2019-03-13 Nr. AB-6368-3-63-3-00944-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-938-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00944-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8; 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja T. Ž. su skundu (b. l. 6–11) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2017 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. (23.45.)-SP13-5605 „Dėl piniginės socialinės paramos T. Ž.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą pakartotinai išspręsti klausimą dėl būsto šildymo, karšto vandens išlaidų bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijos skyrimo; 3) atlyginti 100 000 Eur neturtinę žalą bei 100 000 Eur turtinę žalą, kartu priteisiant ir 5 proc. metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos.

2. Pareiškėja nurodė, kad kreipėsi į Skyrių prašymu – paraiška piniginei socialinei paramai gauti, tačiau Skyrius nepagrįstai atsisakė skirti kompensaciją, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Paramos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) normas. Pareiškėja pažymėjo, kad Skyrius teigia, jog ji (pareiškėja) nepateikė visų reikalingų dokumentų, tačiau nurodė, jog 2017 m. kovo 23 d. Skyriui pateikė motyvuotą prašymą pačiam išsireikalauti visus reikalingus dokumentus iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Klaipėdos energija“, AB „Klaipėdos vanduo“, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – ir DNSB) „Smiltelė“ ir kitų tarnybų, kadangi dėl sunkios sveikatos būklės ir finansinės padėties pareiškėja neturi galimybės to atlikti pati, tačiau Skyrius jos prašymą nepagrįstai ignoravo.

3. Pareiškėjos nuomone, neteisėti Skyriaus veiksmai turėjo neigiamos įtakos jos finansinei padėčiai, todėl jai nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas (garažas) buvo parduotas iš varžytinių. Pareiškėja akcentavo, jog patyrė turtinę žalą, kurią įvertino 100 000 Eur. Taip pat pabrėžia, kad dėl nepagrįsto Skyriaus atsisakymo skirti jai piniginę socialinę paramą patyrė stresą, ją kamuoja nemiga, jaučiasi pažeminta, yra priversta vartoti vaistus, pablogėjo santykiai šeimoje ir t. t., todėl patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 100 000 Eur.

4. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 68–69) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Nurodė, jog pareiškėja 2017 m. gegužės 9 d. Skyriaus Socialinių išmokų poskyriui pateikė prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-12949, dėl būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimo laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d. Pareiškėja prašyme – paraiškoje nurodė, jog turi skolų už būsto šildymą, karštą vandenį ir geriamąjį vandenį AB „Klaipėdos energija“ ir AB „Klaipėdos vanduo“. Pažymėjo, kad pareiškėja buvo informuota, kad per mėnesį nuo prašymo – paraiškos pateikimo ji privalo pateikti dokumentus, kad teismas yra priteisęs apmokėti skolą, ji apmokėjo turimus įsiskolinamus arba yra sudaryta sutartis su AB „Klaipėdos energija“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ dėl dalies įsiskolinimų apmokėjimo.

6. Akcentavo, kad Paramos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantis asmenys, įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį) turi teisę į kompensacijas, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą. Paramos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad Administracija privalo neskirti kompensacijų, nutraukti jų teikimą asmenims, kurie atsisako sudaryti sutartį dėl dalies įsiskolinimo padengimo, arba jos nevykdo.

7. Pareiškėja laiku nepateikė prašomų dokumentų, reikalingų jos teisei į būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas nustatyti, todėl Sprendimu buvo nutarta pareiškėjai neskirti kompensacijų už prašomą laikotarpį.

II. 8. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, jog kilo ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. (23.45.)-SP1-5605 „Dėl piniginės socialinės paramos T. Ž.“, kuriuo atsisakyta pareiškėjai skirti būsto šildymo išlaidų, karšto vandens išlaidų bei geriamojo vandens išlaidų kompensaciją, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Teismas nurodė, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja Paramos įstatymas (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d.) ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-1 „Dėl piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) (bylai aktuali Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. T2-5 redakcija).

11. Teismas, spręsdamas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nustatė, jog pareiškėja nepateikė dalies piniginei socialinei paramai gauti reikalingų dokumentų, kuriuos ji buvo įpareigota pateikti: 1) su AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos energija“ sudarytus įsiskolinimo grąžinimo grafikus ir (ar) teismo sprendimą dėl skolos priteisimo arba dokumentus patvirtinančius, jog įsiskolinimai apmokėti; 2) turto pardavimo iš varžytinių aktą. 2017 m. birželio 1 d. pareiškėja atvyko į Skyrių ir pateikė turto pardavimo iš varžytinių aktą, tačiau analizuojant byloje esančius rašytinius dokumentus nustatyta, jog pareiškėja per vieną mėnesį nuo prašymo – paraiškos piniginei socialinei paramai gauti pateikimo ir informacinio lapelio jai įteikimo, nepateikė su AB „Klaipėdos vanduo“ bei AB „Klaipėdos energija“ sudarytų sutarčių dėl dalies skolos apmokėjimo pagal grafiką arba (ir) teismo sprendimų, kuriuose komunalinių paslaugų tiekėjų naudai ir pareiškėjos priteistos skolos už komunalines paslaugas arba dokumentų patvirtinančių, kad įsiskolinimai yra apmokėti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą – paraišką, savo iniciatyva kreipėsi į AB „Klaipėdos energija“ prašydama suteikti informacijos ar su pareiškėja yra sudarytas įsiskolinimų grąžinimo grafikas. Iš AB „Klaipėdos energija“ 2017 m. birželio 5 d. pateiktos informacijos teismas nustatė, jog susitarimas su T. Ž. dėl įsiskolinimų grąžinimo grafiko sudarymo nėra sudaryta, įsiskolinimas už šilumos energiją, iš viso siekia 806,58 Eur ir jis susidarė už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 30 d., iš pareiškėjos nėra priteistas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja aukščiau nurodytų aplinkybių neneigia, tačiau teigia, kad jos mėnesinės pajamos siekia tik 81,60 Eur, todėl AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos energija“ atsisako sudaryti įsiskolinimų grąžinimo grafikus.

12. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2941-328/2016, tenkino AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį ir iš T. Ž. ieškovei priteisė įsiskolinimą susidariusį už šaltą vandenį ir nuotekų šalinimo paslaugą laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-7398-769/2016, iš dalies tenkino ieškovo AB „Klaipėdos energija“ ieškinį ir iš pareiškėjos priteisė skolą susidariusią už karštą vandenį laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

13. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog T. Ž. turėjo visas galimybes įvykdyti Paramos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, tačiau šios prievolės neatliko.

14. Teismas pažymėjo, jog pagal Paramos įstatymo 25 straipsnio 2 punktą asmuo siekiantis gauti piniginę socialinę paramą turi prievolę pateikti visus socialinei paramai gauti reikalingus dokumentus ir teisės aktai nenumato atsakovui pareigos pačiam kreiptis į komunalinių paslaugų tiekėjus dėl trūkstamos informacijos pateikimo.

15. Pareiškėjai nepateikus įrodymų apie sudarytas skolų apmokėjimo sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais ir priimtus teismo procesinius sprendimus dėl įsiskolinimų priteisimo, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Paramos įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi ir 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą neskirti pareiškėjai kompensacijų.

16. Teismas, remdamasis Paramos įstatymo bei Aprašo nuostatomis, atsižvelgęs į byloje nustatytus faktus, sprendė, kad pareiškėjos T. Ž. skundas dalyje dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

17. Teismas pažymėjo, jog netenkinus reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą iš naujo nagrinėti klausimą dėl būsto šildymo, karšto vandens išlaidų bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijos skyrimo pareiškėjai.

18. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teismas pabrėžė, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra nustatyta neteisėtų Administracijos veiksmų, todėl nesant vienos iš privalomų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, kitos civilinės atsakomybės sąlygos šioje byloje nenagrinėtinos, pareiškėjos reikalavimas dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 19. Pareiškėja T. Ž., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 115), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, jos skundą nagrinėti iš naujo kitame teisme.

20. Pareiškėja nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą; teismas buvo šališkas, neobjektyvus, išnagrinėjo bylą „man nedalyvaujant“; teismas sutiko su Klaipėdos savivaldybės administracija, kuri atsisakė išreikalauti duomenis iš komunalinių paslaugų tiekėjų apie pareiškėjai suteiktas paslaugas.

21. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 121) prašo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde nenurodyta jokių esminių naujų aplinkybių. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Skyriaus Sprendimo, kuriuo pareiškėjai buvo atsisakyta skirti kompensaciją, teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus bei neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjai nepateikus įrodymų apie sudarytas skolų apmokėjimo sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais ir priimtus teismo procesinius sprendimus dėl įsiskolinimų priteisimo, Administracija, vadovaudamasi Paramos įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi ir 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą neskirti pareiškėjai kompensacijų.

24. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuri iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, neobjektyvus, išnagrinėjo bylą „man nedalyvaujant“; teismas sutiko su Klaipėdos savivaldybės administracija, kuri atsisakė išreikalauti duomenis iš komunalinių paslaugų tiekėjų apie pareiškėjai suteiktas paslaugas.

25. Teisėjų kolegija nurodo, jog Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

26. Vertinant apeliantės teiginį, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, ABTĮ 7 straipsnyje garantuojama asmens teisė į tinkamą procesą užtikrinama inter alia (be kita ko) tuo, kad šalių ginčą nagrinėja nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą ABTĮ 44–45 straipsnių normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis ABTĮ, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nereiškė nušalinimų pirmosios instancijos teismui, taigi ABTĮ numatyta teise nepasinaudojo.

27. Apeliantės argumentą, kad teismas išnagrinėjo bylą jai nedalyvaujant, negalima sieti su teismo šališkumu, nes pareiškėja buvo informuota apie teismo posėdį (b. l. 1) ir apie tai, kad ji žino, jog viešas teismo posėdis vyks 2017 m. lapkričio 7 d. ji asmeniškai pasirašė teismo šaukime 2017 m. spalio 9 d. Todėl vien tai, kad pati pareiškėja atsisakė dalyvauti teismo posėdyje nereiškia, kad teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas. Šališkumo nepagrindžia ir pareiškėjos, teiginys, kad teismas sutiko su Klaipėdos savivaldybės administracija, kuri atsisakė išreikalauti duomenis iš komunalinių paslaugų tiekėjų apie pareiškėjai suteiktas paslaugas, nes pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal Paramos įstatymo 25 straipsnio 2 punktą asmuo siekiantis gauti piniginę socialinę paramą, be kita ko, turi pareigą pateikti visus socialinei paramai gauti būtinus dokumentus ir teisės aktai nenumato atsakovui pareigos kreiptis į komunalinių paslaugų tiekėjus dėl pareiškėjai trūkstamos informacijos pateikimo.

28. Be to, teisėjų kolegija pastebi, jog, kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo, pareiškėja teismo nešališkumą siejo su ją netenkinančiu priimtu teismo sprendimu. Pažymėtina, jog ABTĮ 56 straipsnyje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Ta aplinkybė, kad teismas, pareiškėjos nuomone, netinkamai įvertino tam tikras jos nurodytas aplinkybes, savaime neleidžia teigti, kad teismas buvo šališkas. Taigi vien tai, kad pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjos teisę į teisingą ir nešališką teismą ir byla buvo išnagrinėta šališkai.

29. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo pagrįstumą, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, pareiškėja naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė. Dėl pirmiau nurodytų motyvų apeliantės prašymas perduoti bylą nagrinėti iš naujo kitam pirmosios instancijos teismui, atmetamas. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad kai kurie pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai apskritai nėra susiję su nagrinėjama byla, yra abstraktaus pobūdžio (kaip antai, „politinis susidorojimas“), todėl kaip neturintys teisinės reikšmės, atskirai neaptariami.

30. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė Skirgailė Žalimienė