2019-07-03 Nr. AB-13596-3-61-3-01691-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-462-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01691-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. V. 2019 m. gegužės 3 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją (toliau – ir Komisija) imtis teisinių priemonių, kad referendume dėl dvigubos pilietybės nebūtų diskriminuojami žydų tautybės asmenys.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Komisija turi užtikrinti įvyksiančio referendumo teisėtumą, o 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 2-1164(2.10) „Dėl Jūsų pareiškimo“ (toliau – ir Raštas) atsisakė imtis priemonių, kad referendume dėl dvigubos pilietybės nebūtų diskriminuojami žydų tautybės asmenys, gyvenantys valstybėse, nepriklausančiose Europos Sąjungai ar NATO. Pareiškėjo nuomone, šis Komisijos Raštas yra neteisėtas ir naikintinas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, kad iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas nesutinka su Komisijos Raštu, tačiau šis Raštas, atsižvelgiant į jo turinį, negali būti skundžiamas teismui. Teismas konstatavo, kad panaikinus Komisijos Raštą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o tokio ginčo nagrinėjimas teisme būtų beprasmis. Teismas pažymėjo, kad net pareiškėjui patikslinus skundo reikalavimus, ginčas dėl referendumo klausimų negalėtų būti nagrinėjamas teisme, nes šiuo atveju nei Komisija, nei teismas neturi įgaliojimų spręsti ir vertinti referendumo teksto ar kitų su referendumo skelbimu susijusių klausimų, nes tai konstitucinė Lietuvos Respublikos Seimo teisė. Teismas nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, o pareiškėjo keliamas ginčas nepriskirtinas tokiai ginčų kategorijai ir teisme negali būti nagrinėjamas.

III. Pareiškėjas V. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį.

Pareiškėjo nuomone, kylant pagrįstoms abejonėms, kad antisemitizmas Lietuvoje gali atgimti, reikalingas ypač kruopštus žydų problematikos bylų nagrinėjimas teismuose, o pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pareiškėjo skundą išnagrinėjo labai formaliai ir atmestinai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 ir 109 straipsnių nuostatas. Pasak pareiškėjo, nėra teisinga, kai žydai skirstomi į gyvenančius Europos Sąjungos ir kitose valstybėse. Toks rūšiavimas netoleruotinas, todėl Komisija turėjo imtis teisinių priemonių tai pakeisti, o pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nuomone, turėjo kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, kad referendumo tekste akivaizdžiai užfiksuotas žydų išrūšiavimas yra neteisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad jo skundą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo formaliai ir atmestinai, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atskiruoju skundu skundžiama nutartimi pareiškėjo skundo nenagrinėjo. Skundžiama nutartimi teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Nors teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad egzistuoja ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė, neleidžianti priimti skundo, t. y. pareiškėjo paduotas skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Iš pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas siekė, jog Komisija pakeistų referendumo dėl dvigubos pilietybės nuostatas, kurios, pareiškėjo nuomone, diskriminuoja žydų tautybės asmenis, gyvenančius ne Europos Sąjungos valstybėse. Pareiškėjas pateikė teismui Komisijos Raštą, kuriuo buvo atsisakyta tai padaryti, prašydamas teismo įpareigoti Komisiją imtis su tuo susijusių veiksmų. Taigi, pareiškėjas administraciniame teisme iš esmės siekia inicijuoti ginčą su Komisija dėl referendumui teikiamo sprendimo teksto, tačiau referendumui teikiamo sprendimo teksto Komisija nepriima. Referendumui teikiamo sprendimo tekstas nurodomas Seimo nutarime dėl referendumo paskelbimo (Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 16 str. 1 d.). Taigi, pareiškėjas skunde Komisiją netinkamai nurodė atsakovu, t. y. viešojo administravimo subjektu, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami (ABTĮ 46 str. 2 d.).

Pareiškėjas iš esmės nesutinka su privalomam referendumui teiktu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, susijusio su dviguba pilietybe, tekstu, kurį buvo nutarta pateikti referendumui Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. XIII-1537 „Dėl privalomo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ (Seimo nutarimas įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad Seimo veikla nepriskiriama tirti administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 18 str. 2 d.), todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai nustatė neigiamą procesinę prielaidą, kuriai esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai nėra galimas (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė