Legislator Case Law & Legislation
03974f04-5666-4c8a-a8d2-e916c88288f6 AI generated

03974f04-5666-4c8a-a8d2-e916c88288f6 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 03974f04-5666-4c8a-a8d2-e916c88288f6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-360-425/2022. Teisminio proceso Nr. 2-50-00465-2019-7. Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.4.2.; 2.4.9.1.; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 5 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos ir Laimanto MisiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

Legislator headnote

AI generated

03974f04-5666-4c8a-a8d2-e916c88288f6 · Panevėžio apygardos teismas: Taigi bÅ«tent jis yra konfliktiÅ¡kas ir nenuoseklus savo paties reiÅ¡kiamų reikalavimų atžvilgiu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-360-425/2022. Teisminio proceso Nr. 2-50-00465-2019-7. Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.4.2.; 2.4.9.1.; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 5 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos ir Laimanto MisiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

R. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2022 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-70-1055/2022 pagal ieÅ¡kovo J. R. ieÅ¡kinį atsakovams J. P. ir G. S. dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo ir pagal atsakovų J. P. ir G. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui J. R. dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas J. R. pirmosios instancijos teismui pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, kurį keliskart patikslino, prašė nustatyti naudojimosi tvarkÄ , kuria J.

R. uzufrukto teisės pagrindu leidžiama gyventi ir naudotis iki gyvos galvos gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliu – ir Gyvenamasis namas), sekančiomis patalpomis: dalimi „B“ kambario 1-5 (16,24 m2), kambariu 1-4 (11,12 m2), ½ dalimis kambarių 1-3 (0,84 m2), 1-2 (2,73 m2) ir 1-1 (3,65 m2), kas bendrai sudaro 30,96 m2, leidžiant ieÅ¡kovui gyvenamajame name savo lėšomis įrengti kontrolinį elektros skaitiklį; įpareigoti atsakovus G. S. ir J. P. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti pertvarÄ patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-5 pagal atsakovų pateiktÄ planÄ , pertvarÄ Ä¯rengiant atsakovų J.

P. ir G. S. lėšomis lygiomis dalimis po ½ kiekvienam iš atsakovų. Taip pat atsisakė ieškinio dalies dėl reikalavimo įpareigoti atsakovus leisti netrukdomai J. R. ir jo šeimos nariams patekti, privažiuoti iki gyvenamojo namo ir šalia namo laikyti ne daugiau kaip 2 transporto priemones, be to, leisti ieškovui ir jo šeimos nariams prieiti iki J. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 2 d. ieÅ¡kovas savo seseriai E. S. kartu su savo žuvusio brolio žmona D. R. padovanojo jiems nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausiusias 1/3 pastatų dalis, esančias (duomenys neskelbtini), paveldėtas iÅ¡ savo tėvų. Dovanojant turtÄ buvo nustatyta uzufrukto teisė, kuria ieÅ¡kovui leidžiama dovanojamo gyvenamojo namo dalyje gyventi iki gyvos galvos, taip pat buvo nustatyta, kad uzufrukto teisė iÅ¡lieka ir objekto savininkui pasikeitus. Mirus E. S. jos turtÄ paveldėjo vyras G.

S. ir sÅ«nus. Vėliau savininkai pasikeitė ir galiausiai gyvenamojo namo savininkais tapo J. P. ir G. S.. 3. 2018 m. liepos 16 d. atsakovei buvo pateikta pretenzija, kurioje nurodyta, jog ieÅ¡kovas norėtų nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ , tačiau jokio racionalaus sprendimo Å¡alys nerado. 2019 m. sausio 22 d. buvo suraÅ¡yta dar viena pretenzija, po kurios prasidėjo diskusijos ir kompromiso ieÅ¡kojimas, tačiau su ieÅ¡kovo pasiÅ«lymu atsakovė nesutiko, o pačios pateikti pasiÅ«lymai buvo ydingi, neracionalÅ«s ir akivaizdžiai neatitiko protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl ieÅ¡kovas su jais sutikti negalėjo.

Be to, atsakovė nurodė realybės neatitinkančias aplinkybes, kad ieÅ¡kovas nemokėjo komunalinių mokesčių. Atsakovai neleisdavo ieÅ¡kovui ar jo artimiesiems vaikščioti po kambarius, tuo pačiu ir tikrinti skaitliukÄ , kuris be kita ko, ieÅ¡kovo žiniomis, apima visus aplinkinius žemės sklypo pastatus, įskaitant ir gyvenamÄ jį namÄ . Pažymi, kad iki pretenzijų suraÅ¡ymo atsakovė niekada neteikė jokių priekaiÅ¡tų dėl nemokamų mokesčių. Galiausiai, name nėra jokių esminių pagerinimų, nėra nei duÅ¡o, nei Å¡ildymo, o esantis tualetas nėra naudojamas, taigi ieÅ¡kovui nėra suprantama, apie kokius komunalinius mokesčius kalba atsakovė.

Nors dovanojant turtÄ E. S. ieÅ¡kovui buvo nustatyta uzufrukto teise naudotis dovanojama namo dalimi, tačiau iki Å¡ios dienos iÅ¡ esmės jam leidžiama naudotis tik vienu kambariu, plane pažymėtu 1-5. Tarp Å¡alių esant sudėtingai įtemptai emocinei situacijai, joms nerandant galimybių iÅ¡spręsti klausimÄ susitarimu, ginčas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas teismo. Nors jam priklauso 1/3 namo dalis, tai yra 34,65 m2, tačiau jis praÅ¡o priskirti jam naudotis tik 30,96 m2, todėl siekiant įgyvendinti tiek teisingumo, tiek lygiateisiÅ¡kumo principÄ , atsakovai turėtų bÅ«ti įpareigoti savo lėšomis lygiomis dalimis įrengti pertvarÄ patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-5, kas bÅ«tų kaip kompensacija ieÅ¡kovui už mažesnes tenkančias patalpas, nei numato uzufrukto teisė.

4. Nurodė, kad atsakovai savo prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikalauja priteisti iÅ¡ jo komunalinius mokesčius. Pažymi, kad pateikti duomenys apie mokesčius už elektrÄ apima ne tik gyvenamojo namo sunaudotÄ energijÄ , bet ir kitų 6 priklausinių, kuriems taip pat teikiama elektros energija. Dėl Å¡ios priežasties atsakovai turėtų neprieÅ¡tarauti ir sutikti, kad ieÅ¡kovas savo lėšomis įsirengtų gyvenamojo namo elektros energijos suvartojimÄ kontroliuojantį elektros skaitiklį, pagal kurį bÅ«tų galima tiksliai žinoti, kiek elektros energijos yra suvartota ieÅ¡kovui bÅ«nant name. Ä®rengus skaitiklį tarp Å¡alių nekiltų konfliktai arba jų bÅ«tų kiek galima sumažinta. Ä®vertindamas tai, kad tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovų keliami reikalavimai iÅ¡ esmės yra tapatÅ«s, sutiktų, kad teismas, priimdamas sprendimÄ Å¡ioje byloje, bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteistų ir paliktų kiekvienai Å¡aliai jos turėtas iÅ¡laidas.

5. Atsakovai J. P. ir G. S. pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nustatyti naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarkÄ pagal atsakovų pateiktÄ planÄ , ieÅ¡kovui J. R. priskiriant naudotis atskirta kambario 1-5 dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ (plotas 16,24 m2), taip pat priskiriant J. R. atskirai naudotis patalpa 1-4 (plotas 11,12 m2) ir kartu su atsakovais bendrai naudotis patalpomis 1-3 (plotas 0,84 m2), 1-2 (plotas 2,73 m2) ir 1-1 (plotas 3,65 m2); įpareigoti atsakovus G. S. ir J. P. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti pertvarÄ patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-5, pagal atsakovų pateiktÄ planÄ , pertvarÄ Ä¯rengiant ieÅ¡kovo J. R. ir atsakovų J. P. bei G. S. lėšomis lygiomis dalimis (po 1/3 kiekvienai Å¡aliai); priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. R. atsakovės J. P. naudai 488,12 Eur už buitinių atliekų iÅ¡vežimÄ ir elektros energijÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovų naudai visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Nurodė, kad atsakovei bandant spręsti naudojimosi patalpomis klausimus, ji yra užpuolama necenzÅ«riniais žodžiais, grasinama pridergti kambaryje ir pan. IeÅ¡kovas savo grasinimus įgyvendino – į atsakovams priklausantį žemės sklypÄ privežė atliekų, kurias vėliau sunešė į ginčo patalpas, už Å¡iÄ veikÄ â€“ savivaldžiavimÄ jam 2020 m. spalio 29 d. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas. IeÅ¡kovas savavaliÅ¡kai užėmė atsakovės J. P. ir jos artimųjų lėšomis vienintelį name iÅ¡ esmės suremontuotÄ (pakeisti langai, apÅ¡iltintos sienos, atlikta sienų ir grindų apdaila, įrengtas židinys ir pan.) kambarį 1-4, pats neprisidėdamas nei darbu nei lėšomis prie remonto.

Pažymi, kad jai gyvenamasis namas ir minėtas kambarys yra labai svarbÅ«s, nes tai yra jos senelių ir prosenelių namas, atsakovė vaikystėje jame leisdavo vasaras ir atostogas, suremontavus patalpas atvykdavo ilsėtis su savo dviem mažamečiais vaikais. Patalpa 1-4, iki atsakovė jÄ suremontavo, ieÅ¡kovui nerÅ«pėjo, jis ja faktiÅ¡kai nesinaudojo. Tik patalpÄ suremontavus ir pagerinus, ėmė reikÅ¡ti pretenzijas ir faktiÅ¡kai užėmė kambarį be atsakovės sutikimo. Užėmęs kambarį ieÅ¡kovas jį naudoja ne pagal paskirtį, nes į kambarį prinešė senų automobilių detalių, akumuliatorių ir kitų Å¡iukÅ¡lių, taip paversdamas tvarkingÄ kambarį atliekų sandėliu bei pavojingomis atliekomis blogindamas viso statinio bÅ«klę.

7. Be to, ieÅ¡kovas netgi nemoka jokių mokesčių už namÄ , neprisideda prie turto iÅ¡laikymo, nors juo naudojasi. BÅ«tent atsakovė apmoka visas pastato iÅ¡laikymo iÅ¡laidas ir ieÅ¡kovo buvo praÅ¡oma padengti bent dalį, bet jis atsisakė. Nors civilinė byla yra nagrinėjama jau ilgÄ laikÄ , tačiau per šį laikotarpį ieÅ¡kovas jokia dalimi neprisidėjo prie naudojamo pastato iÅ¡laikymo. Siekdama iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ atsakovė, tiek iki ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ , tiek ir bylos nagrinėjimo metu yra pateikusi ne vienÄ alternatyvų pasiÅ«lymÄ ieÅ¡kovui, tame tarpe tiek dėl patalpos 1-4 faktiÅ¡ko padalinimo, tiek dėl visos patalpos suteikimo naudotis iÅ¡imtinai ieÅ¡kovui sumokant atsakovei kompensacijÄ už atliktus pagerinimus, tiek dėl suteikimo ieÅ¡kovui atskirai naudotis kitomis patalpomis ir kt., tačiau nei su vienu iÅ¡ pateiktų pasiÅ«lymų ieÅ¡kovas nesutiko.

Taigi būtent jis yra konfliktiškas ir nenuoseklus savo paties reiškiamų reikalavimų atžvilgiu.

8. Pažymėjo, kad kartu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu teikia aktualų gyvenamojo namo planÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad faktinis namo plotas yra 103,96 m2. 2012 m. rugpjūčio 2 d. dovanojimo sutartyje, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieÅ¡kovas padovanojo jam priklausiusiÄ 1/3 gyvenamojo namo dalį E. S., nurodyta, kad dovanotojas J. R. turi teisę gyventi iki gyvos galvos dovanotoje gyvenamojo namo dalyje. Atsižvelgiant į minėtÄ dovanojimo sutarties sÄ lygÄ bei faktinį namo plotÄ , ieÅ¡kovas turi teisę naudotis 1/3 gyvenamojo namo dalimi, kurios plotas ne didesnis nei 34,65 m2.

Nustačius prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ naudojimosi namu tvarkÄ pagal pridedamÄ planÄ , ieÅ¡kovui tenkantis naudoti dalies plotas sudarytų 34,58 m2, kas praktiÅ¡kai idealiai atitinka 1/3 gyvenamojo namo ploto. Paminėtina, kad kambario 1-5 padalinimo riba yra parinkta atsižvelgiant į faktinį patalpos iÅ¡dėstymÄ â€“ palei esamÄ lango angokraÅ¡tį. AnalogiÅ¡ka naudojimosi tvarka ieÅ¡kovui buvo siÅ«loma dar iki Å¡ios civilinės bylos pradžios, tačiau ieÅ¡kovas nuolat keitė savo pozicijÄ , todėl naudojimosi tvarka nustatytina teismo. 9. 2020 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas patvirtino pageidavimÄ naudotis minėta namo dalimi ir sutiko savo lėšomis įrengti pertvarÄ patalpoje 1-5, tokiu bÅ«du padalinant kambarį į dvi atskiras patalpas.

Visgi, siekiant neeskaluoti konflikto atsakovai sutiktų, jei pertvara bÅ«tų įrengiama visų ginčo Å¡alių lėšomis, nes pertvaros įrengimas yra visų Å¡alių interesas. Atsakovai taip pat sutinka organizuoti pertvaros įrengimo darbus ir mano, kad 3 mėnesių terminas turėtų bÅ«ti pakankamas darbams atlikti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mai 2022 m. kovo 9 d. sprendimu: · ieÅ¡kinį atmetė. · Atsakovų J. P. ir G. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.

Nustatė naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarkÄ pagal 2021 m. lapkričio 16 d. teismui kartu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateiktÄ planÄ , ieÅ¡kovui J. R. priskiriant naudotis atskirta kambario 1-5 dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ (plotas 16,24 m2), taip pat priskiriant J. R. atskirai naudotis patalpa 1-4 (plotas 11,12 m2) ir kartu su atsakovais bendrai naudotis patalpomis 1-3 (plotas 0,84 m2), 1-2 (plotas 2,73 m2) ir 1-1 (plotas 3,65 m2). Ä®pareigojo ieÅ¡kovÄ J. R. ir atsakovus G. S. bei J. P. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis lygiomis dalimis po 1/3 dalį kiekvienas, įrengti pertvarÄ patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-5, pagal atsakovų 2021 m. lapkričio 16 d. teismui kartu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateiktÄ planÄ .

· Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo J. R. atsakovės J. P. naudai 488,12 Eur už buitinių atliekų iÅ¡vežimÄ ir elektros energijÄ . · Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo J. R. atsakovės J. P. naudai 4 287 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo J. R. į valstybės biudžetÄ 20,99 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. · Priėmė ieÅ¡kovo J. R. atsisakymÄ nuo dalies ieÅ¡kinio reikalavimų dėl įpareigojimo atsakovams leisti netrukdomai J. R. ir jo Å¡eimos nariams patekti, privažiuoti iki gyvenamojo namo ir Å¡alia namo laikyti ne daugiau kaip 2 transporto priemones, be to, leisti ieÅ¡kovui ir jo Å¡eimos nariams prieiti iki J.

R. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Å¡ioje dalyje civilinę bylÄ Nr. e2-70-1055/2022 nutraukė. · GrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui J. R. 56,25 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. rugpjūčio 24 d.

11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl naudojimosi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-5 ir 1-4, ginčas kyla dėl to, kas ir kokia apimtimi naudosis patalpomis 1-1, 1-2 ir 1-3. IeÅ¡kovas turi uzufruktoriaus teisę, nustatytÄ 2012 m. rugpjūčio 2 d. dovanojimo sutartimi ir įregistruotÄ vieÅ¡ajame registre, naudotis 1/3 ginčo namo dalimi. Atsižvelgiant į tai, kokia yra patalpų, pažymėtų indeksais 1-1, 1-2 ir 1-3 paskirtis ir plotas: patalpa 1-1 tai tambÅ«ras (plotas 3,65 m2), patalpa 1-2 tai koridorius (plotas 2,73 m2) ir patalpa 1-3, kurios plotas 0,84 m2, yra sanmazgas, teismo vertinimu, labiausiai atitiks taikytinus naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kiniu siÅ«lomas variantas, kad Å¡iomis patalpomis naudosis abu bendrasavininkai ir uzufruktorius bendrai.

Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad tokiu atveju turėtų bÅ«ti laikoma, jog ieÅ¡kovui tenka tik 1/3 dalis Å¡ių patalpų ploto, kaip nepagrįstus, kadangi nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl patalpų padalinimo, o sprendžiant klausimÄ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo gali bÅ«ti nustatyta, kad tam tikromis patalpomis visi bendrasavininkai naudojasi bendrai. Be to, nustatymas Å¡iomis patalpomis naudotis tik atsakovui G. S. ir ieÅ¡kovui, bÅ«tų neabejotinai pažeistos kitos bendraturtės atsakovės J.

P. teisės ir teisėti interesai, kadangi ji nebetektų galimybės naudotis ginčo name įrengtu sanitariniu mazgu. Taip pat vertinta tai, jog nustačius tokiÄ naudojimosi tvarkÄ ieÅ¡kovui realiai atitektų naudotis 34,58 m2, kas adekvatu jam uzufrukto teise naudotinam plotui – 34,65 m2. Teismo nuomone, tokia naudojimosi tvarka leis racionaliausiai, visiems ginčo namo naudotojams patogiausiai ir efektyviausiai įgyvendinti savo teisę naudotis gyvenamuoju namu pagal paskirtį ir nebus esmingai pažeistas nei vieno iÅ¡ Å¡alių teisėtas interesas.

12. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad nors ieÅ¡kovas teigia, kad 2022 m. vasario 10 d. patikslintame ieÅ¡kinyje praÅ¡oma nustatyti tvarka jo buvo siÅ«loma nuo pat pradžių, tačiau toks ieÅ¡kovo teiginys yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tiek pirminiame ieÅ¡kinyje, tiek vėlesniuose patikslintuose ieÅ¡kiniuose, ieÅ¡kovas formulavo kitokius reikalavimus. Be to, atsakovė J. P. tokiÄ naudojimosi ginčo namu tvarkÄ siÅ«lė ieÅ¡kovui tiek iki bylos iÅ¡kėlimo teisme, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, jos atstovui parengus ir elektroniniu paÅ¡tu pateikus ieÅ¡kovo atstovui taikos sutarties projektÄ , faktinę situacijÄ atitinkantį namo planÄ su naudojimosi tvarkos projektu pateikė taip pat atsakovė.

Todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo laikyti, kad Å¡iuo sprendimu nustatytina naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nustatoma tenkinant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, nes tokiÄ tvarkÄ dar iki 2022 m. vasario 10 d. ieÅ¡kinio patikslinimo prašė nustatyti atsakovai, 2021 m. lapkričio 16 d. pareikÅ¡dami prieÅ¡ieÅ¡kinį. Be to, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo elgesį nagrinėjant bylÄ , kai jam netiko taikaus susitarimo jokie siÅ«lomi variantai, bet galiausiai jis pakeitė savo reikalavimus, suformuluodamas juos iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai atsakovų reikalavimams ir anksčiau atmestiems taikos sutarties variantams, teismas laiko, kad ieÅ¡kovas netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir neveikė taip, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta kuo operatyviau.

Dėl to yra pagrindas spręsti, kad atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas, ir tenkinant šį prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ nėra pagrindo pripažinti, kad tenkinamas iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kinio reikalavimas, todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje buvo atmestas. Taip pat buvo nustatyta, kad pagal atsakovų pateiktÄ planÄ ieÅ¡kovui J. R. priskiriama naudotis atskirta kambario 1-5 dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ (plotas 16,24 m2), taip pat priskiriama J.

R. atskirai naudotis patalpa 1-4 (plotas 11,12 m2) ir kartu su atsakovais bendrai naudotis patalpomis 1-3 (plotas 0,84 m2), 1-2 (plotas 2,73 m2) ir 1-1 (plotas 3,65 m2).

13. Dėl ieškinio reikalavimo leisti ieškovui Gyvenamajame name įrengti kontrolinį elektros skaitiklį pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovui kelis kartus buvo siūlyta teikti įrodymus ir duomenis, kaip techniškai būtų įvykdytas patenkinimo atveju jo reikalavimas dėl skaitiklio įrengimo, tačiau ieškovas tokių duomenų nepateikė, apsiribodamas abstrakčiais teiginiais, jog kažkurioje namo vietoje yra įvadinis laidas, prie kurio ir turėtų būti įrengiamas kontrolinis elektros skaitiklis.

Teismas sutiko su atsakovų atstovo argumentais, kad toks reikalavimas yra labai neapibrėžtas ir jo įvykdymas, patenkinimo atveju, galėtų pasidaryti neįmanomas ar būtų pagrindas inicijuoti naujus teisminius ginčus. Atsižvelgiant į tai, kas teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad jo reikalavimas yra techniškai įvykdomas, nepateikė būtinų duomenų, kaip ir kurioje vietoje turėtų būti įrengtas elektros skaitiklis, ginčo namo bendrasavininkai sutikimo tokiems darbams nedavė ir jų nesutikimas, teismo vertinimu, yra pakankamai motyvuotas, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo leisti jam įrengti ginčo name elektros skaitiklį ir jis atmestinas.

14. Dėl pertvaros patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-5, įrengimo iÅ¡laidų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kadangi byloje nėra ginčo, jog pertvara patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-5, pagal atsakovų pateiktÄ planÄ , turi bÅ«ti įrengta ir jos įrengimas atitinka tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovų interesus, yra pagrindas vertinti, kad situacija atitiks protingumo ir teisingumo principus, jei iÅ¡laidos, susijusios su pertvaros įrengimu, bus paskirstytos lygiomis dalimis visiems ginčo namo naudotojams. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjant bylÄ ieÅ¡kovas buvo ne kartÄ iÅ¡reiÅ¡kęs sutikimÄ pertvarÄ Ä¯rengti savo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį dalyje dėl pertvaros iÅ¡laidų paskirstymo, o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti. Taip pat teismas laikė, kad praÅ¡omas nustatyti 3 mėnesių terminas pertvaros įrengimui yra protingas ir pakankamas remonto darbams atlikti.

15. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. R. atsakovės J. P. naudai 488,12 Eur už buitinių atliekų iÅ¡vežimÄ ir elektros energijÄ pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog atsakovė J. P. pateikė į bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus, kurie pagrindžia, kad laikotarpiu nuo 2018 metų vasario mėnesio iki prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos ji yra sumokėjusi 1 262,88 Eur už Gyvenamajame name suvartotÄ elektros energijÄ ir 201,49 Eur už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ .

IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad nors kažkokia dalimi prisidėjo prie Å¡ių mokesčių sumokėjimo, jis iÅ¡ esmės neginčijo, kad jokių mokesčių nemokėjo. Uzufrukto teisės pagrindu ieÅ¡kovas turi teisę naudotis 1/3 gyvenamojo namo, todėl pagal egzistuojantį teisinį reglamentavimÄ jis privalo mokėti 1/3 dalį mokesčių ir kitų įmokų, tačiau Å¡ios pareigos nevykdė. Ta aplinkybė, kad, ieÅ¡kovo teigimu, jis ginčo namu nuolat nesinaudoja, nesudaro pagrindo mažinti jam tenkančiÄ mokesčių dalį, taip pat jis nepateikė jokių įrodymų, kad kiti sodyboje esantys pastatai ar juose esantys įrenginiai suvartoja didelį elektros energijos kiekį.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kiti pastatai bÅ«tų Å¡ildomi elektra arba juose bÅ«tų vykdoma veikla, reikalaujanti didelių elektros energijos sÄ naudų, taip pat, kad sodybos teritorijoje ginčo laikotarpiu bÅ«tų vykdomi didelės apimties remonto darbai, dėl kurių ženkliai padidėtų iÅ¡vežamų Å¡iukÅ¡lių kiekis. Teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad beveik visa elektros energija yra sunaudojama naudojantis gyvenamuoju namu, o Å¡iukÅ¡lių kiekis apytiksliai per visÄ laikotarpį buvo vienodas bei įtakos mokesčio apskaičiavimui neturėjo.

Dėl to yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad leistinais įrodymais byloje yra įrodyta, jog atsakovė J. P. laikotarpiu nuo 2018 metų vasario mėnesio iki prieÅ¡ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos yra sumokėjusi 1 464,37 Eur privalomų mokesčių ir įmokų už ginčo namÄ , o ieÅ¡kovas nevykdė savo, kaip uzufruktoriaus, pareigos mokėti savo dalį mokesčių ir įmokų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsniu atsakovė turi teisę į nuostolių atlyginimÄ proporcingai ieÅ¡kovo naudojamai namo daliai, kuriuos sudaro 1/3 sumokėtų mokesčių dalis - 488,12 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 16. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas J. R. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ 2022 m. vasario 10 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, o atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Taip pat priteisti ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 16.1. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iÅ¡skyrus dalį, kuria priimtas ieÅ¡kovo atsisakymas nuo dalies ieÅ¡kinio reikalavimų ir dėl to Å¡ioje dalyje civilinė byla nutraukta.

Pabrėžia, kad nors registre nurodytas bendras namo plotas yra 111,33 m2, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovai pateikė matininkės R. J. 2021 m. spalio 11 d. parengtÄ pastato planÄ , iÅ¡ kurio matyti, jog ginčo namo faktinis plotas Å¡iuo metu yra 103,96 m2. BÅ«tent tuo pagrindu, kad atsakovai pateikė patikslintÄ namo planÄ , kuriame skyrėsi faktinis namo plotas, ieÅ¡kovas 2022 m. vasario 10 d. patikslino savo ieÅ¡kinį, kuriame savo reikalavimuose iÅ¡ esmės pakeitė tik kambarių numeracijos numerius, bei pakeitė tenkančių kvadratinių metrų santykį, kiekvienam iÅ¡ Å¡alių. 2021 m. lapkričio 16 d. atsakovai, pareikÅ¡dami prieÅ¡ieÅ¡kinį, iÅ¡ esmės sutiko su vienu iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiÅ«lytu naudojimosi tvarkos nustatymo bÅ«du ir jį atkartojo savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje, tik nesutiko su kitais ieÅ¡kovo keliamais reikalavimais.

TÄ iÅ¡ esmės pripažino patys atsakovai pateiktame prieÅ¡ieÅ¡kinyje bei pirmosios instancijos teismas. 16.2. Atsakovė, prieÅ¡ingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, ne tik nesiÅ«lė nustatyto pasidalinimo bÅ«do, bet net reikalavo iÅ¡ J. R. 200 Eur kompensacijos kiekvienÄ mėnesį už tariamai pagerintÄ gyvenamÄ jį namÄ . Negana to, dėl pastoviai vykstančių konfliktų iÅ¡ atsakovės pusės 2018-08-14 Utenos apskrities VPK J. P. buvo oficialiai įspėta. Nors Å¡alys bandė ginÄÄ spręsti taikiai, tačiau ne atsakovės siÅ«lymu, o Å¡alių susitarimu, buvo bandoma rasti optimaliausiÄ ginčo sprendimo bÅ«dÄ .

Tai, kad atsakovės atstovas pateikė taikos sutarties variantÄ , neduoda pagrindo teigti, kad tai buvo iÅ¡skirtinė atsakovės pozicija. Pažymi ir tai, kad taikos sutartis nebuvo pasiraÅ¡yta, ne dėl to, kad Å¡alims netiko naudojimosi tvarka, o tuo pagrindu, kadangi Å¡alys nesusitarė dėl neesminių reikalavimų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. BÅ«tent Å¡alims neiÅ¡sprendus ginčo taikiai, ieÅ¡kovas teismui 2021m. rugpjūčio 24 d. pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame vienu iÅ¡ siÅ«lomų bÅ«dų siÅ«lė nustatyti naudojimosi tvarkÄ taip, kaip galiausiai ir nusprendė pirmosios instancijos teismas.

Taigi pirmos instancijos teismas neteisingai nusprendė, jog nėra pagrindo laikyti, kad skundžiamu sprendimu nustatytina naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nustatoma tenkinant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, nes tokiÄ tvarkÄ dar iki 2022 m. vasario 10 d. ieÅ¡kinio patikslinimo prašė nustatyti atsakovai 2021 m. lapkričio 16 d. pareikÅ¡dami prieÅ¡ieÅ¡kinį. Dėl nežinomų priežasčių Utenos rajono apylinkės teismas visiÅ¡kai nutyli ir nieko nepasisako, dėl 2021 m. rugpjūčio 24 d. ieÅ¡kovo pateikto patikslinto ieÅ¡kinio. 16.3.

Dėl patalpos 1-5 padalinimo nurodo, kad ieÅ¡kovas dar 2021 m. rugpjūčio 24 d. patikslintame ieÅ¡kinyje bei vėliau 2022 m. vasario 10 d. patikslintame ieÅ¡kinyje, neprieÅ¡taravo ir sutiko, kad patalpoje bÅ«tų įrengta pertvara palei esamÄ lango angokraÅ¡tį. IeÅ¡kovas sutiko, kad patalpa 1-5 bÅ«tų padalinta į dvi atskiras patalpas, kur J. R. tektų patalpa 1-5 „B“ , iÅ¡matavimų 3,19 x 5,09 ir bÅ«tų bendro ploto 16,24 kv. m. Atstumas nuo lango iki sienos turėtų bÅ«ti ne mažesnis, nei 3,19 m.

Todėl šioje dalyje ieškinys turėjo būti tenkinamas. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad nors atsakovai ir pripažįsta, jog J. R. priklauso 1/3 gyvenamojo namo dalies ir konstatuoja, kad priklauso 34,65 kv. m. bendro Gyvenamojo namo ploto, savo paskaičiavimais priskiria tik 29,77 kv. m. ploto. Apeliantas sutinka, kad nesant kitos galimybės padalinti patalpų 1-1, 1-2, 1-3 tarp ieškovo ir atsakovų kitaip, nei tai nustatė pirmos instancijos teismas, šiomis patalpomis turėtų naudotis visi patalpų naudotojai t.y. tiek ieškovas J.

R., tiek atsakovai G. S. ir J. P., tačiau turėtų bÅ«ti įvertinta, kad realiai J. R. tenkanti patalpų dalis yra 29,77 kv. m. ir toks patalpų naudojimosi paskirstymo dydis turėtų įtakos bendram komunalinių paslaugų apmokėjimui, kadangi J. R. pilnai apmokant komunalinius mokesčius už patalpÄ 1-1,1-2,1-3, nors ir naudotųsi kartu su atsakovai, pilnai apmokėtų jiems tenkančiÄ komunalinių mokesčių dalį. BÅ«tent tuo pagrindu, kad J. R. realiai tenkanti bendro gyvenamojo namo ploto dalis (29,77 kv. m.) gaunasi mažesnė, nei turėtų tekti (34,65 kv. m.) ir siekiant įgyvendinti tiek teisingumo, tiek lygiateisiÅ¡kumo principÄ , ieÅ¡kovas J.

R. kėlė reikalavimÄ , kad tik atsakovai turėtų bÅ«ti įpareigoti per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įrengti pertvarÄ patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-5, pagal atsakovų pateiktÄ planÄ , pertvarÄ Ä¯rengiant atsakovų J. P. ir G. S. lėšomis lygiomis dalimis po ½ kiekvienam iÅ¡ atsakovų, kas bÅ«tų kaip kompensacija J. R. už mažesnes tenkančias patalpas, nei numato uzufrukto teisė. 16.4. Nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J.

R. atsakovės J. P. naudai 488,12 Eur už buitinių atliekų iÅ¡vežimÄ ir elektros energijÄ apeliantas nurodo, kad Å¡is reikalavimas nėra įrodytas ir teismas negalėjo jo tenkinti. Nors atsakovė J. P. pateikė į bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018 metų vasario mėnesio iki prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos ji yra sumokėjusi 1 262,88 Eur už suvartotÄ elektros energijÄ ir 201,49 Eur už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , tačiau ieÅ¡kovas atkreipia dėmesį, kad atsakovė nurodydama apie sumokėtus komunalinius mokesčius nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad J.

R. minėtomis komunalinėmis paslaugomis naudojosi ištisus metus. Pažymėtina, kad atsakovas G. S. šiame Gyvenamajame name gyvena ištisus metus, o atsakovė J. P., kartu su savo šeima šiame name taipogi praleidžia didelę laiko dalį, kai tuo tarpu ieškovas patalpomis naudojasi tik vasaros laikotarpiu ir tik epizodiškai. Atsakovų pateiktuose rašytinuose įrodymuose nėra duomenų, kurie atspindėtų, kiek elektros energijos suvartoja Gyvenamasis namas, o kiek elektros energijos suvartoja kiti likę 9 pastatai.

Bendras visam Å«kiui suvartotos elektros energijos kiekis ir apmokėjimas už juos, neįrodo, kad 1/3 visos elektros energijos buvo suvartota bÅ«tent gyvenamajame name ir, kad bÅ«tent J. R. privalo apmokėti bÅ«tent 1/3 elektros energijos apmokėjimo kainos. BÅ«tent Å¡iuo pagrindu, siekiant kad bÅ«tų tinkamai ir tiksliai paskaičiuotos elektros energijos suvartojimo iÅ¡laidos, ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje kėlė reikalavimÄ leisti savo lėšomis gyvenamajame name įrengti kontrolinį elektros apskaitos skaitiklį.

Akivaizdu, kad atsakovai turėtų neprieÅ¡tarauti ir sutikti, kad ieÅ¡kovas savo lėšomis įsirengtų Gyvenamojo namo elektros energijos suvartojimÄ kontroliuojantį elektros skaitiklį, kuriuo bÅ«tų galima tiksliai žinoti, kiek elektros energijos yra suvartota J. R. bÅ«nant Gyvenamajame name ir už tai jis galėtų atsiskaityti arba minėtÄ skaitiklį gali įsirengti ir patys atsakovai savo lėšomis, jeigu nepasitiki ieÅ¡kovu. Akivaizdu, kad įrengus Gyvenamojo namo elektros skaitiklį tarp Å¡alių nekiltų konfliktai arba jų bÅ«tų kiek galima sumažinta. 16.5.

Apeliantas taip pat pabrėžia ir tai, kad pagal ginčijamo teismo sprendimÄ , J. R. tenkanti naudojamojo namo dalis nesudaro 1/3 dalis (33,33 proc.) , o sudaro tik 28,64 proc. Taigi akivaizdu, kad priteista mokėtų mokesčių dalis - 488,12 Eur yra priteista neteisingai ir nepagrįstai, todėl ir Å¡i sprendimo dalis turi bÅ«ti panaikinta. 16.6. Be to, nors ir sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dalis reikalavimų yra tapatÅ«s, be jokio teisinio pagrindo atmetė ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino pilnoje apimtyje, todėl akivaizdu, kad neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Negana to, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės J. P. naudai priteisė „raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstas kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 180 Eur už plano parengimÄ . Su Å¡iomis iÅ¡laidomis negalima sutikti, kadangi naujai parengtas planas niekaip nebuvo susijęs su pareikÅ¡tais ieÅ¡kininiais reikalavimais, o prieÅ¡ingai, atsakovei atlikus gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus, t.y. paÅ¡alinus vienas duris, bei įrengus kitas duris ir patalpas, jai privalomai reikėjo atlikti naujus kadastrinius matavimus bei pasidaryti naujÄ gyvenamojo namo planÄ ir užregistruoti VÄ® „Registrų centras“, kaip namo savininkei.

Kaip žinia, gyvenamasis namas priklauso ne tik Atsakovei J. P., bet ir G. S., todėl atlikti kadastrinius matavimus bei pasidaryti teisingÄ namo planÄ buvo pareiga namo savininkams, nes prieÅ¡ingu atveju atlikti bet kokie gyvenamojo namo pakeitimai, rekonstrukcijos bÅ«tų neteisėtos ir negalėtų bÅ«ti įregistruotas. Prievolė apmokėti minėto namo atliktus kadastrinius matavimus ir plano parengimÄ tenka namo savininkams, o duomenų, kad atsakovas G. S. bÅ«tų apmokėjęs jam tenkančiÄ dalį, byloje nepateikta.

Be to, šio plano parengimas niekaip negali būti priskiriamas prie bylinėjimosi išlaidų ir šios išlaidos priteistos iš J. R..

17. Atsiliepimu atsakovai praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 17.1. Nurodo, kad su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu atsakovai nesutinka. Atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir iÅ¡samiai bei teisingai motyvuotÄ sprendimÄ . Tai, jog pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes vertino ne taip, kaip pageidavo ieÅ¡kovas, neparodo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo. 17.2. Pažymi, jog ieÅ¡kovo elgesys nėra nuoseklus. Akivaizdu, kad jei ieÅ¡kovas bÅ«tų elgęsis sÄ Å¾iningai ir nekonfliktiÅ¡kai, Å¡ios bylos iÅ¡ vis galėjo nebÅ«ti.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovo procesinį elgesį ir reiškiamus reikalavimus bei pagrįstai patenkino atsakovų priešieškinį pilna apimtimi. Pirmosios instancijos teismas teisingai motyvavo sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys atmestas, o atsakovų priešieškinis patenkintas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja Å¡iuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, jei byloje nenustatytas pagrindas, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu yra ginčijamas iÅ¡ esmės visas pirmosios instancijos teismo sprendimas, iÅ¡skyrus tÄ sprendimo dalį, kuriuo priimtas ieÅ¡kovo atsisakymas nuo dalies ieÅ¡kinio ir civilinė byla nutraukta. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindo peržengti reikalavimo ribas, civilinę bylÄ apeliacine tvarka nagrinėja pateikto apeliacinio skundo ribose.

3. Vertindamas nagrinėjamoje byloje kilusį ginÄÄ apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi tai, jog priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas detaliai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo kiekvienÄ ieÅ¡kinio bei prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , aptarė ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių reikalavimų kitimÄ bei Å¡alių elgesį siekiant iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat sutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡dėstytais argumentais ir motyvais, apeliacinės instancijos teismas visų faktinių aplinkybių nekartoja bei pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

4. Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovų priešieškinį bei sprendė, kad ieškinio reikalavimai buvo keičiami atsižvelgiant į atsakovų nurodomas aplinkybes, nors faktinė situacija buvo priešinga, t. y. priešieškinys buvo pateiktas dėl analogiškų ieškinyje nurodytų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje šalių pateiktus procesinius dokumentus su tokiu vertinimu nesutinka.

5. Pažymėtina, kad iÅ¡ byloje esančių atsakovės J. P. 2019 m. vasario 4 d. bei 2019 m. vasario 21 d. elektroninių laiÅ¡ko turinio matyti, kad bÅ«tent atsakovė dar iki civilinės bylos iÅ¡kėlimo siÅ«lė ieÅ¡kovui vykti pas notarÄ ir bendru sutarimu nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ ir iÅ¡spręsti kitus su tuo susijusius klausimus, taip pat nurodė, kad neprieÅ¡tarauja ir nori geranoriÅ¡kai nusistatyti naudojimosi tvarkÄ gyvenamajame name; taip pat teikė pasiÅ«lymÄ dėl patalpos 1-5 (ankstesnis patalpos numeris 1-4) padalinimo į dvi dalis įrengiant pertvarÄ , siÅ«lė alternatyvius naudojimosi tvarkos nustatymo variantus.

6. Taigi, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundÄ , iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia vertinti, jog atsakovė skundžiamu sprendimu patvirtintÄ naudojimosi tvarkÄ iÅ¡ esmės siÅ«lė ieÅ¡kovui dar iki teisminio proceso bei siekė, kad ginčas bÅ«tų iÅ¡spręstas taikiai. Kita vertus, į bylÄ nebuvo pateikta jokių duomenų bei įrodymų, kad bÅ«tent atsakovė nebÅ«tų sutikusi spręsti klausimÄ dėl konkrečios naudojimosi tvarkos nustatymo ar kategoriÅ¡kai prieÅ¡taravusi konkretiems ieÅ¡kovo pasiÅ«lymams.

PrieÅ¡ingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė siekė susitarti su ieÅ¡kovu net ir bylos nagrinėjimo teisme metu – 2020 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovui sutikus su atsakovės J. P. pasiÅ«lyta naudojimosi gyvenamuoju namie tvarka, pagal kuriÄ patalpa 1-5 (ankstesnis Nr. 1-4) bÅ«tų atskirta į dvi dalis, ir netgi sutikus apmokėti pertvaros įrengimo iÅ¡laidas, atsakovės atstovas paruošė taikos sutartį, tačiau ieÅ¡kovas atsisakė jÄ pasiraÅ¡yti. Tai, prieÅ¡ingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, neleidžia daryti iÅ¡vados, jog bÅ«tent ieÅ¡kovas siekė ginÄÄ iÅ¡spręsti taikai ar ėmėsi veiksmų dėl operatyvaus bylos iÅ¡nagrinėjimo ir ginčo iÅ¡sprendimo.

7. Kartu apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo pateiktų ieÅ¡kinio ir patikslintų ieÅ¡kinių turinį, jų kiekį – iÅ¡ viso 3 procesiniai dokumentai, o taip pat paskutiniojo patikslinto ieÅ¡kinio, pateikto po atsakovų pateikto prieÅ¡ieÅ¡kinio, turinio analogiÅ¡kumÄ pateikto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimams, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir neveikė taip, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta kuo operatyviau, o patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai yra iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimams, dėl ko negali bÅ«ti sprendžiama, kad nustatant naudojimosi tvarkÄ yra tenkinamas pareikÅ¡tas prieÅ¡ieÅ¡kinys, yra visiÅ¡kai pagrįsta ir įrodyta byloje esančiais įrodymas.

8. Pastebėtina, kad pirminiu 2019 m. kovo 12 d. ieÅ¡kiniu J. R. prašė jam suteikti teisę izoliuoti ir naudotis visu kambariu 1-4 (dabartinis patalpos numeris 1-5) bei 1/2 dalimi verandos 1-5 (dabartinis numeris 1-6). 2021 m. rugpjūčio 14 d. ieÅ¡kovas pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priskirti jam naudotis kambariu 1-4, 1/3 dalimi kambario 1-5 arba dalimi kambario 1-4B atsakovų lėšomis įrengiant pertvarÄ , kambariu 1-3, 1/3 dalimi kambario 1-2, 1/3 dalimi kambario 1-1, taip pat; prašė įpareigoti atsakovus leisti netrukdomai jam ir jo Å¡eimos nariams patekti, privažiuoti iki gyvenamojo namo ir Å¡alia jo laikyti ne daugiau kaip 2 transporto priemones, be to leisti ieÅ¡kovui ir jo Å¡eimos nariams prieiti iki ieÅ¡kovui priklausančios nekilnojamojo turto.

Negana to, atsakovams 2021 m. lapkričio 15 d. pateikus prieÅ¡ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas dar kartÄ pakeitė savo ieÅ¡kinio dalykÄ ir 2022 m. vasario 8 d. pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, atsisakydamas dalies 2021 m. rugpjūčio 24 d. patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytų reikalavimų, taip pat praÅ¡ydamas nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ , panaÅ¡iÄ Ä¯ nurodytÄ atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinyje pagal atsakovų pateiktÄ gyvenamojo namo planÄ .

9. Taigi, atsižvelgdamas į visas pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su neva nepagrįstu prieÅ¡ieÅ¡kinio tenkinimu ir patikslinto ieÅ¡kinio atmetimu, bei sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , jog byloje esantys įrodymai sudaro pagrindÄ pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, o patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti.

10. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas taip pat daug dėmesio skiria dėstydamas aplinkybes, jo vertinimu, patvirtinančias, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieÅ¡kovui naudotis skirtas Gyvenamojo namo dalis, kadangi ieÅ¡kovui neva tenka naudotis mažesnė namo dalis nei numatyta uzufruktÄ nustatančiame sandoryje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais taip pat nesutinka.

11. Pabrėžtina, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai aptarė bei iÅ¡dėstė, jog, nustatant naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkÄ , dalis patalpų gali bÅ«ti skiriama bendram naudojimui, o nuosavybė nėra atidalijama. Bendro naudojimo patalpos yra naudojamos bendrai Å¡alių ir kiekviena iÅ¡ jų turi teisę naudotis visu patalpos plotu. Å iuo atveju pagal atsakovų pateiktÄ planÄ , kurio ieÅ¡kovas neginčijo, ieÅ¡kovui priskirta naudotis atskirta kambario 1-5 dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ (plotas 16,24 kv. m.), taip pat atskirai naudotis patalpa 1-4 (plotas 11,12 kv. m.) ir kartu su atsakovais bendrai naudotis patalpomis 1-3 (plotas 0,84 kv. m.), 1-2 (plotas 2,73 kv. m.) ir 1-1 (plotas 3,65 kv. m.).

Taigi ieškovui tenkantis naudoti Gyvenamojo namo dalies plotas, priešingai nei tvirtina apeliantas, sudaro 34,58 kv. m., o tai, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, praktiškai idealiai atitinka 1/3 Gyvenamojo namo ploto (faktinis Gyvenamojo namo plotas yra 103,96 kv. m., idealioji 1/3 dalis sudaro 34,65 kv. m.). Taigi apeliacinio skundo argumentai, jog skundžiamu sprendimu jam priskirta naudotis tik 29,77 kv. m. ploto yra atmetami, kaip nepagrįsti.

12. Pareikštu apeliaciniu skundu ieškovas taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas dėl leidimo įrengti elektros skaitiklį suteikimo.

13. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo teisme metu ieÅ¡kovui buvo ne kartÄ paaiÅ¡kintÄ ir siÅ«lyta teikti įrodymus bei duomenis, kaip techniÅ¡kai bÅ«tų įvykdytas reikalavimas dėl skaitiklio įrengimo, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 patvirtintų „Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių“ bei 2012 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo Nr. 1-127 „Dėl elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatomis elektros apskaitos įrenginio įrengimui yra reikalingas projektas arba techninė užduotis.

Å iuo atveju byloje nėra, o apeliantas to ir neginčijo, kad jis į bylÄ nepateikė jokių techninių duomenų, leidžiančių įvertinti ir nustatyti, kaip konkrečiai bÅ«tų įgyvendintas ieÅ¡kovo reikalavimas, taip pat nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir informacijos, juo labiau kad byloje nėra paneigti atsakovų argumentai, jog tas pats elektros laidas maitina keliuose kambariuose esančius elektros kiÅ¡tukus, apÅ¡vietimo maitinimas perduodamas grandine per kelias patalpas, iÅ¡ namo paduodamas el. maitinimas į lauko pastatus, todėl konkretus atskiro elektros skaitiklio įrengimo planas bei informacija yra bÅ«tini bei neatsiejamai susiję su reiÅ¡kiamu reikalavimu.

Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog ieÅ¡kovas, nebÅ«damas namo savininku, neturi teisės atlikti jokių techninių projektų bei gauti leidimų, neatleidžia ieÅ¡kovo nuo pareigos įrodyti ir pagrįsti reiÅ¡kiamus reikalavimus, juo labiau kad ieÅ¡kovo teisė kreiptis dėl konkretaus techninio projektÄ parengimo nėra apribota, o jis taip pat nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti prieÅ¡ingai bei sutikti su jo nurodomais argumentais.

14. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo ir detaliai aptarė aplinkybes, susijusias su pertvaros įrengimo patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-5, bei Å¡ios pertvaros įrengimo iÅ¡laidų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog pertvaros patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-5, pagal atsakovų pateiktÄ planÄ , įrengimas atitinka tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovų interesus, o tokios pertvaros įrengimo iÅ¡laidų paskirstymas lygiomis dalimis visiems ginčo namo naudotojams atitinka protingumo ir teisingumo principus, juo labiau kad nagrinėjant bylÄ , ieÅ¡kovas buvo ne kartÄ iÅ¡reiÅ¡kęs sutikimÄ pertvarÄ Ä¯rengti savo lėšomis/prisidėti prie jos įrengimo didesniÄ ja dalimi, o apelianto argumentai, susiję su neva jam tenkančia mažesne Gyvenamojo namo dalimi naudojimui, kaip minėta pirmiau, yra nepagrįsti.

15. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas nesutinka ir su skundžiamu pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad yra pagrindas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai proporcingÄ pinigų sumÄ už mokėtus mokesčius, susijusius su buitinių atliekų iÅ¡vežimu bei suvartota elektros energija. Apeliantas pabrėžia, jog jis itin retai naudojasi Gyvenamuoju namu, o atsakovai iÅ¡ esmės nuolatos jame gyvena, todėl atsakovės nurodytų mokesčių dalis yra priteista nepagrįstai. Be to, nuo to paties elektros įvado elektros energija yra tiekiam ir kitiems pastatams, kuriais ieÅ¡kovas nesinaudoja, todėl neprivalo mokėti už atsakovų sunaudotÄ energijÄ . Tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo sutikti ir su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais.

16. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovas, kaip uzufrukto turėtojas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.143 straipsnio 4 dalimi, jeigu uzufruktas nustatytas į bendrosios nuosavybės teisės objektu esantį daiktÄ , uzufruktorius turi tas daikto valdymo ir naudojimo teises, kurios priklausytų jam kaip bendraturčiui. CK 4.144 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proporcingai turimoms uzufrukto objekto naudojimo teisėms bei gaunamoms iÅ¡ jo pajamoms uzufruktorius privalo mokėti mokesčius bei kitas su uzufrukto objektu susijusias įmokas, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitaip.

Be to, CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad jeigu vienas iÅ¡ bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ daiktÄ (turtÄ ), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ . Å iuos nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios iÅ¡laidos daikto iÅ¡laikymui dėl to, kad vienas iÅ¡ bendraturčių neprisideda prie jo iÅ¡laikymo, bet ir kiti nuostoliai atsiradę dėl Å¡ios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkÅ«rimo iÅ¡laidos, dėl nepakankamos daikto priežiÅ«ros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan.

17. Nagrinėjamu atveju atsakovė J. P. pateikė į bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus, kurie pagrindžia, kad laikotarpiu nuo 2018 metų vasario mėnesio iki prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos ji yra sumokėjusi 1 262,88 Eur už gyvenamajame name suvartotÄ elektros energijÄ ir 201,49 Eur už Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ . IeÅ¡kovas tokių aplinkybių neginčijo, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad nors kažkokia dalimi prisidėjo prie Å¡ių mokesčių sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas turi teisę naudotis 1/3 Gyvenamojo namo atsakovė nurodė pagrindÄ bei pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos patirtus nuostolius. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog priteisti atsakovės patirtus nuostolius nebuvo pagrindo.

18. Tokių iÅ¡vadų nepaneigia ir apelianto dėstomos aplinkybės, jog jis nuolat nesinaudoja Gyvenamojo namo dalimi, o kiti sodyboje esantys pastatai ar juose esantys įrenginiai suvartoja didelį elektros energijos kiekį. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kiti pastatai bÅ«tų Å¡ildomi elektra arba juose bÅ«tų vykdoma veikla, reikalaujanti didelių elektros energijos sÄ naudų, taip pat, kad sodybos teritorijoje ginčo laikotarpiu bÅ«tų vykdomi didelės apimties remonto darbai, dėl kurių ženkliai padidėtų iÅ¡vežamų Å¡iukÅ¡lių kiekis.

Taip pat sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundÄ pastebėtu aspektu, jog aplinkybė, kad per beveik keturis metus (nuo 2018 vasario iki 2021 lapkričio (prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo)) iÅ¡laidos elektrai sudaro tik po 27,45 Eur per mėnesį, leidžia vertinti, jog kituose sodybvietėje esančiuose pastatuose nėra elektros įrangos, kuri nepagrįstai didintų elektros iÅ¡laidas, juo labiau kad pats apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jokių įrodymų, pagrindžiančių tokius teiginius neteikė, o iÅ¡ byloje esančio Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad kituose statiniuose nėra nei elektrinio Å¡ildymo, nei vandentiekio, nuotekų Å¡alinimo tinklų ar kitų įrenginių, kurie galėtų naudoti elektros energijÄ .

19. Papildomai pastebėtina ir tai, kad ieÅ¡kovui priskirtina elektros iÅ¡laidų suma sudaro apie 9 Eur/mėn, o buitinių atliekų Å¡alinimo iÅ¡laidų suma – 1,46 Eur/mėn., kas neleidžia daryti iÅ¡vados apie nepagrįstai neproporcingas ar akivaizdžiai per dideles iÅ¡laidas. Å iuo atveju ieÅ¡kovas, tvirtindamas, jog didžiÄ jÄ dalį laiko nesinaudoja Gyvenamojo namo dalimi, nepateikė jokių tÄ patvirtinančių duomenų, o be to nepaneigė ir atsakovės nurodomos aplinkybės, jog ji taip pat keletÄ metų nesinaudoja Gyvenamojo namo dalimi, kadangi jos faktiÅ¡kai naudojamÄ namo dalį yra užėmęs ieÅ¡kovas.

20. Apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovų atlikto Gyvenamojo namo plano parengimo išlaidas įvertino kaip bylinėjimosi išlaidas ir priteisė iš ieškovo, atmetami, kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog pastato plano parengimo išlaidos, sudarančios 180 Eur, nėra susijusios su nagrinėjama civiline byla. Kita vertus, sutiktina su atsakovų argumentu, jog Nekilnojamojo daikto planas, pagal kurį nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka, yra vienas esminių dokumentų tokio pobūdžio bylose. Taigi skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pastato plano išlaidas priteisė visiškai pagrįstai, nepažeisdamas CPK 88 straipsnio nuostatų.

21. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

22. Taigi, atsižvelgdamas į virÅ¡ iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, o taip pat nepadarė jokių esminių pažeidimų, leidžiančių naikinti ar keisti skundžiamÄ sprendimÄ . Tam pagrindo nesudaro ir apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė J. P. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 968 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytus advokatams priteistinų iÅ¡laidų dydžius, o taip pat nėra akivaizdžiai per didelės pagal nagrinėtos civilinės bylos ir apeliacinio skundo apimtį, todėl iÅ¡ apelianto J.

R. atsakovei J. P. priteistinos jos patirtos 968 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas n u t a r i a: Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2022 m. kovo 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 968 Eur (devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Eigirdas Činka Vygintas Mažuika Laimantas Misiūnas