039c8d8f-0200-46e9-afbe-e23b4a55407e · Panevėžio apygardos teismas

Baudž

                                                    Â

      Nr. 1S-678-72/2010

                                                                 Â

                            Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

                                                                                              2.12.4.

                                                                       Â

                                                                             Â

                                                                           Â

                                      PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

                                              Â

                 NUTARTIS

                           Â

                             2010 m. rugpjūčio 24 d.     Â

                                        Â

                          Panevėžys

           Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus

teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorui

Aidui Amparavičiui, skundÄ padavusiam asmeniui - J. S., vieÅ¡ame

teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo J. S. skundÄ dėl 2010-07-26

Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria J. S. prašymas

atnaujinti Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro nutarimo apskundimo

terminÄ â€“ tenkintas, skundas dėl 2010-05-10 Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros

prokuroro A. Amparavičiaus nutarimo, kuriuo jis atmetė J. S. skundÄ

dėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės nutarimo atsisakyti pradėti

ikiteisminį tyrimÄ Â panaikinimo, atmestas ir

n

u s t a t ė:

           2010-05-10

Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokuroras A. Amparavičius priėmė nutarimÄ

atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal J. S. 2010-04-23

skundÄ dėl Utenos apskrities

administracijos žemėtvarkos skyriaus darbuotojų veiksmų, susijusių su

nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso į žemę, esančiÄ Utenos mieste, (duomenys

neskelbtini) gatvėje aplinkybių tyrimu, nesant nusikaltimų, numatytų LR BK 300

str. 1 d. ir 182 str. 1 d. sudėties požymių.Â

            2010-07-14

Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas J. S. skundas,

kuriuo jis prašė atnaujinti praleistÄ terminÄ skundui paduoti ir panaikinti

2010-05-10 Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokuroro A. Amparavičiaus   nutarimÄ

atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , jo skundÄ patenkinti ir pradėti

ikiteisminį tyrimÄ .

           Skundžiama

2010-07-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi J. S. prašymas

atnaujinti Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro nutarimo apskundimo

terminÄ â€“ tenkintas, skundas dėl 2010-05-10 Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros

prokuroro A. Amparavičiaus nutarimo, kuriuo jis atmetė J. S. skundÄ

dėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės nutarimo atsisakyti pradėti

ikiteisminį tyrimÄ Â panaikinimo, atmestas motyvuojant tuo, kad  prokuroro

nutarimas yra pagrįstas, J. S. nuosavybės teisių atkūrimo

procedūra nebuvo vilkinama, o iki šios dienos nebaigta dėl nuolatos besikeitusių

įstatymų. Nutartyje nurodyta, jog tiktai 2002 m. atsirado galimybė atkurti J. S. teises į nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra, kaip jis ir pageidavo 1991 m. praÅ¡yme, be to, pats pareiÅ¡kėjas keitė savo nuomonę dėl atkuriamos nuosavybės buvimo vietos.

Dėl paties J. S. teisės aktų nežinojimo ir kitų, tiktais

su jo apsisprendimo teisę susijusių priežasčių, du kartus nuosavybės teisių

atkūrimo procedūra buvo iš dalies pradedama iš naujo. Jokie su J.

S. nuosavybės teisių atkūrimu susiję dokumentai nebuvo slepiami. Kaip tik su

juo buvo intensyviai susirašinėjama, dokumentai įteikiami jam asmeniškai, J. S. asmeniškai dalyvavo posėdžiuose. Nors pareiškėjas ir

tvirtina, kad laiku negavo dokumentų, bet savo raštuose iki 2009-2010 metų į

juos tiesiogiai apeliavo, kas įrodo, kad tariamų neįteiktų dokumentų turinys jam

buvo žinomas. Dokumentų klastojimo, kaip ir sukčiavimo faktų pagal J. S. nurodytas aplinkybes nebuvo nustatyta. Nesutapimai

dokumentuose padaryti dėl apsirikimo, jokio pagrindo teigti, kad tai buvo

padaryta tyčia, nėra. Atkurta nuosavybė padalinta proporcingai, niekas jo turto

apgaule neužvaldė, žemė, į kuriÄ nuosavybės teisės J. S. turėtų

būti atstatytos, taip ir liko valstybės nuosavybe, jokiam privačiam asmeniui ji

neatiteko. Prokuroras  pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių tyrimÄ atliko

pilnai, kompetentingai ir išsamiai, ėmėsi visų būtiniausių veiksmų atskleisti

ir iÅ¡aiÅ¡kinti galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Ikiteisminis tyrimas

nepradėtas pagrįstai, nes visi J. S. nurodyti argumentai

dėl galimų nusikalstamų veikų padarymo nepasitvirtino ir yra pilnai paneigti

teismui pateikta medžiaga.

           Skundu

J. S. praÅ¡o atnaujinti praleistÄ terminÄ skundui paduoti, panaikinti

2010 m. liepos 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti dėl

skundo naujÄ sprendimÄ , jo skundÄ patenkinti ir pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Nurodo,

kad teisėja priimdama ginčijamÄ nutartį nepilnai įsigilino į jo pateiktus

argumentus, vadovavosi surinktais paaiškinimais, kurie prieštarauja visai

surinktai medžiagai. J. S. manymu, nutartis surašyta

akivaizdžiai palaikant prokuratÅ«rÄ ir jos atliktus veiksmus, priimta

nepakankamai gerai išanalizavus visus pateiktus rašytinius įrodymus.

         Â

Nesutinka su teismo išvada, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra nebuvo

vilkinama. Nurodo, jog teisėja, priimdama nutartį visiškai nesivadovavo

Lietuvos Respublikos įstatymais, tame tarpe – LR Piliečių nuosavybės teisių į

iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu, kurio 18 str. nurodyta, jog

institucijos išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės

teisių atkūrimo turi per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės

teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų

parengimo dienos. Nesant galimybės pagal šį įstatymÄ nuosavybę grÄ Å¾inti natÅ«ra,

institucijos piliečiams privalo raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus

atlyginimo bÅ«dus. Teigia praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises padavė 1991 m., o sprendimas dėl likusios žemės sklypo dalies – 0,0509 ha atkÅ«rimo nėra priimtas iki Å¡iol. Todėl nesupranta, kokiais teisės aktais vadovaujantis teisėja padarė iÅ¡vadÄ , kad

atkūrimo procedūra nėra vilkinama. Mano, kad ji buvo vilkinama ne dėl

besikeičiančių įstatymų, kaip tai nutartyje pažymi teisėja, o dėl kaltų asmenų

tyčinių veiksmų, kurie tinkamai ir laiku, įstatymo numatytais terminais ir

tvarka nepriėmė sprendimų.

         Â

Teigia, kad teisėja akivaizdžiai nebuvo pilnai susipažinusi su bylos medžiaga

ir visiškai nenagrinėjo jo nurodytų faktų, kad dauguma dokumentų, susijusių su

nuosavybės teisės atkūrimu jam buvo pateikti tik 2009-2010 m. (vienkiemio

schema pateikta iki 2009 m. gruodžio 4 d., vienkiemio eksplikacija – iki 2009

m. gruodžio 6 d., žemės vertės nustatymas – tik 2010 m. kovo 15 d.). Todėl nesutinka

su teismo išvada, kad dokumentai nebuvo slepiami. O tai, kad jis pats į visas

įstaigas rašė daugybę skundų ir reikalavo atlikti patikrinimus, išduoti

dokumentus, Å¡iandien tuos dokumentus ir turi.

          Â

Nesutinka su teismo išvada, kad dokumentuose nesutapimai buvo padaryti netyčia.

Mano, jog kaip tik turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad būtų

išsiaiškinta ar sutapimai padaryti tyčia, ar ne, kokiu pagrindu buvo padaryti

apsirikimai ir kodėl jis, šios pažymos pagrindu buvo klaidinamas nuo 1998 m. Nurodo, kad teisėja, kaip ir prokuroras visiškai neanalizavo ir netyrė pateiktų Utenos

apskrities administracijos Utenos rajono žemėtvarkos skyriaus 1998 m. lapkričio 2 d. pažymų Nr. 6, kuriose akivaizdžiai matyti LR BK 300 str. 1 d. numatytos

nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pateiktos pažymos yra identiškos, tų

pačių metų, tuo pačiu numeriu, tačiau abejose nurodyti skirtingi atkuriamos

žemės plotai – vienoje nurodyta, kad buvęs savininkas M. S. nuosavybės

teisėmis valdė 8,5687 ha žemės, kitoje – 8,9887 ha žemės. Taip pat  vienoje pažymoje nurodyta, kad jis turi nuosavybės teisę į 2,5862 ha žemės, kitoje - į 2,9895 ha žemės. Kad dokumentas buvo suklastotas patvirtina ir 2001-03-01

Utenos rajono Žemėtvarkos skyriaus pažyma dėl nuosavybės teisių į Utenos miesto

žemę atkūrimo, kurioje nurodyta, kad jeigu jis pageidauja kompensacijos

pinigais, praÅ¡o paraÅ¡yti praÅ¡ymÄ ir grÄ Å¾inti 1998-11-02 pažymos Nr. 6 dėl

nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų originalÄ (jį gavo tik 2010-03-01).

Teigia nesuprantantis, kodėl reikėjo praÅ¡yti grÄ Å¾inti dokumento originalÄ ,

jeigu jis nebuvo suklastotas ir nesutapimai jame buvo padaryti netyčia. Skunde

nurodo, kad siekia tik teisingumo, kad būtų išsiaiškintos visos aplinkybės. O

tai jo manymu, galima padaryti tik atlikus ikiteisminį tyrimÄ .Â

         Â

Skunde teigia prokuratūrai esantis nurodęs asmenis, prisidėjusius prie

nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d. padarymo. Jo nurodyti

asmenys panaudodami apgaulę, įkalbinėjant ir žadant grÄ Å¾inti žemes kitų naudai įgijo

svetimÄ turtÄ , panaikino jo įgytÄ turtinę teisę. Žemės dalys buvo padalintos

neproporcingai, visiÅ¡kai neatsižvelgiant į 1997-09-29 Vyriausybės nutarimÄ Nr.

1057, kuriame nurodyta, kad tais atvejais, kai nesutariama dėl natūros

grÄ Å¾inimo laisvos žemės dalių, apskrities virÅ¡ininkas natÅ«rÄ grÄ Å¾inamos žemės

sklypo dalis nustato proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios

grÄ Å¾inti žemės plotÄ . Nurodo, jog teisėja nutartyje kaltina jį ir ne tobulus

teisės aktus, tačiau jei būtų visa atkūrimo procedūra atlikinėjama laikantis

įstatymų nustatytos tvarkos, jis nuo pat pradžių nebūtų apgaudinėjamas ir jam

visa žemė bÅ«tų seniai grÄ Å¾inta.

         Â

Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad prokuroras ikiteisminį tyrimÄ atliko pilnai,

kompetentingai ir išsamiai. Mano, kad šiuo atveju reikėtų suabejoti ne tik

priimta nutartimi, bet ir teisėjos įstatymų nežinojimu, teisinių žinių stoka,

jos kvalifikacija. Â Nesupranta apie kokio ikiteisminio tyrimo atlikimÄ yra

kalbama nutartyje, jei jis iš viso nebuvo atliktas. Be to, teisėja visiškai

neanalizavo ir nesivadovavo baudžiamojo proceso kodekse numatytomis normomis.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves,

visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisi nusikalstamas veikas

ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų

teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.Šiuo atveju nepradėjus

ikiteisminio tyrimo nebuvo tinkamai ištirti ir įvertinti dokumentai, apklausti

liudytojai ir pan. Tik atlikus ikiteisminį tyrimÄ galima nuspręsti, ar

nepadaryta nusikalstama veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo

požymių. Nurodo, kad tiriant medžiagÄ buvo pažeistas legalumo principas.

Prokurorai turi reaguoti į kiekvienÄ informacijÄ apie galimai padarytÄ

nusikalstamÄ veikÄ ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus, priimti visus

reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Todėl mano, jog

pradėti ikiteisminį tyrimÄ prokuratÅ«ra privalėjo.

         Â

Teigia teisėja nutartyje pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas nepradėtas

pagrįstai, nes jo skunde nurodyti faktai apie tariamÄ veikÄ buvo akivaizdžiai

neteisingi. Taip pasisakydama teisėja prieštarauja pati sau, kur ji ankstesnėje

pastraipoje nurodė, kad prokuroras ikiteisminį tyrimÄ atliko pilnai,

kompetentingai ir išsamiai. Taip ir liko neaišku, ar vis tik ikiteisminis

tyrimas buvo atliktas, ar ne. Nutartyje teisėja nieko nepasisakė ir apie LR BK

168 str. nurodytas teisės normas, taip pat apie tai, ar nors viena iš įstatyme nurodytų

sÄ lygų leidžia atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ jo atžvilgiu. Ä®vykis buvo,

kaip matyti iš nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 1

d. sudėties požymių yra visiškas pagrindas visus atliktus neteisėtus veiksmus

laikyti nusikalstamais ir tokie veiksmai negalėjo atsirasti be niekieno žinios.

Nurodo, kad prokuroras nesiėmė tinkamų priemonių iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kimÄ , o teisėja

akivaizdžiai palaiko jo priimtÄ sprendimÄ . Tiek prokuroro, teik teismo nutartys

yra visiškai nemotyvuotos, teisėjos nutartis yra perrašytas prokuroro

nutarimas.

        Â

J. S. skunde nurodo nespėjęs pateikti skundÄ per nustatytÄ

7 dienų terminÄ . Teigia nutarties apskundimo terminas baigėsi 2010 m. rugpjūčio 2 d., kai tuo tarpu nutartis jam buvo iÅ¡siųsta 2010 m. rugpjūčio 3 d. SkundÄ Panevėžio apygardos teismui padavė nuo nutarties gavimo dienos -Â

2010-08- 04 nepraleidžiant 7 dienų termino.  Â

           Teismo

posėdyje prokuroras praÅ¡o skundÄ atmesti, J. S. praÅ¡o jo

skundÄ tenkinti.

           J. S. praÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ terminÄ skundui paduoti

tenkintinas. Skundas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atmestinas.

          Â

Iš 2010 m. liepos 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad

joje teisingai nurodyta apskundimo tvarka – skundžiama Panevėžio apygardos

teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismÄ per 7 dienas nuo nutarties

priėmimo dienos. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad J.

S. skundžiamos nutarties nuoraÅ¡Ä gavo tik 2010-08-04, t. y. po to, kai

2010-08-02 baigėsi nutarties apskundimo terminas (32, 44 l.). Esant Å¡ioms aplinkybėms laikytina, kad J. S. terminÄ skundui paduoti

praleido ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, todėl jo prašymas atnaujinti

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-07-26 nutarties apskundimo praleistÄ terminÄ

tenkintinas.

LR BPK 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio

tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiÅ¡kimo ar praneÅ¡imo apie nusikalstamÄ

veikÄ gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui patiems nustačius

nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 str. 1 d. numato dvi išimtis –

prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti

ikiteisminį tyrimÄ tik esant vienai iÅ¡ dviejų įstatymo leidėjo numatytų

alternatyvių sÄ lygų – kai skunde, pareiÅ¡kime ar praneÅ¡ime apie nusikalstamÄ

veikÄ nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiÅ¡kios BPK 3 str. 1

d. nurodytos aplinkybės. Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo

nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo

padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas. Tačiau pažymėtina, kad

proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas

žmogaus teisių varžymas.

IÅ¡nagrinėjęs teismui pateiktÄ medžiagÄ , skundžiamÄ

teismo nutartį bei skundo argumentus, kurie iš esmės tokie pat 2010-07-10 Panevėžio miesto

apylinkės teismui pateikto skundo argumentams, kuriais buvo prašoma panaikinti

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro A. Amparavičiaus 2010-05-10

nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ ,  teismas konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas dėl J. S. skunduose

nurodomų aplinkybių nepradėtas pagrįstai. Tiek skundžiamoje Panevėžio miesto

apylinkės teismo nutartyje, tiek ir prokuroro nutarime atsisakyti pradėti

ikiteisminį tyrimÄ pagal J. S. skundÄ dėl galimai Utenos

apskrities administracijos žemėtvarkos skyriaus darbuotojų veiksmuose esančių

nusikaltimų, numatytų LR BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. sudėties požymių,Â

išsamiai išdėstyti motyvai, kuriais remiantis buvo atmesti J.

S. skundai, su Å¡iuo vertinimu visiÅ¡kai sutinka ir skundÄ nagrinėjantis

teismas.

Nors J. S. skunde ir teigia, kad jo

nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo vilkinama ir per LR Piliečių

nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme numatytÄ

terminÄ nuosavybės teisės į senelio M. S. 8,9687 ha žemės sklypÄ , esantį Utenos mieste, nebuvo atkurtos per 6 mėnesius nuo dokumentų,

patvirtinančių nuosavybės teises pateikimo, tačiau iš teismui pateiktos

medžiagos matyti, kad tiktai 2002 m., kai buvo priimtos LR piliečių nuosavybės

teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo pataisos, atsirado

galimybė atkurti jo teises į nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«rÄ ,  kaip jis ir pageidavo

1991 m. prašyme. Be to, nuosavybės teisių atkūrimo proceso pradžioje dalis

buvusios M. S. žemėvaldos buvo užimta mišku, gatve ir

užstatyta pastatais, t. y. pateko į valstybinės reikÅ¡mės plotÄ ir tas faktas J. S. buvo žinomas. Taigi, tik 2002 m. pasikeitus nuosavybės teisių atkÅ«rimo teisiniam reglamentavimui, J. S. atsirado

galimybė  atkurti nuosavybės teises natÅ«ra į tÄ Å¾emės dalį, kuri buvo laisva ir

neužstatyta. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Utenos rajono

savivaldybės administracija 2004 m. M. S. turėtoje žemėje

suformavo 1,35 ha ploto žemės sklypÄ grÄ Å¾inimui natÅ«ra. Visiems trims

pretendentams, tame tarpe ir J. S., pateikus praÅ¡ymÄ Å¡Ä¯

žemės sklypÄ grÄ Å¾inti lygiomis dalimis, t. y. po 0,45 ha, procedÅ«rÄ užtruko iki 2009 m., kuomet pakoregavus valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko ribas Å¡ios

žemės sklypo plotas padidėjo iki 1,8502 ha, t. y. kiekvienam pretendentui tektu po 0,6167 ha. Kadangi J. S. neatkurta nuosavybės teisės

dalis buvo tik 0,45 ha, šios žemės buvo per mažai, jog būtų galima atkurti nuosavybės

teises lygiomis dalimis į permatuotÄ grÄ Å¾inamÄ Å¾emės sklypÄ . Teismui pateiktos

medžiagos duomenys taip pat patvirtina, kad kol vyko valstybinės reikšmės miško

ploto patikslinimo įteisinimas, J. S. 2006-09-04 kreipėsi

į Utenos rajono žemėtvarkos skyrių dėl lygiaverčio žemės sklypo perdavimo

neatlygintinai nuosavybėn kitoje vietoje.  Buvo parengtos Utenos apskrities

virÅ¡ininko iÅ¡vados dėl 2,5395 ha žemės ploto ( 0,45 ha žemės palikta nuosavybės teisių atkÅ«rimui į anksčiau suformuotÄ 1,35 ha ploto žemės sklypÄ ) ir nuo 2006-09-04 iki 2009-06-30 J. S. buvo atkurtos

nuosavybės teisės į 1,4395 ha valstybės iÅ¡perkamos žemės plotÄ , į 1,10 ha valstybės iÅ¡perkamos žemės plotÄ (2008-11-14 Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr.

33-11637 atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ 0,1703 ha kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypÄ Å ilutės mieste), į 0,10 ha žemės plotÄ (perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naujÄ 0,1201 ha kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypÄ Å ilutės mieste). 2009-07-14 J.

S. buvo atkurtos nuosavybės teisės ir į 0,3991 ha žemės, grÄ Å¾inant natÅ«ra (duomenys neskelbtini) gatvėje, Utenoje, tenkančiÄ 1,8502 ha žemės sklype. Nuosavybės teisės natÅ«ra liko neatkurtos į 0,0509 ha žemės, nes M. S. valdytoje žemėje daugiau laisvos (neužstatytos)

žemės nebebuvo. J. S. teismo posėdyje nurodė jau yra

atgavęs visÄ jam nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emę. PareiÅ¡kėjas dėl pernelyg

ilgai užtrukusios nuosavybės teisių atkūrimo procedūros kaltina R. J. ir E. B.. Tačiau teismui

pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kad jo nurodyti asmenys būtų tyčia,

nepagrįstai ilgai atstatinėję J. S. nuosavybės teises. Be

to, pagal teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , kai

kurių dokumentų, kuriais remiantis priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių

atkÅ«rimo, parengimas priklauso ir kitų institucijų, o ne vien sprendimÄ

priimančios institucijos kompetencijai. Todėl apylinkės teismas pagrįstai

konstatavo, kad pati nuosavybės teisės atkūrimo procedūra užtrūko dėl

besikeitusių įstatymų, o ne dėl J. S. nurodytų asmenų

neteisėtų veiksmų ir tÄ patvirtina teismui pateiktoje medžiagoje esantys

duomenys. Be to, tiek Seimo kontrolierius, tiek ir Nacionalinė žemė tarnyba

prie žemės ūkio ministerijos, nagrinėję J. S. skundus dėl

žemės atkūrimo klausimų, žemėtvarkos pareigūnų veiksmuose jokių pažeidimų

nenustatė. Teismui pateiktos medžiagos duomenys patvirtina ir tai, kad ir pats J. S. keitė savo nuomonę dėl atkuriamos nuosavybės buvimo

vietos, dėl ko net du kartus nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo iš

dalies pradedama iš naujo. Esant šioms aplinkybėms teigti, kad nuosavybės

teisių atkūrimo procedūra buvo vilkinama, nėra pagrindo, kaip ir nėra pagrindo

teigti, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūros metu nuo J.

S. tyčia buvo slepiami dokumentai. J. S. grįsdamas

savo teiginį dėl dokumentų slėpimo skunde nurodo dokumentus, kurie jo manymu, jam

per vėlai buvo pateikti. Tačiau iš R. J. – Utenos rajono

žemėtvarkos skyriaus vedėjos paaiškinimo matyti, kad apie visus nuosavybės

teisių atkūrimo procese priimtus sprendimus, J. S. iš

karto buvo informuojamas ir kviečiamas atvykti jų atsiimti, o gavus planus,

buvo kviečiamas derinti parengtų sprendimų projektus. Pastaroji nurodė, kad su J. S. buvo bendraujama tiek raštu, tiek žodžiu siekiant jam

patarti, paaiškinti galimus teisėtus būdus sprendimo priėmimui. Dokumentai J. S. buvo įteikiami asmeniškai, jis asmeniškai dalyvavo

posėdžiuose, kuriuose buvo sprendžiami klausimai susiję su jo prašymo

išsprendimu. Kad su J. S. buvo intensyviai bendraujama,

patvirtina ir kiti teismui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys. O tai, kad J. S. jo skunde nurodyti dokumentai buvo pateikti tik 2009-2010 m. jokiu bÅ«du nepatvirtina fakto, kad dokumentai nuo jo buvo slepiami. Â

 Nors J. S. skunde ir teigia apie

galimÄ nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. buvimÄ ,

tačiau teismas, konstatuoja, kad duomenų, patvirtinančių jo nurodomų asmenų ar kitų asmenų kokius nors nusikalstamus veiksmus,

pateiktoje medžiagoje nėra. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad J. S. skunde nurodyti neatitikimai, esantys dokumentuose,

buvo padaryti tyčia. Taip pat nėra duomenų, kad kas apgaule, savo ar kitų

naudai bÅ«tų siekęs įgyti ar įgijęs teisę į žemę, į kuriÄ J.

S. turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių

matyti, kad J. S. natÅ«ra pageidavo susigrÄ Å¾inti 0,45 ha žemės. Jam susigrÄ Å¾inus dalį – 0,3991 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje,

Utenoje, liko natÅ«ra negrÄ Å¾inta 0,0509 ha žemės dalis. J. S. teigimu, Å¡iuo metu jam yra grÄ Å¾inta ir minėta žemės

dalis. IÅ¡ teismui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų matyti, kad 0,0509 ha žemės dalis J. S. nebuvo sugrÄ Å¾inta tik dėl to, kad M.

S. valdytoje žemėje daugiau nebuvo laisvos, neužstatytos žemės, kuriÄ pareiÅ¡kėjui

bÅ«tų galima grÄ Å¾inti natÅ«ra.  Â

Atsižvelgdamas į teismui pateiktos medžiagos duomenis,

teismas daro iÅ¡vadÄ , kad turimi duomenys nesuteikia jokio pagrindo manyti J. S. minimų bei kitų asmenų veiksmuose esant nusikalstamų

veikų požymių, todėl darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas dėl J. S. skunduose nurodomų aplinkybių nepradėtas pagrįstai. O tai,

kad Utenos rajono žemėtvarkos skyriaus bei kitų institucijų darbuotojų veiksmai

bei priimti sprendimai netenkino pareiškėjo interesų, nėra pagrindas

konstatuoti pastarųjų veiksmų neteisėtumÄ .

Pareiškėjas savo skunde nenurodė jokių reikšmingų

aplinkybių, kurios nebÅ«tų buvusios iÅ¡tirtos prokuroro bei apylinkės teismo. SkundÄ

nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad tiek prokuroro nutarime, tiek ir teisėjos

nutartyje, priešingai nei nurodo J. S., yra pilnai,

kompetentingai bei išsamiai išanalizuoti ir įvertinti medžiagoje esantys

duomenys. IÅ¡vados nepradėti ikiteisminį tyrimÄ pagrįstos remiantis minėtais

duomenimis. Todėl Panevėžio prokuratÅ«ros prokuroro A. Amparavičiaus 2010-05-10 nutarimÄ

atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal J. S. skundÄ bei

dėl jo priimtÄ Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-07-26 nutartį pripažinti

neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra

teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos

Respublikos BPK 102 str. , 442 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

           J. S. praÅ¡ymÄ atnaujinti Panevėžio miesto apylinkės teismo

2010-07-26 nutarties apskundimo terminÄ â€“ tenkinti. J. S. skundÄ

dėl 2010-07-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties panaikinimo atmesti

ir palikti galioti 2010-07-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį.

          Â

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                      Â

                                                                  Tomas

Zdanavičius