažiavo tik 20-30 cm ir susidÅ«rimo metu stovėjo, galima teigti, kad E. B. atbulas turėjo pavažiuoti didesnį atstumÄ ir patekti į R. R. vairuojamo automobilio judėjimo keliÄ , kadangi prieÅ¡ingu atveju transporto priemonės nebÅ«tų susidÅ«rusios.Â

E. B. nurodyta aplinkybė, kad schemoje užfiksuoti duomenys yra neteisingi, nėra patvirtintas kitais įrodymais. Eismo įvykio vietos schema buvo sudaryta iÅ¡ karto po įvykio, su ja sutiko ir jÄ pasirašė abu eismo įvykio dalyviai, todėl netikėti įvykio vietos schemoje užfiksuotais duomenimis teismas neturi pagrindo.

E. B. skunde nurodyta aplinkybė, kad R. R. pasuko vairÄ kairėn ir todėl iÅ¡vengė didesnių sugadinimų, prieÅ¡tarauja kitiems įrodymams: kaip matyti iÅ¡ įvykio schemos, R. R. automobilis po susidÅ«rimo stovi tiesiai, atstumas tiek nuo automobilio priekinio, tiek ir nuo galinio ratų aÅ¡ies iki Å¡aligatvio yra 6.10 m.

E. B. skunde nurodyta aplinkybė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje yra vienpusis eismas, nepatvirtinta byloje esančiais įrodymais, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių automobilių stovėjimo aikštelės fotonuotraukų bei UAB „Norfos mažmena“ rašto (b. l. 61-61), aikštelėje ženklo, kad eismas joje yra tik vienpusis – nėra, ir tik išvažiuojant iš aikštelės yra kelio ženklas, nurodantis eismo kryptį tik į dešinę.

Kiti E. B. skundo teiginiai – kad policijos pareigÅ«nai netinkamai atliko savo pareigas, nepaskyrė autotechninės ekspertizės, nutarimas yra neįskaitomas – yra nepagrįsti: Å¡iuo atveju policijos pareigÅ«nai atliko procesinius veiksmus, kurie sudarė pagrindÄ jiems priimti ginčijamÄ nutarimÄ , pats nutarimo tekstas yra įskaitomas.

KET įtvirtintos įvairios eismo dalyvių tarpusavio pareigos, taisyklių 4 punkte įtvirtintas principas, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o 9 punkte įtvirtinta kiekvieno eismo dalyvio pareiga laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių. Todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad eismo dalyvis, kuriam tenka atitinkama pareiga, Å¡iÄ pareigÄ turi vykdyti ir atsakyti už jos nevykdymÄ net ir tuo atveju, kai Å¡io dalyvio manymu kiti eismo dalyviai pažeidžia KET. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad E. B. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiu eismo įvykiu, todėl administracinėn atsakomybėn jis patrauktas pagrįstai ir naikinti Vilniaus apsk. VPK KPV AVS 2009-09-23 nutarimÄ Nr. F 525054, kuriuo E. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymÄ paskirta 150 litų bauda, nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 ir 4 dalimis, 128 straipsniu, 129 straipsniu, n u t a r i a:

E. B. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos

Administracinės veiklos skyriaus 2009-09-23 nutarimÄ Nr. F 525054, kuriuo E. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127

str. 2 d., padarymÄ paskirta 150 litų bauda, palikti nepakeistÄ .

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                Â

                                     Arūnas Dirvonas