038fe592-1b5a-4a6e-93e6-4e77eb49e5fe · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-825-485/2011;Pirmos instancijos teismo teisėja Violeta Miceikienė;procesinio sprendimo kategorijos: 34.4; 121.15.; 121.21. (S)                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS            N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                  2011 m. lapkričio 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Arvydo Žibo ir Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Ramintai Samušytei, dalyvaujant ieškovui S. R., jo atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, atsakovei S. A., jos atstovams advokatui Raimondui Lignugariui, V.

A., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo S. R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-627-540/2010 pagal ieÅ¡kovo S. R. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei S. A., tretiesiems asmenims G. O. J., Kauno rajono 2-ojo notarų biuro notarei R. B., Kauno rajono 3 – ojo notarų biuro notarei G. P. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, palikimo privalomosios dalies dydžio nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu.

Kolegija n u s t a t ė: ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 107-110) prašė:nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. R. palikimÄ po tėvo S. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirties priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs likusį turtÄ valdyti; pripažinti iÅ¡ dalies 1/8 dalimi negaliojančiu Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarės G. P. 1995-10-11 iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ , registro Nr. 1-4360 paveldėjimo byloje Nr. 185/95; pripažinti ieÅ¡kovo teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį, kuriÄ sudarytų Å¡is turtas: 1/6 dalis žemės Å«kio paskirties 3,2200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinė vietovė;priteisiti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, jog 1994-10-19 mirė jo tėvas S. R., kuris buvo jo ir seserų S. A. bei G.

J. tėvas. Po tėvo mirties ieÅ¡kovui atiteko tėvo vestuvinis žiedas, arklinis plÅ«gas, kultivatorius. Juos jam atidavė motina kaip tėvo palikimÄ . Po tėvo mirties liko 3,22 ha žemė, kuriÄ tiek iki tėvo mirties, tiek po tėvo mirties dirbo ir prižiÅ«rėjo ieÅ¡kovas. Kito turto tėvo vardu nebuvo. Po tėvo mirties turtÄ paveldėjo ieÅ¡kovo motina A. R., nuslėpusi faktinę aplinkybę, jog po tėvo mirties pretendentais į palikimÄ buvo ir pilnamečiai velionio vaikai. IeÅ¡kovas mano, kad tėvo palikimÄ priėmė, nes pradėjo jo turtu naudotis, t.y.

žiedÄ naudoja kaip savo sutuoktinių žiedÄ . Taip pat naudojasi ir žemės sklypu. Apie tai, kad trijų mėnesių laikotarpyje po tėvo mirties reikia kreiptis į notaro biurÄ ir priimti palikimÄ , nežinojo dėl menko teisinio iÅ¡prusimo. Kadangi jo motina A. R. nuslėpė nuo jo, kaip pirmosios eilės paveldėtojo, egzistavimo faktÄ , paveldėjimo teisės liudijimas pripažintinas iÅ¡ dalies negaliojančiu. Kadangi tėvo mirties dienÄ buvo keturi įpėdiniai, jam priklausytų ¼ dalis nuo ½ dalies paveldimo turto, t.y. 1/8 dalis nuo motinos po tėvo mirties priimto turto, todėl Å¡ioje dalyje praÅ¡o pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu 1995-10-11 paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ .

A. R. mirė 2009-03-07. Ji visÄ savo turtÄ paliko ieÅ¡kovo seseriai S. A.. IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti jo teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį.Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu (t. 2, b. l. 19-25) patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei S. A. 200 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas, valstybei – 79,05 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovas yra S. R., kuris mirė 1994 m. spalio 20d., sÅ«nus. 1994-10-20, mirus S. R., 1995-10-11 iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas S. R.

įstatyminei įpėdinei sutuoktinei A. R.. Jos vardu registruoti pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), ji Å¡iuos pastatus paveldėjo iÅ¡ S. R. pagal 1995-10-11 paveldėjimo teisės liudijimÄ . 2006-04-28 testamentu A. R. visÄ savo turtÄ paliko dukrai S. A.. Po A. R. mirties (mirė 2009-03-07) yra užvesta paveldėjimo byla, 2009-04-15 palikimÄ priėmė ir paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ gauti pareiÅ¡kė S. A.. 2009-06-05 kreipėsi S. R., praÅ¡ydamas iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ privalomÄ jÄ palikimo dalį.

Teismas nustatė, jog po S. R. mirties jo įstatyminė paveldėtoja buvo jo sutuoktinė A. R., kuriai ir buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. TurtÄ sudarė: ½ dalį gyvenamojo namo su Å«kio pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), pinigai, įmokėti už namų valdos žemės sklypÄ , esantį(duomenys neskelbtini) bei piniginis indėlis su procentais ir kompensacija. Po S. R. mirties dėl palikimo priėmimo į notarinę kontorÄ kreipėsi tik mirusiojo sutuoktinė A. R., o S. R. bei S. A. dėl palikimo priėmimo per įstatymų nustatytus terminus į notarinę kontorÄ nesikreipė.

Po S. R. mirties tik A. R. liko gyventi tame pačiame name, kur ji gyveno kartu su savo sutuoktiniu iki jo mirties. Teismas laikė, jog įrodymų apie tai, kad ieÅ¡kovas po tėvo mirties bÅ«tų tvarkęs bei prižiÅ«rėjęs tėvo namÄ , tiek namu, tiek piniginiu indėliu bÅ«tų disponavęs kaip paveldėto turto savininkas, ieÅ¡kovas nepateikė. Nustačius, kad ieÅ¡kovas po tėvo mirties tiek namu, tiek piniginiu indėliu, kas sudarė S. R. palikimÄ , nedisponavo kaip paveldėto turto savininkas, o tėvo vestuvinį žiedÄ kaip atsiminimÄ apie tėvÄ ieÅ¡kovui atidavė mirusiojo sutuoktinė ir įstatyminė paveldėtoja A.

R., kuri taip pat leido naudotis tėvui priklausiusiu žemės sklypu, į kurį tuo metu nuosavybės teisės nebuvo atkurtos, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nėra įrodyta, jog ieÅ¡kovas priėmė palikimÄ po tėvo mirties faktiÅ¡kai pradėjęs likusį turtÄ valdyti, todėl ieÅ¡kinį dalyje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmetė. Teismas nurodė, jog netenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, nėra teisinio pagrindo pripažinti iÅ¡ dalies 1/8 dalimi negaliojančiu Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarės G.

P. 1995-10-11 paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ , registro Nr. 1-4360. Atsakovei S. A. praÅ¡ius taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas nurodė, jog byloje ginčijamas 1995-10-11 paveldėjimo teisės liudijimas. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovas S. R. reikalavimÄ dėl 1995-10-11 paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu pareiÅ¡kė tik 2010-06-23, t.y. praėjus daugiau kaip 14 m. Teismas nustatė, jog po tėvo mirties ieÅ¡kovas ganėtinai artimai bendravo su motina A.

R., todėl darė iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovui buvo žinoma, kad po tėvo mirties visÄ jo turtÄ paveldėjo jo sutuoktinė A. R. ir jai buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas galėjo ir turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ nuo 1995-10-11, t.y. kada A. R. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. Teismas byloje nenustatė aplinkybių, kad kreiptis į teismÄ ieÅ¡kinio senaties terminas buvo sustabdytas ar nutrauktas, ieÅ¡kovas neprašė termino atnaujinti, dėl to, atsakovei praÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas praleido senaties terminÄ ieÅ¡kiniui dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu paduoti.

Teismas nustatė, jog S. R. ir atsakovės S. A. motina A. R., kuri mirė 2009 m. kovo 7 d., testamentu savo turtÄ paliko S. A.. IeÅ¡kovui palikimo atsiradimo dienÄ buvo nustatytas ribotas 30% darbingumas, kuris yra toks pat ir sprendimo priėmimo dienai. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie ieÅ¡kovo turtÄ ir pajamas, darė iÅ¡vadÄ , ieÅ¡kovas su sutuoktine yra pajėgÅ«s save iÅ¡silaikyti. Teismas, nagrinėdamas iÅ¡laikymo ieÅ¡kovui reikalingumo klausimÄ , vertino ne tik ieÅ¡kovo gautas pajamas palikėjos A.

R. mirties dienÄ , tačiau atsižvelgė ir į pretenduojančio į privalomÄ jÄ palikimo dalį (be gaunamų pensijų ir kitų iÅ¡mokų), kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , į visas kitas pajamas. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad palikimo atsiradimo dienÄ ieÅ¡kovo S. R. gaunamos pajamos ir turimas turtas buvo pakankami jo bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms tenkinti, ir kad jam A. R. mirties dienÄ (2009-03-07) iÅ¡laikymas nebuvo reikalingas, nes jis pats turėjo pakankamas pajamas ir nuosavybės teise valdė vertingÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 27-29) praÅ¡o panaikinti 2010 m. gruodžio 23 d.

Kauno rajono apylinkės teismo sprendimÄ dalyje, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ieÅ¡kovas priėmė palikimÄ po tėvo S. R. mirties, ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį patenkinti.IeÅ¡kovas nesutinka su teismo sprendimu ir nurodo, jog teismas nenurodė, kokiais įrodymais remiantis padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas žemės sklypu, į kurį tuo metu nuosavybės teisės nebuvo atkurtos, ieÅ¡kovas naudojosi A. R. sutikimu. Tuo buvo pažeisti LR CPK 270 str. 4 d. 2 p. reikalavimai, kadangi sprendime nenurodytas nei vienas įrodymas, kuriuo buvo grindžiama ginčijama iÅ¡vada.

Teismo sprendime nėra paminėti liudytojų K. V., K. D., V. V., E. M., M. V. R., S. B. parodymai, patvirtinantys, kad po tėvo S. R. mirties, žemę prižiūrėjo, ja naudojosi tik ieškovas. Tuo taip pat buvo pažeisti LR CPK 270 str. 4 d. 2 p. reikalavimai. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos, suformuotos nutartyse 2007 m. lapkričio 26 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2007, 2008 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008, kuriose pasisakyta, kad teismas, vertindamas įrodymus, privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus.

Teismas neįvertino ir ieÅ¡kovo parodymų apie tai, kad bÅ«tent jis ir jo sutuoktinė rÅ«pinosi nuosavybės teisių atkÅ«rimu. Aplinkybes, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas rÅ«pinosi nuosavybės teisių atkÅ«rimu patvirtina byloje pateiktas susitarimas, kuriame už S. R. pasirašė S. R.. Tokie veiksmai, kaip rÅ«pinimasis nuosavybės teisių atkÅ«rimu, t.y. turtu, įeinančiu į palikimo sudėtį, teismų praktikoje pripažįstami faktiniu palikimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).Atsakovė S. A. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l. 38-39) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovė nesutinka su apeliaciniu skundu dėl Å¡ių motyvų:byloje nebuvo pateikti įrodymų, kad ieÅ¡kovas priėmė visÄ palikimÄ po tėvo S. R. mirties.

Naudojimasis nurodytu žemės sklypu nepatvirtina, kad buvo priimtas palikimas, nes nuosavybės teisės po tėvo S. R. mirties dar nebuvo atkurtos. Naudotis nurodytu žemės sklypu ieÅ¡kovas galėjo pradėti ne anksčiau kaip 2007 m. Naudotis žemės sklypu ieÅ¡kovui leido mama A. R., o atsakovė taip pat neprieÅ¡taravo, kad ieÅ¡kovas, ar jo leidimu kiti asmenys ganytų gyvulius ar Å¡ienautų pievÄ . IeÅ¡kovas nepradėjo valdyti gyvenamojo namo ir namų valdos, kurios teisinė registracija po S. R. mirties nebuvo atlikta, o žemė neiÅ¡pirkta.

Paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko pareigų ir neįgyvendino teisių į tÄ turtÄ ilgÄ laiko tarpÄ po palikimo atsiradimo. IeÅ¡kovas žinojo, kad A. R. tvarkosi dokumentus palikimui priimti, nes ieÅ¡kovo žmona A. R. mamÄ vežiojo pas notarÄ tvarkytis paveldėjimo dokumentų. Jau ir tada ieÅ¡kovas galėjo taip pat tvarkytis dokumentus dėl paveldėjimo liudijimo iÅ¡davimo, tačiau jis ne tik kad praleido nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, tačiau netgi jo nepriėmė.

Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad ieÅ¡kovas po tėvo S. R. mirties priėmė palikimÄ pradėdamas jį valdyti, nustatymas, ieÅ¡kovui nesukeltų teisinių pasekmių. Tokio juridinio fakto nustatymas suteiktų ieÅ¡kovui teisę kreiptis į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, tačiau A. R. rentos sutartimi perleido atsakovei ir jos sutuoktiniui savo. tame tarpe ir po sutuoktinio (mÅ«sų tėvo) S. R. paveldėtÄ turtÄ , o Å¡ios sutarties ieÅ¡kovas neginčijo ir tam terminas jau yra suėjęs. Tai reiÅ¡kia, jog nėra pagrindo, dėl kurio turėtų bÅ«ti nustatytas juridinę reikÅ¡mė turintis faktas, kad S. R. po tėvo S. R. mirties priėmė palikimÄ pradėdamas jį valdyti, ir tokio fakto nustatymui nebuvo pateikta pakankamai įrodymų;apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas grindžia naujais įrodymais ir pateikia žemės sklypo, unikalus Nr.4400-0334-7824, planus.

CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovas skunde nenurodo, kad Kauno rajono apylinkės teismas nepriėmė pateikiamų įrodymų, ar ieškovas jų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Taip pat ieškovas neišdėstė, kodėl šie įrodymai privalo būti pateikti, todėl apeliacinės instancijos teismas žemės sklypo planų, pateikiamų prie apeliacinio skundo, turėtų nepriimti remdamasis CPK 314 straipsniu.

IeÅ¡kovo prie apeliacinio skundo pridėtų dokumentų kopijos buvo jam iÅ¡duotos prieÅ¡ pusę metų iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos. Taip pat nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovas bandė nuslėpti jam nenaudingÄ informacijÄ apie turimÄ turtÄ ir savo bei Å¡eimos turtinę padėtį. Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka nustatyta, kad 2010-12-23 Kauno rajono apylinkės teisme buvo iÅ¡nagrinėta civilinė byla pagal ieÅ¡kovo S. R. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei S. A. ir tretiesiems asmenims G. O. J., Kauno rajono 2-ojo notarų biuro notarei R. B. ir Kauno rajono 3-ojo notarų biuro notarei G. P. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, palikimo privalomosios dalie dydžio nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu.

Minėtos dienos sprendimu ieÅ¡kovo patikslintas ieÅ¡kinys buvo atmestas, iÅ¡ jo priteista 200 Lt S. A. naudai jos turėtų iÅ¡laidų antstolio darbui apmokėti bei 79,05 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei ( t. 2, b. l. 19-25 ). Apeliantas ( ieÅ¡kovas ) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, praÅ¡o panaikinti sprendimÄ dalyje, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. R. priėmė palikimÄ po savo tėvo S. R., gim. 1913 m. spalio 5 d., ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį patenkinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas yra S. R. ir A. K. sÅ«nus ( t. 1, b. l. 5 ). Jo tėvas S. R. mirė 1994-10-20 d., o motina A. R. mirė 2009-03-07 d. ( t. 1, b. l. 3-4 ). 2004-05-13 Kauno Apskrities sprendimu Nr.52/18149 S. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,22 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b. l. 22 ). IÅ¡ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 3,22 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) savininku nuo 2010-02-12 įraÅ¡ytas S. R. ( t. 1, b. l. 81 ).

Po S. R. mirties 1995-10-11 buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas jo įstatyminei įpėdinei sutuoktinei A. R., kuri paveldėjo S. R. turtÄ : ½ dalį gyvenamojo namo su Å«kio pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), pinigus, įmokėtus už namų valdos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Bei piniginį indėlį su procentais ir kompensacija ( t. 1, b. l. 111 ). 2006-04-28 testamentu A. R. visÄ savo turtÄ paliko atsakovei S. A. ( t. 1, b. l. 28 ). Kaip matyti, ieÅ¡kovas ( apeliantas ) prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis po savo tėvo S. R. mirties palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti.

IeÅ¡kovas nurodė, kad po tėvo mirties motina jam atidavė tėvo vestuvinį žiedÄ , arklinį plÅ«gÄ , kultivatorių. Kaip jau minėta, ieÅ¡kovo tėvas S. R. mirė 1994-10-20. Tuo metu galiojęs CK 587 str. ( 1964 m. redakcija ) numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti dalinai arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

Å iame straipsnyje nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmenys, savo reikalavimus grindžiantys palikimo priėmimu faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teises į paveldimÄ turtÄ ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-7/2001 ). Vertinant tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovas paėmė kai kuriuos mirusiojo tėvo daiktus taip pat svarbu paminėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, kad palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiÅ¡kų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, Å¡eimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba Å¡ių daiktų perdavimas vienam iÅ¡ įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-05 nutartis civ. byloje Nr. 3-K-3-247/2006; 2008-11-04 nutartis civ. byloje Nr. 3-K-3-547/2008; 2010-12-16 nutartis civ. byloje 3-K-3-487/2010; 2011-06-17 nutaris civ. byloje Nr. 3-K-3-285/2011 ).

IÅ¡ to seka, kad jei potencialus įpėdinis ( t. y. asmuo, priklausantis Å¡aukiamai paveldėti įpėdinių eilei arba esantis testamentinis įpėdinis, nepasinaudojęs teise priimti palikimÄ ) pasiima iÅ¡ esmės nedidelės vertės palikėjo asmeninio naudojimo daiktus arba Å¡eimos suvenyrus ir ( ar ) relikvijas, ir, antra, tuos daiktus jis pasiima, nesant dėl to įpėdinių ginčo ir Å¡iems su tokiu palikėjo daiktų padalijimu sutinkant, nelaikytina, kad jis palikimÄ aktyviais veiksmais priėmė.

Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , pats mirusiajam priklausiusių asmeninių daiktų paėmimas ipso facto negali bÅ«ti vertinamas kaip aplinkybė vienareikÅ¡miÅ¡kai liudijanti, jog įpėdinis palikimÄ priėmė, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad jau anksčiau minėti daiktai buvo paimti ne pačiam ieÅ¡kovui aktyviai iÅ¡reiÅ¡kiant valiÄ juos priimti, o pasiÅ«lius mirusiojo sutuoktinei ( ieÅ¡kovo motinai) Be to, apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiais įrodymais remiantis padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas žemės sklypu, į kurį tuo metu nuosavybės nebuvo atkurtos, naudojosi A.

R. sutikimu. Taip pat nėra paminėti liudytojų parodymai, kurie patvirtino, kad po tėvo S. R. mirties žemę prižiÅ«rėjo, ja naudojosi tik ieÅ¡kovas. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su Å¡iais apelianto argumentais. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiau nenurodė kuo remiantis padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas žemės sklypu naudojosi savo motinos A. R. sutikimu bei plačiau neanalizavo apeliaciniame skunde nurodytų liudytojų paaiÅ¡kinimų, tačiau teisėjų kolegijos nuomone tai nesudaro pagrindo teigti, kad dėl to buvo priimtas iÅ¡ esmės neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.

Kaip jau minėta, apelianto tėvas S. R. mirė 1994-10-20. Per įstatymo nustatytÄ terminÄ ( t. y. per 6 mėnesius ) apeliantas į notarinę kontorÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ buvo iÅ¡duotas mirusiojo sutuoktinei A. R., ji paveldėjo po S. R. likusį turtÄ . Ä®rodymų apie tai, kad ieÅ¡kovas po tėvo mirties bÅ«tų tvarkęs bei prižiÅ«rėjęs tėvo namÄ , tiek namu, tiek ir piniginiu indėliu ( kuriuos paveldėjo jo motina ) bÅ«tų disponavęs kaip paveldėto turto savininkas, teismui nepateikta.

Apeliaciniame skunde nurodyti liudytojai K. V., K. D., V. V., E. M., M. V. R., S. B. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad po tėvo S. R. mirties žemę prižiÅ«rėjo, ja naudojosi tik ieÅ¡kovas. NežiÅ«rint to, nėra pagrindo teigti, kad tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , nes nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos tik 2004-05-13 Kauno apskrities sprendimu, o po savo tėvo mirties likusio palikimo ( kaip jau nustatyta ) jis nepriėmė.

Be to, apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų apie tai, kad jis ir jo sutuoktinė rÅ«pinosi nuosavybės teisių atkÅ«rimu, o .tokie veiksmai, kaip rÅ«pinimasis nuosavybės teisių atkÅ«rimu, t. y. turtu, įeinančiu į palikimo sudėtį, teismų praktikoje pripažįstami faktiniu palikimo priėmimu. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais. Apelianto minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-152/2006 vadovautis nėra pagrindo, kadangi Å¡ioje byloje buvo nustatytos visai kitos faktinės aplinkybės. Atsižvelgiant į virÅ¡ iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas Å¡iÄ bylÄ materialinių ir procesinių teisės normų nepažeidė, tinkamai vertino surinktus įrodymus, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Todėl jo naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo. Tokiu bÅ«du apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.. , Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ S. R. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) 1500 Lt ( vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų ) už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme S. A. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) naudai.

Kolegijos pirmininkas                                        Algirdas Remeika Teisėjai                                                     Arvydas Žibas                                                                  Albinas Čeplinskas