AS-552-424-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS552–424/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01095-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. skundą atsakovui Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. Ž. ir L. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2012 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 3R-61(AG-51/01-2012); 2) Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2012 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. (03)2R-419; 4) iškelti bylą Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos; 5) įpareigoti ją atlikti vizualinį kabelio būklės ir protekcijos nuo mechaninių pažeidimų patikrinimą, atidengiant kabelį ir kviečiant prie atidengto kabelio fragmento gydytojų (ir profpatologų) komisiją. Taip pat prašė atleisti iš dalies (50 proc.) nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi atleido pareiškėjus A. Ž. ir L. Ž. iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo (50 procentų) ir atsisakė priimti pareiškėjų skundo reikalavimą iškelti atsakovei bylą. Kitus skundo reikalavimus priėmė.

Dėl pareiškėjų skundo reikalavimo, kuriuo pareiškėjai prašė iškelti bylą Valstybinei energetikos inspekcijai, teismas pažymėjo, kad remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nurodytas pareiškėjų reikalavimas nėra ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl toks ginčas nepriskirtinas administracinių teismų ir apskirtai teismų kompetencijai. Dėl to Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu šį pareiškėjų skundo reikalavimą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų.

Teismas atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjų turtinė padėtis yra sunki, todėl pareiškėjai atleistini nuo 50 procentų žyminio mokesčio.

III. Pareiškėjai A. Ž. ir L. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundo reikalavimą dėl bylos atsakovui Valstybinei energetikos inspekcijai iškėlimo ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjai nurodo, kad teismas, priimdamas kitus pareiškėjų skundo reikalavimus, tokiu būdu iškėlė Inspekcijai bylą. Pagal skundžiamų raštų turinį yra akivaizdu, jog institucija vilkina atlikti savo pareigas, kurių ji neatlieka nuo 2011 m. gegužės 31 d. Teismas, priimdamas pirminę 2012 m. balandžio 23 d. nutartį, kuria buvo nustatęs tik vieną skundo trūkumą, susijusį su žyminio mokesčio sumokėjimu. Tačiau pašalinus šį trūkumą, teismas nurodo kitą trūkumą, t. y., jog pareiškėjai nenurodė, dėl kokių priežasčių skundžia atsakovą. Mano, kad teismas turėjo antrą kartą priimti nutartį dėl skundo trūkumų pašalinimo, paaiškindamas pagal kokius Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus pareiškėjai turi patikslinti skundo reikalavimą. Todėl, pareiškėjų nuomone, teismas neteisėtai atmetė pareiškėjų skundo dalį, kadangi dėl šios dalies trūkumų teismas nepasisakė pirminėje 2012 m. balandžio 23 d. nutartyje.

Siekdami patikslinti skundo reikalavimus, nurodo, kad skundu pareiškėjai prašo panaikinti 2012 m. kovo 20 d. Inspekcijos raštą Nr. (13)2R-419, kuriuo Inspekcija vilkina atlikti nesankcionuoto statinio patikrinimą vizualiai, t.y. patikrinti, ar yra apsauga nuo mechaninių pažeidimų 10 kV požeminės kabelinės linijos fragmente prie pareiškėjų namų valdos Vilniaus g. 12/1, Jiezne, Prienų rajone. Pareiškėjų nuomone, skundžiamas aktas naikintinas, kadangi statinys yra nesankcionuotas, t. y. statybos leidimo Nr. L-66 išdavimas nebuvo apmokestintas nustatyta tvarka per Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Prienų skyrių, o statinio statybos leidimas nėra įregistruotas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2006 metų apraše. Su pareiškėjais nėra sudaryta sutartis su Vartotoju, t.y. UAB „Doleta“, dėl servitutų, esant namų valdos ir gyvenamųjų namų plotų naudojimo apribojimams. Šiuo atveju statinys sukėlė pareiškėjams ženklų sveikatos pablogėjimą, kadangi pareiškėja L. Ž. pastoviai gydosi nuo cukrinio diabeto su insulinu ir hipertenzijos. Dėl šių aplinkybių neteisėtais laikytini visi Valstybinės energetikos inspekcijos aktai (t.y. 2006 m. lapkričio 29 d. ir 2006 m. gruodžio 7 d.), susiję su šiuo statinio priėmimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai A. Ž. ir L. Ž. nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, kuria teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų skundo reikalavimą iškelti bylą atsakovui Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

Įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą ir pareiškėjų pirmosios instancijos teismo atmesto skundo reikalavimo turinį šioje byloje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundo reikalavimas negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl toks ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 23 ir 52 straipsnius teisė suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą priklauso pareiškėjui. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas administraciniam teismui paduodamame skunde turi nurodyti konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar aktą, aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai šiuo atveju nenurodė, kokią bylą siekia iškelti atsakovui ir nepateikė jokių motyvų, kuriais grindžia savo reikalavimą. Jei pareiškėjai, prašydami „iškelti bylą“, turi omenyje administracinės bylos pradėjimą, tai toks jų reikalavimas yra perteklinis ir nenagrinėtinas. Jei pareiškėjai nori, kad atsakovė būtų patraukta civilinėn atsakomybėn, turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą civilinio proceso tvarka, o jei pageidauja, kad atsakovės darbuotojai būtų patraukti administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn – turėtų kreiptis į policiją ar prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ar surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Visais šiais atvejais tokie reikalavimai nenagrinėtini administraciniuose teismuose.

Pažymėtina, kad pareiškėjai atskirajame skunde taip pat nurodo pateikiantys skundo patikslinimą, dėstydami aplinkybes ir motyvus, dėl kurių turi būti panaikintas Inspekcijos 2012 m. kovo 20 d. raštas Nr. (13)2R-419. Remiantis ABTĮ 52 straipsniu, pareiškėjas turi teisę tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką pirmosios instancijos teisme bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjams išaiškintina teisė kreiptis į pirmosios instancijos teismą, tikslinant skundo pagrindą ar dalyką. Todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių pareiškėjų nurodytų argumentų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundo reikalavimą iškelti atsakovei bylą kaip nenagrinėtiną teismų. Todėl tenkinti pareiškėjų atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. Ž. ir L. Ž. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė